Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Petkuvienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų ieškovės J. D. ir atsakovo D. D. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-12-970/2025 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui D. D. ir atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei J. D. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su jais nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, trečiasis asmuo D. T., institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Rezoliucinė dalis

10.1. Teismas nustatė, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, gyvenimo būdą bei šeimos narių teises. Šalių šeimoje atsiradus nesutarimams, pasikeitus gyvenimo būdui (sumažėjus šeimoje pajamų, gimus antram vaikui) abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų, derintis vienas prie kito, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai bei nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą, todėl šiuo atveju dėl santuokos iširimo yra kalti abu sutuoktiniai.

10.2. Atsižvelgiant į tai, kad santuoką teismas nusprendė nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atitinkamai sprendė, kad sutuoktiniai teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis), be to, išlaikymo šalys nereikalauja, todėl šalims tarpusavio išlaikymas nenustatytinas.

13.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai atmetė atsakovo reikalavimą pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tačiau be teisinio pagrindo padarė išvadas, kad atsakovas namo statybai panaudojo asmenines lėšas, pardavęs statybinį keltuvą už 27 707,50 eurų ir pardavus laivą už 11 531,10 eurų, iš viso, esą, atsakovas panaudojo 39 236,60 eurų, todėl atsakovui priteisė gyvenamojo namo 55 procentus, ieškovei 45 procentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

16. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

18. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

19. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Naujajame Džersyje, Ošen Sityje sudarė santuoką, kuri (duomenys neskelbtini) apskaityta (įregistruota) Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 22). Santuokoje, gyvenant Jungtinėse Amerikos Valstijose, šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. D. (e. b. 1 t., b. l. 121). Šalys su mažamečiu sūnumi A. D. 2019 m. spalio mėn. iš Jungtinių Amerikos Valstijų grįžo gyventi į Lietuvą, apsigyveno ieškovės tėvų namuose, o 2020 m. kovo mėn. persikėlė gyventi į gyvenamąją namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas D. D. gyvenamosios vietos adresu 2020 m. birželio 25 d. įregistravo MB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios pagrindinė veikla – stogų dangos, paslaugos, bei 2020 m. gruodžio 9 d. įgijo krovininį automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 37). Šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. D. (e. b. 1 t., b. l. 122). Nuo 2021 m. gegužės 12 d. ieškovė J. D. su mažamečiais vaikais A. D. ir A. D. gyvena pas savo tėvus adresu (duomenys neskelbtini) (e. b. 1 t., b. l. 120, 2 t., b. l. 137-139).

21. Apeliacinis skundas paduotas tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžiu, dėl santuokoje įgyto turto padalinimo bei kompensacijos už padalintą turtą priteisimu ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymu.

22. Taigi apeliacijos nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ginčo situacijos faktines aplinkybes, ar nustatytoms aplinkybėms tinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimą, santuokoje įgyto turto padalijimą bei kompensacijos už padalintą turtą priteisimą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, taip pat proceso teisės normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

23. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu nuspręsta priteisti iš atsakovo D. D. išlaikymą nepilnamečiam sūnui A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. sausio 17 d. (imtinai), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo D. D. išlaikymą nepilnametei dukrai A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 280,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. sausio 17 d. (imtinai), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo D. D. išlaikymą nepilnamečiams vaikams A. D., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir A. D., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 350,00 Eur (kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2023 m. sausio 18 d. iki vaikų pilnametystės, priteistą išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigines lėšas mokant į ieškovės J. D. Luminor Bank AS banko sąskaitą.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs duomenis apie atsakovo gaunamas pajamas, jo turimą turtą, šiuo metu vaikams teikiamą išlaikymą, tai, kad atsakovas būdamas darbingas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečių vaikų poreikius, o byloje jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti vaikams ieškovės prašomo išlaikymo, nėra, taip pat įvertinęs šalių turtinę padėtį ir realias galimybes tenkinti nustatytus vaiko poreikius, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, įvertinęs šalių vaikų poreikiams tenkinti reikiamą sumą, priteisė vaikams išlaikymą. Vaikams išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 straipsnis).

25. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis atsakovas nuo 2022 m. spalio 17 d. iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiams vaikams: 2022 m. spalio mėn. sumokėjo 475,00 Eur, už 2022 m. lapkričio mėn. – 475,00 Eur, o nuo 2022 m. gruodžio mėn. vykdydamas teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones mokėjo po 500,00 Eur, todėl vykdymo proceso metu atsakovo teiktas išlaikymas turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatyto išlaikymo sumos, t. y. priteistino išlaikymo suma sumažintina teikto išlaikymo suma.

26. Apeliantas, nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai buvo prielankus ieškovei, jos tenkinti reikalavimai be jokio teisėto pagrindo, nekreiptas dėmesys į byloje esančias faktines aplinkybes, atsakovo teiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus. Teismo procesinis sprendimas nesuprantamas, nesuprantami skaičiavimai, kurių pagrindu priteistos išlaikymo sumos laikotarpiais nuo 2022 m. spalio 17 d. iki 2023 m. spalio 17 d. ir nuo 2023 m. sausio 17 d..

