Kauno apygardos teismo nutartis, 1A-521-993/2023

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-05
Bylos Nr.: 1A-521-993/2023
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-04496-2022-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Algirdas Jaliniauskas, Indrė Averkienė, Audrius Meilutis
Nuteistasis: A. Š., ir G

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
1.2.23.1.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (BK 259 str. 1 d.)
1.2.23.2.1Neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti arba jų platinimas (BK 260 str. 1 d.)
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)
2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335-336 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-521-993/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04496-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1.1; 1.2.23.1.1; 1.2.23.2.1; 2.1.14; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.5.1 (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio,

sekretoriaujant A. K.,dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei,nuteistajam A. Š., jo gynėjui advokatui V. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams.

A. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, nuspręsta panaikinti.

Tuo pačiu nuosprendžiu buvo nuteistas ir G. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendžiu A. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2022 m. vasario 7 d. laikotarpyje nuo 18:00 val. iki 19:00 val., nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), 10 (dešimt) vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra mažiausiai 8,180 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 11,0 %, neteisėtai davė G. M. su sąlyga, kad vėliau už jas sumokės 100 eurų, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti savo namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), t. y. seife neteisėtai laikė 30 (trisdešimt) vienetų folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 36,226 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,2 %; sekcijoje neteisėtai laikė 42 (keturiasdešimt du) folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 45,957 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,9 %, ir 6 (šešis) folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,950 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,0 %; savo kuprinėje, kurią nešiojosi su savimi, neteisėtai laikė 2 (du) folijos lankstinukus, su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,137 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 15,9 % iki 2022 m. vasario 8 d. apie 16:00 val., kai kratos metu šias medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. Š. prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti: jo veiksmus iš BK 260 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, sušvelninti paskirtą bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant kitą bausmės rūšį – baudą arba laisvės apribojimą. Savo skundą grindžia šiais argumentais:

2.1. Teismas bylos aplinkybes išnagrinėjo nevisapusiškai, įrodymus įvertino pažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimus. Byloje pilna abejonių, kurių šalinimui teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų, įrodymus vertino selektyviai, nelygindamas jų tarpusavyje, pažeisdamas įrodymų kaip visumos vertinimo taisykles. Teismas nepagrįstai rėmėsi (teikė prioritetą) G. M. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, o jį teisinančių įrodymų tinkamai neįvertino.

2.2. Teismo posėdžio metu jis nurodė, jog 2022 m. vasario 7 d. pas jį į namus atėjo G. M. ir paprašė palaikyti maišiuką, kuriame buvo apie 30-40 folijos lankstinukų. Jis draugiškai paėmė ir palaikė. Suprato, kad tai „žolė“, kad ji draudžiama. Sutiko pasaugoti, nes G. M. leido truputį „žolės“ pasiimti. Nors G. M. neigė šią versiją, tačiau apklausiamas teisme, į klausimą, kodėl nešiojasi svarstykles ir 10 lankstinukų „žolės“ su savimi, pripažino, kad bijojo tėvo, todėl negalėjo laikyti namuose. Tai patvirtina, jog didesnę dalį kanapių G. M. galėjo palikti pasaugoti pas jį.

2.3. Rastų narkotinių medžiagų kiekis (kiek daugiau nei 90 g) nebuvo išimtinai didelis. Kiekis atitinka ir BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą narkotinių medžiagų kiekį. Apklausiamas posėdžio metu jis neneigė, jog veikos padarymo metu vartojo narkotines medžiagas, t. y. rūkė „žolę“. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. vasario 8 d. paimtame šlapime rasta benzoilekgonino, ekgonino metilo esterio, tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Po įvykio dėl priklausomybės ėjo pas gydytojus, šiuo metu narkotikų nevartoja. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog kanapes laikė tik savo reikmėms.

