Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Odetos Gruodienės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

dalyvaujant nuteistajam A. N. (per Zoom platformą), jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,

viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. N..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. N. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. spalio 25 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį galutine subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia – 2018 m. lapkričio 13 d., bausmės pabaiga – 2024 m. lapkričio 13 d.

3. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam A. N. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

7. Teismo posėdyje prokuroras nedalyvavo. Teismui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad jam apie teismo posėdžio vietą ir laiką žinoma. Prašo skundą nagrinėti prokurorui nedalyvaujant. Kolegijai, nagrinėsiančiai skundą nušalinimų nereiškiama. Pateiktą skundą palaiko ir prašo skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais (b. l. 68). Byla išnagrinėta prokurorui nedalyvaujant teismo posėdyje. Nuteistasis ir jo gynėja prokuroro skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, prokuroro skundo argumentus, nuteistojo pateiktą atsiliepimą, konstatuoja, kad, priešingai nei nustatyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, Komisija netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo elgesio korekciją bei pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu jau įmanoma nuteistąjį toliau koreguoti neizoliuotą nuo visuomenės, jo atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika kito, nuteistasis buvo įvertintas kaip turintis žemą nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vėlesniais jos vertinimais ji pakito ir išliko vidutinė. Taigi nesant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, turi būti nustatyta akivaizdi pažanga mažinant šią riziką.

9. Įvertinus bylos medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmės atlikimo metu mokėsi Marijampolės profesinio rengimo centre ir yra įgijęs suvirintojo profesinę kvalifikaciją, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, skaito, nepažeidė nustatytų pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, bausmės atlikimo metu 10 kartų skatintas, motyvuotas dirbti ir dirbantis, palaiko socialinius ryšius su šeima, vyksta trumpalaikėms išvykoms į namus ir pažeidimų nedaro, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi problemų dėl alkoholio. Taip pat skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis išėjęs į laisvę, turėtų kur gyventi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje įmonėje liktų dirbti, nebendrauja su buvusiais bendrininkais ir nesiruošia grįžti į buvusių bendrininkų aplinką, nepagrindžia akivaizdžios pažangos mažinant jo nusikalstamą elgesį. Sutiktina, kad visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, įrodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka.

10. Ne kartą aukštesnių teismų yra pažymėta, kad spendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, jo elgesio pokytį teigiama linkme pagrindžiančios tik kelios aplinkybės (asmuo yra savikritiškas nusikalstamam jo elgesiui, pasiruošęs keisti gyvenimo būdą, jo nuostatos nepateisina nusikalstamumo ir pan.), o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama A. N. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui.

11. Patvirtinant šią išvadą ir sutinkant su prokuroro skundu, pažymima, kad nuteistajam, net ir atlikusiam didesnę dalį jam paskirtos bausmės, vis dar nustatomi jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai (statinis ir dinaminiai) rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, t. y. kriminalinė istorija, lėšų tvarkymas ir pajamos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Minimi kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl neabejojama šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam jo pakartotiniam nusikalstamumui, tačiau teigti, priešingai nei tai skundžiamoje nutartyje konstatavo apylinkės teismas, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.

12. Pritariant prokuroro skundui, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą. Nusikaltimas padarytas lygtinio paleidimo laikotarpiu, bendrininkų grupėje, nuteistajam siekiant finansinės naudos. A. N. anksčiau teistas du kartus, jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau abu kartus jis buvo panaikintas, nes nuteistasis nesilaikė nustatytų sąlygų. Tai įrodo, kad nuteistasis ne visada sugebėjo kontroliuoti savo elgesį, nėra pakankamai savikritiškas sau ir nelinkęs laikytis įstatymų. Nė vieną kartą teismo parodyto pasitikėjimo juo nepateisino, nusikalsdavo pakartotinai. Taip pat nusikalto net ir lygtinio paleidimo laikotarpiu. Šios aplinkybės yra itin svarbios sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą. Teisėjų kolegija pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

13. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistasis dirba ir išlaikytų darbo vietą, jei būtų taikytas lygtinis paleidimas, tačiau kaip jau nustatyta, tokia jo pozicija nebuvo nuosekli, nuteistasis nebuvo saistomas darbiniais santykiais ankstesnių bausmių atlikimo laikotarpiais bei paskutinio nusikaltimo padarymo metu, kurio motyvas ir buvo finansinės naudos gavimas. Todėl išlieka abejonė ar nuteistojo ketinimas turėti tik teisėtas pajamas ir jas uždirbti teisėtais būdais yra reali gretinant jo ankstesnes nuostatas šioje srityje. Vis tik neatmetama galimybė, kad nuteistasis buvo įtakotas kitų asmenų dalyvauti kriminalinėje veikloje, susigundė dėl „lengvų pinigų“ ir tai įgyvendino pasielgiant nusikalstamai, t. y. neatsakingai. Ši išvada grindžiama ir socialinio tyrimo išvados duomenimis apie jo gyvenimo stilių bei draugus. Nors nuteistasis neigia ir tvirtina, kad jokių ryšių su nusikaltimų bendrininkais nepalaiko, nesiruošia grįžti į tokią aplinką, tačiau iš jo elgesio modelio iki nuteistojo nuteisimo spręstina, jog nusikaltimai vis tik padaryti bendrininkų grupėje, padaryti ankstesnių bausmių vykdymo atidėjimų sąlygų pažeidimai, jis baustas ir administracine tvarka, kas sustiprina abejonę ar tikrai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Visuomenėje nustatytų taisyklių laikymosi ignoravimas, jų pažeidimai patvirtina nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, nes jo susiformavusios nuostatos šia kryptimi dar turi būti taisytinos dedant maksimalias pastangas ir taip mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi, visiškai pagrįstai prokuroro skunde yra akcentuoti kriminogeniniai veiksniai, kurių eliminavimas turi būti siejamas su maksimaliu nuteistojo elgesio pokyčiu teigiama prasme.

14. Be aukščiau paminėtų aplinkybių, abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo mąstymas bei elgesys. Jo impulsyvus elgesys patvirtintas analizuojant nusikaltimo padarymo aplinkybes, jo ankstesnę kriminalinę praeitį, kuri vis tik turi pakartotinumo aspektą. Taip pat socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis supranta savo elgesį ir galimas problemas, tačiau neapgalvodamas savo elgesio pasekmių, pasikliauja savo sėkmės tikimybe. Sutiktina, kad nepakankamas gebėjimas pasirinkti tinkamus problemų sprendimų būdus bei įvertinti tolesnes jo elgesio pasekmes, impulsyviai tai renkantis, yra nusikalstamo elgesio raiškos kriminogeniniai veiksniai ir gali būti aktualūs pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdymui.

15. Vertindama nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius, jų svarbą nagrinėjamo klausimo kontekste, teisėjų kolegija pažymi, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolimesnio, išimtinai vien tik teisėto nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinio (nekintamo) kriminogeninių veiksnių) tokio asmens elgesio korekcija analizuojama itin atidžiai. Nėra pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (tiek statiniu, tiek dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

16. Teisėjų kolegijos aptarti ir išanalizuoti kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą, todėl sprendžiant dėl nuteistojo daromos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, itin svarbus yra nuteistojo dedamų pastangų mažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotiniam nusikalstamumui vertinimas. Šiuo atveju nustatyti ir teisėjų kolegijos dar kartą aptarti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti duomenys apie nuteistajam išskiriamus kriminogeninius veiksnius leidžia pagrįstai teigti, kad nuteistojo pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką dar yra nepakankama, jog būtų pagrindas patvirtinti Komisijos nutarimą. Nurodytina, kad siekiant tinkamos resocializacijos nuteistasis turi dėti maksimalias pastangas, eliminuojant socialinio tyrimo išvadoje nustatytus kriminogeninius veiksnius.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos aukščiau išvardintos aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę, ir vertinant jas kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, priešingai nei tai nurodyta Komisijos nutarime bei apylinkės teismo nutartyje, vis dar nesuponuoja išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui. Nei Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nei teismas, tvirtindamas Komisijos nutarimą, neatsižvelgė ir tinkamai nevertino to, jog nuteistajam, kuriam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, vis dar išskiriamas reikšmingas kriminogeninių (dinaminių) veiksnių skaičius, kuris yra kintantis ir nuteistasis nepriekaištingu elgesiu dar gali mažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų ir ribojimų teigiamas poveikis nuteistojo elgesio korekcijai neturi kelti jokių abejonių, tačiau aptartos aplinkybės ir faktai kelia pagrįstas abejones dėl laisvės atėmimo bausme taikomų suvaržymų pakankamo ir ilgalaikio poveikio nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams bei nuteistojo pasiruošimo laikytis įstatymų reikalavimų ir daugiau nebenusikalsti, todėl nagrinėjamu atveju yra tikslinga nuteistąjį laikyti izoliuotą nuo visuomenės, įtvirtinant teigiamus jo elgesio modelius, kad išėjęs į laisvę jis nebedarytų naujų nusikalstamų veikų ir savo gyvenimo tikslų siektų vien tik teisėtais būdais bei priemonėmis.

18. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesio pokyčius, dėl ko buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog nuteistajam šiuo metu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Teismo vertinimu, prokuroro skundas yra pagrįstas, dėl ko Komisijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartis naikintini kaip neteisėti ir nepagrįsti, o nuteistajam A. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikomas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Nerijaus Brundzos skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsisakyti patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam A. N..

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.