27. Ieškovė atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą su nurodytais apelianto argumentais nesutinka ir nurodo, kad išsamiai aiškinosi visas svarbias aplinkybes, tikslu išsiaiškinti tikruosius nepilnamečių vaikų poreikius bei kiekvieno iš tėvų galimybes, teikti konkretų išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant klausimą dėl nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydžio vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis. Pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis.

29. Pažymėtina ir tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ar maksimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes.

30. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, nenustatė atsakovo turtinės padėties, jo tikslių gaunamų pajamų, neatsižvelgė į tai, kad jis privalo išlaikyti suaugusią dukrą. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas suteikė nepagrįstą prioritetą ieškovei.

31. Atkreiptinas dėmesys, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-686/2015; kt.).

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y., visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant klausimą dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas priteistino vaikams išlaikymo dydį, įvertino visas aplinkybes, tarp jų ir atsakovo gaunamas pajams, išlaikytinius ir kitas svarbias aplinkybes (Sprendimo 66-69 punktai). Nors atsakovas nurodė gaunantis per mėnesį tik 840,00 Eur darbo užmokestį, nustatyta, jog jis turi ir papildomų pajamų. Taigi šiuo atveju matyti, kad atsakovo turtinė padėtis leidžia vykdyti savo pareigas visa apimtimi. Atsižvelgiant į tai, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nenustatė atsakovo turtinės padėties, jo tikslių gaunamų pajamų, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog nereikia įrodinėti, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė įrodė vaikams būtinas išlaidas (Sprendimo 54 punktas) (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 17 d. (ieškinio padavimo dienos) iki 2023 m. sausio 17 d. (imtinai) šalių sūnui A. išlaikyti per mėnesį buvo reali ir būtina jo poreikiams patenkinti 753,99 Eur suma (533,65 Eur tuo metus buvęs MMA + 220,34 Eur papildomos išlaidos), dukrai A. 642,08 Eur (533,65 Eur tuo metus buvęs MMA + 108,43 Eur papildomos išlaidos), nuo 2023 m. sausio 18 d. šalių sūnui A. išlaikyti per mėnesį reali ir būtina jo poreikiams patenkinti suma yra 1 007,01 Eur (708,42 Eur galiojęs MMA + 298,59 papildomų išlaidų), dukrai A. – 878,76 Eur (708,42 Eur + 170,34 Eur papildomos išlaidos) suma.

35. Taigi apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto argumentai, jog teismas priteisdamas atitinkamą išlaikymą kiekvienam vaikui nevertino visų įrodymų, neatitinka tikrovės. Atsakovo nurodomi vaikų poreikiai ar jų nepagrįstumas pagrįstas tik jo paties subjektyviais samprotavimais, tačiau tokia pozicija nėra įrodyta jokiais įrodymais, kurie leistų konstatuoti, kad būtent atsakovo nurodoma suma yra vaikui būtina ir protinga esamu vaiko gyvenimo ir raidos laikotarpiu ar kad tokios sumos vaikui buvo išleidžiamos anksčiau, t. y. šalims gyvenant kartu. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nepilnamečių vaikų poreikių dydį, kartu nurodydamas ir atitinkamus skaičiavimus skirtingais laikotarpiais.

36. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo argumentams, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo išvados, susijusios su išlaikymu nepilnamečiams vaikams, padarytos sprendime aiškiai ir tiksliai motyvuotu įrodymų visumos įvertinimu, yra pagrįstos ir sutikti su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, neatsižvelgė į visas aplinkybes, nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas, kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis visa bylos medžiaga.

Dėl santuokoje įgyto turto ir jo padalinimo

Dėl krovininio automobilio ir siuvimo įrangos

37. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokos metu 2020 m. gruodžio 9 d. atsakovas įgijo krovininį automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė krovininį automobilį vertino 6 000,00 Eur bei prašė šį automobilį priteisti atsakovui, išmokant jai 3 000,00 Eur kompensaciją.

38. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys kitų įrodymų, patvirtinančių krovininio automobilio vertę, teismui nepateikė, įvertinus natūralų automobilio nusidėvėjimą, sprendė, kad ieškovės nurodyta 6 000,00 Eur ginčo krovininio automobilio vertė šiuo metu yra pagrįsta. Nesant tarp šalių ginčo dėl automobilio padalinimo būdo, krovininį automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė atsakovui D. D. asmeninės nuosavybės teise, iš atsakovo D. D. priteisiant ieškovei J. D. 3000,00 Eur kompensaciją už atsakovui po santuokos nutraukimo atitenkančią turto dalį.

39. Apeliantas D. D. su šia teismo sprendimo dalimi nesutinka. Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas išimtinai sutiko su ieškove ir nurodė, kad 6 000 Eur ginčo krovininio automobilio vertė šiuo metu yra pagrįsta, nors pagrįsti šios automobilio vertės, teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų. Apeliantas pirko automobilį, nurodė, kainą, automobilį naudojo, todėl jo vertė jam yra gerai žinoma. Atsižvelgiant į tai, sprendimas šioje dalyje keistinas, nustatant, kad santuokoje įgyto ginčo automobilio kaina yra 4000 Eur.

40. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde ir pirmosios instancijos teismui teikiamuose dokumentuose apeliantas prašė nustatyti automobilio vertę 4000 Eur sumai, tačiau jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė, net ir teismui pasiūlius pateikti papildomus duomenis CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, vertindamas ne tik ieškovės nurodytą turo vertę, tačiau ir remdamasis pateiktu skelbimu iš „autoplius.lt“, pagal kurį 2010 m. vidutinės būklės dyzelinio automobilio „Renault Trafic“ rinkos vertė 2022 m. rugpjūčio 17 d. buvo 8 210,00 Eur (e. b. 1 t., b. l. 38), įvertinęs natūralų automobilio nusidėvėjimą, visiškai pagrįstai konstatavo, kad ginčo krovininio automobilio vertė yra 6 000 Eur.

42. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).

43. Apeliacines instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių vykdomą veiklą, neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad siuvimo įranga buvo įgyta ieškovės veiklai vykdyti ir yra ieškovės profesinės veiklos įrankis. Šią aplinkybę patvirtina šalių paaiškinimai bei ieškovės pateiktos nuotraukos, komentarai socialiniuose tinkluose (ieškovės pateikto CD disko failai pavadinimai: „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ (e. b. 12 t., b. l. 46-52). Aplinkybę, kad ieškovė teikė ir teikia siuvimo paslaugas, patvirtino ir liudytojai.

44. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė, atsižvelgdama į atsakavo vykdomą profesinę veiklą, taip pat neprašė priteisti nei akcijų, nei piniginės kompensacijos, už santuokos metu įkurtos mažosios bendrijos ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ (kuri atiteko atsakovui), duodamas pajamas, įmonės vardu turimą turtą - įrankius statybos darbams atlikti, dėl to, teismo vertinimu toks turto padalinimas visiškai atitinka tiek proporcingumo, tiek CK 1.5 straipsnyje įtirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

45. Teisėjų kolegija, įvertinusi individualias nagrinėjamos bylos aplinkybes ir apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl krovininio automobilio, siuvimo įrangos vertės nustatymo ir padalinimo atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo principus, nustatytus CK 1.5 straipsnio 4 dalyje, o apeliacinio skundo argumentai, susiję su atsakovo atitinkamais pageidavimais nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šią teismo sprendimo dalį.

Dėl nekilnojamojo turto padalinimo

46. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog šiuo atveju labiau tikėtina, kad Žemės sklypus atsakovui kaip dovaną už savo asmenines lėšas nupirko atsakovo tėvai, dėl to Žemės sklypai pripažintini atsakovo asmenine nuosavybe ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktini.

47. Apeliantės J. D. teigimu, pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog du žemės sklypai įgyti už asmenines atsakovo D. D. lėšas rėmėsi tik liudytojų – atsakovo artimųjų giminaičių parodymais, kad tai jų asmeninės lėšos dovanotos jų sūnaus pirkiniui apmokėti; nebuvo pagrindo vertinti, jog pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu buvo išreikšta sutuoktinio valia pirkti turtą asmeninės nuosavybės teise.

48. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais.

49. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 117/700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės ieškovas įgijo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu 2014 m. spalio 14 d.

50. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo įgytas po šalių santuokos ((duomenys neskelbtini)) sudarymo ir pagal CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną prezumpciją yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), visgi ši prezumpcija gali būti paneigta. Sutuoktinis teigiantis, kad tam tikras turtas, įgytas sudarius santuoką, nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, privalo šį teiginį įrodyti (CK 3.88 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019 17 punktas).

51. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 14 d. tarp R. S. (atsakovo sesers) bei D. S. ir atsakovo, kuriam atstovavo motina G. D., veikianti pagal 2014 m. rugpjūčio 26 d. įgaliojimą, buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovo sesuo su sutuoktiniu pardavė atsakovui 117/700 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Žemės sklypai, e. b. 2 t. b. l. 13-23). Iš šalių paaiškinimų, Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės akto Nr. A/SKR 736 (e. b. 8 t., b. l. 15-102) matyti, kad 117/700 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra prie namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įterptas tarp minėto namų valdos žemės sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės bei naudojamas susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimui. Iš pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų matyti, kad atsakovo vardu žemės sklypai nupirkti 2014 m. spalio 14 d., bendra perkamų Žemės sklypų kaina buvo 33 000,00 Lt (9 557,46 Eur), dalį kainos – 3 000,00 Lt pardavėjai gavo iš pirkėjo atstovo (atsakovo motinos), kitą dalį kainos – 30 000,00 Lt pirkėjo atstovas (atsakovo motina) pervedė į AB SEB banko sąskaitą pardavėjų kredito pagal 2005 m. gruodžio 20 d. kredito sutartį daliniam grąžinimui. Atsakovo motinos G. D. AB SEB banko sąskaitos išrašas laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. patvirtina, kad atsakovo motina 2014 m. spalio 14 d. į savo sąskaitą įmokėjo 30 009,00 Lt grynųjų pinigų, 30 000,00 Lt tą pačią dieną pervedė į AB SEB banko sąskaitą Žemės sklypų pardavėjų D. S. ir R. S. kredito daliniam grąžinimui (e. b. 2 t., b. l. 24-25). Teismo posėdyje liudytojais apklausti atsakovo tėvai A. D. (2024 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 45 min. 54 sek. – 2 val. 26 min. 51 sek.) ir G. D. (2024 m. lapkričio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 08 min. 43 sek. – 1 val. 04 min. 22 sek.) parodė, kad dukrai buvo iškėlę vestuves, todėl sūnui nupirko Žemės sklypus. Žemės sklypai pirkti už jų sutaupytus pinigus, juos pirko sūnui kaip dovaną ir iš karto registravo sūnaus vardu, nes taip patarė daryti notaras. Dėl Žemės sklypų pirkimo viską derino su sūnumi, jog pirks sūnui Žemės sklypus šeimoje buvo kalbėta dar prieš 2-3 metus, su ieškove apie sūnui perkamus Žemės sklypus nekalbėjo. Liudytoja R. S. (atsakovo sesuo) patvirtino, kad Žemės sklypus broliui kaip dovaną nupirko tėvai, nes tėvai jai buvo iškėlę vestuves. Žemės sklypai buvo pirkti iš karto brolio vardu, nes taip daryti apsimokėjo finansiškai, be to, taip daryti galimai patarė notarė. Apie broliui perkamą žemę buvo sutarta dar iki brolio santuokos su ieškove, tačiau užtruko Žemės sklypų formavimo procedūros, todėl Žemės sklypai buvo nupirkti vėliau (2024 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 09 sek. – 1 val. 26 min. 44 sek.). Liudytojas G. D. (atsakovo dėdė) teismo posėdyje parodė, kad atsakovas žemę gavo iš tėvų, jam atsakovo tėvai sakė, kad padovanojo žemę sūnui, tai sakė ir pats atsakovas (2024 m. spalio 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 27 min. 33 sek. – 1 val. 43 min. 17 sek.).

52. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į sandorio sudarymo ir santuokos įregistravimo datas, pirkimo- pardavimo sutarties įrašą, jog atsakovas perka žemės sklypus asmeninės nuosavybės teise, viešame registre esantį įrašą (asmeninė nuosavybė) ir visumą kitų aptartų įrodymų, neabejotinai patvirtina, kad ginčo turtas buvo įgytas panaudojant asmenines atsakovo (dovanotas) lėšas ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninės, o ne bendrosios nuosavybės teise. Šią išvadą patvirtina ir tai, kad pirkimo – pardavimo sutartyje bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše užfiksuoti duomenys, kad žemės sklypai buvo suformuoti tik 2014 m. kovo 5 d. padalijimo būdu, dėl ko anksčiau atsakovo tėvai nupirkti atsakovui žemės sklypų negalėjo, nors tai buvo tartasi dar prieš šalių santuoką. Vien tai, kad ieškovė turi priešingą nuomonę, išskyrus jos pačios deklaratyvius ir subjektyvius samprotavimus, objektyvių įrodymų, paneigiančių atsakovo nurodomas ir liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais patvirtinančių aplinkybių, teismui nepateikta (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neįrodo teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Nesant duomenų, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl to šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu.

53. Vertinant tiek D. D., tiek J. D. apeliacinio skundo argumentus, susijusius su gyvenamojo namo padalinimu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog turtas yra įgytas santuokos metu, dėl to laikytinas bendroji jungtinė nuosavybė. Antra, nekilnojamojo turto registre juridinio fakto, jog ginčo gyvenamasis namas yra asmeninė atsakovo nuosavybė, nėra. Taigi, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, žemės sklypų ir gyvenamojo namo teisinis režimas ir jų prezumpcijos paneigimas nėra vienodas.

54. Antra, bylos duomenims neginčijamai nustatyta, jog priešingai nei žemės sklypų įsigijimo metu, statant ginčo gyvenamąjį namą, buvo ne vien tik atsakovo, tačiau ir ieškovės atitinkamas indėlis. Šalių paaiškinimais, liudytojos R. S., D. V. parodymais nustatyta, jog namą projektavo ieškovės dėdė, ieškovės giminaitis vykdė glaistymo darbus, ieškovės tetos vyras klojo plyteles, atliko dažymo darbus, ieškovė derino ir užsakinėjo baldus, buitinę techniką, santechniką.

55. Pirmosios instancijos teismas nepaisant to, jog statant ginčo gyvenamąjį namą buvo panaudotos ir atsakovo asmeninės lėšos, sprendė, jog ieškovei priklauso 45 proc. dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

56. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti.

57. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutuoktinis turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti panaudojęs asmenines lėšas, gali rinktis savo turtinių teisių gynimo būdą ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių pasekmių: kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ir (ar) didesnės turto dalies gavimo (CK 3.123 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-687/2020).

58. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas įrodinėjo jam tenkančią didesnę turto dalį, atsižvelgiant į aplinkybes, kad jis panaudojo iki santuokos įgytas asmenines lėšas (2018 metais pardavė JAV esantį gyvenamąjį namą, kurį buvo įsigijęs iki santykių su ieškove pradžios, 2019 metais pardavė iki santuokos įgytą statybinė keltuvą, 2019 metais pardavę laivą, kuris taip pat įsigytas iki santuokos sudarymo parduotas, taip pat panaudojo D. T. paskolintus 10 000 JAV dolerių).

59. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje kaip svarbūs kriterijai, leidžiantys nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo, be kita ko, pripažįstami vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2007 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007).

60. Byloje nustatyta, kad atsakovo vardu 2005 m. gruodžio 16 d. įgytas gyvenamasis namas Jungtinės Amerikos Valstijose parduotas 2018 m. rugpjūčio 9 d. už 274 000 JAV dolerių (e. b. 3 t., b. l. l. 49-65, 69-74).

61. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovas, asmeninėmis lėšomis už parduotą anksčiau turimą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, neabejotinai ženkliai prisidėjo prie bendrosios nuosavybės sukūrimo, todėl nepagrįstai buvo patenkintas jo prašymas ir priteista tik 55 proc. dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

62. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsakovo asmeninių lėšų panaudojimo apimtyje ženkliai daugiau nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Viena vertus byloje ir nėra išsamių įrodymų apie tai, jog atsakovas pardavus namą realiai turėjo 100 000 JAV dolerių ir juos panaudojo namo statybai. Kita vertus, atsižvelgiant į atsakovui asmenines nuosavybės teise priklausančio namo pardavimo laiką (2018 m.) ir tuo metu vykusias statybas Lietuvoje, įvertinus aplinkybes, jog grįžus į Lietuvą nei viena iš šalių nedirbo ir jokių pajamų iki įsikėlimo į ginčo gyvenamąjį namą negavo, labiau tikėtina, jog gyvenamojo namo statybai ir jo įrengimui buvo panaudoti ne tik atsakovo gauti pinigai pardavus jo asmeninį turtą, t. y. laivą ir statybinį keltuvą, bet ir namą JAV (CPK 185 straipsnis).

63. Be to, atsakovas teigė, kad namo statybai taip pat panaudojo D. T. paskolintus 10 000 JAV dolerių. Iš į bylą pateikto skolos raštelio matyti, kad D. T. 2018 m. vasario 5 d. paskolino 10 000 JAV dolerių, kokiu pagrindu skolinami pinigai skolos raštelyje nenurodyta (e. b. 2 t., b. l. 31). Teismo posėdyje atsakovas teigė, kad D. T. paskolintus pinigus panaudojo įvairioms medžiagoms pirkti, nes reikėjo plytų, stogo dangos. Ieškovė teigė, kad apie šiuos paskolintus pinigus nieko nežinojo, mano, kad tokia skola neegzistuoja, o jei egzistuoja, tai paskolintus pinigus atsakovas bus išleidęs asmeniniams poreikiams tenkinti, nes 2018 m. važiavo su draugais slidinėti, žaisdavo kartu su D. T. kazino. Trečiasis asmuo D. T. teismo posėdyje parodė, kad tai ne pirmas kartas, kai atsakovui skolino pinigus, anksčiau taip pat yra skolinęs, visus kartus atsakovas atiduodavo, paskutinį kartą paskolino 2018 m., sakė, kad pinigų reikia namo statybai, medžiagoms pirkti, už darbą žmonėms sumokėti, tačiau kur šiuos pinigus realiai išleido nežino.

64. Atsakovas taip pat nurodė, jog gyvenamojo namo statybai buvo panaudota 30 000,00 Eur jo asmeninių lėšų, sutaupytų iki santuokos sudarymo, kuriuos jis per kelis kartus parsivežė į Lietuvą, kurių dalį laikė pas seserį, dalį – pas mamą. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes teismo posėdyje patvirtino liudytojai R. S. (atsakovo sesuo) bei atsakovo tėvai A.D. ir G. D..

65. Nors minėti liudytojai yra atsakovo giminaičiai, tačiau vien šios aplinkybes pirmosios instancijos teismui nesudarė pagrindo visiškai abejoti liudytojų parodymais ir jais nesiremti visiškai, kadangi jie yra nuoseklūs ir atitinka kitus aptartus rašytinius įrodymus ir jie nėra paneigti kitais leistinais įrodymais. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir įvertinusi šalių nurodytus faktus bei pateiktus įrodymus, įvertinusi ir visuotinai žinomą aplinkybę dėl turto vertės padidėjimo pastaraisiais metais, vadovaudamasi CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais, sprendžia, jog atsakovas papildomai panaudojo ne mažiau 100 000 Eur turimų asmeninių lėšų statant ginčo šalių namą.

66. Byloje nustačius, kad statant ginčo gyvenamąjį namą buvo panaudotos atsakovo asmeninės lėšos 139 238, 60 Eur (27 707,50 Eur pardavus statybinį keltuvą + 11 531,10 Eur pardavus laivą, 100 000 Eur kitos asmeninės lėšos), tokiu būdu atsakovas savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie bendro turto kūrimo. Atsakovui prisidėjus prie 361 500,00 Eur vertės turto sukūrimo 139,238,6 Eur asmenine lėšų verte, ieškovei priklauso 30,74 proc. ((111 130,70 Eur (361 500,00 Eur – 139,238,6 Eur) / 2); 111 130,70 x 100 proc. / 361 500,00 Eur), o atsakovui atitinkamai 69,26 proc.

