Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. RV-23-858 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2022 m. gegužės 19 d. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą, jam paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi pripažinus Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį, nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. suderinus su Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsniu – paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga 2025 m. spalio 5 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. sausio 25 d. priėmė nutarimą Nr. RV-23-858 taikyti nuteistajam T. P. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime nutarimas motyvuotas tuo, jog atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, esant rizikos mažėjimo dinamikai. Nuteistasis rodo pastangas mažinant savo kriminogeninius veiksnius. Stebimas nuteistojo disciplinuotas, pozityvus elgesys. Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka baustas nebuvo. Skatintas vieną kartą. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat stebimos nuteistojo aktyvios iniciatyvos bei pastangos vykdyti rekomendacijas, jo nusikalstamo elgesio riziką galinčias padėti valdyti priemones, aktyvesnis įsitraukimas į resocializacijos procesą, nuteistasis įkalinimo įstaigoje užsiima individualia veikla, kuri prilyginta darbinei veiklai, dalyvauja psichologų vedamuose užsiėmimuose ir pozityvaus užimtumo veikoje.

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Valentinas Alekna skundžia Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime nutarimą ir prašo jo netvirtinti. Skunde nurodoma, kad atsižvelgus į T. P. ankstesnį elgesį ir asmenybę pastebėtinos ir probleminės sritys, kurios dar turi būti koreguojamos. T. P. Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, jog 2021 m. spalio 7 d. kartu ir išvien su kitu asmeniu, įveždami į Švediją, Švedijos muitinės žinybos procedūrai nepranešė apie 21 749,9 g hašišo, t. y. narkotinių medžiagų. Tačiau pats nuteistasis nurodo, kad pirmas susidūrimas su policija įvyko kai jam buvo 19 metų. Pirmą kartą T. P. nuteistas buvo 21 metų, kaip teigia už pareigūnų užpuolimą. Nors duomenų apie šią galimai padarytą jo nusikalstamą veiką konkrečiai nenurodoma, tačiau tai rodo, kad T. P. jau ir anksčiau nebuvo linkęs paisyti elementarių visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. T. P. nuo 2016 m. kovo 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 9 d. nuolat gyveno užsienio valstybėje (Šveicarija). Nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje. Tik 2018 m. rugsėjo 26 d. užsiregistravo Lietuvoje. Patikimais duomenimis apie T. P. asmenybę iki jo sulaikymo Švedijoje, jos pavojingumą, elgesio atitikimus visuomenėje suformuotoms taisyklėms ir gyvenimo būdą, galimai išlikusius nusikalstamus ryšius užsienyje, kurie sąlygotų pakartotinio nusikalstamumo rizikas, Lietuvos bausmės vykdymo institucijos, o net ir atitinkamos Švedijos Karalystės institucijos, tikėtina nedisponuoja (nuteistasis ilgą laiką gyveno Šveicarijoje, Anglijoje, kur dirbo ir tik 2021 m. spalio 7 d. sulaikytas su stambia narkotinių medžiagų kontrabanda Švedijos Karalystės muitinės institucijos). Prokuroras atkreipė dėmesį į tai, kad nuteistasis į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko 2023 m. birželio 9 d. iš Vilniaus kalėjimo. Jis bausmę atlieka nuo 2023 m. gegužės 4 d. už padarytus du labai sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 4 dalyje (BK 7 straipsnis, BK 11 straipsnis) už kuriuos Lietuvos Respublikoje numatyta ne mažesnė kaip 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos pataisos įstaigose T. P. bausmę atlieka sąlyginai neseniai (apie 8 mėn.). Nuteistasis, kaip asmenybė, jo polinkiai, gyvenimo būdas, mąstymas, ryšiai, dar nėra visapusiškai atskleisti ir nėra galimi pilnavertiškai įvertinti pagal „OASys“ metodiką. Be to socialinio vertinimo išvadoje padaryta išvada, kad T. P. finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, nėra patvirtinami objektyviais duomenimis. Neatmestina, o netgi nusikaltimų, už kuriuos T. P. atlieka bausmę, pobūdis leidžia vienareikšmiškai spręsti, kad nuteistasis vykdydamas Švedijos Karalystėje padarytą nusikaltimą siekė neteisėtu būdu gauti finansinės naudos. Prokuroro nuomone, materialinių išteklių valdymo įgūdžių stoka išlieka aktualus kriminogeninis veiksnys. Be to iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nusikalstamas veikas, už kurių padarymą yra nuteistas, jis padarė bendrininkų grupėje (tokio kiekio hašišo įvežimas į Švedijos Karalystę savaime leidžia spręsti, kad jis turėjo atitinkamus logistinius ir ryšinius gebėjimus - kontrabandai panaudotos komercinės struktūros, juridiniai asmenys, tai yra padarytas neatsitiktinai, o labai kruopščiai suplanavus). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad vis dar nustatomas nemažas skaičius nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių veiksnių, vienas statinis ir net keturi dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos nuteistasis dar turi ir gali mažinti ir valdyti. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Akivaizdu, kad išskiriami kriminogeniniai veiksniai reikalauja tęstinių, tikslingų nuteistojo veiksmų, siekiant kurti tolesnes prielaidas nusikalstamo elgesio rizikos valdymo/mažinimo procese. Taigi prokuroro nuomone, įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą, nuteistasis savo mąstymą vis dar gali ir privalo koreguoti būdamas struktūrizuotoje aplinkoje.

