Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria pakeistas Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime (toliau – Komisija) 2024 m. sausio 25 d. nutarimas Nr. RV-23-858 (toliau – Nutarimas) ir nuteistajam T. P. netaikytas lygtinis paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. T. P. nuteistas Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 1 pastraipą, jam paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi pripažinus Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį, nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, tai yra, suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsniu, 199 straipsnio 4 dalimi, 260 straipsnio 3 dalimi – paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

2. Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. spalio 5 d.

3. Komisija Nutarimu nutarė taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalį. Komisija nutarė, kad atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (egzistuoja mažėjanti rizikos dinamika), nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas vieną kartą, stebimas disciplinuotas, teigiamas elgesys, turi teigiamas darbinės veiklos nuostatas.

4. Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs prokuroro skundą, 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos Nutarimą taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Apylinkės teismas motyvavo tuo, jog nuteistasis buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurios Lietuvos Respublikoje yra laikomos sunkiomis ir labai sunkiomis. Nors atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nuteistojo rizika buvo vertinama kaip žema, tačiau vis dar išlieka keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksnia (neturi arba turi mažą /nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie turi įtakos nuteistojo elgesiui ir kurį nuteistasis dar turi mažinti. Teismas pažymėjo, kad nors iš Socialinio tyrimo išvados ir matosi, jog nuteistasis deda pastangas valdyti savo elgesį, tačiau jos nėra tiek efektyvios, kad būtų eliminuoti nurodyti kriminogeniniai veiksniai ir šie veiksniai neįtakotų nuteistojo elgesio. Taip pat pirmosios instancijos teismas vertino, jog nuteistojo išbūtas laikas įkalinimo įstaigoje buvo per trumpas, kad Komisija tinkamai būtų galėjusi įvertinti jo asmenybės ypatumus, elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, resocializacijos priemonių vykdymą. Atlikta bausmės dalis neleidžia teigti, jog pataisos procesas jau baigtas, paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos Nutarimą.

5.1. Skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, klaidingai nustatė aplinkybes ir rėmėsi išskirtinai prielaidomis, dėl ko priėmė neteisingą sprendimą.

5.2. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl bausmės atlikimo laiko ir padarytų nusikalstamų veikų sunkumo, argumentuodamas, kad jo atliktas bausmės laikas yra pakankamas spręsti lygtinio paleidimo klausimą, byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų nagrinėjamu atveju taikyti BVK 82 straipsnyje numatytą lygtinio paleidimo institutą, o taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 16 punktu, 138 straipsniu ir Lietuvos Respublikos Prezidento 1995 m. vasario 27 d. dekretu Nr. 559 ir negalėjo sunkinti nuteistojo teisinės padėties, nes jo Švedijos Karalystėje įvykdyti nusikaltimai toje šalyje yra laikomi sunkiais nusikaltimais, o pirmosios instancijos teismas padarytus nusikaltimus laikė sunkiais ir labai sunkiais, tokiais veiksmais sunkinant nuteistojo padėtį. Taip pat, nuteistojo nuomone, argumentus dėl per mažai atliktos bausmės paneigia Lietuvos Respublikos ratifikuotos tarptautinės sutartys ir Nuteistųjų asmenų perdavimo konvencija.

5.3. Apeliaciniame skunde taip pat keliama gynybinė versija, kad prokuroro skundą dėl Komisijos Nutarimo išnagrinėjęs teisėjas stengiasi susidoroti su nuteistuoju dėl nuteistojo vykdytų protestų prieš Šiaulių apylinkės teismo teisėją V. K. už jos sūnaus įvykdytus nusikaltimus. Nuteistasis nurodo, kad kitaip nėra galima paaiškinti pirmosios instancijos teismo ir prokuroro tariamus argumentus apie slaptą informaciją prieš nuteistąjį.

5.4. Skunde nuteistasis taip pat nesutinka su Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais dinaminiais kriminogeniniais veiksniais. Nurodo, kad Šveicarijoje turėjo savo verslą, J. K. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, o Lietuvos Respublikoje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl ko negalima vienareikšmiškai teigti apie mažą darbo patirtį ir lėšų valdymo sunkumą. Taip pat, nuteistojo teigimu, atsižvelgus į jo elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę, į dalyvavimą elgesį keičiančiose programose, į žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir prisiėmus atsakomybę už nusikalstamos veikos padarymą, negalima vienareikšmiškai teigti apie nuteistojo impulsyvų elgesį.

5.5. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybių, jog nuteistasis laisvės atėmimo vietoje dirba ir išėjęs už įkalinimo įstaigos ribų turės pastovią darbo vietą. Argumentuoja, kad teiginiai apie nuteistojo sveikatos būklę yra įžeidžiantys, žeminantys nuteistojo garbę ir orumą, o taip pat prieštaraujantys įstatymams, Konstitucijai ir Visuotinei žmogaus teisių deklaracijai.