2.4. Objektyviais ir neginčytinais įrodymais nėra paneigta, kad jis psichotropinių medžiagų neplatino. Apkaltintas ir nuteistas tik remiantis G. M. parodymais, kurie daugiau niekuo nepagrįsti. Nėra jokių įrodymų dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis, jų pardavimo, išskyrus prieštaringus G. M. parodymus. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu G. M. buvo apklaustas, nedalyvaujant gynėjui. Atsižvelgiant į G. M. ligą, kuri nustatyta ekspertizės akte (Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. balandžio 28 d. – gegužės 10 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad nusikaltimo galimo padarymo metu G. M. konstatuojamas psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas), neatmestina, jog jam galėjo būti daromas psichologinis spaudimas iš pareigūnų, kas sudaro prielaidas išvadai, kad jo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu negali būti laikomi patikimais, kadangi galėjo būti gauti, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. Be to, net ir apklausiant G. M. teisme, esant jo gynėjui, prokurorė jam uždavinėjo menamus klausimus, tarsi iš dalies už jį atsakinėjo.

2.5. Teismas nepagrįstai liudytojos J. J. parodymus, kurie patvirtino jo iškeltą versiją dėl G. M. paliktų pasaugoti kanapių suktinių, vertino kritiškai, kaip siekį sušvelninti jo atsakomybę. Nors J. J. aplinkybes apie „žolės“ pasaugojimą nurodė tik posėdžio metu, tačiau nori pažymėti, jog apie šias aplinkybes jai pasakė tik po kurio laiko, galimai jau po ikiteisminio tyrimo apklausos, nes tyrimo metu buvo įspėtas apie ikiteisminio tyrimo duomenų neatskleidimą. Be to, vertinant J. J. duotų parodymų visetą, t. y. tiek duotų ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, jos parodymai nėra labai skirtingi, esminės aplinkybės sutapo, esminių prieštaravimų nėra. Ji paneigė, kad jis prekiavo narkotinėmis medžiagomis.

2.6. Be to, liudytojai K. M., D. S. negalėjo nurodyti, ar jis prekiauja narkotinėmis medžiagomis. Tuo tarpu liudytojas T. B., kuris nurodė, jog G. M. pažįsta nuo vaikystės, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, jog jis žino, kad maždaug nuo gruodžio pradžios jis pradėjo prekiauti narkotine medžiaga – kanapėmis, šis ir jam ne vieną kartą siūlė įsigyti už 10 eurų už pakuotę. Nuo 2021 metų gruodžio pradžios siūlė nusipirkti „žolės“ mažiausiai 3 kartus. Teismo posėdžio metu T. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Šios aplinkybės sudaro prielaidą, jog G. M. narkotinėmis medžiagomis prekiavo jau anksčiau, kas parodo G. M. parodymų prieštaringumą ir nepatikimumą.

2.7. Be to nustatyta, kad G. M. svarstykles įsigijo 2021 m. gruodžio mėnesį, t. y. prieš 2 mėnesius iki apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Nuosprendyje nurodoma, kad atliekant kratą, jis nenurodė, jog rastas medžiagas atnešė pasaugoti G. M., o apklausos, atliktos iš karto po sulaikymo, metu nurodė, kad visos rastos medžiagos yra jo. Tačiau, kaip minėta, jis buvo apklaustas, nedalyvaujant gynėjui, o šie parodymai taip pat neįrodo prekybos narkotinėmis medžiagomis. Teismo išvada, jog rastų medžiagų kiekis bei įpakavimas paneigia versiją, kad šias draudžiamas medžiagas jis turėjo savo asmeniniam vartojimui, grindžiama tik prielaidomis, ne objektyviais įrodymais. Jo elgesys kratos metu (savanoriškai nurodė, kur laikomos narkotinės medžiagos) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad jis neslėpė namuose laikomų narkotinių medžiagų ir neneigė savo neteisėtų veiksmų, kas patvirtina, jog rastas narkotines medžiagas laikė savo reikmėms. Byloje nėra duomenų, kad G. M. jam sumokėjo žadėtą sumą, taip pat kad kratos metu rastos lėšos buvo gautos iš neteisėtos veiklos.

