- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-23
- Bylos Nr.
- 2YT-3778-1119/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01339-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Jurga Žulpė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. P.
- Kreditorius
- V. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos
- Skolininkas
- D. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei E. R., išieškotojams V. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, skolininkui D. R., dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja E. P. (toliau taip pat – pareiškėja) prašo antstolės E. R. grąžinti į jos banko sąskaitą 1680,00 Eur. Nurodė, kad ji 2020-11-25 9.55 val. elektroniniu laišku paklausė antstolės, ar ji gali už skolininką D. R. sumokėti 1680,00 Eur skolą (baudą, paskirtą už vairavimą neblaiviam) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos (toliau – VMI), išieškomą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). 2020-11-25 11.53 val. elektroniniu laišku antstolė pareiškėją informavo, kad skolą už kitą asmenį sumokėti gali, nurodė antstolės depozitinės banko sąskaitos numerį ir pavedime būtinus nurodyti duomenis. Pareiškėja 2020-11-27 mokėjimo nurodymais per du kartus sumokėjo į antstolės depozitinę sąskaitą iš viso 1 680,00 Eur. Pasak pareiškėjos, ji 2021-03-02 sužinojo, kad minėtas pinigines lėšas antstolė panaudojo ne skolai VMI padengti, o paskirstė vaikų išlaikymui. Taigi antstolė ją apgavo. Mano, kad gautas pinigines lėšas antstolė panaudojo neteisėtai ne tiems tikslams, kuriuos pareiškėja nurodė mokėjimo dokumentuose.
Pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-04-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-4045-1138/2021 teismas pakeitė 2021-01-19 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-314-1138/2020 vykdymo tvarką, kad D. R. dukros D., E. ir R. R. nuo šių metų gegužės 4 d. bus grąžintos į šeimą. Pasak pareiškėjos, mergaičių išlaikymui globėjai V. J. mokėti iš antstolės depozitinės sąskaitos 1680,00 Eur nėra reikalo, nes globėja gauna iš valstybės vaikų išlaikymui skirtas išmokas, o mergaičių nuo gegužės pradžios ji nebeglobos.
Antstolė E. R. kartu su skundu perdavė teismui patvarkymą netenkinti skundo ir vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Patvarkyme antstolė patvirtino, kad ji gavo 2020-11-25 pareiškėjos elektroninį laišką. Kadangi pareiškėja nėra vykdymo proceso šalis bei nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad ji atstovauja skolininką, jai buvo išaiškinta, jog ji gali sumokėti skolą už kitą asmenį, tačiau dėl kitų duomenų turi kreiptis pats skolininkas. Paaiškino, kad 2020 m. lapkričio mėnesį į antstolės depozitinę banko sąskaitą iš skolininko gauta iš viso 1700,00 Eur suma (2020-11-20 – 8,76 Eur, 2020-11 – 1691,24 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 754 straipsnio 2 punktą pirmąją eile išieškomas išlaikymas, o skolininko atžvilgiu yra vykdomas išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimas, todėl antstolė 2020-12-14 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. F010105, kuriuo išieškotas lėšas iš skolininko paliko depozitinėje sąskaitoje iki vaikų globėjai ir turto administratoriai pateiks sąskaitas išieškomoms lėšoms pervesti. 2021-03-04 į antstolę kreipėsi D. R., E. R. ir R. R. globėja ir turto administratorė V. J., kuri pateikė banko sąskaitos numerį. Nurodė, kad įstatymai nedraudžia atlikti mokėjimo iš kito asmens sąskaitos, tačiau tokios lėšos yra laikomos skolininko lėšomis, o ne įmoką atlikusio asmens lėšomis, kurios paskirstomos vadovaujantis CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka, ir nėra grąžinamos.
