Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. liepos 31 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam T. P. panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka T. P., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2022 m. gegužės 19 d. Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą, jam paskirta galutinė 4 metų laisvės atėmimo bausmė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 22 d. nutartimi pripažinus Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendį, nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, t. y. suderinus su Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalimi, 199 straipsnio 4 dalimi, 63 straipsniu – paskirti galutinę 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžia – 2023 m. gegužės 4 d., bausmės pabaiga 2025 m. spalio 5 d.

Anksčiau teistas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjime Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2023 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad atlikus pirminio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į sąlyginai trumpą laiką, kuomet nuteistasis atlieka bausmę, nėra galimybės įvertinti nusikalstamo elgesio rizikos pokytį bausmės atlikimo metu, nuteistasis į įkalinimo įstaigą atvyko 2023 m. birželio 9 d., jam iki 3 mėnesių bus vykdoma adaptacinė programa. Komisija pažymėjo, kad nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, o apsauginių nenustatyta. Atsižvelgusi į šias aplinkybes Komisija nutarė, kad nuteistojo pataisos procesas turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Nuteistasis T. P. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime (toliau – ir Komisija) 2023 m. liepos 27 d. spendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (iš bylos duomenų nustatyta, kad skundžiamas ir prašomas panaikinti 2023 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos paskiriant pareigą per visą lygtinio paleidimo laiką neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ar liga.

Skunde nuteistasis nurodė, jog nesutinka su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo, jis yra nepagrįstas, kadangi Komisija netinkamai aiškino faktus. Dėl nuolatinių išvykų į Pravieniškių 2-ojo kalėjimo ligoninę ir dėl to, kad kalėjimo administracija nepranešė apie Komisijos posėdžio laiką, nuteistasis nepateikė svarbių dokumentų patvirtinančių jo įdarbinimą, darbo patirties stabilumą ir jo sveikatos būklę. Nuteistasis nurodo kad: lygtinio paleidimo atveju bus įdarbintas draugo statybų įmonėje konsultantu, vadybininku, (kiek leidžia sveikatos būklė); nuo 2016 m. jis vadovavo įmonei „(duomenys neskelbtini)“, registruotai Jungtinėje Karalystėje, o nuo 2020 m. liepos 2 d. jis yra įmonės „(duomenys neskelbtini)“ savininkas; 2020 m. gegužės 21 d. jis patyrė nelaimingą atsitikimą, apdegė 9 proc. kūno, dėl ko išsivystė liga „Neuropatija“ nuolatinio skausmo sindromas. Be to Švedijos (duomenys neskelbtini) kalėjime jo nusikalstamo elgesio rizika buvo vertinama kaip žema, nebuvo baustas, baigė anglų kalbos kursų programą, kiek leido sveikatos būklė, dirbo prie pakavimo darbų. Nuteistasis serga „Kauzalgija“, smegenyse esanti „baltoji masė“ įtakoja jo elgseną, pasireiškia traukuliai, o gydymas įkalinimo įstaigoje tampa komplikuotas ir neįmanomas. Dėl nusikaltimo nuteistasis savo kaltę pripažino, turi nuolatinę gyvenamąją vietą su galimybe taikyti intensyvią priežiūrą, tėvai įsipareigoja padėti finansiškai.

Nuteistojo gynėja advokatė V. M. pateikusi teismui papildomus rašytinius įrodymus prašė nuteistojo skundą tenkinti it nurodė, kad šiuose dokumentuose pateikti duomenys ir aplinkybės eliminuoja naujų nusikalstamų veikų darymo, taikius lygtinį paleidimą nuteistajam T. P., riziką ir paneigia 2023 m. liepos 31 d. Komisijos nutarimo argumentus, kuriais grindžiamas atsisakymas nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Skundas netenkintinas.