2.8. Jis neneigia, kad tik pasirodžius policijos pareigūnams pradėjo bėgti, tačiau policijos pareigūnas buvo ne uniformuotas, todėl išsigando, nes kitoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju, kur buvo pagrobtas ir sumuštas kitų asmenų. Bėgimas nuo policijos pareigūno nebuvo susijęs su galimu siekiu išvengti atsakomybės. Teismo posėdžio metu jis nurodė aplinkybes, kurioms esant įsigijo psichotropines medžiagas ir šios aplinkybės teisme nebuvo paneigtos. Taigi, teismas darydamas išvadą, kad psichotropines medžiagas įgijo ir laikė, turėdamas tikslą jas platinti, rėmėsi prielaida, tačiau baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas in dubio pro reo, reiškiantis, kad visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

2.9. Be to, teismas paskyrė per griežtą bausmę, kuri neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, numatytų BK 41 straipsnio 2 dalyje. Griežčiausia bausmės rūšis buvo parinkta teismui pilnai neįvertinus BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į šios veikos pobūdį ir jos pavojingumo laipsnį, priežastis bei pasekmes, taip pat pilnai neįsigilinus į jo asmenybę bei kitas svarbias aplinkybes turinčias reikšmės bausmės skyrimui. Paskyrus nors ir minimalią, tačiau su laisvės atėmimu susijusią bausmę, ji neatitinka teisingumo principo ir paties nuteistojo asmenybės bei visumos byloje nustatytų aplinkybių. Teismas išimtinai vertino tik neigiamai apibūdinančius duomenis, teigiamai charakterizuojančių duomenų nevertino ir apie juos nepasisakė. Nepagrįstai sureikšminami buvę teistumai ir jų pobūdis, nors jie yra išnykę, akcentuojama, jog jam, kaip nepilnamečiui, buvo skirta laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas buvo atidėtas. Padarydamas tokią išvadą, teismas jį teisia antrą kartą. Panaši aplinkybė G. M. atžvilgiu, t. y. susidūrimas su teisėsauga, bei tai, jog buvo pareikšti nauji įtarimai dėl analogiškos veikos ir byla jau perduota teismui, nesutrukdė jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

2.10. Nors pirmos instancijos teismas akcentuoja rastų narkotinių medžiagų kiekį, tačiau šis kiekis sąlyginai nedidelis, atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą narkotinių medžiagų kiekį. Neįvertinta tai, jog jis pripažino faktines aplinkybes, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, duomenų apie psichiatrinį ir priklausomybės ligų gydymą nėra, teistumas išnykęs, nėra duomenų apie pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus, kas rodo, jog jis pakeitė gyvenimo būdą. Dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo be tikslo jų platinti, gailisi, jam gėda dėl tokio elgesio ir jį vertiną kritiškai, dėl savo poelgio padarė išvadas. Vien tik baudžiamasis procesas turi didelį auklėjamąjį poveikį ir skatina ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų. Atsižvelgiant į tai, jam turi būti paskirta švelnesnė, nesusijusi su laisvės atėmimu, bausmė.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis A. Š. ir jo gynėjas advokatas V. M. prašė apeliacinį skundą tenkinti ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, bausmės rūšį bei skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. Š. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl kaltės, su teismo atliktu įrodymų vertinimu, prašo jam inkriminuotą nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba sušvelninti paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskiriant baudą arba laisvės apribojimą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį.

6. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-122/2013, 2K-106-719/2023). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat ar byloje surinktų įrodymų pakanka nustatyti, kad asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-282-303/2020).

7. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertino nuteistojo A. Š. atliktus veiksmus, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė teisingo bei proporcingo dydžio bausmę. Dėl to, byloje paduotas apeliacinis skundas nesudaro prielaidų keisti / naikinti skundžiamą nuosprendį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavimo į BK 259 straipsnio 1 dalį

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad jis laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir dalį jos išplatino, t. y. 2022 m. vasario 7 d., laikotarpyje nuo 18:00 val. iki 19:00 val., nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini), 10 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė yra mažiausiai 8,180 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose 11,0 %, neteisėtai davė G. M. su sąlyga, kad vėliau už jas sumokės 100 eurų, po ko tęsdamas nusikalstamą veiką, savo namuose, (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – kanapes (antžeminės dalys), t. y. seife neteisėtai laikė 30 (trisdešimt) vienetų folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 36,226 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,2 %; sekcijoje neteisėtai laikė 42 (keturiasdešimt du) folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 45,957 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,9 %, ir 6 (šešis) folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,950 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,0 %; savo kuprinėje, kurią nešiojosi su savimi, neteisėtai laikė 2 (du) folijos lankstinukus, su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,137 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 15,9 %. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamu atveju esminis bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka klausimas yra tai, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog nuteistasis A. Š. savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją išplatinti.

9. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48-303/2016).

