Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. J. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. J. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 260 straipsnio l dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį, 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis, 5 dalies 1 punktą - 11 metų 2 mėnesius laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi bausmė sumažinta vienu trečdalius ir paskirta galutinė bausmė 7 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2020 m. vasario 21 d., bausmės pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 7 d.

Anksčiau teistas.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakytina tvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

BVK 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Pažanga vertinama atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, įvertinant jo elgesio pokytį ir pažangą mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką jo elgesiui, taip pat įvertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Pabrėžtina tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis D. J. atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sąlygas ir tai laikytina formalaus pagrindo, lygtinio paleidimo taikymui, egzistavimu. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados nuteistajam D. J. nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika, nors ir Komisijos nutarime pažymima, jog stebima akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau įstatyme nurodytų formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas ir kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad D. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, per bausmės atlikimo laiką skatintas 11 kartų, turi deklaruotą gyvenamąją vieta, į kurią vyksta trumpalaikių išvykų, dirba bei turi patvirtintą darbo vietą, galimo lygtinio paleidimo atveju, turi įsiskolinimų, kuriuos dengia iš darbo užmokesčio. Nuteistasis su tėvais ir kitais artimaisiais palaiko ryšį, yra lankomas pasimatymų metu, turi sugyventinę, su kuria ketina gyventi kartu po bausmės atlikimo. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo veikloje, vykdo resocializacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, vis tik teismas sprendžia, kad visos šios aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, jos tik atskleidžia tai, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Juo labiau, kad tam tikros, iš aukščiau nurodytų, aplinkybės egzistavo ir prieš nuteistajam nusikalstant, kaip pavyzdžiui ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo nuteistasis palaikė socialinius ryšius su artimaisiais, turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau šios teigiamos aplinkybės nuo priešingų teisei veiksmų nuteistojo nesulaikė. Tokiu būdu ir šiuo metu negali būti vertinamos kaip išskirtinai teigiamai nuteistąjį apibūdinančios, pažymėtina, kad pozityvus nuteistojo elgesys jau buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos – nuteistasis bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta į trumpalaikes išvykas namo.