67. Pažymėtina, jog ieškovės prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė nekilnojamojo turto vertei nustatyti ir gautas teismo eksperto Sauliaus Raslano Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizės aktas Nr. A/SKR 736, kuriame pateikta teismo ekspertizės išvada, jog ginčo gyvenamojo namo rinkos vertė 2023 m. spalio 25 d. sudarė 361 500,00 Eur. Būtent šios, teismo paskirtos ginčo turto vertinimo ekspertizės akto duomenimis ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Po ekspertizės akto pateikimo į bylą nei papildomos, nei pakartotinės teismo ekspertizės apeliantas skirti neprašė. Vadinasi, apeliantas nesiėmė procesinių veiksmų, kurių turi imtis šalis, manydama, kad ekspertizė buvo atlikta netinkamai ar neišsamiai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde teigdamas, kad teismo ekspertas neteisingai nustatė turto vertę, atsakovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl teismo eksperto atlikto turto (ginčo gyvenamojo namo) įvertinimo, o privataus, vienos bylos šalies lėšomis užsakyto turto vertintojo pateikta ekspertinė išvada nelaikytina pakankamu įrodymu sudarančiu pagrindą abejoti nepriklausomo eksperto atlikta nekilnojamojo turto vertės ekspertize. Teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl dalytino bendro sutuoktinių nekilnojamojo turto, esančio vertės, pagrįstų nepriklausomo eksperto atliktu dalies sutuoktinių bendro turto vertinimu, teisėtumo.

68. Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

69. Turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz. dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018 27 punktas ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką.

70. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus bei skundžiamo sprendimo turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės sudarė pakankamai rimtą pagrindą spręsti, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio namo padalijimas natūra yra nepriimtinas dėl teismo sprendimu konstatuotų šalių itin konfliktiškų santykių ir esamoje situacijoje negalimas, nes nepaisant to, jog ginčo gyvenamasis namas yra pakankamai didelis, tačiau nėra pritaikytas dviejų atskirų šeimų įprastam gyvenimui, juolab žemės sklypas, ant kurio stovo ginčo gyvenamasis namas priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

71. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, konstrukcinių sprendinių namo pritaikymui dviem šeimoms gyventi (namo atidalijimui – išplanavimui pakeisti, sienų bendroms patalpoms atitverti, atskirų įėjimų, laiptų įrengimui), įgyvendinimas pareikalautų itin didelių kaštų ir iš esmės apribotų ne tik ieškovės galimybes disponuoti namo dalimi (CK 6.394 straipsnio 3 dalis), bet ir atsakovo galimybes disponuoti jam tenkančia namo dalimi bei jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nei viena iš šalių nėra suinteresuota po skyrybų gyventi tame pačiame name, ieškovė priteisti namą natūra iš esmės prašo tik dėl to, kad netenkino atsakovo pasiūlyta piniginė kompensacija. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ginčo gyvenamąjį namą natūra priteisti ieškovei, ir sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju tikslinga turtą padalinti, atsakovui priteisiant visą ginčo turtą – gyvenamąjį namą, o ieškovei priteisiant kompensaciją už jai tenkančią turto dalį - 111 130,70 Eur, nes toks šalių santuokoje įgyto turto –gyvenamojo namo padalijimas iš esmės atitinka abiejų šalių ir jų nepilnamečio vaikų interesus, bendruosius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnis).

72. Atsakovas D. D. nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad prievolė D. T. pagal 2018 m. vasario 5 d. skolos raštelį yra asmeninė atsakovo prievolė.

73. Apelianto teigimu, teismui priėmus sprendimą padalinti gyvenamąjį namą abiem šalims, turėjo būti padalinta ir paskola gauta iš D. T., nes gauti pinigai buvo išimtinai skirti gyvenamojo namo statymui, įrengimui, šias aplinkybes patvirtino ir apklausti liudytojai, todėl kreditorinį įsipareigojimą šalys turėtų vykdyti solidariai, tačiau ir šiuos įrodymus teismas ignoravo.

74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti apelianto argumentams.

75. CK 3.109 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad iš sutarties kilusi prievolė gali būti pripažinta solidariąja sutuoktinių prievole, jeigu įrodoma, kad paskolos sutartis sudaryta šeimos interesais ir kreditorius pagal CK 3.109 straipsnio nuostatas įrodo bendros prievolės sąlygas (CPK 178 straipsnis) bei toks įrodinėjimo naštos paskirstymas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, 2012 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2012, 2012 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012, 2019 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019). Procesinė pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė pagal paskolos sutartį būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-611/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019, 2019 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-378/2019).

76. Atsakovas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieškovė apie atsakovo nurodytą paskolą D. T. nieko nežinojo. Tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas D. T., kuris nurodė, kad su ieškove apie tai niekada nėra kalbėjęs.

77. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad byloje nėra duomenų apie šios paskolos pagrindu gautų piniginių lėšų panaudojimą, nėra ir ieškovės sutikimo ar duomenų, kad paskolos sandorį ieškovė būtų patvirtinusi bei, kad šis sandoris sudarytas šeimos interesais (CPK 178 straipsnis). Taigi, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad jei ir buvo imamos paskolos iš D. T., jos nebūtinai buvo naudojamos šeimoms poreikiams tenkinti, atsakovas prieš skolindamas pinigus turėjo gauti ieškovės sutikimą, o jo negavęs, įsipareigojimus turi vykdyti asmeniškai, o ne solidariai. Dėl to nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti sprendimo dalį dėl prievolės vykdymo kreditoriui D. T..