10. Pirmosios instancijos teismui nuteistasis A. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2022 m. vasario 7 d. pas jį į namus atėjo G. M. ir paprašė palaikyti apie 30-40 folijos lankstinukų, suprato, kad „žolė“, sutiko pasaugoti, nes G. M. leido jam pasiimti truputį „žolės“. Pas jį namie buvo laikomi lankstinukai su narkotinėmis medžiagomis savoms reikmėms, per dieną surūkydavo 2-4 g kanapių, niekam nėra pasiūlęs ar pardavęs narkotinių medžiagų (3 t. b. l. 93-97). Vis dėlto, kaip jau buvo pažymėta, asmens tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas grindžiamas ne tik jo prisipažinimu / neprisipažinimu, turėjus tokį tikslą, bet turi būti vertinama byloje surinktų duomenų visuma. Nors A. Š. proceso metu iš esmės nuosekliai teigė, kad narkotines medžiagas laikė išimtinai savo asmeniniams poreikiams (pats jas vartojo), tokie nuteistojo parodymai savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, jog jis turėjo tikslą savo gyvenamojoje vietoje laikytas narkotines medžiagas išplatinti.

11. Pripažindamas A. Š. kaltu dėl psichotropinių medžiagų neteisėto disponavimo, turint tikslą platinti, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kurių pagrindu reikėtų keisti ginčijamą nuosprendį ir perkvalifikuoti nuteistojo nusikalstamą veiką į BK 259 straipsnio 1 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl nuteistojo A. Š. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

12. Pažymima, kad vertinant nuteistojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik nuteistojo paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir taip siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų, kurių suinteresuotumu bylos baigtimi abejoti teismas neturi pagrindo, parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti/paneigianti asmens kaltę. Šiuo atveju, A. Š. iškeltas versijas teismas laiko kaip neįrodytas objektyviais bylos duomenimis.

13. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo A. Š. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, grindė kito nuteistojo G. M., liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos rašytine medžiaga:

Žemesnės instancijos teismas

13.1. Nuteistasis G. M. pirmosios instancijos teismas nurodė, kad paskutiniu metu „žolę“ pirko tik iš A. Š. 2022 m. vasario 7 d. nuvyko pas A. Š. į namus, nes pastarasis jam parašė, A. Š. padavė jam 10 rutuliukų su narkotine medžiaga „žole“, sutarė, kad juos parduos ir per 2-3 savaites grąžins 100 eurų (3 t., b. l. 93-97). Ikiteisminio tyrimo metu G. M. nurodė, kad 2022 m. vasario 7 d., apie 18:00-19:00 valandą, jam parašė A., kviesdamas ateiti pas jį, o atėjus, A. jo paklausė „ar nori prasimėtyti žolės – bus pinigų“, ir jis sutiko. A. jam davė 10 rutuliukų „žolės“, suvyniotų į foliją, susitarė, kad kai parduos, A. atiduos 100 eurų. Ankščiau iš A. yra pirkęs „žolės“ savo reikmėms maždaug kokius 10-20 kartų, už 1 rutuliuką, kuriame buvo 1,5 g, mokėdavo po 15 eurų. Planavo iš A. Š. skolon gautus 10 rutulėlių kanapių (antžeminės dalys) parduoti ir taip užsidirbti, tačiau nespėjo, nes kitą rytą jį sustabdė policijos pareigūnai ir šias medžiagas paėmė. Dabar liko skoloje A. 100 eurų už gautas iš jo narkotines medžiagas (2 t. b. l. 79-83). Šiuos parodymus nuteistasis G. M. patvirtino pirmosios instancijos teismui, pastarajam juos perskaičius, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Pažymėtina, kad nuteistasis G. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino savo kaltę ir viso baudžiamojo proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kurie patvirtina, kad A. Š., perduodamas G. M. narkotines medžiagas ir sutardamas atlygį už jas, turėjo tikslą platinti narkotines medžiagas, dėl ko tokie jo neteisėti veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį. Be to, apeliacinio skundo argumentai, vertinti G. M. parodymus kritiškai dėl jo sveikatos būklės, atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje G. M. buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė, kurios metu konstatuota, jog G. M. dėl nustatyto sutrikimo gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, duoti objektyvius paaiškinimus, stoti prieš teismą (2 t., b. l. 139-141). Apeliacinio skundo argumentai dėl galimai G. M. daryto spaudimo ikiteisminio tyrimo metu duoti A. Š. nepalankius parodymus taip pat atmestini, kaip nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais, tokių aplinkybių nenurodė ir pats G. M.

