Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir nuteistas subendrinta 11 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2020 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 7 d.

2. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. gegužės 15 d. priėmė nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 4 dalį. Komisija, atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, įvertinusi su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susijusias aplinkybes, padarė išvadą, kad yra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Proceso dalyviai apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti 2023 m. liepos 19 d. pranešimais. Iki bylos nagrinėjimo pradžios atsiliepimai, prašymai negauti, nušalimai nepareikšti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi lygtinis paleidimas gali būti taikomas esant žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, o tokiu atveju, kai rizika nėra žema – būtina nustatyti akivaizdžią pažangą ją mažinant. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, vertinamos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčiai, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai. Šių aplinkybių visuma turi sudaryti pagrindą išvadai, kad nuteistajam taikomos resocializacijos priemonės jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Būtina pažymėti ir tai, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų resocializacijos tikslai yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Nuteistųjų resocializacija, be kita ko, yra grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu (BVK 52 straipsnio 1 dalis). Siekiant valdyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, yra sudaromas individualus resocializacijos planas, kuris sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metu nustatytas aplinkybes ir šio vertinimo rezultatus, plane numatant individualizuotas resocializacijos priemones (BVK 52 straipsnio 3 dalies 1–9 punktai, 53 straipsnio 1, 2 dalys). Aptartos BVK normos suponuoja išvadą, kad sprendžiant dėl to, ar nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, svarbią reikšmę turi ir nuteistojo pastangų valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir taip mažinti nusikalstamų veikų recidyvą, vertinimas, atsižvelgiant į tai, ar efektyviai įgyvendinamos individualiame resocializacijos plane numatytos priemonės ir kokie šių priemonių įgyvendinimo rezultatai.

8. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, buvo neobjektyvus, šališkas, visapusiškai neįvertino aplinkybių visumos, vertino tik nuteistąjį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Šiuos skundo argumentus paneigia nutarties turinys, joje nurodyti atsisakymo tvirtinti Komisijos priimtą nutarimą motyvai. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, laikantis Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų.

9. Nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis D. J. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą ją mažindami. Šio kriterijaus nuteistasis neatitinka.

10. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę D. J. stengiasi elgtis tinkamai, pažeidimų nepadarė, drausmine tvarka nebaustas, už gerą elgesį, darbą, dalyvavimą visuomeninėje būrio veikloje skatintas 11 kartų. Nuteistojo nuostata į darbą teigiama, nuo 2021 m. birželio 30 d. pradėjo dirbti, dirba ir šiuo metu, kaip darbuotojas charakterizuojamas teigiamai, pateikti duomenys apie galimybę įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju. Palankiai vertintina ir tai, kad D. J. palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad į šias aplinkybes teismas atsižvelgė ir jas vertino, tačiau pagrįstai buvo vertintos ir tos aplinkybės, kurios susijusios su nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymu ir kurių visuma šiuo metu dar nesudaro pagrindo išvadai, kad D. J. resocializacijos tikslai jau yra pasiekti.

11. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad pirminis D. J. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas buvo atliktas 2020 m. balandžio 23 d. ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tokia pati rizika buvo nustatyta ir 2022 m. kovo 3 d., 2022 m. gruodžio 13 d. Dabartinio vertinimo metu, atsižvelgus į ankstesnio vertinimo metu išskirtus rizikos veiksnius, nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus, kriminalinės patirties analizę, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodyta, kad srityse „išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti“, „mąstymas ir elgesys“, „nuostatos“, yra stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką (nuteistasis tęsia darbinę veiklą, dalyvavo 75 pozityvaus užimtumo renginiuose, nebaustas drausmine tvarka, skatintas). Vis tik, nors yra stebimas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas pirmiau nurodytose srityse, rizika daugiau nei 3 metu nuo pirminio vertinimo išlieka vidutinė. Be to, nors nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, išlieka nustatyti ne tik statinis (kriminalinė istorija), bet ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: neturi profesinės kvalifikacijos; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ar įsigijimas yra pagrindinė veikla; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Nuteistasis skunde teigia, kad jam nesuprantami teismo pastebėjimai dėl pirmiau nurodytų kriminogeninių veiksnių. Tačiau šie veiksniai buvo išskirti socialinio tyrimo išvadoje, atlikus nuteistojo vertinimą pagal OASys metodiką, todėl teismas nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius pagrįstai aptarė ir kitų duomenų kontekste tinkamai įvertino.

12. Darytina išvada, kad su išsilavinimu, lėšų tvarkymu, gyvenimo stiliaus, elgesio ypatumais susiję dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nors ir yra labiau susiję su praeityje buvusiu nuteistojo elgesiu (iki bausmės atlikimo pradžios), vis tik jų išskyrimas, atlikus nemažą dalį bausmės, leidžia daryti išvadą, kad šie veiksniai vis dar išlieka aktualūs ir šiuo metu, nepaisant to, kad tam tikrose srityse yra stebimas teigiamas pokytis. Taigi nusikalstamo elgesio rizikos valdymas, siekiant sėkmingos nuteistojo resocializacijos, šiuo metu dar reikalauja papildomos intervencijos. Tokią išvadą leidžia daryti ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės.

13. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones ir tai teikia pagrindą išvadai, kad D. J. yra suinteresuotas valdyti jam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir mažinti jam nustatytą vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokią išvadą patvirtina ir jau pirmiau aptartos aplinkybės. Tačiau kaip minėta, tik įvertinus visumą su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais susijusių aplinkybių visumą, galima daryti išvadą dėl pagrindo taikyti lygtinį paleidimą buvimo ar nebuvimo.