Atsiliepimas
Skolininkas D. R. pateikė atsiliepimą į skundą, su kuriuo sutiko ir prašė grąžinti pareiškėjai 1 680,00 Eur arba sumokėti VMI 1 700,00 Eur. Nurodė, kad pareiškėja yra jo teta, kuri jį globojo nuo 1983 m. iki jo pilnametystės. Jis 2020 m. lapkričio mėnesį paprašė jos padėti sumokėti 2017 m. paskirtą 1 700,0 Eur baudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą (toliau – KET), kurią VMI 2018 m. perdavė išieškoti antstolei E. R.. Pareiškėja nusprendė sumokėti minėtą skolą per antstolę. Skolininkas pakartojo iš esmės skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei nurodė, kad 2020-11-27 raštu antstolė skolininkui pateikė jo prašymu 990,12 Eur vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir daugiau jokių dokumentų neteikė. 2021-03-02, t. y., praėjus 94 dienoms po 1 680,00 Eur sumokėjimo, skolininkui telefonu paskambino antstolės kontoros darbuotoja ir pranešė, kad pareiškėjos sumokėta 1 680,00 Eur suma antstolė dengė skolą vaikų išlaikymui, o ne jo skolą VMI. Tą pačią dieną paskambinus antstolei, ji telefonu nurodė, jog peržiūrės bylą ir atsakys, kodėl buvo padengtas išlaikymo įsiskolinimas vaikams, tačiau jokio dokumento antstolė nepateikė. Tuomet jis 2021-03-05 pateikė antstolei prašymą pervesti 1700,00 Eur VMI, jei negrąžins šių pinigų pareiškėjai, tačiau antstolė į šį prašymą neatsakė. 2021-03-19 skolininkas paštu gavo antstolės 2020-03-10 patvarkymą atsisakyti tenkinti skundą.
Paaiškino, kad 2021-03-03 jam telefonu paskambino sūnaus K. R. globėja A. S., kuri pasakė, kad 2021-03-02 jai telefonu antstolė nurodė atidaryti sąskaitą banke, į kurią ji perves pinigus vaikų išlaikymui, o jų atsisakius – negaus valstybės mokamų pinigų vaikų išlaikymui. Dėl to A. S. kreipėsi į Raseinių rajono savivaldybės administracijos skyrių, kur jai paaiškino, jog ji valstybės mokamus pinigus vaikams gaus, todėl A. S. neprašė antstolės jai pervesti vaikų išlaikymui pinigus. Tačiau šiuos pinigus paprašė pervesti dukrų D., E. ir R. R. globėja V. J., kuriai antstolė nurodė tas pačias aplinkybes. Pasak skolininko, nei viena globėja nuo 2019 m. birželio mėnesio neprašė pervesti išlaikymą vaikams, nes skolininkas su sutuoktine yra bedarbiai, antstolė vaikų išlaikymą išskaičiuodavo iš socialinių ir nedarbo draudimo pašalpų, ir globėjoms buvo naudingiau gauti valstybės mokamus pinigus vaikų išlaikymui. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-01-19 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-314-1138/2020 vaikai bus grąžinami į šeimą, todėl iki jų grąžinimo V. J. gaus 333,00 Eur vaiko pinigus ir kitas išmokas bei 195,0 Eur E. R. neįgalumo šalpos pensiją. Mano, kad tokiu atveju pareiškėjos sumokėti pinigai V. J. atitektų nepagrįstai, nes ji gavo valstybės mokamą išlaikymą vaikams.
Skolininkas prašė atsižvelgti į tai, kad jam yra būtina sumokėti 1 700,00 Eur baudą VMI, nes išlaikęs valstybinį vairavimo egzaminą, galėtų susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, įsidarbinti vairuotoju arba važinėti dirbti į kitas vietoves. Nurodė, kad jis sutuoktine yra ilgalaikiai bedarbiai, skolininkas Užimtumo tarnyboje užsiregistravęs nuo 2017 metų. Skolininkas negauna darbo, nes gyvena 32 kilometrų atstumu nuo Raseinių, iš jų kaimo autobusas važiuoja du kartus per savaitę, todėl nėra galimybės važinėti į darbą. Skolininkas yra silpnos sveikatos, dėl širdies nepakankamumo ir cukrinio diabeto negali dirbti karštoje aplinkoje ir sunkaus fizinio darbo (nustatytas 65 proc. darbingumo lygis). 2020 metais skolininkas prašė Raseinių rajono savivaldybės administracijos padėti jam įsidarbinti. Savivaldybė suteikė pagalbą, iš jos vykdomos 2020 m. užimtumo didinimo programos lėšų sumokėjo automobilių vairuotojų mokyklai už skolininko teorinių žinių ir praktinio automobilio vairavimo įgūdžių atnaujinimo pamokas. Skolininkas išlaikė teorinių žinių valstybinį egzaminą, 2020 m. gruodžio mėnesį reikėjo laikyti praktinio vairavimo egzaminą, bet dėl karantino jo laikyti negalėjo. Yra užsiregistravęs laikyti minėtą egzaminą šių metų balandžio 14 d. Raseinių socialinių paslaugų centras atlieka atvejo vadybą skolininko šeimai, įpareigojo skolininką ir jo sutuoktinę įsidarbinti, todėl skolininkui būtinai reikia susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, bet prieš tai jis privalo sumokėti 1 700,00 Eur baudą. Jeigu negalės dirbti, jų šeima patirs skurdą, negalės tinkamai išlaikyti vaikų, mokėti priteistų pinigų vaikų išlaikymui, dėl skolos indeksavimo ir jos išieškojimo išlaidų skola nuolatos didės, tikėtina, kad susikaups beveik 20 tūkst. eurų skola. Jos sumažinimas E. P. sumokėtais pinigais 1 680,00 Eur bus nereikšmingas, o skolininkas neteks galimybės susigrąžinti vairuotojo pažymėjimo, įsidarbinti ir uždirbti pinigų skolų grąžinimui.