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

78. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 687,00 Eur žyminis mokestis už patikslinto ieškinio reikalavimus (e. b. 1 t., b. l. 116-117, 159-160, 8 t., b. l. 1-2), 800,00 Eur išlaidos, sumokėtos ekspertui už nekilnojamojo turto vertinimą (e. b. 6 t., b. l. 117), 267,00 Eur išlaidos už dokumentų vertimą (e. b. 12 t., b. l. 62) ir 3 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. 13 t., b. l. 174-185), atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 889,00 Eur žyminis mokestis už patikslinto priešieškinio reikalavimus (e. b. 3 t., b. l. 113) ir 3 000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (e. b. 13 t., b. l. 143).

79. Nepaisant to, kad atsakovas nurodė, kad jam suteikta teisinių paslaugų už 15 250,00 Eur, 2023 m. gegužės 11 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 19 (avansas už teisines paslaugas 3 000,00 \ Eur sumai), 2024 m. sausio 31 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 2 (avansas už teisines paslaugas 2 350,00 Eur sumai), 2024 m. kovo 22 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 9 (avansas už teisines paslaugas 2 300,00 Eur sumai), 2024 m. gegužės 23 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 12 (avansas už teisines paslaugas 2 500,00 Eur sumai), 2024 m. rugsėjo 3 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 16 (avansas už teisines paslaugas 2 500,00 Eur sumai), 2024 m. lapkričio 5 d. išankstinę sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 21 (avansas už teisines paslaugas 2 600,00 Eur sumai) (e. b. 13 t., b. l. 136-142) bei apmokėjimą patvirtinantį dokumentą, teismas, įvertinęs, jog yra sumokėtas tik 3 000,00 Eur avansas už teisines paslaugas, sprendė, jog atsakovas byloje patyrė 3 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

80. Apelianto D. D. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog realiai turėjo 3000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas iš viso turėjo 15 250 Eur išlaidų, kurios dar nėra apmokėtos, bet turėjo būti atlygintos.

81. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas turėjo tik 3000 Eur išlaidų stokoja pagrįstumo. Nors teismas ir rėmėsi suformuota teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024 102 ir 103 punktai), visgi pripažino, kad atsakovas jokio rašytinio susitarimo su advokate dėl paslaugų kainos (jos dalies) mokėjimo atidėjimo ar mokėjimo išdėstymo, nepateikė.

82. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje yra išankstinės sąskaitos ir atsakovo įsipareigojimas per metus laiko sumokėti likusią nesumokėtą išlaidų dalį. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas realiai turėjo tik 3 000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu atsakovo prašomos priteisti 15 250 Eur išlaidos neatitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžių (toliau – Rekomendacijos) dėl to turi būti mažinamos.

83. Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes.

84. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad Rekomendacijų nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, bet šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, jog teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta nurodytose Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-378/2020 198 punktas). Be to, ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017). Spręsdamas klausimą, ar prašomos atlyginti išlaidos yra patirtos, teismas turi įvertinti ne tik tai, ar šios išlaidos yra faktiškai patirtos, bet ir tai, ar jos yra susijusios su nagrinėjama byla, taip pat ar teisinės paslaugos, už kurias patirtas išlaidas prašoma atlyginti, nėra akivaizdžiai perteklinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-943/2023, 60 punktas).

85. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė 2024 m. lapkričio 5 d. išlaidų detalizuotą apskaičiavimo pažymą, pagal kurią bendra bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma – 15 250 Eur, kurią sudaro: 1) priešieškinis – 1 250 Eur; 2) patikslintas priešieškinis – 750 Eur; 3) atsiliepimo į ieškinį rengimas – 1 500 Eur; 4) atsiliepimo į patikslintą ieškinį rengimas – 1 250 Eur; 5) dokumentų analizė – 1 250 Eur; 6) pasirengimas bylos nagrinėjimui – 1 750 Eur; 7) atstovavimas teisme – 7 250 Eur; 8) rašytiniai paaiškinimai ir kiti prašymai – 250 Eur.

86. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Rekomendacijų 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 papunkčiais bei aktualaus laikotarpio vidutiniu mėnesiniu bruto darbo užmokesčiu šalies ūkyje įvertinusi atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarančios sumos detalizaciją (žr. šios nutarties 85 punktą), sprendžia, kad 15 250 Eur bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Taip pat, kad atsakovas nepagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atskirai nurodytus veiksmus arba veiksmus už kuriuos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas prašo atskirai priteisti išlaidas už pasirengimą teismo posėdžiams, dokumentų analizę ir kita, nors pagal formuojamą teismų praktiką, dalyvaujančio byloje asmens patirtos išlaidos už susipažinimą su bylos medžiaga, už teisės aktų, teismų praktikos analizes, už pasirengimus teismo posėdžiams, susitikimus su klientais ir pan. atskirai neatlyginamos, o paprastai padengiamos priteisiant iš bylą pralaimėjusios šalies atitinkamas sumas už procesinių dokumentų rengimą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1030/2012, 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480-157/2015, 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-397-450/2022). Pažymėtina ir tai, kad atlyginimas už prašymų parengimą, taip pat negali būti priteisiamas, kadangi tokios paslaugos negali būti laikomos savarankiškomis teisinėmis paslaugomis ir yra vertinamos kaip kitų paslaugų, susijusių su atitinkamų procesinių dokumentų parengimu, sudėtinė dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-381/2024). Be kita ko, atsakovo nurodoma 7 250 Eur išlaidos, susijusios su atstovavimu teisme neatitinka Rekomendacijų 8.19 p. įtvirtintų rekomenduojamų dydžių už vieną atstovavimo teisme valandą.

