Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartimi paliktas galioti Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas, kuriuo M. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalį 300 Eur dydžio bauda už tai, kad UAB “(duomenys neskelbtini)“ dirbantis vairuotojas V. D. 2023 m. gegužės 23 d. 13.04 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę, kuri yra didžiagabaritė be leidimo, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. L., būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą, neužtikrino, kad vykdant krovinių vežimą įmonės transportu, būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, taip pažeidė Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (2017 m. balandžio 24 d. įsakymo redakcija Nr. 3-185), II skyriaus 4.3 punktą, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo redakcija Nr. IX – 1113) 17 straipsnio 3 dalį, 20 straipsnio 1 dalį.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas M. L. prašo panaikinti Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą ir Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį bei administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.

2.1. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, kad jis apie paskirtą administracinę nuobaudą sužinojo tik per VMI sistemą. Lietuvos transporto saugos administracija apsiribojo tik įmonės bendru elektroniniu paštu siunčiamais dokumentais, kurie nebuvo gauti (negautas joks patvirtinimas, kad įmonės darbuotojas M. L. gavo šiuos dokumentus). Pagal prašymą dokumentai – 2023 m. birželio 29 d. pranešimas dėl paaiškinimo teikimo, 2023 m. liepos 14 d. administracinio nusižengimo protokolas, 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas – gauti tik 2023 m. rugsėjo 6 d. Apelianto teigimu, teismas klaidingai nurodė, kad jis netikrino oficialaus savo elektroninio pašto. Elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra ne M. L. asmeninis elektroninis paštas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninis paštas. Pažymi ir tai, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, kiekvieną darbo dieną tikrino elektroninį paštą, tačiau jokių pranešimų ir dokumentų negavo, jis apie paskirtą administracinę nuobaudą sužinojo tik per VMI sistemą. Taip pat neigia, kad apie padarytą administracinį nusižengimą buvo informuotas telefonu, šios aplinkybės teismo posėdyje nepatvirtino ir teismo posėdyje. Administracinis nusižengimas buvo išnagrinėtas jam nedalyvaujant.

2.2. Apeliantas pažymi, kad teismo posėdžio metu tiek jis, tiek liudytojas vairuotojas V. D. parodė, kad 2023 m. gegužės 23 d. vežė krovinius du vairuotojai su dviem atskiromis priemonėmis. Šias aplinkybes patvirtina 2023 m. gegužės 22 d. išduoti leidimai Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė NOOTEBOOM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (automobilis MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), puspriekabė NOOTEBOOM, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismo posėdžio metu nei jis, nei V. D. nenurodė, kad toks atvejis, kai vairuotojai, išsikrovę krovinį ir neinformavę atsakingo asmens, t. y. jo (M. L.), važiuoja neturėdami leidimų. Atvirkščiai, teismo posėdžio metu V. D. parodė, kad jam žinoma, ir yra aiški tvarka dėl krovinio vežimo, t. y. kad gali vykti su transporto priemone tik gavęs atsakingo asmens leidimą (yra instruktuojamas kiekvienais metais bei žodžiu vadovas nuolat primena). Iš teismo posėdžio metu jo (M. L.), V. D. paaiškinimų matyti, kad 2023 m. gegužės 23 d. krovinius vežė du vairuotojai su dvejomis transporto priemonėmis tuo pačiu maršrutu. Abi transporto priemonės ir buvo sustabdytos Lietuvos transporto saugos administracijos atstovų patikrinimui, jo metu paaiškėjo, kad nebuvo gautas leidimas. Apeliantas pažymi ir aplinkybę, kad jis pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį baustas 2018 m., tačiau tai rodo, kad transporto vadybininko taikomos priemonės yra tinkamos ir pakankamai efektyvios, nes per pakankamai ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. nenustatyta teisės aktų pažeidimų, numatytų ANK 459 straipsnio 4 dalyje. ANK 40 straipsnyje numatyta, kad jei administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, kad jis buvo baustas 2018 m., turi būti laikoma, kad jis yra nebaustas ir negali būti taikomas pakartotinumas.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip l tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm. Šio straipsnio analizė leidžia daryti išvadą, kad ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas tyčia arba dėl neatsargumo. Kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis, nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė. Tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 459 straipsnį, būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019). Pažymima, kad tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį, nepakanka nustatyti tik fakto, jog vežamas krovinys neatitiko leistinų parametrų ir buvo padaryti Eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimai. Be to, būtina nustatyti kaltę, t. y. kad asmuo šiuos veiksmus (ne)atliko tyčia ar dėl neatsargumo.

