Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. liepos 18 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos Pravieniškių 1 - jo kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. T. P. nuteistas 2022 m. gegužės 19 d. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso (toliau – BK) straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą, jam paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi pripažinus Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį, nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. suderinus su Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 4 dalimi. Vadovaujantis BK 63 straipsniu, jam paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

3. Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 5 d.

5. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi Komisijos 2024 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakė patvirtinti, konstatavus, kad nors ir nuteistasis T. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui. Nuteistojo pataisos procesas turėtų būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, kadangi nenustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad nuteistasis jau yra tiek pasitaisęs, jog dabartinėje pataisos stadijoje, jam taikoma probacija būtų efektyvi.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. T. P. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą bausmės dalį. Taigi, formalusis pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą egzistuoja, tačiau aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiama nutartimi ir teismui pateikta medžiaga bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos 2024 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę jau yra pakankamos, o taip pat negalima vertinti, jog T. P. pataisos procesas jau yra užtikrinantis tai, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Kauno apylinkės teismo nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties motyvai yra tinkami, pirmosios instancijos teismas įvertino visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, o tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

10. Kaip matyti iš skundui nagrinėti pateiktos bylos medžiagos, egzistuoja nemažai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, kurie nurodyti ir Komisijos nutarime, priimant sprendimą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Iš 2024 m. gegužės 23 d. socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, jog nuteistasis T. P. vyko individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog T. P. tris kartus atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai pagal OASys metodiką ir visais atvejais nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Jis taip pat laisvės atėmimo bausmės metu nebaustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas, elgesys gerėjo, nuteistasis elgiasi disciplinuotai, noriai įsitraukia į resocializacijos procesą. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje stebima nuteistojo teigiama darbinė motyvacija. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, periodiškai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse viso bausmės atlikimo metu. Lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą bei darbą. Visos šios aplinkybės, į kurias dėmesį atkreipė ir Komisija, priimdama nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengiasi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau kartu pabrėžiama, kad nuteistasis šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Tinkamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nėra vienintelis vertintinas kriterijus. Tinkamai elgtis, laikytis nustatytų draudimų ir taisyklių yra kiekvieno laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo pareiga, priešingu atveju, nuteistasis netektų turimų lengvatų ir pan., todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes.

11. Nors su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu susiję aspektai yra svarbūs vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau sprendžiant dėl galimybės asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, negali būti ignoruojami ir duomenys, atskleidžiantys nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Apie tai, ar asmuo gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ar jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. vertinant nuteistojo galimo elgesio perspektyvas laisvėje, įmanoma spręsti tik iš jo ankstesnio elgesio, kurį apima tiek elgesys bausmės atlikimo metu, tiek ir iki jos atlikimo. Nuteistojo T. P. elgesyje, atliekant laisvės atėmimo bausmę, pastebima nemažai teigiamų aspektų, tačiau Socialinio tyrimo išvada bei kiti pateikti duomenys patvirtina, jog dar yra nemažai ir koreguotinų sričių.

12. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog vis dėlto nuteistajam konstatuotas vienas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija (du teistumai), ir penki dinaminiai – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, bei du apsauginiai – turima gyvenamoji vieta; turima darbinė vieta. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Kadangi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis T. P. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme.

13. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad T. P. būdamas laisvėje stokojo oficialios bei stabilios darbinės patirties. Nuteistojo oficiali darbinė patirtis Lietuvos Respublikoje apie dvejus metus. Teigia Šveicarijoje turėjęs nuosavą verslą – automobilių nuoma, Jungtinėje Karalystėje vertėsi auto detalių prekyba, gauti oficialūs dokumentai, jog nuteistasis dirbo kompanijoje „(duomenys neskelbtini)“. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis dirbo, atlikdamas bausmės dalį Švedijos kalėjimas dirbo pakavimo ir surinkimo dirbtuvėse, Lietuvoje atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą. Nuteistajam nuo 2023 m. birželio 29 d. leista užsiimti individualia darbine veikla – paveikslų tapyba, nuo 2023 m. spalio 2 d. individuali veikla pripažinta darbine veikla, nuteistasis iki šiol ją vykdo. Tačiau pažymėtina, jog iš Socialinio tyrimo duomenų matyti, jog nuteistasis nusikalstamas veikas, dėl kurių yra nuteistas, įvykdė susigundęs greitai uždirbamais pinigais, nuteistojo nusikalstama veika buvo nukreipta į finansinės naudos siekimą, todėl apygardos teismo vertinimu, jo darbinė patirtis būnant laisvėje vertinama kaip nestabili, o įvertinus aukščiau aptartą, akivaizdu, jog vis dėlto nuteistojo darbinė motyvacija laisvės atėmimo vietų įstaigoje nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl to, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis.

14. Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu pažymėti, kad nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, tačiau pritartina apylinkės teismo argumentui, jog ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju nuteistasis kol kas yra atlikęs pakankamai nedidelę dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – 1 (vieni) metai 3 (trys) mėnesiai 23 (dvidešimt trys) dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.

15. Pažymėtina, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Bendra taisyklė yra ta, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, jog akivaizdu, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas ir turi būti koreguojamas maksimaliai keičiant nuteistajam savo elgesį teigiamos dinamikos link, o šis procesas turi būti tęsiamas nuteistajam esant struktūrizuotoje įstaigoje. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, negalima daryti pagrįstos išvados, kad bausmės tikslai jau yra pasiekti, todėl atitinkamai galėtų būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos.

16. Nuteistojo socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, teigiama nuostata į darbą, ryšių su artimaisiais palaikymas, pozityvus elgesys neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bet tai dar nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Nors nuteistasis skunde apygardos teismui teigia, kad apylinkės teismas formaliai vertino lygtinio paleidimo pagrindų buvimą, tačiau aukštesnės instancijos teismas nesutinka su šiuo argumentu. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1, 2 ar 4 dalyse, numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Vien tai, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip to tikėjosi nuteistasis, savaime nesuponuoja išvados, kad nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta.

17. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl Kauno apylinkės teismo taikomos diskriminacijos nuteistojo sveikatos problemų atžvilgiu. Aukštesnysis teismas tokius argumentus laiko išimtais iš skundžiamos nutarties konteksto ir nepagrįstais. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nuteistojo sveikatos problemas vertino kaip galimą dinaminio kriminogeninio veiksmo papildomą aplinkybę, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad nuteistojo finansinis nestabilumas, sveikatos problemos ir asmeninės savybės gali apsunkinti nuteistojo sėkmingą ir teisėtą reintegraciją į darbo rinką ir visuomenę.

18. Atmetant nuteistojo skundo argumentus dėl vienodų sąlygų taikymo (toje pačioje byloje nuteisto E. M. atžvilgiu jau yra taikytas lygtinio paleidimo institutas), pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad T. P. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

19. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nepatvirtinti Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu progresuojantį nuteistojo elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Nėra pagrindo abejoti ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais kriminogeniniais rizikos veiksniais (statiniais ir dinaminiais), kadangi jie nustatyti atsižvelgiant tiek į nuteistojo praeitį, tiek į jo elgesį bausmės atlikimo metu.

20. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo T. P. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. liepos 18 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.