Bylos duomenys patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką D. J. nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vis dar išlieka nemažai nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių (neturi ar turi mažą darbinę patirtį (prieš įkalinimą fiksuoti ilgi nedarbingumo laikotarpiai); turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybės (turi finansinių įpareigojimų, kuriuos dengia iš gaunamo darbo užmokesčio); buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės (ankstesnės nusikalstamos veikos padarytos su kitais asmenimis); stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (neapgalvojo savo veiksmų pasekmių); priežiūros/apribojimų pažeidimai (įstaigoje fiksuotas pažeidimas), o atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuo pat pirminio (2024 m. balandžio 23 d.) nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo, kai taikant OASys metodiką buvo nustatyta vidutinė rizika, kaip ir vėliau eilėje kitų buvusių vertinimų (2022 m. kovo 3 d., 2022 m. gruodžio 13 d., 2023 m. gegužės 4 d., 2024 m. kovo 29 d., 2024 m. rugsėjo 20 d.) bei paskutiniojo 2025 m. gegužės 26 d. vertinimu nusikalstamo elgesio rizika nustatyta vidutinė, t. y. per visą bausmės atlikimo laiką nusikalstamo elgesio rizika nekito – išliko vidutinė, nors per visą viso bausmės atlikimo laiką stebimos nuteistojo pastangos valdyti nusikalstamo elgesio riziką – pradėjo dirbti ir dirba iki šiol bei dalyvavo 75 pozityvaus užimtumo renginiuose. Todėl nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, nuteistojo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės, kadangi šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas atkreipia dėmesį, kad minėti kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek D. J. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Vienas iš nuteistojo motyvų dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos tai yra finansinė nauda gauta nusikalstamu būdu, ir tai suponuoja išvadą, jog nuteistajam nepakako gaunamų pajamų iš darbo, o tai kelia pagrįstų abejonių D. J. reintegracija į visuomenę, siekiu laikytis įstatymų ir gyventi pagal visuomenės priimtinas normas ir taisykles, kai gaunamas darbo užmokestis nepatenkins nuteistojo gyvenimo ir gerbūvio poreikių. Analizuojant D. J. kriminalinę istoriją, stebima, kad darbinė veikla asmeniui nebuvo pagrindinė, siekiant užsitikrinti pastovų pajamų šaltinį. D. J. tris kartus teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, tiesiogiai siekiant finansinės naudos. Pažymėtina, kad nusikaltimai už kuriuos D. J. šiuo metu kali yra tiesiogiai siejami su greitų pajamų gavimu, nusikaltimai finansinio pobūdžio. Nusikalstamos veikos vykdytos ne tik Lietuvoje, tačiau ir užsienio šalyse, šis teistumas yra trečias. Turimais duomenimis nuteistasis 2012 m. kovo 23 d. teistas Dublino apygardos teismo dėl narkotikų laikymo turint tikslą parduoti arba platinti 3 metams, pritaikant realios laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, ir nors nuteistajam buvo taikytas jo teisinę padėti lengvinantis institutas, asmuo iš savo neigiamo elgesio pasekmių nepasimokė, ir nusikalsto pakartotinai, taigi nuteistasis laisvėje stokojo nuoseklaus savęs realizavimo, užsitikrinant materialinę gerovę teisėtais būdais. Atlikęs laisvės atėmimo bausmę Airijos Respublikoje, nuteistasis Lietuvoje grįžo prie savo ankstesnio nusikalstamo elgesio veikimo modelio ir dabartiniu nuosprendžiu nuteistas laisvės atėmimo bausme už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų su tikslu jas platinti (BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalys) bei kontrabandą (BK 199 straipsnio 3 dalis). Nuosprendžio duomenimis D. J. atliko aktyviausią vaidmenį darant bendrą nusikalstamą veiką, buvo šio nusikaltimo iniciatorius ir aktyviausias dalyvis. Vertinimo metu nustatyta, kad nuteistasis pasižymi vidutine saviverte, savivaizdis kiek subjektyvus, nekritiškas, labiau linkęs pateikti save iš gerosios pusės, trūkstą geresnių savianalizės įgūdžių. Analizuojant nusikalstamo elgesio istoriją, stebima, kad nuteistasis nepasimoko iš padarytų klaidų ir neįvertina galimų elgesio pasekmių (teistas, pritaikius bausmės vykdymo atidėjimą iš savo netinkamo elgesio pasekmių nepasimokė, nusikalto pakartotinai). Pats nuteistasis teigia, kad į konfliktines situacijas stengiasi nesivelti, reaguoja ramiai. Vertinimo metu asmuo geba įvardyti kai kurias savo probleminių elgesio sritis, tačiau kilusias nusikalstamos veikos pasekmes identifikuoja per savo patyrimo prizmę (dėl atliekamas laisvės atėmimo bausmės, esamų apribojimų). Geba išsikelti konkrečius tikslus, tačiau nedetalizuoja kaip jų sieks. Nuteistasis geba priimti kitų požiūrį, tačiau mano, kad dauguma pasaulį mato taip, kai jis. Linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nors teisminio nagrinėjimo metu dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta, prisiima atsakomybę, tačiau nusikaltimą minimalizuoja, linkęs savo nusikaltimus lyginti su kitų pažeidimais. Nuteistasis neigiamai vertina jį prižiūrinčių pareigūnų darbą ir laisvės atėmimo skirtus apribojimus („pareigūnai primeta, kad čia yra kažkas, o laisvėje yra niekas“). Bendrai, nuteistasis jaučiasi, kad paskirta bausmė jam buvo per griežta. Turimais duomenimis bausmės atlikimo 1 kartą baustas nuobauda, tai rodo, kad nuteistasis net įkalinimo įstaigoje ne visada sugeba laikytis taisyklių, todėl nuteistojo elgesio teismas negali vertinti kaip nepriekaištingo.

Pabrėžtina, kad D. J. atlieka laisvės atėmimo bausmę už trijų sunkių (kontrabanda, disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti bei disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų su tikslu jas platinti) nusikaltimų padarymą. Nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, taip pat kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai - teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys - tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę. Be to nuteistasis yra linkęs vykdyti nusikaltimus, teistas ne kartą, tačiau iš to jokių išvadų nepadarė, todėl taikant lygtinį paleidimą, nuteistajam gali būti suformuota klaidinga nuomonė dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas.

Teismo vertinimu, D. J. neatliktos bausmės dalis atsižvelgiant į visą paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dar laikytina neproporcingai didele, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžiančia spręsti, jog nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Teismas atkreipia dėmesį, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. J. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog dabartiniame pataisos procese, lygtinio paleidimo taikymas dar nebūtų efektyvus, nuteistajam D. J. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. LK-N-503.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. LK-N-503 taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.