14. D. J. atveju svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis, kad nuteistojo resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, teismas laiko tai, kad nors nuteistasis savo kaltę pripažįsta, vis tik savo kaltę minimalizuoja, savo elgesį lygindamas su kitų nusikaltimais, laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus (nusikalstamos veikos pasekmes) vertina per asmeninio patyrimo prizmę (atliekama bausmė, jos sąlygoti suvaržymai), bet ne kaip savo paties netinkamu (nusikalstamu) elgesiu sukeltas pasekmes, mano, kad yra nubaustas per griežtai. Nuteistajam būdingas kriminalinių nuostatų palaikymas, bausmės atlikimo metu buvo stebimos neigiamos nuostatos pareigūnų priežiūros atžvilgiu. Be to, praeityje nuteistasis jau buvo teistas už tokio paties pobūdžio nusikaltimų padarymą (užsienyje teistas už narkotinių medžiagų laikymą turint tikslą platinti, vienu atveju laisvės atėmimo bausmė nebuvo faktiškai vykdoma, tačiau per bausmės atlikimo laiką nuteistasis vėl nusikalto, buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme). Nuteistojo daromi nusikaltimai sunkėja, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, be kita ko – ir dideliu jų kiekiu. Taip pat už šių medžiagų kontrabandą. Nusikaltimus įvykdė bendrininkų grupėje. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, jam yra būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Nors šios aplinkybės buvo įvertintos nuosprendžiu nuteistajam paskiriant bausmę, vis tik jų buvimas rodo ir nuteistojo didesnį pavojingumą, ir tuo pačiu suponuoją pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktu tokią bausmę, kuri pozityvių asmens mąstymo, požiūrio, elgesio pokyčių stabilumui turėtų pakankamą poveikį.

15. Pirmiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti ir tai, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Todėl nėra pagrindo sutikti su nuteistuoju, kad teismo motyvacija dėl likusios bausmės trukmės, prieštarauja BVK įtvirtintam reguliavimui. BVK nustatyta, kokią bausmės dalį turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo taikymo. Tačiau kaip jau minėta, tai nereiškia, kad visi, nustatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, be išimties yra paleidžiami lygtinai. Turi būti nustatytos ir kitos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos – žema rizika arba akivaizdi pažanga ją mažinant. Pagal pateiktoje medžiagoje esančius duomenis dar nėra pagrindo daryti išvadą, kad atliktos bausmės dalis jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis nuteistojo resocializacijos procesas gali būti tęsiamas laisvėje. Nors nuteistasis stengiasi bausmę atlikti tinkamai, daro pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jau šiuo metu nuteistojo pažangą vertinti kaip akivaizdžią, dar nėra pagrindo.

16. Skundo argumentai, kurie iš esmės yra susiję tik su palankiai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, nutylint jam nepalankius duomenis, skundžiamoje nutartyje padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo priimti kitokį, negu skundžiamas, procesinį sprendimą. Sutiktina, kad aplinkybės, jog nuteistasis dirba, palaiko socialinius ryšius, yra svarbios nuteistojo rizikos nusikalsti pakartotinai vertinimui ir motyvacijos rinktis tik teisėtą elgesį stiprinimui. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad ir iki nuteisimo nuteistasis turėjo gyvenamąją vietą, artimuosius, dirbo, tačiau šios aplinkybės nebuvo veiksniu, sulaikiusiu jį nuo sunkių ir labai sunkių nusikaltimų padarymo. Todėl šiuo metu jas vertinti kaip išskirtines, nėra pagrindo. Teigiama nuostata į darbą laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei darbinės veiklos vykdymas neabejotinai rodo pozityvius nuteistojo mąstymo, požiūrio pokyčius, tačiau kaip jau nurodyta pirmiau, vis dar išlieka aktualūs kriminogeniniai veiksniai, susiję su lėšų valdymo sunkumais, gyvenimo stiliaus ypatumais, kurie ir įtakojo D. J. elgesį laisvėje, pasirenkant nusikalstamus būdus gauti lėšų pragyvenimui. Esant duomenims apie nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus (nuteistasis turi atlyginti 10 656,64 Eur, iš kurių išieškota 650,89 Eur), nuteistajam neturint išsilavinimo, galinčio palengvinti sėkmingos integracijos į darbo rinką procesą, siekis lėšų pragyvenimui gauti neteisėtu būdu gali paskatinti vėl nusikalsti. Tuo labiau, kad ir šiuo metu nuteistasis savo nusikalstamam elgesiui nėra kritiškas ir jo iš esmės neigiamai nevertina.

17. Skunde minimi Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti principai, aptariami Konstitucinio Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Europos Tarybos Ministrų Komiteto aktuose pateikti išaiškinimai, tačiau kuo konkrečiai konstitucinių principų, minėtuose aktuose pateiktų išaiškinimų pažeidimas (nesilaikymas) pasireiškė nuteistojo atveju, skunde nenurodyta. Taip pat nenurodyti konkretūs argumentai, patvirtinantys skundo teiginius dėl teismo šališkumo, neobjektyvumo.

18. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad nuteistojo D. J. resocializacijos procesas dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, siekiant valdyti nuteistajam nustatytus riziką nusikalsti pakartotinai didinančius kriminogeninius veiksnius bei įtvirtinti teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam integruotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Kauno apylinkės teismas teisingai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir teisės normų, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nepažeidė. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus tiek teigimai, tiek neigiamai D. J. charakterizuojančius duomenis, kurių visuma patvirtina išvadą, kad šiuo metu taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą dar nėra pagrindo, kadangi esant vidutinei pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, nenustatyta akivaizdi pažanga ją mažinant. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 26 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. J. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.