BVK 82 straipsnio 1 dalyje, nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką (materialusis pagrindas), išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį (formalusis pagrindas) – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą yra išimtinė, ši teisė nėra taikoma bet kuriuo atveju. Tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, t. y. atliko vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 metai 2 mėnesiai 8 dienos, skaičiuojant Komisijos posėdžio dieną, t. y. 2023 m. liepos 27d.). Tačiau anksčiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, aplinkybė, kad nuteistasis jau atlikęs įstatymų jam deleguotą laisvės atėmimo bausmės dalį, nėra pakankama lygtinio paleidimo instituto taikymui. Šiuo atveju reikalinga nustatyti ir materialaus pagrindo egzistavimą. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Bendra taisyklė nustato, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Nagrinėjamu atveju Komisija vienu iš pagrindų netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto laiko galimybės įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos pokytį nebuvimą, kadangi jis sąlyginai trumpą laiką atlieka bausmę. Šiuo atveju sutiktina su Komisijos argumentu. Byloje nustatyta, kad T. P. nuteistas 2022 m. gegužės 19 d. Švedijos Karalystės (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo nuosprendžiu 4 metų laisvė atėmimo bausme ir iki deportacijos į Lietuvos Respubliką, dalį bausmės atliko Švedijos Karalystėje, kuri 2023 m. kovo 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi įskaityta į bausmės atlikimo laiką. Nuteistasis į Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą atvyko tik 2023 m. birželio 9 d., kas reiškia, kad iki Komisijos posėdžio (2023 d. liepos 27 d.) nuteistasis įstaigoje buvo dar tik 49 dienas. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija turi pareigą įvertinti nuteistojo asmenybės ypatumus, elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, resocializacijos priemonių vykdymą bei visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios, teismas daro išvadą, kad T. P. išbūtas laikotarpis Pravieniškių 2-ajame kalėjime yra per trumpas, kad būtų galima objektyviai įvertinti jog yra aplinkybių visuma leidžianti teigti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja išimtinai teigiama linkme. Be to, nuteistajam iki 3 mėnesių, turėjo būti vykdoma adaptacinė programa kaip naujai į įkalinimo įstaigą atvykusiam asmeniui. Nors nuteistasis į bylą pateikė Kriminalinės policijos (duomenys neskelbtini) pataisos įstaigos pranešimą, kuriame nuteistasis charakterizuojamas teigiamai (įstaigoje nenusižengė, jam nepareikšta pastabų, elgėsi tinkamai, laikėsi vidaus tvarkos taisyklių, žema piktnaudžiavimo alkoholiu ir narkotikais rizika), tačiau šiame pranešime taip pat nurodyta, kad jam nebuvo taikomos jokios prevencinės ar socialinė reabilitacijos programos, kas neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau baigtas.

Pagal „OASys“ metodiką T. P. nustatyta žema pakartotinio elgesio rizika. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad: jis suinteresuotas dirbti, lygtinio paleidimo atveju jis planuoja įsidarbinti draugo statybų įmonėje, šią aplinkybę nuteistasis patvirtino teismui pateikęs 2023 m. rugpjūčio 10 d. uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus raštą; nurodė turintis teisinį išsilavinimą, darbinės patirties tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir teismui pateikė darbinę patirtį patvirtinančius dokumentus; atvykęs į įkalinimo įstaigą sutiko dirbti administracijos pasiūlytą darbą, nuo 2023 m. birželio 29 d., atsižvelgiant į jo prašymą, jis užsiima individualia darbine, kūrybine veikla; palaiko artimus ryšius su šeima (tėvais, broliu); turi asmeninę nuomonę, suformuotas vertybes, nepasižyminčias kriminalinio elgesio palaikymu, dėl nusikaltimo savo kaltę pripažįsta, gailisi ir vertina kritiškai; neformalios nuteistųjų taisyklės jam nėra svarbios, neišreiškia diskriminacinių nuostatų; bausmės atlikimo metu baustas nebuvo, dalyvavo individualiame resocializacijos plane numatytose (adaptacinėse) priemonėse, tačiau teismo nuomone, T. P., šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo ir ši aplinkybė neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti, kad jis gali bausmę tęsti neizoliuotas nuo visuomenės ir laisvėje realizuoti save socialiai priimtinais būdais.