Teisme gautas nuteistojo T. P. atsiliepimas į prokuroro skundą, kuriuo prašo netenkinti skundo ir palikti galioti skundžiamą nutarimą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmą kartą nuteistas jis buvo 21 m. baudžiamuoju nusižengimu už viešosios tvarkos pažeidimą ir nuo to laiko iki dabartinio nusikaltimo praėjo beveik 20 metų, jis niekada neatlikinėjo arešto ar laisvės atėmimo bausmės. Laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 25 d. jis keitė gyvenamąją vietą, todėl buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Jis Kalėjimo administracijai, bei socialiniams darbuotojams yra pateikęs Švedijos įkalinimo įstaigos charakteristiką, kurioje nurodoma, jog atlikdamas bausmę buvo vertinamas teigiamai, jokių pažeidimų ten nėra padaręs, neturi žalingų įpročių, nevartoja narkotikų, alkoholio. Tokia pati situacija ir Lietuvoje. Bausmės atlikimo metu nėra baustas nuobauda, jo elgesys yra korektiškas, nepripažįsta įkalinimo įstaigos subkultūros. Švedijos kalėjime jis dirbo surinkimo ir pakavimo darbus, atvykęs į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą taip pat dirba. Pagal nuteistųjų perdavimo konvenciją laikas kalėtas valstybėje, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika įskaitomas į bausmės laiką, kai nuteistasis buvo perduotas į kitą valstybę, todėl atlieka bausmę jau 2 metus ir 4 mėnesius. Per šį laiką jis nebaustas nuobaudomis, visada dirbo. Nusikaltimas padarytas Švedijos karalystėje, pagal jos BK šis nusikaltimas laikomas sunkiu. Perdavus nuteistąjį kitai valstybei negali būti pasunkinama jo bausmė ir pabloginama jo teisinė padėtis. Taip pat nusikaltimas padarytas tik vienas, tai bausmės už kontrabandą įstatymo 3 straipsnio 1 punktas ir 6 straipsnio 3 punktas (narkotinių medžiagų kontrabanda). Pagal BK 63 straipsnio 10 dalį – nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Taip pat, pagal VSDF duomenis, jis turėjo darbą Lietuvoje, taigi turėjo darbinių įgūdžių, taip pat turėjo verslą Anglijoje, buvo įmonės direktorius, dirbo Švedijoje. „Negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių“ yra jo dinaminis kriminogeninis veiksnys, kurį jis turi mažinti. Prokuroras neatkreipė dėmesio į tai, kad jis dalyvavęs smurtinio elgesio prevencijos paskaitose, dailės terapijos programoje, aktyviai ugdė savo pozityvius pokyčius, siekė stiprinti savo asmeninius gebėjimus lanksčiai pasirinkti tinkamus problemų sprendimo būdus, dalyvavo 15-oje individualių konsultacijų su psichologu, 6-iose elgesio keitimo terapijos susitikimuose siekiant didinti nuteistojo kritišką mąstymą savo kriminalinio elgesio atžvilgiu. Psichologo pažymoje teigiamai apie jį atsiliepiama. Jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Jis laikotarpyje nuo 2023 m. birželio 18 d. iki 2023 m. gruodžio 14 d. dalyvavo devyniasdešimt devyniose pozityvaus užimtumo veiklose. Po traumos jam nustatytas lėtinis nenumalšinamas skausmas, reikalingos pastovios „Lidokaino“ lašinės ir taikius lygtinį paleidimą bus lengviau pasiekiamos medicininės paslaugos.