2.4. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. birželio 29 d. nurodyta, jog 2023 m. liepos 10 d. jis turėjo atvykti į LTSA Klaipėdos r. sav. padalinį administracinio nusižengimo protokolo įteikimui. Taip pat nurodoma, kad yra galimybė išnagrinėti nusižengimą nuotoliniu būdu asmeniui nedalyvaujant, tačiau reikalinga gauti atsakingo asmens sutikimą, jog jis sutinka, kad pažeidimas būtų išnagrinėtas jau nedalyvaujant, ir nurodyti, kokiu būdu jam įteikti AN protokolą (elektroniniu paštu ar paštu). Šiuo atveju galimas administracinis nusižengimas išnagrinėtas jam (M. L.) nedalyvaujant ir nesant jo sutikimo, kad pažeidimas būtų išnagrinėtas jam nedalyvaujant, bei nesant galimybės nurodyti, kokiu būdu jam įteikti AN protokolą (elektroniniu paštu ar paštu), kad turėtų teisę skųsti šį sprendimą. Administracinio nusižengimo protokolas jam nebuvo įteiktas, dėl to jis neturėjo objektyvios galimybės šį sprendimą skųsti ar su juo sutikti.

2.5. Apeliantas neginčija faktinės aplinkybės, kaip nurodyta 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarime, kad 2023 m. gegužės 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiam vairuotojui V. D. kontrolės kelyje metu nustatytas administracinis pažeidimas, užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole ROIK: 23208823452, kuriame nurodyta, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuri yra didžiagabaritė, be leidimo, tačiau ginčija duomenis dėl savo atsakomybės. Nurodo, kad turimais duomenimis, V. D. išsikrovė krovinį, šiam krovinio vežimui buvo išduotas leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal įmonės vidaus taisykles, vairuotojas prieš važiuodamas privalo apie tai informuoti atsakingą asmenį tam, kad būtų gaunami visi leidimai kroviniui vežti, arba važiuoti keliais tuščia transporto priemone, kuri viršija leistinus matmenis. Tačiau 2023 m. gegužės 23 d. vairuotojas V. D., išsikrovęs krovinį, neinformavo atsakingo asmens dėl važiavimo, ir savavališkai vairavo transporto priemonę be leidimo. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. D. nurodė, kad žino, jog prieš važiuodamas, privalo apie tai informuoti atsakingą asmenį. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarime nurodomas tik vienas vairuotojas V. D., tačiau tuo pačiu metu buvo sulaikytas ir atliktas patikrinimas dėl dviejų vairuotojų – V. D. ir A. A., tačiau pastarasis minėtame nutarime nenurodytas.

2.6. Apelianto nuomone, aptartų aplinkybių visuma rodo, kad jis nei tyčia, nei dėl neatsargumo negalėjo būti atsakingas už vairuotojo V. D. bei A. A. savavališkus veiksmus, kadangi neturėjo jokios informacijos, kurią turėjo pateikti vairuotojas, kad krovinį iškrovė, bei tuščiam transporto sąstatui reikalinga vykti toliau, t. y. vairuotojai V. D., A. A., neinformavę atsakingo asmens dėl leidimo važiuoti užsakymo, patys savavališkai išvyko. Apelianto teigimu, jis savo iniciatyva šios informacijos, kad vairuotojas išvyko iš išsikrovimo vietos be jo leidimo, patikrinti negalėjo, t. y. jo veiksmuose nenustatyta tyčia. Pažymi, kad jis su visais įmonės vairuotojais pravedė prevencinį pokalbį, jo metu dar kartą išaiškino įmonės vidaus taisykles dėl didžiagabaritinių krovinių vežimo, kad įmonės atsakingas asmuo visada privalo būti informuotas tam, kad spėtų laiku užsakyti leidimus važiuoti su didžiagabaritiniais kroviniais arba važiuoti keliais tuščiai transporto priemonei, kuri viršija leistinus matmenis. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir V. D.. Pasitaikius pirmam tokiam atvejui, apsiribota žodiniu įspėjimu ir pakartotinu įmonės vidaus taisyklių išaiškinimu. Atkreipiamas dėmesys, kad V. D. buvo sulaikytas ne vežant krovinį, kuriam buvo išduotas leidimas, o su tuščiu sąstatu, t. y. jau nusikrovus. Atsižvelgiant į visas faktines aplinkybes, jis neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, jog V. D., nukrovęs krovinį, savavališkai be leidimo važiuos toliau. Be to, tokio leidimo išdavimas elektroninėje sistemoje trunka tik apie 10 min., ir tai rodo, kad šiuo atveju jo (M. L.) veiksmuose nėra subjektyviosios nusižengimo pusės – kaltės nei tyčios, nei dėl neatsargumo, t. y. jis neturėjo ir negalėjo numatyti, kad jo veika gali sukelti žalingas pasekmes. Apelianto įsitikinimu, jis neatliko jokių ANK 459 straipsnio 4 dalies dispozicijoje numatytų veiksmų, už kuriuos jį galima būtų traukti administracinėn atsakomybėn.

