- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-14
- Bylos Nr.
- e2-381-541/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-02010-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- K. G.
- Atsakovas
- R. A.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Virginija Bradulskienė
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Dariui Bielskiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. G. ieškinį atsakovui R. A. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė K. G. (toliau – ir ieškovė) prašo nustatyti nepilnamečių vaikų G. A. ir F. A. gyvenamąją vietą su ieškove K. G., priteisti iš atsakovo R. A. nepilnamečių vaikų G. A. ir F. A. išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant uzufrukto teise pinigines lėšas tvarkyti man, ieškovei, priteisti iš atsakovo R. A. išlaikymo įsiskolinimą po 400,00 eurų kiekvienam vaikui G. A. ir F. A. nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos, pavedant uzufrukto teise pinigines lėšas tvarkyti ieškovei K. G., nustatyti atsakovo R. A. ir nepilnamečių vaikų G. A. ir F. A. bendravimo tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 15 val. vaikų gyvenamoje vietoje, neapsvaigus nuo alkoholio ir dalyvaujant ieškovei, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra nepilnamečių vaikų G. A. ir F. A. tėvas. Su atsakovu nėra susituokę. Su atsakovu kartu gyveno kaip šeima iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Buvo laikotarpiai, kada kartu gyveno, o kai kada ir atskirai. Gyveno kartu ir užsienyje. Dar bandė kartu gyventi nuo 2023 m. kovo mėn. iki rugpjūčio mėn., tačiau nepavyko. Atsakovas gyvenimo būdo nepakeitė, jie pradėjo gyventi atskirai. Pati gyvena su nepilnamečiais vaikais G. A. ir F. A. bute adresu (duomenys neskelbtini). Tai ne jos, o atsakovo patėvio V. G. nuosavybė. Jis leido jai ir vaikams gyventi šiame bute neterminuotai, nemokant nuomos mokesčių. Nepilnamečiams vaikams yra sudarytos tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos. Moka komunalinius mokesčius, kurių bendra suma sudaro apie 350,00 eurų per mėnesį. Atsakovas gyvena kitame bute. Su atsakovu negyvena nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. Nuo to laiko atsakovas neteikė nepilnamečiams vaikams materialinio išlaikymo. Jis tik kelis nupirko vaikams maisto kai kartu gyvenome iki 2023 m. kovo mėn. Atsakovas išvykdavo dirbti į užsienį, grįždavo ir vėl išvykdavo į užsienį. Jis registruodavosi darbo biržoje, būdavo bedarbis, kartais dirbdavo 3-4 mėn. ir vėl nutraukdavo darbo sutartį, nuolatinio darbo jis neturėjo. Nežiūrint į tai, kad atsakovas kartais nedirba, jis yra sveikas, turi galimybę dirbti ir gali turėti pajamų. Nėra aplinkybių, kad jis negali teikti vaikams materialinio išlaikymo. Dukra G. A. lanko (duomenys neskelbtini), o dukra F. A. lanko (duomenys neskelbtini). Kiekvieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikia 600,00 Eur. Tai išlaidos: maistui po 200,00 Eur, drabužiai, avalynė – 100,00 Eur, vitaminai, vaistai, higienos prekės – 70,00 Eur, lavinimo ir mokymo priemonės ir kitos priemonės 40,00 Eur, vaikų darželis – lopšelis 60,00 Eur arba kiti poreikiai lankant mokyklą, kuras 70,00 Eur, būsto išlaikymas 60,00 Eur, iš viso: 600,00 Eur. Skaičiuodama išlaikymo dydį per mėnesį neįskaičiuoja valstybės mokamų vaiko išlaikymo pinigų. Šie valstybės mokami pinigai skiriami vaikų papildomiems poreikiams. Be šių valstybės mokamų pinigų, kiekvienam vaikui reikia skirti dar po 300,00 eurų per mėnesį. Šiuos būtinus dukrų išlaikymui po 600,00 eurų per mėnesį privalo teikti abu tėvai lygiomis dalimis. Atsakovui tenkanti dalis yra po 300,00 eurų kiekvienam vaikui. Pati viena išlaiko nepilnamečius vaikus, gaunamos pajamos yra pakankamai mažos, tačiau esant poreikiui, padeda mama, jos draugas, tėtis. Jie ją remia pinigais, maistu, daržovėmis. Mama A. G. teikė jai paramą, o paramos dydis per mėnesį sudaro iki 100,00 eurų. Paramą teikė ir kiti šeimos nariai, pervesdami pinigus. Šią paramą gaunu ir dabar. Jos šeimai jie padeda pirkdami namų apyvokos daiktus, buitinę techniką. Jos mama su draugu