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekse yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Nuteistajam T. P. išaiškintina, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su nuteistojo argumentu, kad jis yra bausmę atlieka už vienos nusikalstamos veikos padarymą numatytą Bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipoje ir 6 straipsnio 3 pastraipoje, kadangi Lietuvoje Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi pripažinus Švedijos Karalystės Skonės ir Blekingės apeliacinio teismo (Hovrätten över Skkåne och Blekinge) 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį, priimtą T. P. atžvilgiu, jo Švedijoje įvykdyta veika prilyginta veikai, numatytai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, kurios, sutiktinai su prokuroro argumentais, Lietuvos Respublikoje laikomos sunkiu ir labai sunkiu nusikaltimu. Šios aplinkybės nekeičia nuteistojo teisinės padėties ir jos nepablogina, nes jam nutartimi palikta ta pati laisvės atėmimo bausmė. Sutiktinai su nuteistuoju - laikas kalėtas valstybėje, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika įskaitytas į bausmės laiką. Vis tik teismas vertina pagal Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka dėl dviejų sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimų, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Tačiau pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinimas, o tiksliau – prognozavimas, ar atlikęs bausmę nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra neatsiejamas nuo asmens elgesio praeityje ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Tokios išvados yra būtinos saugant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y., kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Teismas neturi pagrindo nepasitikėti, prokuroro turimais duomenimis (viešai nedisponuojamais), kuriuos jis laiko patikimais, apie T. P. asmenybę iki jo sulaikymo Švedijoje, jos pavojingumą, elgesio atitikimus visuomenėje suformuotoms taisyklėms ir gyvenimo būdą, galimai išlikusius nusikalstamus ryšius užsienyje, kurie sąlygotų pakartotinio nusikalstamumo rizikas (nuteistasis ilgą laiką gyveno Šveicarijoje, Anglijoje, kur dirbo ir tik 2021 m. spalio 7 d. sulaikytas su stambia narkotinių medžiagų kontrabanda Švedijos Karalystės muitinės institucijos). Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog oficialių duomenų, kad nuteistojo laisvėje pasirinktas gyvenimo stilius bei bendravimo ratas būtų betarpiškai susijęs su jo nusikalstamu elgesiu šiuo metu negauta. Tai nereiškia, kad gyvenimo stilius bei bendravimo ratas jam įtakos nedarė, tačiau tikėtina tokia išvada padaryta dėl to, kad nuteistasis tam tikrais gyvenimo tarpsniais gyveno ne Lietuvoje, todėl Komisija negalėjo atitinkamai pilnai įvertinti nuteistojo socialinės aplinkos galėjusios ir vis dar galinčios daryti įtaką jo nusikalstamam elgesiui (gyvenimo užsienyje stiliaus ir draugų).

Pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taip pat nustatytos žemėjimo tendencijos. Tačiau jo elgesyje nepaneigiamai išlieka keturi dinaminiai/kriminogeniniai veiksniai (neturi arba turi mažą / nestabilią darbo patirtį; turi nestabilią darbo patirtį; lėšų valdymo sunkumai; būdingas impulsyvus elgesys; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių), kurie vis dar gali ir turi būti koreguojami. Nors nuteistasis deda pastangas juos mažinant, tačiau įvertinus socialinio tyrimo išvadą, matyti, kad šios pastangos ne tiek efektyvios, kad šie kriminogeniniai veiksniai būtų eliminuoti ir neįtakotų nuteistojo elgesio. Teismas teigiamai vertina tai, kad nuteistasis dalyvavo „Smurtinio elgesio prevencijos paskaitose, dailės terapijos „R.A.K.T.A.S“ programoje, kur aktyviai ugdė savo pozityvius pokyčius, siekė stiprinti savo asmeninius gebėjimus lanksčiai pasirinkti tinkamus problemų sprendimo būdus, dalyvavo 15-oje individualių konsultacijų su psichologu, 6-iose elgesio keitimo terapijos susitikimuose siekiant didinti nuteistojo kritišką mąstymą savo kriminalinio elgesio atžvilgiu, iš viso nuteistasis sudalyvavo 99 pozityvaus užimtumo veiklose, tačiau teismo vertinimu, nuteistasis elgiasi taip kaip privalo kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas, leidžiantis spręsti, jog asmuo jau yra pasitaisęs, bausmės specialiosios prevencijos tikslai jau pasiekti ir nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas spręsdamas dėl galimo lygtinio paleidimo taikymo turi vertinti visumą duomenų, susijusių su nuteistojo elgesio korekcija viso laisvės atėmimo laikotarpio metu.

