Tauragės apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Institucijos , priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Lietuvos transporto saugos administracijos Administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialistui E. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. L., gimusio (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas M. L. skundu prašo panaikinti 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Skunde nurodoma, kad kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta. Teigia, kad buvo pažeistos jo procesinės teisės, nes jokių procesinių dokumentų negavo bei administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 4 dalyje padarymo. Nurodė, kad apie paskirtą nuobaudą sužinojo tik per VMI sistemą, kadangi Lietuvos transporto saugos administracija apsiribojo tik įmonės bendru elektroniniu paštu siunčiamais dokumentais. Negavo jokių procesinių dokumentų savo gyvenamosios vietos adresu nei asmeniniu elektroniniu paštu. Administracinis nusižengimas išnagrinėtas jam nedalyvaujant bei nesant galimybės nurodyti kokiu būdu jam įteikti administracinio nusižengimo protokolą, kad turėtų teisę skųsti šį sprendimą. Minėtas protokolas jam nebuvo įteiktas, todėl jis neturėjo objektyvios galimybės šį sprendimą skųsti ar su juo sutikti. Faktinių duomenų, kad 2023 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) dirbančiam vairuotojui V. D. kontrolės kelyje metu nustatytas administracinis pažeidimas, kuris užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole ROIK: (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodyta, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę be krovinio, kuri yra didžiagabaritė be leidimo, neginčija, tačiau ginčija duomenis dėl savo atsakomybės. Teigia, kad vairuotojas V. D. iškrovė krovinį, kuriam buvo išduotas vežimui leidimas ir neinformavęs savavališkai išvažiavo. Pagal įmonės vidaus taisykles, vairuotojas prieš važiuojant privalo apie tai informuoti atsakingą asmenį tam, kad būtų gaunami visi leidimai kroviniui vežti arba važiuoti keliais tuščiai transporto priemonei, kuri viršija leistinus matmenis, todėl jis negali būti atsakingas už vairuotojo V. D. veiksmus.

Pareiškėjas M. L. skundo reikalavimą palaikė ir prašė skundą tenkinti.

Institucijos , priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje atstovas E. V. su skundo reikalavimu nesutiko ir prašė skundą atmesti atsiliepime į skundą nurodytais motyvais.

Atsiliepime į skundą nurodyta, kad administracinio nusižengimo bylos medžiaga M. L., vadovaujantis ANK 611 str. nuostatomis buvo išsiųsta asmens elektroninio pašto adresu ((duomenys neskelbtini)), kuris gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 str. kriterijus. Be to, 2023-09-08 pareiškėjas savo skundą Administracijai atsiuntė naudodamasis tuo pačiu elektroninio pašto adresu ( (duomenys neskelbtini)), kas patvirtina, kad tai naudojamas jo pašto adresas. Todėl, pareiškėjo argumentai dėl pažeistų jo procesinių teisių bei procesinių dokumentų siuntimo nuostatų pažeidimo laikomi nepagrįstais. Mano, kad aplinkybės, kurios nebuvo patvirtintos objektyviais duomenimis, kad vairuotojas V. D. privalėjo pranešti įmonėje atsakingam asmeniui prieš išvažiuojant, tačiau pastarasis savavališkai to nepadarė, šiuo atveju nėra teisiškai reikšmingos, nes būtent transporto vadybininko pareiga ir yra užtikrinti, kad įmonėje būtų laikomasi ne tik vidinių tvarkų, bet ir kitų teisės aktų reikalavimų. To neužtikrinimas parodo, kad įmonėje veikiančio transporto vadybininko taikomos kontrolės ir prevencijos priemonės nėra pakankamos ir veiksmingos. Todėl Administracija laikosi pozicijos, kad šiuo atveju (duomenys neskelbtini) transporto vadybininkas, faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis įmonėje krovinių vežimo veiklai nesiėmė pakankamų priemonių, kad būtų užtikrintas ir kontroliuojamas teisės aktų reikalavimų laikymasis.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialisto E. V. 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) M. L. pripažintas kaltu pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį. Nubaustas už tai, kad pažeidė Susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymo Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ (2017-04-24 įsakymo redakcija Nr. 3-185), II sk. 4,3 p., Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002-10-03 įstatymo redakcija Nr. IX – 1113) 17 str. 3 d., 20 str. 1 d., tai yra 2023 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) dirbančiam vairuotojui V. D. kontrolės kelyje metu nustatytas administracinis pažeidimas, užfiksuotas administracinio nusižengimo protokole ROIK: (duomenys neskelbtini) , kuriame nurodyta, kad vairuotojas vairavo transporto priemonę, kuri yra didžiagabaritė be leidimo. (duomenys neskelbtini) vadovas M. L., būdamas atsakingas už krovinių vežimo veiklą neužtikrino, kad vykdant krovinių vežimą įmonės transportu būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jam paskirta minimali - 300 Eur dydžio bauda, numatyta ANK 459 str. 4 d. sankcijos ribose.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 608 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant šio kodekso 611 str. numatytais atvejais. ANK 611 str. 1 d. numatyta, kad: „Kai šio kodekso <....> 459 straipsnio 1, 4, 5, 6, ir 7 dalyse <....> numatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens įtariamo administracinio nusižengimo padarymu akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu <....> surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui. ANK 611 str. 2 d. numatyta, kad: „Kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą <....>, pranešama šio juridinio asmens vadovui.

Šaukimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims reglamentuoja ANK 573 straipsnis. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad: „Šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti.“

Pareiškėjas M. L. skunde teigia, kad apie paskirtą nuobaudą jis sužinojo tik per VMI sistemą. Lietuvos transporto saugos administracija apsiribojo tik įmonės bendru elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini)) siunčiamais dokumentais, kurie nebuvo gauti. Procesiniai dokumentai nebuvo siunčiami jo asmeniniu elektroninio pašto adresu ar gyvenamosios vietos adresu. Todėl buvo padarytas procesinis pažeidimas, nes galimas administracinis nusižengimas išnagrinėtas M. L. nedalyvaujant.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad 2023 m. liepos 14 d. administracinio nusižengimo protokolas M. L. surašytas jam nedalyvaujant ir išsiųstas 2023-07-14 elektroniniu paštu ( (duomenys neskelbtini)). Minėtas pašto adresas nurodytas valstybinėse sistemose bei pateiktas viešai prieinamose informacinėse svetainėse. Be to, vertinama ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas skundą pateikė būtent naudodamasis nurodytu elektroninio pašto adresu. Duomenų, kad kuriuo laiku būtų buvę techniniai trukdžiai, dėl kurių būtų sutrikusi elektroninio pašto veikla, pareiškėjas nepateikė. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolas M. L. įteiktas tinkamai, laikantis ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes jis pats aktualų elektroninį paštą nurodęs valstybės informacinėse sistemose ir registruose. ANK nuostatos nustato pareigą Institucijai procesinius dokumentus asmeniui siųsti ANK 573 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau nenustato pareigos procesinių dokumentų įteikinėti visais minėtame straipsnyje numatytais būdais. Nagrinėjamos bylos atveju darytina išvada, kad M. L. nurodęs savo elektroninio pašto adresą valstybinėse sistemose turėjo būti atsakingas ir jį tikrintis, o jo nenaudojant pašalinti jį iš valstybės informacinių sistemų. Aplinkybė, kad M. L. netikrino oficialaus savo elektroninio pašto adreso nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad buvo pažeistos jo kaip administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės. Vertinama ir ta aplinkybė, kad apie pradėtą administracinio nusižengimo teiseną M. L. Institucijos atstovo buvo informuotas telefonu ir turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir dalyvauti nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, bet šiomis savo teisėmis nepasinaudojo. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai dėl procesinių teisių bei procesinių dokumentų siuntimo nuostatų pažeidimo laikomi nepagrįstais.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2023 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) dirbančiam vairuotojui V. D. kontrolės kelyje metu nustatytas administracinis nusižengimas. Vairuotojas neturėjo leidimo naudotis valstybinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaričiu transporto priemonių junginiu. Už padarytą nusižengimą atsakomybė numatyta ANK 459 straipsnio 4 dalyje. M. L., kaip įmonės vadovui ir atsakingam asmeniui už krovinių vežimo veiklą, neužtikrinus, kad vykdant veiklą įmonės transportu būtų laikomasi teisės aktuose nustatytų reikalavimų 2023 m. liepos 14 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) bei 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje. M. L. neginčija šių faktinių duomenų dėl (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. D. padaryto nusižengimo, tačiau ginčija duomenis dėl savo atsakomybės. Teigia, kad jis nėra kaltas dėl V. D. padaryto administracinio nusižengimo, nes pagal įmonės vidaus taisykles, vairuotojas prieš važiuodamas privalo apie tai informuoti atsakingą asmenį tam, kad būtų gauti visi leidimai. Šiuo atveju vairuotojas 2023 m. gegužės 23 d. išsikrovęs krovinį neinformavo jo ir savavališkai vairavo transporto priemonę be leidimo. M. L. skunde nurodo, kad už padarytą pažeidimą jau buvo nubaustas transporto priemonės vairuotojas. Darbuotojas V. D. buvo instruktuotas, kad pieš važiuojant privalo informuoti atsakingą asmenį tam, kad būtų gaunami visi leidimai kroviniui vežti arba važiuoti keliais tuščiai transporto priemonei, kuri viršija leistinus matmenis, tačiau vairuotojas savavališkai nusprendė nesilaikyti jam žinomų reikalavimų ir iškrovęs transporto priemonę išvažiavo neinformavęs atsakingo asmens.