nupirko šaldiklį, kad ji (ieškovė) galėtų užšaldyti uogas, o tėtis atveža mėsos, mėsos produktų, dešrų ir kitų produktų. Šių asmenų teikiama parama sudaro apie 100,00 – 200,00 Eur per mėnesį. Neturi nuosavybės teise gyvenamojo būsto. Nuosavybės teise vertingo turto neturi. Yra registruota Užimtumo tarnyboje, ieško darbo, jos pajamos yra socialinės išmokos ir giminaičių parama ir sudaro per mėnesį apie 600,00 Eur. Teikia teismui reikalavimą priteisti išlaikymo įsiskolinimą už nepilnamečių vaikų išlaikymą po 400,00 Eur kiekvienam vaikui. Teikia reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą už praeitą laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos, kas sudaro 400,00 Eur nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Prašomas priteisti išlaikymas nėra per didelis atsakovui. Išlaikymas yra atitinkantis teisingumo, protingumo kriterijus. Prašo teismo nustatyti atsakovo o ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką: kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 15 val. vaikų gyvenamoje vietoje, neapsvaigus nuo alkoholio ir dalyvaujant ieškovei. Su atsakovu gyvenant buvo smurtas artimoje aplinkoje, vaikams būtų saugiau bendrauti savo gyvenamoje vietoje su tėvu. Tokia bendravimo tvarka nepažeistų nepilnamečių vaikų interesų. Atsakovas piktnaudžiauja alkoholiu, nėra užtikrinta, kad vaikai pas atsakovą būtų tinkamai prižiūrimi, nes būdamas neblaivus vaikų negali prižiūrėti. Atsakovas gyveno pas ją, vaikams yra įprastos buities sąlygos, nesudarys jiems streso bendraujant su tėvu, iš esmės nepasikeistų aplinkybės taip bendraujant su vaikais.
3. Atsakovas atsiliepimo į jam pareikštą ieškinį nepateikė.
4. Tarnyba teismui pateiktoje preliminarioje išvadoje nurodė, kad buvo apsilankyta ieškovės ir nepilnamečių vaikų gyvenamojoje vietoje: (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta, kad ieškovė kartu su nepilnametėmis dukromis F. A. ir G. A. gyvena sugyventinio ir vaikų tėvo patėviui priklausančiame bute su visais patogumais. Buto plotas apie 50 kv. metrų. Bute yra du kambariai, koridorius, virtuvė ir tualetas su vonia. Kambaryje kuriame gyvena K. G. su vaikais yra viena didelė dvigulė lova, vaikiška lovytė ir išskleidžiamas fotelis. Didelė spinta, sekcija, komoda, stalas, televizorius. Tarnybos specialisto vertinimu - sudarytos patenkinamos sąlygos nepilnamečiams vaikams gyventi ir ugdytis. Ieškovė ieškinį palaiko ir vertina, kad nepilnamečių vaikų gyvenimo ir buities sąlygos pas ja yra geros. Ieškovė nurodo, kad jos ir atsakovo nepilnamečių vaikų realius ir pagrįstus poreikius per mėnesį sudaro išlaidos, siekiančios apie 600,00 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui (atskaičius gaunamus vaiko pinigus). Pažymėjo, kad iš Tarnybai prieinamų registrų matyti, kad ieškovė nuo 2023 m. rugsėjo 14 d., registruota Užimtumo tarnyboje kaip bedarbė. Atsakovas iš Užimtumo tarnybos sąrašų išbrauktas 2023 m. spalio 12 d. SODRA duomenimis atsakovas niekur nedirba.,Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos duomenimis, tiek ieškovei, tiek atsakovui, nėra nustatytas nedarbingumas ar neįgalumas. Tarnybai nėra žinoma, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, ar yra kitų priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kurios įtakotų atsakovo darbingumą ar galimybę gauti pakankamas pajamas. Tarnybos vertinimu atsakovas turi prisidėti prie nepilnamečių vaikų išlaikymo pagal savo finansines galimybes ir savo vaikams užtikrinti normalias gyvenimo sąlygas bei prisidėti prie jų poreikių patenkinimo lygiomis dalimis, nepaliekant didesnės išlaikymo naštos ieškovei. Nepilnamečių vaikų F. A. ir G. A. gyvenamąją vietą nustačius su motina, iš atsakovo priteistinas išlaikymas.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
6. Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė pareikštus reikalavimus.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovė ieškinį prašė tenkinti. Papildomai nurodė, kad prašo priteisti 400,00 Eur (300,00 Eur už rugsėjo mėnesį ir 100,00 Eur už spalio mėnesio dalį) išlaikymo įsiskolinimą kiekvienam vaikui.