Socialinio tyrimo išvadoje, įvertinus nuteistojo mąstymą, elgesį, emocinę gerovę nustatyta, kad visgi yra stebimas jo polinkis sudaryti palankesnį savęs vaizdą aplinkai, akcentuoti teigiamas patirtis. Praeities įvykiai veda prie prielaidos, apie jam būdingą tam tikrą spontaniškumą, kartais jis stokoja priimti apgalvotus, tikslingus bei atsakingus sprendimus, kas yra susiję su jo nusikalstamu elgesiu, taip pat vis dar išlieka svarbus nuteistojo gebėjimas atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos ir savęs pažinimo į gūdžių stiprinimas. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nustatomi vertinant T. P. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Šioje vietoje sutiktina su prokuroru, kad Lietuvos pataisos įstaigose T. P. bausmę atlieka sąlyginai neseniai. Nuteistasis, kaip asmenybė, jo polinkiai, gyvenimo būdas, mąstymas, ryšiai, dar nėra visapusiškai atskleisti ir nėra galimi pilnavertiškai įvertinti pagal „OASys“ metodiką. Nors nuteistasis bausmės atlikimo metu elgiasi tinkamai, dalyvauja visose pozityvaus užimtumo priemonėse, jis nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, tačiau šių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį savybių visumoje matyti, kad jis paskatintas tik vieną kartą, kas parodo, jog jo pažanga vis tik nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija turi pareigą įvertinti nuteistojo asmenybės ypatumus, elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, resocializacijos priemonių vykdymą bei visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios, teismas daro išvadą, kad T. P. išbūtas laikotarpis Pravieniškių 2-ajame kalėjime yra per trumpas, kad būtų galima objektyviai įvertinti jog yra aplinkybių visuma leidžianti teigti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja išimtinai teigiama linkme.

Teismas sutinka su prokuroru, kad socialinio tyrimo išvadoje padaryta išvada, kad T. P. finansų planavimo įgūdžiai nėra tiesiogiai susiję su teisės pažeidėjo nusikalstamo elgesio pasireiškimu, nėra patvirtinami objektyviais duomenimis. Nuteistasis nurodė, kad praeityje gyvenant iš gaunamo atlyginimo pinigų ne visuomet užtekdavo, be to po nelaimingo atsitikimo jam tapo reikalingas gydymas, kas galimai privedė prie jo neapgalvoto poelgio užsidirbti papildomų pajamų darant neteisėtą veiklą. Šiuo metu lėšų valdymo sunkumai išlieka aktualiu dinaminiu kriminogeniniu veiksniu. Negalima kategoriškai, teigti, jog jo finansinė padėtis yra pakankamai stabili, nors jis įkalinimo įstaigoje užsiima darbine veikla, gauna už tai pajamas, tačiau jam finansiškai padeda šeima, santaupų jis neturi. Nuteistasis nurodo, kad turi rimtų sveikatos problemų (pateikė medicininius dokumentus), kas ateityje gali ne tik kliudyti užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui, tačiau ir gali paskatinti nuteistąjį vėl pasielgi neapgalvotai (impulsyviai) ir ieškoti neteisėtų būdų užsidirbti papildomai. Nuteistojo atlikta nusikalstama veika buvo nukreipta į finansinės naudos siekimą, o atsižvelgiant į tai, kad impulsyvus elgesys ir negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių yra Komisijos nustatyti jo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, teismas daro išvadą, kad nuteistojo finansinis nestabilumas, sveikatos problemos ir asmeninės savybės gali apsunkinti nuteistojo sėkmingą ir teisėtą reintegraciją į darbo rinką bei visuomenę. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija padėtų įgyvendinti bausmės tikslus.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. P. neatliktos bausmės dalis (1 metai 8 mėnesiai 10 dienų), kai nuteistasis už sunkaus ir labai sunkaus nusikalstamo padarymą yra nuteistasis viso 4 metų laisvės atėmimo bausme, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Išvada, kad nuteistajam bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį, teismo nuomone būtų nepagrįsta ir neįrodyta. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs įstatymu jam deleguotos laisvės atėmimo bausmės dalį, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmes atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Taigi, šiuo atveju, teismas mano, jog lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos nuteistajam skubotai pritaikytas lygtinis paleidimas pažeidžia visuomenės saugumo interesus bei sudarytų klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis T. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, bausmės tikslai dar nėra įgyvendinti, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam T. P. lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikytinas – prokuro skundas tenkintinas ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime nutarimas keistinas, netaikant nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 84-85 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos skundą tenkinti.

Pakeisti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų komisijos Pravieniškių 2-ame kalėjime 2024 m. sausio 25 d. nutarimą Nr. RV-23-858 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam T. P. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.