13.2. Pažymėtina, kad liudytoja G. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. vasario 8 d. sulaikius G. M. ir jo paklausus, iš kur gavo su savimi turėtą „žolę“, jis iš karto pats papasakojo, kad šias medžiagas jam davė A., kurio pavardės nežino, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), kad jis jas parduotų ir po to grąžintų jam pinigus. Šiuos parodymus liudytoja G. Č. patvirtino pirmosios instancijos teismui, kuris, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, perskaitė teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 117-120). Aptarti liudytojos parodymai patvirtina kito nuteistojo G. M. parodymus ir duoda pagrindą aukštesnės instancijos teismui tikėti jų teisingumu ir objektyvumu. Taip pat G. M. nurodytas aplinkybes patvirtina ir 2022 m. kovo 17 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame apžiūrėtas ir aprašytas policijos pareigūnų, sustabdžiusių ir apieškojusių G. M., kūno kamerų vaizdo įrašas, kuriame be kita ko užfiksuotas, jog G. M. nurodė, kad pas jį rastas narkotines medžiagas „A. jam davė prastumt, nu tipo, pamėtyt“ (1 t., b. l. 129-131).

13.3. Liudytojas E. M. pirmosios instancijos teismui parodė, kad prieš metus dėl narkotinių medžiagų platinimo, turėjo su kolega užduotį atlikti A. Š. namuose kratą, kratos metu A. Š. tylėjo, spintoje dėžutėje buvo rastos galimai narkotinės medžiagos – folijos rutuliukai su galimai narkotine medžiaga, radus seifą ir A. Š. jį atidarius, jame buvo rasti baltos spalvos milteliai (3 t., b. l. 117-120). Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir baudžiamojoje byloje esančiame 2022 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad G. M., policijos pareigūnams nurodė, kad pas jį rastus folijos ritinėlius, kurių viduje buvo augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos ir suktinę su augalinės kilmės, galimai narkotine medžiaga, 2022 m. vasario 6 d. pirko iš A., apie 25 metų amžiaus, gyvenančio (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai, atlikdami visus įmanomus paieškos veiksmus karštais pėdsakais, nustatė, kad galimai narkotines medžiagas pardavė A. Š., gyv. (duomenys neskelbtini). A. Š. gyvenamuoju adresu nuvyko tyrėjai, dėvintys civiliais rūbais, A. Š. grįžus namo, jam prisistatė pareigūnai, parodę skiriamuosius policijos ženklus, tačiau sulaikomas asmuo pradėjo bėgti laiptais žemyn, tačiau A. Š. buvo sulaikytas. Priėmus nutarimą atlikti kratą A. Š. nuomojame bute, adresu (duomenys neskelbtini), buvo rasta 78 folijos ritinėliai, kurių viduje buvo augalinės kilmės, galimai narkotinės medžiagos ir 2 930 eurų įvairiomis kupiūromis (1 t., b. l. 23). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir 2022 m. vasario 8 d., adresu (duomenys neskelbtini), t. y. A. Š. gyvenamojoje vietoje, atliktos kratos protokole, kuriame nurodoma, kad adresu sekcijoje esančiame seife, buvo rasta 30 vnt. folijos lankstinukų su viduje esančia augalinės kilmės medžiaga, 2 200 eurų įvairiomis kupiūromis, sekcijoje esančioje raudonos spalvos plastikinėje dėžutėje rasta 48 vnt. folijos lankstinukai su augalinės kilmės medžiaga, ant stalo rastoje piniginėje rasta 7 30 eurai įvairiomis kupiūromis, 8 JAV doleriai, asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), ant stalo rasta metalinė trintuvė, mobilaus ryšio telefonas „iPhone“, suskilusiu ekranu, ir mobilaus ryšio telefonas „Redmi“, suskaldytu ekranu (1 t., b. l. 35–38). Taip pat ir 2022 m. kovo 21 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėti 2022 m. vasario 8 d. atliktos kratos, adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, jog A. Š. paklaustas nurodė, kad spintoje yra narkotinių medžiagų, kad maiše esančioje raudonoje saldainių dėžutėje yra narkotinių medžiagų. Paklausus A. Š., kas yra seife, jis atsako, kad nežino, tačiau seifą atrakina, jame randami pinigai, folijos ritinėliai, raudonos spalvos dėžutėje pilna folijos rutulėlių. Pareigūnams suskaičiavus, seife buvo rasta 30 vnt. rutuliukų ir 2 200 eurų, A. Š. nurodo, kad rasti pinigai yra iš nelegalaus darbo. Saldainių dėžutėje suskaičiuojami 48 vnt. rutuliukų. Taip pat rasta 730 eurų, 8 doleriai. Suskaičiuojama, kad iš viso rasta 78 vnt. folijos rutuliukų ir 2 930 eurų (1 t., b. l. 58–60). Šioje dalyje aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pas A. Š. buvo rasti 78 vnt. į folijos rutuliukus supakuotos narkotinės medžiagos ir 2 930 eurų. Taip pat ir Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro išvadomis nustatyta, kad pas nuteistąjį A. Š. kratos metu rasta ir paimta: 30 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – kanape (antžeminės dalys), kurios masė yra 36,226 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 11,2 %; 42 vnt. folijos lankstinukai su narkotine medžiaga – kanape (antžeminės dalys), kurios masė yra 45,957 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 17,9 %; 6 vnt. folijos lankstinukai su narkotine medžiaga – kanape (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,950 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 18,0 % (1 t., b. l. 147–150).