2.7. Apeliantas nurodo, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, nes vadovaujantis administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Be to, sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis konstituciniu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukančiu principu, kad visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinami, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022, 2AT-81-594/2022). Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsamiai ir šališkai ištyrė visas aplinkybes, selektyviai vertino tik Institucijos pateiktus duomenis, tačiau jo (M. L.) ir posėdžio metu apklausto liudytojo V. D. pateiktus duomenis ir paaiškinimus atmetė bei savaip interpretavo, nurodydamas kaip siekį išvengti atsakomybės.

2.8. Apelianto tvirtinimu, nagrinėjamos bylos atveju nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad jis padarė ANK 459 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o prielaidomis grįsti kaltinimų negalima, visos abejonės turi būti taikomos kaltinamojo naudai, todėl skundžiama nutartis turėtų būti panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena jam nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties.

3. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto M. L. apeliacinį skundą Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialistas E. V. prašo apeliacinį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022 ir kt.).

6. Apeliaciniame skunde, kaip ir skunde apylinkės teismui, M. L. teigia, kad Lietuvos transporto saugos administracija, siųsdama dokumentus, apsiribojo tik įmonės bendru elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)), tačiau jis šiuo elektroniniu paštu siųstų dokumentų, susijusių su šia nagrinėjama byla, negavo. Procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami jo asmeniniu elektroninio pašto adresu ar gyvenamosios vietos adresu, jis apie paskirtą nuobaudą sužinojo tik per VMI sistemą. Todėl administracinis nusižengimas buvo išnagrinėtas jam nedalyvaujant, taip buvo padarytas procesinis pažeidimas.

7. ANK 608 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant šio kodekso 611 straipsnyje numatytais atvejais. ANK 611 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai šio kodekso, be kita ko, 459 straipsnio 1, 4, 5, 6, ir 7 dalyse numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens įtariamo administracinio nusižengimo padarymu akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, išskyrus dėl šio kodekso 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, pranešama šio juridinio asmens vadovui.

8. ANK 573 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – ir E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.

9. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi apylinkės teismas teisingai nustatė, jog 2023 m. liepos 14 d. administracinio nusižengimo protokolas M. L. surašytas jam nedalyvaujant, nepažeidžiant ANK 608 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei ANK 611 straipsnio 1 dalies nuostatų, ir išsiųstas 2023 m. liepos 14 d. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) (b. l. 16). Apylinkės teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad M. L. elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini) yra nurodęs valstybinėse sistemose, todėl vienareikšmiškai jis turėjo būti atsakingas už oficialiai nurodytus duomenis ir tikrinti savo paties nurodytą elektroninį paštą, o jo nenaudojant, pašalinti jį iš valstybės informacinių sistemų. ANK nuostatos nustato pareigą institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nenustato pareigos procesinių dokumentų įteikinėti visais minėtame straipsnyje numatytais būdais. Šiuo atveju apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad M. L. skundą apylinkės teismui pateikė būtent naudodamasis nurodytu elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Todėl apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad administracinio nusižengimo protokolas M. L. įteiktas tinkamai, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugpjūčio 21 d., jei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepareikš pageidavimo dalyvauti bylos nagrinėjime. Šiuo atveju M. L. neinformavo Lietuvos transporto saugos administracijos jos nurodytu elektroninio pašto adresu, kad pageidauja dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl byla buvo išnagrinėta M. L. nedalyvaujant. Ir šiuo atveju apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nenustatyta, jog buvo padaryta procesinių teisių bei procesinių dokumentų siuntimo nuostatų pažeidimų. M. L. 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas buvo išsiųstas per E. pristatymo sistemą į M. L. aktyvuotą pašto dėžutę (b. l. 15).

