- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-01
- Bylos Nr.
- 1S-278-993/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26995-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nuteistasis
- D. J.
- Kategorijos
- 2.5.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nerengdama teismo posėdžio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. J. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisija) 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. D. J. nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2019 spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta 11 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką nuspręsta įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (1 mėnesį 5 dienas).
2. Bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini), bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). Likusi neatlikta bausmės dalis (duomenys neskelbtini) (skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną).
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos motyvuojant tuo, kad nustatyta mažėjanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti. Nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tęsia darbinę veiklą, laikosi nustatytos tvarkos. Nuteistojo elgesys nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimo teigiama linkme.
4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. J. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismas įvertinęs vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius bei kitas aplinkybes konstatavo, kad nors D. J. elgesyje ir stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės ir teismui abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos ir šiuo metu dar neleidžia spręsti, jog nuteistojo elgesys pasižymi išskirtiniu pozityvumu, kas leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis D. J., nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, pateikė skundą apygardos teismui, kuriame prašo panaikinti šią nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą. Savo skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Skunde nesutinkama su apylinkės teismo argumentais, jog nuteistasis nepakankamai koregavo savo elgesį teigiama linkme, jog byloje surinkti rašytiniai įrodymai nagrinėjamu atveju neleidžia spręsti, kad nuteistasis yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūrizuotoje aplinkoje. Nuteistojo teigimu, nagrinėjamas atvejis atitinka visus formalius ir materialius pagrindus siekiant nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Argumentuojama, kad materialusis pagrindas pasireiškia tuo, jog nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, stengiasi neigiamai vertinti savo poelgį veikos padarymo metu ir stengiasi integruotis į visuomenę. Taip pat teigiama, kad nuteistojo įstatymų laikymąsi ir naujų nusikalstamų veikų nedarymą įrodo individualus socialinės reabilitacijos plano vykdymas bei ankstesni nuteistojo skatinimai.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Argumentuojama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, ar nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko padarė klaidingą išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija nėra pakankama ir ateityje jis gali nusikalsti. Apelianto teigimu, prognozuojant asmens elgesį ateityje svarbu remtis ne statiniais probleminiais asmens praeities elgesio požymiais, tačiau prognozuoti galimą lygtinio paleidimo poveikį ir palyginti asmens galimybes sėkmingai integruotis visuomenėje toliau atliekant bausmę laisvėje. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), iš trumpalaikių išvykų grįžta laiku, bausmės atlikimo laikotarpiu nebaustas, 11 kartų skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kas įrodo, jog nuteistasis keičiasi ir stengiasi laikytis visų normų, ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o taip pat laikysis probacijos sąlygų. Pabrėžiama, kad bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje nuteistasis patiria stiprius emocinius psichologinius išgyvenimus, nuolat išgyvena netikrumo dėl savo ateities būseną.
5.3. Skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas formaliai vertino bausmės tikslo pasiekimą. Bausmės paskirtis yra numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje, o Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta BVK paskirtis – nustatyti tokią bausmių vykdymo tvarką, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuteistasis ieško būdų kaip mokėti priteistas sumas, tačiau šios galimybės yra apribotos bausmę atliekant įkalinimo įstaigoje. Nurodoma, kad bausmės tikslas bus pasiektas tik tuomet, kai nuteistasis bus išleistas iš įkalinimo įstaigos ir laisvėje galės greičiau grąžinti visas priteistas sumas.
5.4. Skunde taip pat nesutinkama su Kauno apylinkės teismo argumentais, jog nuteistasis šiuo metu elgiasi taip kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors pagal OASys metodiką nuteistajam išlieka vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir vis dar išlieka dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau daugelis šių kriminogeninių veiksnių susiję su ankstesniu nuteistojo elgesiu ir mąstymu, kurie laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu keitėsi, pats nuteistasis tapo kritiškas savo praeities gyvenimo būdui, mąstymui ir poelgiams, keitė savo požiūrį į gyvenimą. Argumentuojama, kad nuteistojo pastangas keisti savo elgesį įrodo ir fiksuoti apsauginiai veiksniai: pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, palaikantys ryšiai su artimaisiais ir drauge, motyvacija užsiimti darbine veikla, pozityvios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais būdais laisvėje.