87. Be to, nagrinėjama byla nevertintina kaip sudėtinga ar didelės apimties, taip pat byloje nebuvo nagrinėjami nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, taip pat į tai, kad atsakovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, atsakovo pirmosios instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos vertintinos kaip neproporcingai didelės, neatitinkančios bylos sudėtingumo, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl negali būti pripažintos atlygintinomis visa apimtimi. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į atsakovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų pobūdį ir apimtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, sprendžia, kad atsakovo pirmosios instancijos teisme patirto išlaidos mažintinos iki 6 000 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

88. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir kompensacijos priteisimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nustatant, kad atsakovui atitenka ginčo gyvenamasis namas, ieškovei išmokant 111 130,70 Eur kompensaciją, perskirstant bylinėjimosi išlaidas, o likusią teismo sprendimo dalį paliekant nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

89. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

90. Bylos duomenimis ieškovė J. D. šioje byloje patyrė 2687,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 800,00 Eur išlaidas, sumokėtas ekspertui už nekilnojamojo turto, 267,00 Eur išlaidas už dokumentų vertimą ir 3 700,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, viso 7 454 Eur, atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 889,00 Eur žyminis mokestis ir 6000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, viso 8 889,00 Eur.

91. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įvertinus patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, byla išspręsta ieškovės naudai (46,77 proc.), atsakovo naudai 52,23 proc. todėl tuo pagrindu iš atsakovo ieškovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 3 486,24 Eur ((2 687,00 Eur žyminis mokestis + 3 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 800,00 Eur išlaidos ekspertui + 267,00 Eur išlaidos už dokumentų vertimą) x 46,77 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės atsakovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 3 134,72 Eur ((2 889,00 Eur žyminis mokestis + 3 000,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) x 53,23 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 351,52 Eur (3 486,24 Eur – 3 134,72 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

92. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, padidindamas pirmosios instancijos priteisto atsakovui tenkančio turto dalį ir atitinkamai priteisdamas ieškovei kompensaciją. Dėl to, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo patenkintų ir atmestų abiejų šalių reikalavimų visumą, sprendimo pakeitimu ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai tenkinami iš dalies (37 %). Dėl to iš atsakovo ieškovei priteistina 2 758 Eur jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, o iš ieškovės atsakovui – 5 600,00 Eur. Atlikus tarpusavio užskaitą, galutinai iš ieškovės atsakovui priteistina 2 842 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

93. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nei ieškovė, nei atsakovas, nors ir suformulavo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, bet iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė jas pagrindžiančių duomenų, todėl nėra pagrindo spręsti tokių išlaidų priteisimo klausimo (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

94. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi atidėjo apeliantei (ieškovei) J. D. 363,00 žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimą iki apeliacinės instancijos procesinio teismo sprendimo priėmimo. Atmetus apeliacinį skundą dėl ginčo esmės, iš apeliantės į valstybės biudžetą priteistinas 363,00 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis).

95. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. vasario 19 d. nutartimi atidėjo apeliantui (atsakovui) D. D. 1 833,00 žyminio mokesčio dalies sumokėjimą iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo. Apelianto apeliacinį skundą tenkinus tik iš dalies, iš apelianto į valstybės biudžetą priteistinas 1 372 Eur žyminis mokestis (CPK 84 straipsnis).

96. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos (tenkančios kiekvienai iš šalių) sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 96 straipsnis).

97. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės J. D. apeliacinį skundą atmesti, atsakovo D. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. sprendimo dalį dėl turto padalinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Pripažinti lengvąjį (keleivinį) automobilį „Lexus LS 460 L, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise mažąją bendriją „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini).

Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise krovininį automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3 000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) kompensaciją už jos kilnojamojo turto (krovinio automobilio) dalį, tekusią natūrą atsakovui.

Pripažinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 117/700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe.

Priteisti atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 111 130,70 Eur (vienas šimtas vienuolika tūkstančių vienas šimtas trisdešimt eurų 70 ct) piniginę kompensaciją už atsakovui natūra tenkančią bendro turto dalį.

Pripažinti prievolę grąžinti 10 000 JAV dolerių kreditoriui D. T. atsakovo D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), asmenine prievole.

Priteisti iš ieškovės J. D., asmens kodas 48108211450 atsakovui D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 842 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt du eurai 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J. D. 363,00 Eur (trys šimtai šešiasdešimt trys eurai 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš atsakovo D. D. 1 372,00 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai septyniasdešimt du eurai 00 ct) žyminį mokestį valstybei.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.