Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2024 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. RV-22-5766 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2022 m. gegužės 19 d. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą, jam paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi pripažinus Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį, nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. suderinus su Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsniu – paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga 2025 m. spalio 5 d.

Anksčiau neteistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2024 m. birželio 12 d. priėmė nutarimą Nr. RV-22-5766 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, siekiant minėtą riziką valdyti įgyvendinant resocializacijos plane numatytas priemones. Nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi, neigiamų elgesio apraiškų neužfiksuota, elgesyje stebimi ik pozityvūs pokyčiai. Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dalyvauja resocializacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistojo elgesys motyvuotas, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme.

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Ričardas Gailevičius skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimą ir prašo jo netvirtinti. Skunde nurodoma, kad atsižvelgus į T. P. ankstesnį elgesį ir asmenybę pastebėtinos ir probleminės sritys, kurios dar turi būti koreguojamos. T. P. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, jog 2021 m. spalio 7 d. kartu ir išvien su kitu asmeniu, įveždami į Švediją, Švedijos muitinės žinybos procedūrai nepranešė apie 21 749,9 g hašišo, t. y. narkotinių medžiagų. Tačiau pats nuteistasis nurodo, kad pirmas susidūrimas su policija įvyko kai jam buvo 19 metų. Pirmą kartą T. P. nuteistas buvo 21 metų, kaip teigia už pareigūnų užpuolimą. Nors duomenų apie šią galimai padarytą jo nusikalstamą veiką konkrečiai nenurodoma ir nėra gauta. T. P. nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. nuolat gyveno užsienio valstybėje (Šveicarija). Nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje. Tik 2018 m. rugsėjo 26 d. užsiregistravo Lietuvoje. Nuteistasis atlieka bausmę Lietuvoje nuo 2023 m. gegužės 4 d., taigi už labai sunkų nusikaltimą (pagal Lietuvos Respublikos teisę) atlieka bausmę kiek daugiau nei metus, todėl laikytina, kad nuteistasis atliko sąlyginai nedidelę bausmės dalį. Be to, socialinio vertinimo išvadoje nurodoma, kad finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su nuteistojo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, tačiau visgi neatmestina, kad nuteistasis vykdydamas nusikaltimą siekė neteisėtu būdu gauti finansinės naudos, kadangi nuteistas už narkotinių medžiagų disponavimą. Dėl to materialinių išteklių valdymo įgūdžių stoka išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka nemažas skaičius T. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, vienas statinis (kriminalinė istorija – 2 teistumai) ir net keturi dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis turi ir gali mažini bei valdyti. Prokuroras pažymėjo, kad be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys – nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų. Prokuroro nuomone, T. P. nėra pasitaisęs tiek, kad jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis daugiau nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Nuteistajam T. P. išaiškintina, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Socialinio tyrimo išvados duomenimis, be statinių kriminogeninių veiksnių, kurių korekcija nėra galima, nuteistojo elgesyje vyrauja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą/nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, būdingas impulsyvus elgesys, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie pataisos proceso metu ne tik, kad dar gali, bet ir privalo būti koreguojami siekiant išskirtinai pozityvaus pokyčio nusikalstamą elgesį kreipiant teigiama linkme. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, dalyvauja visose pozityvaus užimtumo priemonėse, jis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį savybių visumoje matyti, kad jis paskatintas tik vieną kartą, kas parodo, jog jo pažanga vis tik nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti. Sutiktina su prokuroro nuomone, kad Socialinio tyrimo išvadoje įvertintos nuteistojo pastangos bausmės atlikimo metu užsiimti prasminga veikla, įsitraukti į resocializacijos procesą, nėra joks išskirtinis nuteistojo elgesys, kuris savaime leistų spręsti apie nuteistojo pasikeitimą taip, kad jis jau pasitaisė ir tapo nebepavojingu, nes ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. T. P. šiuo metu tiesiog elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, todėl teigiamai jį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti..