5.5. Pabrėžiama, kad Komisija 2024 m. balandžio 29 d. nutarime konstatavo, jog šiuo metu nuteistojo savitvardos problemos nėra stebimos, ateityje jos gali būti koreguojamos ir laisvėje, bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis geba valdyti savo impulsus. Apelianto teigimu, šie Komisijos argumentai įrodo, jog nuteistasis rodo pastangas integruotis į visuomenę ir pagrįstai leidžia teigti, kad nuteistasis, būdamas laisvėje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taip pat, nuteistojo nuomone, jis turi gana tvirtą asmeninę nuomonę ir nėra paveikiamas kitų asmenų, kryptingai nori siekti asmeninių tikslų, nurodo supratęs, jog nebenori gyventi kaip ankščiau, stengiasi elgtis tinkamai ir turi ateities planų. Argumentuojama, kad nuteistojo santykių palaikymas su artimaisiais, sugyventine ir draugais įrodo jo tinkamą integraciją į visuomenę, ypač atsižvelgiant į tai, jog apeliantui skundo padavimą dienai yra leidžiama savaitgaliais išvykti į namus ir pasimatyti su artimaisiais, o šių pasimatymų metu nebuvo pažeistos bausmių atlikimo vietos sąlygos.
5.6. Skundo autoriaus teigimu, resocializacija, kaip tikslas, negali būti orientuotas tik į nusikaltimų recidyvo vertinimą, nes toks siauras požiūris būtų nepakankamas, dėl ko resocializacija turi būti vertinama kaip tikslo sušvelninti nuteistam asmeniui neigiamą įkalinimo poveikį vertinimas, o taip pat galimybė lygtinai paleistam asmeniui tęsti gyvinimą laikantis nustatytų įstatymo normų.
5.7. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal naują 2012 metų ir 2020 metų teisinį reglamentavimą, formali lygtinio paleidimo sąlyga dėl atliktos minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies, siejama su nusikaltimo sunkumo įvertinimu. Argumentuojama, kad tarptautiniame lygmenyje ši sąlyga vertinama neigiamai, nes ji negali būti suderinama su skirtingais bausmių vykdymo ir baudžiamosios atsakomybės tikslais. Nurodoma, kad nors Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartyje ir vadovavosi minimalia laisvės atėmimo bausmės dalimi, tačiau tai prieštarauja non bis in idem (liet.: negalima du kartus bausti už tą patį dalyką) principui.
Atsiliepimas
6. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras K. J. pateikė atsiliepimą į nuteistojo D. J. skundą, kuriame prašo skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Priešingai skundo argumentams, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti priešingas išvadas. Visos aplinkybės, turinčios reikšmės sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą buvo objektyviai ir tinkamai įvertintos, o tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro jo neteisėtu ir nepagrįstu, ar pažeidžiančiu lygtinio paleidimo taikymo sąlygas.
6.2. Pažymima, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai teisės aktai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Argumentuojama, kad tai yra teismo teisė, o ne pareiga, taikyti lygtinio paleidimo institutą ir teismas šį institutą gali taikyti tik tuomet, kai egzistuoja abejonių nekeliantis pagrindas, jog asmuo pakeitė savo elgesį ir požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Prokuroro teigimu, nors nuteistasis savo elgesį ir koreguoja teigiama linkme, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų ir atliktos bausmės santykį, tačiau nagrinėjamu atveju pritaikius lygtinio paleidimo institutą būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, o būtent nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas, kuris pasireiškia visuomenės ir nukentėjusiųjų interesų gynimu.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. J. skundas atmetamas
7. BVK 82 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be kita ko, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.
8. Įvertinus skundo argumentus, skundžiamos nutarties motyvus ir teismui pateiktą asmens bylos medžiagą bei pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nuteistojo D. J. elgesyje stebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nesuteikianti pagrindo daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes ir padarė išvadą, kad D. J. taikyti lygtinį paleidimą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu nėra pagrindo. Apygardos teismas daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo. Tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Pažymima, kad Komisijos sprendimas taikyti lygtinį paleidimą pats savaime nesudaro pagrindo teismui priimti vien tik palankų nuteistajam sprendimą, būtent teismui suteikta teisė įvertinus visus reikšmingus lygtinio paleidimo taikymui duomenis spręsti ar yra pagrindas tvirtinti Komisijos nutarimą.
9. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog nuteistasis yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Vis dėlto, ne mažiau svarbu įvertinti ir kitus BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus – nusikalstamo elgesio riziką ir pastangas ją sumažinti. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo D. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika, vertinant pagal OASys metodiką, priskiriama vidutinei.
10. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti ir asmens byloje esantys duomenys abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie nurodomi ir skunde, nekelia, kadangi D. J. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, patvirtinta galimybė įsidarbinti laisvėje, turėtų kur gyventi laisvėje (pas (duomenys neskelbtini), drausmine tvarka nebaustas, 11 kartų skatintas, egzistuoja trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: sėkmingas intervencinių priemonių užbaigimas; aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą; motyvacija darbinei veiklai. Visos šios aplinkybės neabejotinai charakterizuoja nuteistąjį teigiamai, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvaudamas pozityvaus užimtumo priemonėse, dirbdamas jis stengėsi užsiimti prasminga veikla. Nuteistasis nuo 2023 m. balandžio 6 d. bausmę atlieka (duomenys neskelbtini), taigi nuteistojo padėtis atsižvelgiant į aptartas teigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, pastangas palengvinta pakankamai.
11. Šią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik minėtas teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybės, tačiau ir neigiamai jo asmenybę bei elgesį apibūdinančius duomenis, kurie rodo, jog nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra pakankama išvadai, jog jis dagiau nenusikals. Aplinkybę, kad nuteistasis nedaro akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, patvirtina Socialinio tyrimo išvadoje išdėstyti duomenys apie jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius (statinius ir dinaminius). Nustatytas nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (2-3 teistumai). Vertinant nuteistąjį D. J. charakterizuojančius duomenis nustatyta, kad jis pirmą kartą teistas (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) kartą atlieka laisvės atėmimo bausmę dėl trijų nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir kontrabanda. Sutiktina, kad nuteistasis negali šio statinio veiksnio pakeisti, eliminuoti, tačiau šis veiksnys gali būti įvertintas nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje kontekste, vertinant jo mąstymo ir elgesio pasikeitimus ir tokiu būdu spręsti ar asmuo jau yra pasitaisęs tiek, kad galėtų savo tikslų siekti išimtinai teisėtais būdais būdamas laisvėje. Vis dėlto, šiuo metu nuteistojo elgesys nėra pakankamai pakitęs.
12. D. J. nuostatos į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą nėra vien tik teigiamos, jis bausmę vertina kaip baudžiantį procesą be jokios naudos jam pačiam, t. y. mano, kad jam paskirta per griežta bausmė. Nuteistasis vertinimo metu stengiasi minimalizuoti ir ieško savo nusikalstamą elgesį pateisinančių priežasčių, linkęs savo nusikaltimus lyginti su kitų pažeidimais. Tai rodo, kad jo mąstyme esminių pokyčių neįvyko. Įvertinus aptartas aplinkybes matyti, kad nuteistasis išimtinai teigiamo elgesio neišlaiko ilgesnį laiko tarpą, todėl daroma išvada, kad jis išėjęs į laisvę gali pakartotinai nusikalsti, o tai prieštarauja probacijos tikslams.
13. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta ir dinaminių kriminogeninių veiksnių, kurie gali mažėti, priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Tai yra: profesinės kvalifikacijos neturėjimas; lėšų valdymo sunkumai; buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; narkotikų vartojimas ir įsigijimas yra pagrindinė veikla; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas, neutralizavimas. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatomi vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.