5.6. Taip pat skunde pabrėžiama, kad už įkalinimo įstaigos ribų nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, be to, paleidus jį lygtinai, palengvėtų nuteistojo prieiga prie jam reikalingų medicinos specialistų paslaugų ir reikalingų medikamentų.

6. Atsiliepimų į skundą nepateikta.

Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.

7. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

8. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, netvirtindamas Komisijos 2024 m. sausio 25 d. nutarimo, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis gali būti paleistas lygtinai ir toliau būti taisomas taikant probaciją. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą. Priešingai apelianto skundo argumentams, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas buvo šališkas, klaidingai įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, netinkamai taikė ar aiškino lygtinį paleidimą reglamentuojančius teisės aktus.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog T. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. P. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (skaitinė išraiška mažėjanti). Vadovaujantis BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu byloje būna surenkama pakankamai rašytinių įrodymų nustatyti, kad nuteistasis ateityje laikysis visuomenėje priimtinų standartų ir nenusikals. Esant tokiam reglamentavimui, nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu skundo nagrinėjimui pateikti duomenys pagrindo tokiai išvadai nesuteikia.

10. Įvertinus nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais T. P. asmenybės pokyčiais, kaip ir pirmosios instancijos teismui, aukštesniajam teismui taip pat nekyla: nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, nepiktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, paleistas lygtinai turės gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, už įkalinimo įstaigos ribų yra susiradęs galimą darbo vietą, bausmės atlikimo metu vengia neigiamą įtaką darančių grupių. Nuteistasis per nustatytą terminą įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (sėkmingai baigė 12 užsiėmimų Dailės terapijos programą „R. A. K. T. A. S“, 2023 m. liepos 11 d. išklausė „smurtinio elgesio prevencijos“ paskaitas, nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2024 m. sausio 11 d. dalyvavo 15-oje individualių konsultacijų su psichologu, dalyvavo 6-iuose elgesio keitimo terapijos susitikimuose siekiant didinti nuteistojo kritišką mąstymą savo kriminalinio elgesio atžvilgiu). Aukštesnysis teismas sutinka, kad paminėtos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja T. P. ir patvirtina, kad savo elgesį jis stengiasi koreguoti teigiama linkme, užsiimti prasminga veikla, tačiau nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie nekeltų teismui abejonių dėl sėkmingų probacijos taikymo galimybių. Be to, šios aplinkybės iš esmės atskleidžia tai, jog nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, kadangi vienas iš bausmės tikslų yra perauklėti asmenį, siekiant pakeisti jo atsainų požiūrį į įstatymų laikymąsi. Tokiu būdu pozityvi nuteistojo elgesio korekcija atskleidžia, kad šiuo atveju taikoma bausmė yra efektyvi.

11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad T. P. nusikalstamas elgesys labiausiai susijęs su finansinės naudos gavimu ir nepakankamu savo elgesio pasekmių suvokimu. Nuteistasis laisvės atėmimo įstaigoje dėjo tam tikras pastangas suvaldyti tokį elgesį: sėkmingai baigė 12 užsiėmimų Dailės terapijos programą „R. A. K. T. A. S“, 2023 m. liepos 11 d. išklausė „smurtinio elgesio prevencijos“ paskaitas, nuo 2023 m. liepos 11 d. iki 2024 m. sausio 11 d. dalyvavo 15-oje individualių konsultacijų su psichologu, dalyvavo 6-iuose elgesio keitimo terapijos susitikimuose siekiant didinti nuteistojo kritišką mąstymą savo kriminalinio elgesio atžvilgiu, bausmės atlikimo metu dirbo, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nustojo vykdyti teisės aktų pažeidimus. Nors nuteistasis už įkalinimo įstaigos ribų ir turi gyvenamąją vietą, tačiau šiuo konkrečiu atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, kad nuteistasis užsienio valstybėje taip pat turėjo pastovią gyvenamąją vietą, tačiau tai neįtakojo jo nusikalstamo elgesio raiškos. Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuteistasis ir užsienio valstybėje turėjo pastovią darbo vietą, dirbo, tačiau tai taip pat neįtakojo jo nusikalstamo elgesio raiškos. Kaip teisingai nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nors nuteistasis ir neturi finansinių įsipareigojimų, tačiau jo elgesys lėšų tvarkyme ir pajamose išlieka kriminogeniniu veiksniu. Be to, nors nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su artimaisiais, o taip pat nepiktnaudžiauja alkoholiu ir psichiką veikiančiomis medžiagomis, tačiau nuteistasis darydamas nusikalstamas veikas taip pat palaikė artimus socialinius ryšius ir nepiktnaudžiavo psichiką veikiančiomis medžiagomis ir tai neįtakojo jo nusikalstamo elgesio. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nors nuteistasis ir stengiasi keisti savo mąstymą ir elgesį, tačiau šioje srityje vis tiek išlieka jo nepakankami problemų identifikavimo, sprendimo įgūdžiai, nepakankamas savo elgesio pasekmių suvokimas, kuris nuteistojo dar turi būti keičiamas ir į šią sritį nuteistasis dar turi dėti papildomų pastangų. Apygardos teismas taip pat pritaria apylinkės teismo pozicijai, kad kol nebus pašalinti Socialinio tyrimo išvadoje išvardinti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nėra galimybės vienareikšmiškai teigti, jog šie veiksniai ateityje neįtakos nuteistojo kriminalinio elgesio apraiškos. Šiuo atveju pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis dar nėra padaręs pakankamos pažangos integruojantis į visuomenę, o laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį pozityviems ir ilgalaikiams nuteistojo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčiams. Akivaizdu, jog tam tikrų palankių nuteistajam aplinkybių nustatymas, kai egzistuoja ir neigiamos jį apibūdinančios aplinkybės, savaime neleidžia konstatuoti pakankamos nuteistojo daromos pažangos, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