Nagrinėjamu atveju, nuteistasis T. P. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamą veiką, kuri Lietuvos Respublikos įstatymuose traktuojama kaip labai sunkus nusikaltimas, ankščiau taip pat buvo teistas 2004 m. Pabrėžtina, jog nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinimas, o tiksliau – prognozavimas, ar atlikęs bausmę nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, yra neatsiejamas nuo asmens elgesio praeityje ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Tokios išvados yra būtinos saugant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y., kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką didinantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą/ nestabilią darbo patirtį, lėšų valdymo sunkumai, būdingas impulsyvus elgesys, negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių. Šie kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant tiek T. P. praeitį, tiek ir elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nagrinėjamu atveju, kaip buvo minėta, nuteistasis rašytiniais įrodymais patvirtino savo darbinę patirtį, tačiau ši aplinkybė neeliminavo kitų, ne mažiau reikšmingų kriminogeninių veiksnių.

Svarbu atkreipti dėmesį į Socialinėje išvadoje nustatytą riziką dėl nuteistojo lėšų valdymo sunkumų. Nuteistasis nurodė, kad praeityje gyvenant iš gaunamo atlyginimo pinigų ne visuomet užtekdavo, be to po nelaimingo atsitikimo jam tapo reikalingas gydymas, kas galimai privedė prie jo neapgalvoto poelgio užsidirbti papildomų pajamų darant neteisėtą veiklą. Šiuo metu nuteistojo finansinė padėtis nėra stabili, jam finansiškai padeda šeima, pats laisvės atėmimo įstaigoje jokių pajamų negauna. Nuteistasis nurodo, kad turi rimtų sveikatos problemų (pateikė medicininius dokumentus), kas ateityje gali ne tik kliudyti užsidirbti pakankamai lėšų pragyvenimui, tačiau ir gali paskatinti nuteistąjį vėl pasielgi neapgalvotai (impulsyviai) ir ieškoti neteisėtų būdų užsidirbti papildomai. Nuteistojo atlikta nusikalstama veika buvo nukreipta į finansinės naudos siekimą, o atsižvelgiant į tai, kad impulsyvus elgesys ir negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių yra Komisijos nustatyti jo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai, teismas daro išvadą, kad nuteistojo finansinis nestabilumas, sveikatos problemos ir asmeninės savybės gali apsunkinti nuteistojo sėkmingą ir teisėtą reintegraciją į darbo rinką bei visuomenę. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija padėtų įgyvendinti bausmės tikslus.

Atsakant į nuteistojo skundo argumentą, kad jam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, nes jis palaiko artimus socialinius ryšius su šeima ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą su galimybe taikyti intensyvią priežiūrą, konstatuotina, kad tai nėra laikytina išskirtinai teigiama aplinkybe, kadangi bylos duomenys atskleidžia, jog darydamas nusikalstamą veiką, sunkumų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis taip pat neturėjo, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio raiškos.

Įvertinus nuteistojo pateiktus medicininius dokumentus konstatuotina, kad nėra pateikta duomenų, jog dėl sveikatos sutrikimų nuteistasis negalėtų atlikti jam skirtos laisvės atėminio bausmės ar būtų netinkamai teikiama sveikatos priežiūra.

Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, T. P. nemaža neatliktos bausmės dalis (2 metai 2 mėnesiai 8 dienos), įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Kap minėta anksčiau - taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. P. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistojo elgesį tinkamai ir išsamiai įvertinti šiuo metu dar nėra galimybės dėl trumpo jo bausmės atlikimo laikotarpio įstaigoje, nepakanka duomenų neabejotinai konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo T. P. skundas dėl 2023 m. liepos 31 d. Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, 86 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo T. P. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 2-ajame kalėjime 2023 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.