Paaiškino, kad pagal CPK 754 straipsnio 2 dalyje nustatytą skolų dengimo eiliškumą antstolė privalo paskirstyti jos iš skolininko išieškotas sumas, o iš E. P. antstolė 1 680,00 Eur neišieškojo, nes ji nėra skolininkė. E. P. minimas lėšas pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą, o ne į skolininko asmeninę sąskaitą, kurioje patekę pinigai būtų traktuojami kaip skolininko pajamos. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (Žin., 2005, Nr. 130-4682) (toliau - Sprendimų vykdymo instrukcija) 52 punkte nustatyta, kad vaikų išlaikymui išskaitos daromos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintu pajamų, todėl mano, kad E. P. į antstolės depozitinę sąskaitą pervesti 1 680,00 Eur neturėjo būti prilyginti skolininko darbo užmokesčiui. Be to, Sprendimų vykdymo instrukcijos 97 punkte nustatyta, kad antstolis privalo per 30 dienų nuo pinigų įmokėjimo į depozitinę sąskaitą pervesti juos išieškotojui, tačiau antstolė ėmėsi veiksmų dėl į jos depozitinę banko sąskaitą įmokėtų lėšų paskirstymo po 95 dienų (nuo 2020-11-27).
Išieškotoja VMI pateikė atsiliepimą į skundą, kurio prašė netenkinti. Nurodė, kad E. P. negali būti laikoma vykdymo proceso šalimi. Sutiko su antstolės pozicija, kad faktas, jog E. P. pervedė lėšas už skolininką, nesuteikia teisės jai nurodyti skolų sudengimo eiliškumo, jos dengiamos CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka.
Pareiškėja, antstolė ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti teismo pranešimais ir specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt paskelbiant pranešimą viešo paskelbimo būdu (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).
Daugiau prašymų papildyti bylos medžiagą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad antstolė E. R. pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-17 vykdomąjį raštą Nr. 1-1379-237/2018 (išduotas teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu) vykdo transporto priemonės „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskaciją, skolininkas D. R., išieškotojas – VMI (vykd. b. 1, 20-21 l.).
Be to, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė E. R. pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018-08-17 vykdomąjį raštą Nr. 1-1379-237/2018 (išduotas teismo baudžiamojo įsakymo pagrindu) vykdo priverstinį 1 700,00 Eur skolos išieškojimą iš skolininko D. R. išieškotojai VMI (vykd. b. 1, 3 l.). Iš vykdomojoje byloje esančių duomenų nustatyta, kad skolininkas ir jo sutuoktinė L. R. nedirba, nuolatinių pajamų neturi, jiems buvo skirta ir mokama būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamam ir (arba) karštam vandeniui kompensacija, socialinė pašalpa, nekilnojamųjų daiktų neturi, dvi transporto priemonės buvo areštuotos antstolės, kito turto neturi (vykd. b. 7-24, 28, 31, 32, 44 l.). Iš skolininko iš viso išieškota 209,87 Eur (vykd. b. 29-30, 34-35, 36-37 l.).
Taip pat, vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) antstolė E. R. pagal Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020-05-19 vykdomąjį raštą Nr. 2-513-674/2020 vykdo priverstinį išlaikymo išieškojimą iš skolininko D. R. išieškotojams – D. R., E. R., R. R. ir K. R., išlaikymo skola 2020-11-13 buvo 6000,00 Eur (vykd. b. 1-4, 10 l.).
Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų taip pat nustatyta, kad 2020-11-25 antstolės kontoroje registruotas 2020-11-25 pareiškėjos E. P. raštas „Dėl skolos sumokėjimo“, kuriuo pareiškėja prašė informuoti, ar ji turi teisę savo lėšomis ir savo vardu sumokėti vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. R. išieškomą 1 680,00 Eur skolą VMI. Jei taip, tai prašė nurodyti sąskaitą, į kurią galėtų sumokėti minėtą skolą. Taip pat nurodė, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl transporto priemonės konfiskavimo sumokėtų 778,75 Eur vykdymo išlaidas, jei būtų pateiktas detalus skolos apskaičiavimas (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 47 l.; vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 12 l.). Į nurodytą antstolė atsakė 2020-11-25 11.53 val. elektroniniu laišku, kuriuo informavo, kad galima sumokėti skolą už kitą asmenį, paskirtyje reikia nurodyti skolininko vardą ir pavardę, pilną gimimo datą, nurodė rekvizitus skolos mokėjimui (banko sąskaitos numerį, banką, gavėją) bei kad dokumentai bei informacija gali būti suteikta tik bylos šalims arba asmeniui, atstovaujančiam šalį pagal notaro patvirtintą įgaliojimą, todėl dėl informacijos turi kreiptis D. R. (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 48 l.; vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 13 l.). Iš vietinių mokėjimų kopijų matyti, kad 2020-11-27 E. P. pervedė antstolei į jos depozitinę sąskaitą 1 000,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „D. R., gim. (duomenys neskelbtini), skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VB Nr. (duomenys neskelbtini)“), archyvo Nr. 2020112701358552, ir 680,00 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydama „D. R., gim. (duomenys neskelbtini), skola Valstybinei mokesčių inspekcijai (VB Nr. (duomenys neskelbtini)“), archyvo Nr. 2020112701365251, skolininkas 2020-11-27 pervedė antstolei į jos depozitinę sąskaitą 11,24 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „(duomenys neskelbtini)”, archyvo Nr. 2020112701227953 (vykd. b. Nr. (duomenys neskelbtini) 53-55 l.), taigi iš viso į antstolės depozitinę banko sąskaitą pervesta 1691,24 Eur suma.
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad 2021-03-02 9.48 val. pareiškėja elektroniniu laišku prašė antstolės pervesti VMI 1 680,00 Eur baudą, nurodė, kad ji sumokėjo šią sumą kaip nurodė antstolė, tačiau iš skolininko ji sužinojo, kad minėta suma buvo skirta vaikų išlaikymo skolai (vykd. b. 14 l.). Į nurodytą pareiškėjos prašymą antstolė neatsakė. 2021-03-02 antstolės kontoroje buvo gautas Raseinių pagalbos šeimai namų vyriausiosios socialinės darbuotojos D. B. elektroninis laiškas, prie kurio buvo prisegta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-2010-674/2020, kuria D. R., E. R. ir R. R. globėja ir turto administratore ir priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta V. J., o K. R. globėjais ir turto administratoriaus ir priteistų lėšų tvarkytojais uzufrukto teise paskirti A. S. ir S. S. (vykd. b. 17-21 l.). 2021-03-04 antstolės kontoroje gautas V. J. 2021-03-03 prašymas pervesti vaikų išlaikymui lėšas į jos nurodytą banko sąskaitą (vykd. b. 22-23 l.). 2021-03-05 antstolės kontoroje gautas skolininko 2021-03-05 prašymas, kuriuo jis prašė tuo atveju, jei pareiškėjai nebus grąžinta 1 680,00 Eur suma, pervesti VMI 1 700,00 Eur skolą, nes skolininkui išlaikius praktinio vairavimo valstybinį egzaminą jis galėtų atgauti vairavimo teises, važinėti į darbą, uždirbti pinigus vaikų išlaikymui bei dengti skolą (vykd. b. 31 l.). Į nurodytą skolininko prašymą neatsakyta.
Iš vykdomosiose bylose esančių duomenų matyti, kad patvarkymas dėl 1 680,00 Eur piniginių lėšų paskirstymo nėra priimtas, duomenų, kad minėta suma būtų pervesta V. J., nėra.
Byloje kilo ginčas dėl trečiojo asmens į antstolės depozitinę banko sąskaitą pervestų piniginių lėšų paskirstymo teisėtumo.