14. Įvertinus teismui pateiktus duomenis daroma išvada, kad D. J. deda pastangas siekdamas mažinti kriminogeninius veiksnius (dirba, nebaustas, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse), tačiau jo pastangų mažinant kriminogeninius veiksnius vis dar nepakanka spręsti, kad jis padarė pakankamą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir ateityje nebenusikals. Šią išvadą patvirtina nustatytos aplinkybės atliekant nuteistojo vertinimą, vertinant jo mąstymą ir elgesį. Nustatyta, kad esminių pokyčių galinčių suteikti pagrindą tikėtis, kad lygtinio paleidimo atveju asmuo nenusikals ne tik lygtinio paleidimo metu, bet ir vėliau, neįvyko. Nuteistasis nusikalstamas veikas įvykdė dėl finansinės padėties nestabilumo. Nors šiuo metu nuteistasis dirba, tačiau apygardos teismo vertinimu turimus finansinius įsipareigojimus dengia nepakankamai. Turi įsipareigojimų 10 656,64 Eur sumai, iš kurių išieškota tik 650,89 Eur suma. Pateikti duomenys patvirtina, kad savanoriškai skolos jis nedengia, dalis skolos išskaitoma iš darbo užmokesčio. Todėl tikėti, kad nuteistasis būdamas laisvėje finansinius įsipareigojimus mažins ir dengs savanoriškai bei sparčiau, nėra pagrindo. Šie nuteistojo lėšų tvarkymo ypatumai gali turėti įtakos pakartotiniams nusikalstamam elgesiui ir apsunkinti jo integraciją į visuomenę. Ypač įvertinus tai, kad nuteistasis nurodo, jog skolos grąžinimas yra problema, tačiau jos atsiradimo priežasčių neanalizuoja. Asmens situacijos ir savęs analizė gana paviršutiniška, buitinio lygmens. Bausmės atlikimo metu iš dalies geba analizuoti savo elgesio pasekmes ir stengiasi rinktis problemų sprendimus atsižvelgdamas į jas. Be to, kaip matyti nuteistojo ateities planams trūksta konkretumo, negali įvardinti kaip įgyvendins savo ateities planus. Nors ir iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei įstatymų, tačiau negebėjo suvaržyti savo elgesio atsižvelgdamas į juos. Nors nuteistasis skunde formaliai nurodo, jog turi gana tvirtą asmeninę nuomonę ir nėra paveikiamas kitų asmenų, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad asocialios aplinkos įtaka jo elgesiui išlieka aktualiu dinaminiu veiksniu.
15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. D. J. neatlikta bausmės dalis – (duomenys neskelbtini) (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas lygtinio paleidimo klausimas, dieną), įvertinus ją nustatytos vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
16. Nors nuteistasis skunde ir teigia, kad atsižvelgiant į neatliktos bausmės dalį yra pažeidžiamas non bis in idem principas, tačiau apygardos teismas tokius argumentus laiko apelianto pasirinkta gynybine versija. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas non bis in idem principo taikymą, yra nurodęs, jog siekiant tinkamai nustatyti, ar asmuo yra antrą kartą traukiamas atsakomybėn už tą pačią nusikalstamą veiką, turi būti įvertinamos konkrečios nusikalstamos veikos, dėl kurios vyksta procesas, faktinės aplinkybės. Laikoma, kad non bis in idem principas pažeidžiamas tada, kai nustatoma, jog asmuo antrą kartą yra baudžiamas iš esmės už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-495/2024). Kadangi nagrinėjamu atveju nuteistasis nėra baudžiamas už tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus, nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą.
17. Priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, lygtinis paleidimas yra išimtis teisinis institutas, kuris turi būti taikomas tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, jog bausmės tikslai laisvės atėmimo įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Kartu pažymėtina, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Vidutinio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos, nepakankamų nuteistojo pastangų mažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius ir finansinius įsipareigojimus, o taip pat nepakankamo mąstymo ir elgesio pasikeitimų nustatymas suteikė pagrindą apylinkės teismui atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti D. J. lygtinį paleidimą pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi jis neatitiko šioje dalyje nustatytų lygtinio paleidimo taikymui būtinų reikalavimų. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama galioti.
18. Nors nuteistasis savo skunde ir vadovaujasi atskirais Komisijos 2024 m. balandžio 29 d. nutarime nurodytais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas pakartotinai atkreipia nuteistojo dėmesį, kad sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymo galimybę, būtina nustatyti nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo dedamas pastangas ją sumažinti. Nors Komisija nutarime ir nustatė savitvardos problemų ir impulsų valdymą, tačiau aukščiau aptartų įrodymų bei argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismui tai nesudaro pagrindo spręsti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti lygtinio paleidimo institutą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atmeta nuteistojo argumentus apie stiprių emocijų išgyvenimą kaip pasirinktą gynybinę versiją, nes viena iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės paskirčių yra nubausti ir paveikti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir ateityje nenusikalstų.
19. Nuteistasis savo skunde akcentuoja resocializacijos svarbą taikant lygtinio paleidimo institutą. Pažymėtina, kad vadovaujantis BVK 85 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens resocializacijos klausimas būna sprendžiamas sudarant individualų socialinės reabilitacijos planą ir vertinant šio plano įgyvendinimą. Nors nuteistasis ir įgyvendina individualiame socialinės reabilitacijos plane nurodytas priemones, tačiau tai aukščiau aptartų aplinkybių kontekste nesudaro pagrindo aukštesnės instancijos teismui spręsti, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas taikyti lygtinio paleidimo institutą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo D. J. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.