8. Atsakovas, kuriam tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, į 2024 m. gegužės 2 d. teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti teismo posėdį nepateikė, neatvykimo į teismo posėdį priežastys nežinomos, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Atsakovas 2024 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sutinka, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Su prašomu priteisti išlaikymu nesutinka, per didelė suma. Gali mokėti 250,00 Eur kiekvienam vaikui, kadangi susirasti darbą su 1 000,00 Eur į rankas sudėtinga, todėl lieka maža suma pragyvenimui. Neseniai pardavė automobilį, už tuos pinigus ir gyvena, ieško darbo. Dirbdamas užsienyje gavo gerokai daugiau, šiuo metu planuoja vykti dirbti į užsienį, kai atsilaisvins darbo vieta, tada jį priims. Neįgalumo neturi. Vaikams pirko rūbus, tai buvo po išsiskyrimo su K. G.. Kai vaikai buvo paimti iš ieškovės, jie gyveno su jo tėčiu, jis visus gautus už vaikų priežiūrą pinigus atidavė ieškovei, kai jis (atsakovas) pasikalbėjo su juo. Vaikai buvo paimti iš ieškovės tris keturis mėnesius. Sutinka su išlaikymo įsiskolinimo suma. Mano, kad ieškovė nuteikinėja vaikus prieš jį, nes priešpaskutinį išsiskyrimą su vaikais gerai bendravo. Kol vyksta byla su vaikais bendravo vieną kartą, rašė ieškovei, bet ji neleido. Jau apie mėnesį nevartoja alkoholio. Nesutinka bendrauti su vaikais tik ieškovės gyvenamojoje vietoje ir tik dalyvaujant ieškovei, turi savo butą, ten yra sąlygos bendrauti su vaikais. Mano, kad prašomas nustatyti bendravimo laiko tarpas yra tinkamas.
9. Išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą ir patikslintą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys yra nepilnamečių vaikų G. A. ir F. A. tėvai. Šalys santuokos sudariusios nebuvo.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
11. Vienas esminių tėvų valdžios elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
12. Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų.
13. Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
14. Ieškovė prašė nustatyti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ja, motyvuodama, kad vaikai gyvena su ja, ji vaikais rūpinasi ir juos išlaiko, su atsakovu skyrium pradėjo gyventi 2023 metais, nuo tada jai vienai tenka ir vaikų išlaikymo našta. Atsakovas teismo posėdžio metu su šiuo ieškovės reikalavimu sutiko. Tarnyba pateikė išvadą, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius vaiko interesus.
15. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes, ir tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai nuolatos gyvena su ieškove, vaikų ir ieškovės santykiai artimi, atsižvelgiant į Tarnybos byloje duotą išvadą dėl šalių ginčo, į ieškovės pastangas dėl vaikų ir galimybes užtikrinti jiems saugią aplinką, nesant duomenų, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi vaikais, teismas tenkina ieškovės reikalavimą ir nustato šalių nepilnamečių vaikų G. A. ir F. A. gyvenamąją vietą su motina K. G. (CK 3.169 straipsnio 2 dalis).
16. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).
Dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo
17. Tam, kad būtų užtikrinta vaiko teisė būti auklėjamam savo tėvų, įstatyme nustatyta vaiko teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), praktinis šios teisės įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.170 ir 3.175 straipsniuose. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
18. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.
19. Remiantis CK 3.170 straipsnio 1 dalimi tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaiku, ši pareiga vykdoma vaiko interesais. Teismui patvirtinus bendravimo su vaiku tvarką, vaiko tėvai privalės ją vykdyti. Todėl tiek ieškovė, tiek atsakovas, būdami vaiko tėvai, turi siūlyti teismui bendravimo su vaiku tvarkas, turi įvertinti siūlomos bendravimo tvarkos įgyvenimo galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-969/2016).