Visų pirma pasisakytina dėl pareiškėjos bei skolininko argumentų, susijusių su nepilnamečių vaikų grąžinimu į šeimą ir išlaikymu jiems mokėjimu. Kaip matyti iš 2021-01-19 Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-314-1138/2020 nuspręsta panaikinti L. R. ir D. R. laikiną tėvų valdžios apribojimą nepilnamečių vaikų Da., E. ir R. R. bei K. R. atžvilgiu, kuris turėjo įsigalioti pasibaigus pereinamajam laikotarpiui. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui nurodyta grąžinti vaikus į šeimą bei nutraukti išlaikymo vaikų globėjams mokėjimą. Pereinamasis laikotarpis pradedamas skaičiuoti nuo karantino pabaigos ir mergaičių atžvilgiu jis yra 3 savaitės, o berniuko atžvilgiu – 3 mėnesiai. Iš Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021-04-12 nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-4045-1138/2021 matyti, kad teismas pakeitė minėto sprendimo vykdymo tvarką, nustatydamas pereinamojo laikotarpio pradžią skaičiuoti nuo nutarties priėmimo dienos, t. y., nuo 2021-04-12. Ši nutartis yra įsiteisėjusi. Taigi šiuo atveju, mergaičių atžvilgiu pereinamasis laikotarpis baigiasi 2021-05-03, todėl jos turėtų būti grąžinamos į šeimą ir turėtų nutrūkti tėvų prievolė mokėti vaikų globėjai ir turto administratorei išlaikymą vaikams.
Kaip matyti iš vykdomosiose bylose esančių duomenų, skolininko įsiskolinimas vaikų išlaikymui 2020-11-12 buvo 6 000,00 Eur, duomenų, kad vykdant išieškojimą iš skolininko gautos lėšos būtų paskirstytos sudengti minėtą skolą, vykdomosiose bylose nėra, antstolė, priimdama išieškotų lėšų patvarkymus, jais gautas lėšas paskirstydavo vykdymo išlaidoms padengti. Skolininkas nuolatinių pajamų neturi, nedirba.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo (Žin., 2006, Nr. 144-5464; TAR, 2017-10-09, Nr. 2017-16000) (toliau – VIIĮ) 2 straipsnio 4 dalį, 3 straipsnį, 7 straipsnio 2 punktą, jei vaikas ilgiau kaip mėnesį negauna vaiko išlaikymo lėšų ar gauna tik dalį vaiko išlaikymo lėšų, kurias privalo skirti asmuo pagal teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį, pareiškėjui (vaiko tėvas ar globėjas) iš Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų yra mokamos išmokos. Išmokos nėra skiriamos, jei nepateikiami reikalingi dokumentai ar paaiškėja aplinkybės, dėl kurių išmoka negali būti skiriama ar išmokama (VIIĮ 9 str. 5 d.). Įstatymas nustato pareigą pareiškėjui pateikti duomenis, jei vaiko išlaikymas buvo mokamas (VIIĮ 12 str. 2, 3 p.), ir, priešingu atveju, pareiškėjui apie tai neinformavus, išmokų mokėjimas nutraukiamas ir pareiškėjas privalo grąžinti be pagrindo gautas išmokas (VIIĮ 12 str. 4 p.). Kartu paminėtina, kad išmokų administratorius, šio įstatymo nustatyta tvarka mokantis išmokas, nuo išmokos išmokėjimo momento įgyja teisę išieškoti iš skolininko išmokėtas išmokas ir delspinigius <...> už kiekvieną įsiskolinimo dieną, skaičiuojamus nuo negrąžintos įsiskolinimo sumos (VIIĮ 14 str. 1 d.).
Šiuo atveju skolininkui nemokant išlaikymo vaikams ir jo neišieškant antstolei, nepilnamečių vaikų globėjai ir turto administratoriai turėjo teisę kreiptis dėl išmokų vaikams skyrimo ir išmokėjimo, o antstolei išieškojus bent dalį vaikų išlaikymui skirtų lėšų ir jas paskirsčius globėjams bei turto administratoriams, vaikų globėjai ir turto administratoriai privalėtų grąžinti išmokas. Vaikus grąžinus skolininko šeimai, prievolė išlaikyti vaikus išlieka, taip pat atsiranda valstybės teisė ir skolininko prievolė mokėti valstybei vaikų globėjams ir turto administratoriams jos išmokėtas išmokas. Esant šioms aplinkybėms, skolininkas yra teisus teigdamas, kad net ir grąžinus vaikus į šeimą jis turės skolų, kurias reikės grąžinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kita vertus, nesutiktina su skolininko bei pareiškėjos argumentais, kad vaikų globėja ir turto administratorė V. J., paskirsčius pareiškėjos pervestas lėšas į antstolės depozitinę sąskaitą, gautų vaikų išlaikymui skirtas lėšas nepagrįstai. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 3.272. straipsnio 1 dalimi vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais (CK 3.275 str.). Iš to seka, kad bet kokiu atveju vaiko globėjas ir turto administratorius privalo rūpintis vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis, jų gavimu, tuo užtikrinant, kad būtų patenkinti visi vaiko būtiniausi poreikiai. Tuo tarpu valstybės išmokos vaikams yra valstybės garantija, kad vaikai, kurių tėvai nemoka vaikų išlaikymo, gautų bent minimalias išmokas, skirtas jų poreikiams patenkinti, tačiau valstybė pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus neturi, ją turi jų tėvai (CK 3.192 str.). Todėl globėjas ar turto administratorius visų pirma turėtų kreiptis dėl vaikų išlaikymo į jų tėvus ir tik po to – į valstybę, taigi pareiškėja ir skolininkas nepagrįstai perkelia vaikų išlaikymo naštą valstybei ir neteisingai interpretuoja teisės aktus.