10. Apeliaciniu skundu M. L. neginčija UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojo V. D. padaryto nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 4 dalyje, t. y., kad vairuotojas, važiuodamas didžiagabaričiu transporto priemonių junginiu, neturėjo leidimo naudotis valstybinės reikšmės keliais, tačiau M. L. neįžvelgia savo kaip įmonės vadovo kaltės dėl to paties padaryto administracinio nusižengimo, nes, jo teigimu, jis nei tyčia, nei dėl neatsargumo negalėjo būti atsakingas už vairuotojų V. D. bei A. A. savavališkus veiksmus, kadangi jis neturėjo jokios informacijos, kurią turėjo pateikti vairuotojas, kad krovinį iškrovė, bei tuščiam transporto sąstatui reikalinga vykti toliau, t. y. vairuotojai V. D. ir A. A., neinformavę atsakingo asmens dėl leidimo važiuoti užsakymo, patys savavališkai išvyko.

11. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiamoje nutartyje, pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį atsakomybė kyla keliems subjektams, tai yra vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai. Apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad vieno iš ATPK 459 straipsnio 4 dalyje numatyto subjekto nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės), todėl tai, kad vairuotojas V. D. jau yra nubaustas, nėra pagrindas atleisti nuo administracinės atsakomybės asmens, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai, šiuo atveju M. L..

12. Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, jis turi atitikti šio Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytus reikalavimus (būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją) ir kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai.

13. Nagrinėjamu atveju M. L. neneigia aplinkybės, kad būtent jis yra atsakingas ir vadovauja įmonės transporto veiklai, organizuoja krovinių vežimo veiklą, duoda nurodymus vairuotojams, todėl nekyla abejonių dėl to, kad jis privalo imtis visų reikalingų priemonių tam, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą reikalavimų, o to neužtikrinus privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nagrinėjamos bylos atveju vežėjas yra įmonė, o vairuotojas tik atlieka savo pareigą vežti krovinį. Vežėjas ir jo įpareigojimai nėra tapatūs vairuotojo įpareigojimams, o vežėjas neprilyginamas vairuotojui, todėl tiek už krovinių vežimo veiklą atsakingas asmuo, tiek vairuotojas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad nepažeistų teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų.

14. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, kad vairuotojo V. D. padarytas pažeidimas sudaro pagrindą daryti išvadą, jog M. L., kaip už krovinių vežimo veiklą atsakingas asmuo, nesiėmė visų reikalingų priemonių, kad vairuotojas nepažeistų teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Skunduose tiek apylinkės teismui, tiek ir apygardos teismui M. L. teigė, kad vairuotojas savavališkai vairavo transporto priemonę be leidimo, kad jis savo iniciatyva negalėjo patikrinti šios informacijos ir neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, kad V. D. nusikrovęs krovinį, savavališkai be leidimo važiuos toliau. Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teismo posėdyje apklausto kaip liudytojo V. D. parodymai, iš kurių nustatyta, kad nors įmonėje instruktažai vykdomi kasmet, kad vairuotojai kiekvieną kartą turi paskambinti ir pranešti įmonei, jog išvažiuoja, tačiau nustatyta V. D. parodyta aplinkybė, kad jis nesusikalbėjo su kolega dėl leidimo, kad galvojo, jog dėl leidimo susitarė jo kolega, ir neįsitikinęs dėl leidimo gavimo, nusikrovęs krovinį, išvažiavo, patvirtina aplinkybę, kad įmonėje nebuvo užtikrintas reikalavimas kiekvienam vairuotojui atsakingai laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, buvo sudaroma prielaida vairuotojui išvažiuoti neįsitikinus dėl leidimo gavimo.

15. Pažymėtina, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 1 dalis).

16. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti tuo, kad M. L. kaip atsakingas asmuo, privalėdamas imtis visų reikalingų priemonių, kad nei jis, nei vairuotojai nepažeistų teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, jų nesiėmė, ir tinkamai neužtikrino, kad vykdant krovinių vežimą įmonės transportu, būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, ir taip sąmoningai sudarė sąlygas atsirasti padariniams, nors jų ir nenorėjo, t. y. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 4 dalyje, padarė netiesiogine tyčia.

17. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu, 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. spalio 26 d. nutartį nepakeistą ir M. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.