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad vien tik aplinkybė, kad jis neturi „galiojančių skolų, pilnai save išlaiko“ turėtų būti esminė vertinant nuteistojo lėšų tvarkymo įgūdžius. Remiantis Socialinio tyrimo išvada, matyti, kad pokalbio metu nuteistasis neturi vienos nuomonės apie savo finansų valdymo sugebėjimus. Pokalbio metu nuteistasis nurodė, kad laisvėje pragyvendavo iš gaunamo atlyginimo, kurio užtekdavo mokesčiams bei asmeninių poreikių patenkinimui, tačiau visgi pripažino, kad pinigų ne visada užtekdavo, šiai dienai pinigų atsiunčia artimieji, nors nuteistasis užsiima darbine veikla ir gauna už tai pajamas. Pritartina Socialinio tyrimo išvadoje išreikštai nuomonei, jog neatmestina, kad nuteistasis vykdydamas nusikaltimą siekė neteisėtu būdu gauti finansinės naudos, kadangi nuteistas už narkotinių medžiagų disponavimą. Todėl teismo nuomone, materialinių išteklių valdymo įgūdžių stoka išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys. Nuteistasis nurodo, kad patyrė traumą (apsidegino ranką), kas ateityje gali ne tik kliudyti užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui, tačiau ir gali paskatinti nuteistąjį vėl pasielgi neapgalvotai (impulsyviai) ir ieškoti neteisėtų būdų užsidirbti papildomai. Nuteistojo atlikta nusikalstama veika buvo nukreipta į finansinės naudos siekimą, o atsižvelgiant į tai, kad impulsyvus elgesys ir negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių yra Komisijos nustatyti jo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, teismas daro išvadą, kad nuteistojo finansinis nestabilumas, sveikatos problemos ir asmeninės savybės gali apsunkinti nuteistojo sėkmingą ir teisėtą reintegraciją į darbo rinką bei visuomenę. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija padėtų įgyvendinti bausmės tikslus.

Socialinio tyrimo išvadoje, įvertinus nuteistojo mąstymą, elgesį, emocinę gerovę nustatyta, kad visgi yra stebimas jo polinkis sudaryti palankesnį savęs vaizdą aplinkai, akcentuoti teigiamas patirtis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis įsitraukė į rizikingas situacijas, nepakankamai skyrė dėmesio galimų savo veiksmų pasekmių įvertinimui bei analizei, pasižymėjo greitu veikimu, galima kelti prielaidą apie nuteistajam būdingą tam tikrą spontaniškumą. Kartais nuteistasis stokoja priimti apgalvotus, tikslingus ir atsakingus sprendimus, kas yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu, taip pat vis dar išlieka svarbus nuteistojo gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo į gūdžių stiprinimas. Aplinkybė, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl dviejų sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šios nuteistojo savybės pastebėtos ir Socialinio tyrimo išvadoje, kurioje nurodyta, kad nuteistojo susidūrimai su teisėsauga suponuoja prielaidą apie nepakankamą nuteistojo vadovavimasi nustatytoms bei visuotinai priimtinoms elgesio normoms. Tačiau pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinimas, o tiksliau – prognozavimas, ar atlikęs bausmę nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra neatsiejamas nuo asmens elgesio praeityje ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Tokios išvados yra būtinos saugant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y., kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. P. neatliktos bausmės dalis (1 metai 3 mėnesiai 23 dienos), neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, teismo nuomone būtų nepagrįsta ir neįrodyta. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs įstatymu jam deleguotos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Taigi, šiuo atveju, teismas mano, jog lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos nuteistajam pritaikytas lygtinis paleidimas pažeidžia visuomenės saugumo interesus bei sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, bausmės tikslai dar nėra įgyvendinti, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Ričardo Gailevičiaus skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 1-ame kalėjime 2024 m. birželio 12 d. nutarimą Nr. RV-22-5766 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.