ANK 459 straipsnio 4 d. nustatyta, kad važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos, bet ne daugiau kaip 2 tonomis, ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 tona, bet ne daugiau kaip 4 tonomis, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių faktiniai matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių matmenis: ilgį – daugiau kaip 1 m, aukštį – daugiau kaip 10 cm, plotį – daugiau kaip 9 cm, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, – nuo trijų šimtų iki penkių šimtų septyniasdešimt eurų.

Iš ANK 459 straipsnio 4 dalies dispozicijos matyti, kad atsakomybė už šiame straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą kyla keliems subjektams, tai yra vairuotojams ir (ar) juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Pažymėtina, kad vieno iš ATPK 459 straipsnio 4 dalyje numatytų subjektų nubaudimas nešalina kito įstatyme numatyto subjekto administracinės atsakomybės (pavyzdžiui, vairuotojo nubaudimas nešalina įmonės vadovo administracinės atsakomybės), todėl pareiškėjo M. L. nurodyta aplinkybė, kad vairuotojas V. D. jau yra nubaustas, nesudaro pagrindo atleisti jį nuo administracinės atsakomybės.

Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. spalio 21 d. reglamente (EB) Nr. 1071/2009 vežėjams, kurie verčiasi licencijuojama krovinių ir (ar) keleivių pervežimo veikla, yra nustatytas reikalavimas turėti transporto vadybininką, kuris yra įmonėje dirbantis fizinis asmuo, jis turi atitikti šio Reglamento 3 straipsnio 1 dalies b ir d punktuose nustatytus reikalavimus (būti nepriekaištingos reputacijos ir turėti reikalaujamą profesinę kompetenciją) ir kuris faktiškai ir nepertraukiamai vadovaujantis tos įmonės transporto veiklai. Bylos medžiaga bei „Keltra“ duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) turi licenciją verstis krovinių vežimu ir transporto vadybininko pareigose yra paskirtas M. L., kuris faktiškai vadovauja įmonės transporto veiklai, organizuoja krovinių vežimo veiklą, duoda nurodymus vairuotojams.