Sutiktina su skolininku, kad jam išlaikius vairavimo egzaminą, sumokėjus baudą VMI bei gavus vairuotojo pažymėjimą, įvertinus jo atsiliepime nurodytas aplinkybes dėl gyvenamosios vietos ir viešojo transporto, jis turėtų daugiau galimybių įsidarbinti, dirbti bei gauti pajamas, reikalingas vaikams išlaikyti bei skoloms sumokėti. Tačiau nei šios aplinkybės, nei aukščiau minėtos aplinkybės, susijusios su vaikų išlaikymu ir jų grąžinimu į šeimą, nėra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalis įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
CPK 756 straipsnyje nurodyta, kad iš skolininko išieškotas pinigų sumas antstolis paskirsto Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu. Išieškotas ir šio Kodekso 753 straipsnyje nustatyta tvarka paskirstytas sumas antstolis išmoka Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 758 str. 1 d.). Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 97. punktą vykdomosiose bylose dėl išlaikymo išieškojimo, jei išlaikymas ar jo įsiskolinimas išieškomas iš skolininko turtinių teisių ar piniginių lėšų, esančių kredito įstaigose ar pas kitus asmenis, išieškota suma per 30 dienų nuo jų įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą pervedama išieškotojui. Jei skolininkas geranoriškai moka išlaikymą ar jo įsiskolinimą į antstolio depozitinę sąskaitą, pervesta pinigų suma nedelsiant išmokama išieškotojui (Sprendimų vykdymo instrukcijos 98. p.).
Pagal CPK 754 straipsnio 2, 3, 4 dalis pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą, antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių, tuo tarpu trečiąja eile tenkinami visi kiti reikalavimai. Kaip ne kartą kasacinis teismas pažymėjo, ši reikalavimų tenkinimo eilė yra imperatyvi ir išieškojimo procese antstolis jos privalo laikytis besąlygiškai. Vykdymo proceso šalys ir/ar tretieji asmenys neturi teisės savo susitarimu ar prašymo antstoliui pagrindu pakeisti reikalavimų tenkinimo eilės.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėja per 2 kartus į antstolės depozitinę banko sąskaitą 2020-11-27 pervedė iš viso 1 680,00 Eur sumą, todėl šiuo atveju sutiktina su skolininko argumentu, kad minėta suma nėra antstolės išieškota iš skolininko atliekant vykdymo veiksmus, o yra gera valia trečiojo asmens (pareiškėjos) sumokėta į antstolės depozitinę banko sąskaitą. Pareiškėja, mokėdama minėtą sumą į antstolės depozitinę sąskaitą, nurodė, jog sumoka už skolininką skolą VMI, apie ketinimą sumokėti už skolininką skolą VMI pareiškėja informavo antstolę elektroniniu paštu, o antstolė pareiškėjai elektroniniu laišku nurodė mokėjimui atlikti reikalingus rekvizitus. Taigi antstolei buvo aišku, kad į depozitinę sąskaitą įmokėtos minėtos lėšos nėra išieškotos iš skolininko, todėl negali būti paskirstytos kaip iš skolininko išieškotas išlaikymas vaikams (Sprendimų vykdymo instrukcijos 97. p.), taip pat buvo aišku, kad geranoriškai sumokėtos lėšos nėra skirtos vaikų išlaikymui, todėl negali būti paskirstytos kaip geranoriškai skolininko sumokėtas išlaikymas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 98. p.).