14. Apeliaciniame skunde teigiama, kad G. M. parodymai yra nepatikimi, nes pastarasis siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, palengvinti savo padėtį. Tačiau tokių aplinkybių teisėjų kolegija nenustatė. Iš tiesų Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) nurodo, kad yra didelis pavojus, jog nusikaltimo bendrininko (šiuo atveju kito nuteistojo) parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi, vertinant tokius parodymus gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo, nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (V. R. v. Russia, no. 41461/02, judgment of 24 July 2008). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas G. M. parodymus, nesirėmė teismų praktikoje taikomomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir neskyrė jų patikimumui didesnio dėmesio. Be to, pažymėtina ir tai, kad G. M. nesiekė sušvelninti savo padėties, viso baudžiamojo proceso metu davė išsamius ir nuoseklius parodymus, taip atskleisdamas ne tik savo nusikalstamą veiką, bet įvardindamas ir A. Š. nusikalstamus veiksmus. Be to, kaip minėta, G. M. parodymus patvirtina kita, baudžiamojoje byloje surinkta, medžiaga.

15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (2007 d. gruodžio 14 d. įsakymo Nr. V-1033 redakcija) patvirtintose „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose“ nustatyta, kad kanapės (antžeminės dalys) (Cannabis plant) atitinka nedidelį kiekį, kai jų yra ne daugiau kaip 5 g. Kaip pagrįstai konstatuota apkaltinamajame nuosprendyje, nuteistasis A. Š. neteisėtai davė G. M. 10 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga (kanapėmis (antžeminės dalys)), kurių masė yra mažiausiai 8,180 g., be to, savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė 30 vnt. folijos lankstinukų su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 36,226 g, 42 vnt. folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 45,957 g, 6 vnt. folijos lankstinukus su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 6,950 g, kuprinėje neteisėtai laikė 2 vnt. folijos lankstinukus, su narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,137 g, iki tol, kol 2022 m. vasario 8 d. kratos metu buvo paimtos policijos pareigūnų.

16. Sprendžiant dėl to, ar apeliantui pagrįstai inkriminuotas tikslas G. M. perduotas bei gyvenamojoje vietoje ir kuprinėje laikytas narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, pažymėtina, kad šis tikslas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-472/2011, 2K-162-976/2018, 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022).

17. Kaip jau minėta, nuteistojo A. Š. teigimu, jis pats vartojo narkotines medžiagas, būtent, kanapes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme A. Š. parodė, kad jis vartodavo kanapes 2-4 g per dieną, turėdamas daugiau pinigų, asmeniniam naudojimui nusipirko didesnį kiekį, iš jo gyvenamojoje vietoje rastų kanapių 30-40 vnt. gavo iš G. M. pasaugojimui, o ne platinimui. Byloje pateikta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina A. Š. parodymus, kad jis vartojo narkotines medžiagas (jo šlapime, be kita ko, rasta tetrahidrakanabinolio karborūkšties (2 t., b. l. 68), tačiau vien pats vartojimo faktas nepaneigia tikslo laikytas narkotines medžiagas parduoti ar kitaip platinti.

18. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, taip pat kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-240-489/2022). Tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet pirmiausia objektyviais bylos duomenimis, vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Kaip nustatyta iš faktinių bylos duomenų, A. Š. narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis) laikė seife, saldainių dėžutėje ir nešiojamoje kuprinėje, atliktos kratos metu viso buvo rasta 78 vnt. supakuotų į foliją kanapių (antžeminių dalių), be to, kartu su narkotinėmis medžiagomis rasta ir 2 930 eurų. Dėl to, atsižvelgiant į surastų narkotinių medžiagų kiekį, jų laikymo vietą, A. Š. nurodytos aplinkybės, kad kanapės buvo skirtos tik asmeniniam vartojimui, laikytinos neįrodytomis bylos duomenų visuma.

19. Nesutiktina su nuteistojo nurodyta aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į liudytojos J. J. parodymus. Pažymėtina, kad J. J. yra nuteistojo A. Š. draugė, kuriuos sieja artimi santykiai, be to, šios liudytojos parodymai nebuvo nuoseklūs, nes, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad žinojo, jog A. rūko „žolę“, kad ją laiko seife, o teisme nurodė, kad apie seife laikomas narkotines medžiagas nieko nežinojo. Taip pat J. J. pirmosios instancijos teismui teigė žinanti, kad pas A. Š. buvo atėjęs G. M. ir prašė pasaugoti kažkokį kiekį narkotinių medžiagų, kadangi bijojo neštis juos į namus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu apie tokias aplinkybes ji visiškai neužsiminė. Pritartina Kauno apylinkės teismo išvadai, kad liudytoja J. J. pirmosios instancijos teisme duodama parodymus nurodė nuteistajam A. Š. palankesnes parodymų versijas, taip norėdama sušvelninti nuteistojo padėtį. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad liudytojos J. J. parodymai, priešingai nei teigia nuteistasis, yra vertintini kritiškai.

20. Taip pat nesutiktina ir su nuteistojo teiginiais dėl liudytojų K. M., D. S. ir T. B. parodymų neteisingo vertinimo. Liudytojas K. M. parodė, kad nežinojo ir nežino, ar A. Š. prekiauja narkotinėmis medžiagomis, su juo nebendrauja, kalbėjo su nuteistuoju tik gavęs šaukimą, su G. M. nekalbėjo 1-2 metus (3 t., b. l. 128-130). Liudytojas D. S. nurodė, kad nematė, jog prie namo ar name, kuriame gyvena jis ir nuteistasis, būtų vartojamos narkotinės medžiagos, kad jomis būtų prekiaujama, nuteistąjį žino tik kaip kaimyną (3 t., b. l. 128-130). Liudytojas T. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, ir šie jo parodymai buvo pagarsinti pirmosios instancijos teismo, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kad žino, jog maždaug nuo gruodžio pradžios G. M. pradėjo prekiauti narkotine medžiaga – kanapėmis, neklausė, iš kur G. M. gaudavo narkotinių medžiagų (2 t., b. l. 15-18). Taigi, akivaizdu, kad liudytojai K. M., D. S. su nuteistuoju nepalaiko jokių santykių, jį tik žino, o liudytojo T. B. parodymai patvirtina tik aplinkybes, kad G. M. platino narkotines medžiagas, kas yra nustatyta ir neginčijama. Tuo pačiu pažymint ir tą aplinkybę, kad apeliacinio skundo argumentai apie G. M. turėtas svarstykles taip pat yra nustatytos ir neginčytos, be to, už neteisėtus veiksmus G. M. taip pat buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

21. Atkreipiant dėmesį į apeliaciniame skunde akcentuojamą in dubio pro reo principo pažeidimą, pabrėžtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-69-387/2022). Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad byloje nustatytų ir aukštesniojo teismo dar kartą įvertintų įrodymų visuma patvirtina, jog A. Š. pagrįstai buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai davė G. M. narkotines medžiagas, susitariant už tai gauti atlygį, bei kad savo gyvenamojoje vietoje laikė narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. nuteistojo veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai.