Viena iš transporto vadybininko pareigų yra imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi teisės aktų, reglamentuojančių krovinių vežimą reikalavimų, o to neužtikrinus privalo prisiimti visą su tuo susijusią atsakomybę. Nagrinėjamos bylos atveju vežėjas yra įmonė, o vairuotojas tik atlieka savo pareigą vežti krovinį. Vežėjas ir jo įpareigojimai nėra tapatūs vairuotojo įpareigojimams, o vežėjas neprilyginamas vairuotojui, todėl tiek už krovinių vežimo veiklą atsakingas asmuo, tiek vairuotojas privalo imtis visų reikalingų priemonių, kad nepažeistų teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad M. L. turėjo pareigą organizuoti transporto veiklą tinkamai, kad nebūtų padaryti jokie įstatymų pažeidimai vykdant veiklą. Nustatytas vairuotojo pažeidimas leidžia manyti, kad M. L. nesiėmė visų veiksmų, kad administracinis nusižengimas nebūtų padarytas. Skunde nurodytos aplinkybės, kad vairuotojas savavališkai vairavo transporto priemonę be leidimo, kad M. L. savo iniciatyva negalėjo patikrinti šios informacijos ir neturėjo jokio realaus pagrindo manyti, kad V. D. nusikrovęs krovinį, savavališkai be leidimo važiuos toliau, laikytinos deklaratyviomis, nurodytomis siekiant išvengti atsakomybės. Nors liudytojas V. D. teismo posėdžio metu ir nurodė, kad įmonėje instruktažai vykdomi kasmet, juos atlieka pats direktorius M. L., tačiau atsižvelgiant į tai, kad įmonės vairuotojas, kaip skunde teigia pats pareiškėjas savavališkai išsikrovęs transporto priemonę išvyko neinformavęs atsakingo asmens, darytina išvada, kad minėti instruktažai įmonės darbuotojams organizuojami neinformatyviai, taikomos kontrolės ir prevencijos priemonės nėra pakankamos ir veiksmingos. M. L. žinodamas, kad yra atsakingas už transporto veiklos organizavimą, turi būti ypač suinteresuotas išsiaiškinti ar vairuotojai yra pakankamai gerai supažindinti su jų darbui reikalingomis instrukcijomis ir jų žinių atnaujinimu. Vertintina ir ta aplinkybė, kad M. L., teigdamas, kad vairuota V. D. transporto priemonė buvo be krovinio, siekia sumenkinti nusižengimo padarymą, nes automobiliais, kuriems reikalingas važiavimui leidimas, neturi reikšmės ar buvo gabenamas krovinys, ar automobilis vyko be krovinio. Teismas kritiškai vertina liudytojo V. D. nurodytą aplinkybę, kad važiuodamas be krovinio pastarasis neinformavo M. L. apie važiavimą iškrovus krovinį tikintis, kad apie tai informuos kitas vairuotojas. Tokie parodymai vertinami kaip siekis padėti M. L. siekiant išvengti atsakomybės, nes liudytojas V. D. pavaldus darbiniuose santykiuose M. L.. Kiekvienas vairuotojas atsakingas už savo paties vairuojamą transporto priemonę ir už tai, kad vairavo transporto priemonę neturint nustatyto leidimo važiuoti transporto priemonei, liudytojas V. D. nubaustas administracine tvarka. Teismo posėdžio metu iš M. L. ir liudytojo V. D. paaiškinimų paaiškėjo, jog toks atvejis nevienkartinis, kai vairuotojai, išsikrovę krovinį ir neinformavę atsakingo asmens, t.y. M. L., važiuoja neturint leidimo. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad M. L. pagal ANK 459 str. 4 d. numatytą nusižengimą baudžiamas ne pirmą kartą. Teismo vertinimu, jeigu yra nustatomi vis nauji pažeidimai, tai reiškia, kad transporto vadybininko taikomos priemonės yra netinkamos ar neefektyvios. Jos neužtikrina, kad nebūtų pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, todėl šios aplinkybės ir lemia M. L. atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį.

Remiantis pateiktų įrodymų visuma, darytina išvada, jog M. L. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 4 dalyje. Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialistas E. V.

priimdamas skundžiamą nutarimą tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei įrodymus. Skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

M. L. skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda. Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, į tai, kad nenustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, vertintina, kad Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialisto E. V. paskirta ANK 459 straipsnio 4 dalies sankcijos ribose numatyta dydžio bauda nėra per griežta.

Atsižvelgiant į aptartus bylos duomenis M. L. skundas netenkinamas, o 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje paliekamas nepakeistu (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 6 dalimis, 646 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Netenkinti M. L. skundo.

Palikti nepakeistą Lietuvos transporto saugos administracijos administracinių nusižengimų teisenos skyriaus specialisto E. V. 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.