Tuo tarpu netenkindama pareiškėjos skundo antstolė nurodė, kad laiko šias pinigines lėšas iš skolininko išieškotomis piniginėmis lėšomis. Nors antstolė nurodė, jog ji 2020-12-14 priėmė išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. F010105, kuriuo išieškotas lėšas iš skolininko paliko depozitinėje sąskaitoje iki vaikų globėjai ir turto administratoriai pateiks sąskaitas išieškomoms lėšoms pervesti, tačiau šio patvarkymo vykdomosiose bylose nėra. Iš vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esančių dokumentų matyti, kad tik 2021-03-02 antstolė ėmėsi veiksmų nustatyti skolininko nepilnamečių vaikų globėjus ir turto administratorius, o būtent antstolei elektroniniu paštu buvo atsiųsta Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2YT-2010-674/2020 (nutartis įsiteisėjo 2020-06-17), iš kurios buvo nustatytos nepilnamečių vaikų globėjų ir turto administratorių asmens tapatybės (vykd. b. 17-21 l.), taip pat iš skolininko atsiliepime nurodytų aplinkybių bei iš vykdomojoje byloje esančio V. J. prašymo nustatyta, kad nustačius nepilnamečių vaikų globėjus ir turto administratorius, jie buvo informuoti, kad antstolei reikalinga pateikti banko sąskaitų numerius išlaikymui pervesti (vykd. b. 22 l.). Taigi kaip matyti iš pačios antstolės veiksmų ji iki 2021-03-02, t. y., 95 dienas nuo lėšų į depozitinę sąskaitą gavimo, nesiėmė veiksmų dėl šių lėšų paskirstymo ir išmokėjimo išieškotojams, nors jie buvo žinomi nuo 2020-06-17, tuo pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos 97 punktą, o kartu ir sudaro pagrindą abejoti, ar antstolė gavusi minėtas pinigines lėšas į depozitinę sąskaitą laikė jas išieškotomis iš skolininko piniginėmis lėšomis, skirtomis vaikų išlaikymui.
Kaip minėta, pareiškėjos į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta 1680,00 Eur suma nėra išieškotos iš skolininko piniginės lėšos, taip pat nėra skolininko gera valia pervestas išlaikymas vaikams, tai yra pareiškėjos gera valia į antstolės depozitinę sąskaitą pervesta už skolininką suma, nurodant, kuriam kreditoriui siekiama visiškai įvykdyti skolininko prievolę. Visų pirma, pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie sandorius, sudarytus tarp pareiškėjos ir skolininko, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėja ir skolininkas sudarydami atitinkamą sandorį (pvz. paskolos sutartis, dovanojimas ar kt.), kurio pagrindu pareiškėja pervedė į antstolės depozitinę sąskaitą 1680,00 Eur sumą, susitarė dėl minėtų piniginių lėšų nuosavybės teisės perleidimo skolininkui. Antra, pagal Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 41 straipsnio 2 dalį teisės aktų nustatyta tvarka antstolis turi atskirą depozitinę sąskaitą (sąskaitas) bei kitų sąskaitų. Antstolio depozitinėje sąskaitoje laikomos kitiems asmenims priklausančios piniginės lėšos negali būti įkeistos, areštuotos, jomis negali būti naudojamasi, disponuojama, į jas negali būti nukreipiamas išieškojimas pagal antstolio prievoles, taip pat dėl jų negali būti sudaromos indėlių sutartys (AĮ 41 str. 3 d.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nėra apibrėžta depozitinės sąskaitos sąvoka, tačiau depozitinė sąskaita įvardijama kai kuriuose teisės aktuose (pvz., Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 41 straipsnis, Lietuvos Respublikos energijos išteklių rinkos įstatymo 171 straipsnis, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 26 straipsnis ir pan.). Iš nurodytų teisės aktų analizės galima daryti išvadą, kad depozitine sąskaita vadinama sąskaita, kurioje sąskaitos savininkas laiko ne jam nuosavybės teise priklausančias lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-313/2015). Šiuo metu galiojančio Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje (2015 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. XII-2054 redakcija) depozitinė sąskaita – įstatymuose nustatytais atvejais fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos vardu kredito įstaigoje atidaryta sąskaita, kurioje laikomos tik kitiems asmenims nuosavybės, patikėjimo teise ar kitais pagrindais priklausančios lėšos. Taigi šiuo atveju į antstolės depozitinę sąskaitą pareiškėjos pervestos 1 680,00 Eur piniginės lėšos nuosavybės teise priklauso ne skolininkui ar antstolei, o pareiškėjai.