12. Be to, nuteistajam T. P. net ir atlikus dalį paskirtos bausmės, vis dar nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, vienas statinis (kriminalinė istorija) ir penki dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti/valdyti – neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Pažymėtina, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje ir nurodė, jog egzistuoja keturi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tačiau apeliacinės instancijos teismas tai laiko rašymo apsirikimu ir atsižvelgiant į tai, kad du iš išvardintų dinaminių veiksnių yra susiję su asmens darbine patirtimi, laiko, jog toks rašymo apsirikimas nesunkina nuteistojo padėties. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Šiame kontekste visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, jog nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas abejoja, jog lygtinio paleidimo atveju minėti kriminogeniniai veiksniai bus atitinkamai valdomi, taip pat tai, kad nuteistasis būdamas nestruktūrizuotoje aplinkoje sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, o nuteistojo T. P. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką atitinka akivaizdumo kriterijų.

13. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria nuteistojo skundo argumentams dėl jo skundą išnagrinėjusio Kauno apylinkės teismo teisėjo Ričardo Juodžio ir prokuroro Valentino Aleknos nusistatymo nuteistojo atžvilgiu. Apygardos teismas pažymi, kad Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnyje yra numatytos kriminalinės žvalgybos subjektų teisės ir tokiu atveju, jeigu nuteistasis buvo tapęs kriminalinės žvalgybos objektu, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi, apie nuteistąjį pastarajam nežinant galėjo būti surinkti ir saugomi duomenys, susiję su nusikalstamų veikų darymo aplinkybėmis. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs surinktus duomenis, nenustatė nei nuteistojo skundą nagrinėjusio teisėjo, nei prokuroro šališkumo, tačiau pažymi, kad apylinkės teismo motyvai apie prokuroro disponuojamą medžiagą turi būti vertinami atsižvelgiant į Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnio nuostatas.

14. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentais dėl Kauno apylinkės teismo užgauliojimo nuteistojo sveikatos problemų atžvilgiu. Aukštesnysis teismas tokius argumentus laiko išimtais iš skundžiamos nutarties konteksto ir nepagrįstais. Pažymėtina, kad apylinkės teismas nuteistojo sveikatos problemas vertino kaip galimą dinaminio kriminogeninio veiksmo papildomą aplinkybę, skundžiamoje nutartyje nurodydamas, kad nuteistojo finansinis nestabilumas, sveikatos problemos ir asmeninės savybės gali apsunkinti nuteistojo sėkmingą ir teisėtą reintegraciją į darbo rinką ir visuomenę.

15. Priešingai nei nurodo apeliantas savo skunde, pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė T. P. padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnį, ir tai, kad skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog T. P. Švedijoje įvykdyta nusikalstama veika prilyginta veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, nuteistojo teisinės padėties nepablogino. Tokios aplinkybės buvo nustatytos ir įsiteisėjusioje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi.

16. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, kad likusioji T. P. neatlikta bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 10 dienų (skaičiuojant Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-jame kalėjime posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2024 m. sausio 25 d.), iš paskirtos galutinės 4 metų laisvės atėmimo bausmės, įvertinus padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, vis dar yra pakankamai didelė, todėl negalima daryti išvados, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra pakankamas ir užtikrinantis, kad būdamas nestruktūruotoje aplinkoje, galimos probacijos metu, net ir taikant intensyvią priežiūrą jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nors neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra lemiamas faktorius, tiesiogiai įtakojantis sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau tai negali būti ir visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia, bausmė turi būti veiksminga, o vienas iš jos tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl būtina įvertinti šiuos duomenis visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų kontekste, kurių visuma nesudaro pagrindo išvadai, kad atliktos bausmės dalis nuteistajam padarė pakankamą įtaką ateityje nedaryti naujų nusikaltimų.

17. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 1 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.