Dėl bausmės

23. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018).

24. Nustatyta, kad A. Š. teisėtai ir pagrįstai pripažintas ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Minėtos teisės normos sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšys – laisvės atėmimas, kurios terminas nustatytas nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, A. Š. paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė 2 metų laikotarpiui. Nuteistasis prašo BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. baudą arba laisvės apribojimą.

25. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, dėl kurių straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128/2011, 2K-491/2012, 2K-204-942/2015, 2K-316-788/2019 ir kt.). Be to, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas sušvelninti ar sugriežtinti bausmę gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019).

26. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam A. Š. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Skirdamas nuteistajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – veikiant tiesiogine tyčia, padarytas vienas sunkus nusikaltimas. Teismas taip pat įvertino A. Š. asmenybę apibūdinančius bylos duomenis – anksčiau teistas, bet teistumas išnykęs, administracine tvarka nebaustas, dirba. Įvertinta ir tai, kad nei lengvinančių, nei sunkinančių A. Š. atsakomybę aplinkybių byloje nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad jam už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, nustatant minimalų, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą, terminą. Kaip jau minėta, skiriant asmeniui bausmę, būtina atsižvelgti į jo asmenybę, o vertinant asmenybę, būtina vertinti ir asmens nusikalstamą praeitį. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino A. Š. teistumus, nors teistumas ir yra išnykęs ir jokiu būdu toks vertinimas nelaikytinas teisimu antrą kartą. Taip pat skunde nurodoma ta aplinkybė, kad kitam nuteistajam toje pačioje byloje buvo paskirta kitokios rūšies bausmė, nesudaro pagrindo tų tokios pat bausmės paskirti ir nuteistajam A. Š. Kaip jau buvo minėta, parenkant bausmės rūšį bei dydį, bausmės skyrimui svarbios aplinkybės kiekvienu atveju vertinamos individualiai. Be to, pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Kauno apylinkės teismas nurodė, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą skirti švelnesnę bausmę. Tokiai Kauno apylinkės teismo išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

27. Apeliacinės instancijos teismas, pagal nuteistojo apeliacinį skundą patikrinęs priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nuteistajam skirtinos bausmės rūšies ir dydžio. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

28. Teisėjų kolegijos nuomone, nei viena iš šioje baudžiamojoje byloje nustatytų bei tinkamai pirmosios instancijos teismo įvertintų aplinkybių (tiek vertinant kiekvieną iš jų atskirai, tiek ir jų visumą) nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos mažesnį pavojingumą, dėl kurių nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Nuteistajam paskirtos bausmės rūšis ir jos dydis atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytus bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Įvertinus aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo dalį dėl nuteistajam švelnesnės bausmės paskyrimo remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

29. Kauno apygardos teisme 2023 m. rugsėjo 20 d. buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą teikė advokatė R. A. ir jo gynybos išlaidos sudaro 150 Eur sumą, kuri turi būti priteista valstybės naudai.

30. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į šią imperatyvią normą, gynėją nuteistajam apeliacinės instancijos teisme privaloma paskirti, jeigu nuteistasis nėra pasirinkęs savo gynėjo.

31. Remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyriaus pateiktą informaciją, nuteistajam A. Š. buvo paskirta gynėja advokatė R. A. Pirmojo teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2023 m. rugsėjo 20 d., nuteistasis A. Š. paprašė atidėti teismo posėdį, kadangi yra sudaręs susitarimą su advokatu V. M. Minėtas nuteistojo prašymas apeliacinės instancijos teismo buvo tenkintas ir bylos nagrinėjimas atidėtas. Taigi, valstybės paskirta gynėja advokatė R. A. dalyvavo tik viename teisiamajame posėdyje apeliacinės instancijos teisme, kurio metu bylos nagrinėjimas net nebuvo pradėtas ir posėdis truko apie 10 min. Pažymėtina ir tai, kad nors nuteistasis bylos duomenimis ir vykdo individualią veiklą, tačiau jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis turės atlikti, duomenų apie jo turimą turtą, iš kurio būtų galimas išlaidų išieškojimas, nesurinkta, todėl įvertinus išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos nepriteistinos.

32. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 21 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymo iš nuteistojo A. Š. išieškoti 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) išlaidų dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas JaliniauskasAudrius Meilutis