Pareiškėjai priklausančių piniginių lėšų, esančių antstolės depozitinėje sąskaitoje, grąžinimo ir/ar paskirstymo nereglamentuoja CPK ar Sprendimų vykdymo instrukcija, todėl turi būti taikoma įstatymo ar teisės analogija (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.8 str.).
Pareiškėjos 1 680,00 Eur piniginės lėšos gali būti grąžinamos nustačius sandorio negaliojimo pagrindą (CK 1.80-1.82 str., 1.86-1.87 str., 1.91-1.93 str.) ar nustačius, kad turtas buvo įgytas be pagrindo (CK 6.237 str.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja teigė skunde, kad ją antstolė apgavo, nurodydama, kad pareiškėja gali už skolininką sumokėti VMI naudai išieškomą baudą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, kuris gali pasireikšti aktyviais veiksmais, taip pat nuslėpimu svarbių sandorio aplinkybių, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Byloje turi būti vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieškovą), dėl kurių ieškovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį iš tikrųjų siekė sudaryti. Svarbu analizuoti ir teigiančios, kad buvo apgauta, šalies elgesį prieš sutarties sudarymą, sudarant sandorį ir po sutarties sudarymo. Sprendžiant dėl apgaulės buvimo abiejų šalių veiksmai turėtų būti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007 ir kt.). ???Pagal CK 1.91 straipsnio 5 dalį apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių.
Minėta, kad pareiškėja ir antstolė dėl skolos už skolininką sumokėjimo bendravo elektroniniais laiškais. Iš pareiškėjos elektroninio laiško akivaizdu, kad ji už skolininką siekė visiškai įvykdyti prievolę kreditorei VMI, ji antstolės paklausė, ar ji gali tai padaryti bei prašė nurodyti mokėjimui atlikti reikalingus rekvizitus. Tuo tarpu iš antstolės elektroninio laiško matyti, kad skolos sumokėjimas už skolininką galimas, antstolė nurodė depozitinės sąskaitos rekvizitus.
Pagal CK 6.50 straipsnio 1 dalį prievolę visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, išskyrus atvejus, kai šalių susitarimas ar prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Kreditoriaus reikalavimas taip pat gali būti patenkintas įmokant pinigus į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą arba įskaitant priešpriešinius reikalavimus (CK 6.51 str. 2d .). Pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę pasirinkti, kurią skolą jis grąžina kreditoriui. Tačiau minėta teisės norma gali būti taikoma tik sutartiniams teisiniams santykiams, o nagrinėjamu atveju yra prasidėjęs priverstinis skolos išieškojimo procesas, kurio tvarką imperatyviai reglamentuoja įstatymai. Taigi šiuo atveju, nors įstatymai nedraudžia trečiajam asmeniui už skolininką sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tačiau riboja skolininko ar trečiojo asmens galimybes pasirinkti ir nurodyti antstoliui, kuriam kreditoriui skola yra grąžinama. Todėl šiuo atveju antstolė, kaip savo srities profesionalė, žinodama, kad iš skolininko turto yra atliekamas priverstinis skolų išieškojimas pagal kelis vykdomuosius dokumentus keliems kreditoriams, taip pat siekdama, kad nebūtų pažeistos nei vykdymo proceso šalių, nei trečiųjų asmenų (taip pat ir pareiškėjos) teisės ir teisėti interesai, turėjo pareigą išaiškinti pareiškėjai, kad jos sumokėta už skolininką skola negali būti pervesta pareiškėjos nurodytam kreditoriui. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus tai, kad antstolė per teisės aktuose nustatytus terminus nepaskirstė ir neišmokėjo išieškotojams į depozitinę sąskaitą pareiškėjos pervestų piniginių lėšų, spręstina, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjos skundą ir įpareigoti antstolę grąžinti pareiškėjos į depozitinę sąskaitą sumokėtas 1 680,00 Eur pinigines lėšas (CPK 178, 510 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 510 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
tenkinti pareiškėjos E. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei E. R., išieškotojams V. J., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, skolininkui D. R., dėl antstolio veiksmų.
Įpareigoti antstolę E. R. grąžinti pareiškėjai E. P. 1 680,00 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimties eurų) sumą, pervedant šią sumą į pareiškėjos nurodytą banko sąskaitą.
Išsiųsti nutarties kopijas dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei E. R. vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.