20. Ieškovė prašė nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią numatytas atsakovo bendravimas su vaikais kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 15 val. vaikų gyvenamoje vietoje, neapsvaigus nuo alkoholio ir dalyvaujant ieškovei. Atsakovas nurodė, kad nesutinka, kad galėtų bendrauti su vaikais tik ieškovės gyvenamojoje vietoje ir tik dalyvaujant ieškovei, tačiau sutinka su ieškovės siūlomu bendravimo laiku. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad 2023 m. sausio 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu atsakovas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto prieš ieškovę K. G., bei to jam teisėjas Rinaldas Adamonis pagal probacijos prašymą skyrė draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, o tai patvirtina, kad šiuo atveju atsakovės prašoma, nors ir minimali bendravimo tvarka atitinka vaikų interesus. Pažymėtina, kad Tarnybos patikslintoje išvadoje nurodyta, kad šalių nepilnametės dukra F. A. bijo atsakovo, prie patikslintos išvados pridėtame 2024 m. balandžio 19 d. vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad nepilnametė buvo atsakovo smurto prieš ieškovę liudytoja, bendraujant su nepilnamete F. A., ji nurodė, kad su tėčiu jai nepatinka, jis ir jai bloga padarė, norėtų gyventi su mama, tik ne su tėčiu, paklausius, kaip nori bendrauti su tėvu, mergaitė atsakė, kad nenori arba prašytų, kad mama pabūtų su ja.
21. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (CK 3.175 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Todėl šalims išaiškinama teisė, atsiradus nesutarimų dėl bendravimo su vaiku, kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.
22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas tenkina ieškovės prašymą nustatyti jos nurodytą bendravimo tvarką. CPK 13 straipsnyje įtvirtintas proceso šalių dispozityvumo principas, kuris yra būdingas privatinei teisei reiškia, kad ieškinio ar jo reikalavimų dalies patikslinimas ar pakeitimas yra principo civiliame procese įgyvendinimo išraiška, nes teisminis procesas ne tik prasideda, bet ir jo eiga priklauso nuo šalių ar vienos iš jų valios. Teismo vertinimu, ši nustatoma bendravimo tvarka yra optimali ir pakankama priemonė, nepažeidžianti šalių bei jų nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesų bei sudaranti galimybę abiem tėvams bendrauti su nepilnamečiais vaikais pagal susiklosčiusias aplinkybes.
Dėl vaikų išlaikymo
23. Nustačius nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų.
24. Pažymėtina, kad vaikų išlaikymas – išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis, pirmiausia, priklauso nuo tėvų susitarimo (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis), ir tik esant ginčui dėl išlaikymo pareigos vykdymo ar išlaikymo dydžio yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį (CK 3.194 straipsnis). Įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).
25. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad jie abu turi lygias pareigas išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nepriklausomai nuo to, gyvena su jais kartu ar skyrium. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.182 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
26. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).
27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikų išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaikų pilnametystės.
28. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, gauna 255,76 Eur išmoką vaikams, nekilnojamojo turto neturi. Atsakovas nedirba, VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis jo vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), antstolių informacinės sistemos duomenimis (AIS) atsakovo, kaip skolininko, atžvilgiu vykdoma viena vykdomoji byla dėl baudos išieškojimo už administracinius teisės pažeidimus.
29. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010;). 2024 metais nustatyta minimali mėnesinė alga yra 924,00 Eur, apie 709,00 Eur atskaičius mokesčius. Tokiu atveju vadovaujantis pagal teismų praktiką rekomenduotinu minimalų mėnesinės algos dydį atitinkančiu išlaikymu, kurio remiantis Lietuvos Respublikos teismų praktika nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 1 punktas), kiekvienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, tenkanti minimali būtinųjų poreikių patenkinimui skiriama vaikui suma sudaro 354,50 Eur (709,00 Eur : 2).
30. Plėtodamas praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo priteisimo klausimais, kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neturi pareigos savo iniciatyva atlikti skaičiavimų konkrečiam vaiko išlaidų dydžiui nustatyti, nes klausimą dėl vaiko poreikiams tenkinti skirtinų išlaidų (ne)pagrįstumo teismas sprendžia iš esmės pagal šalių pateiktus skaičiavimus, juos vertindamas ir analizuodamas protingumo kriterijaus aspektu, bet turi būti pateikta teismo poreikių analizė pagal šalių pateiktus skaičiavimus ir įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Todėl nagrinėjamoje byloje, ieškovė prašydama iš atsakovo priteisti minimaliems vaikų poreikiams tenkinti reikalingą išlaikymo sumą, neturėjo pareigos pagrįsti prašomo išlaikymo dydžio įrodymo sampratą atitinkančiais faktiniais duomenimis.
31. Kaip minėta, tėvų turtinės padėties kriterijus kasacinio teismo praktikoje vertinamas kartu su CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintu proporcingumu tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties, kuris reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžta, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Šiuo atveju, kaip minėta, atsakovas nedirba, turi nekilnojamąjį turtą, iš jo, kaip skolininko, vykdomas išieškojimas kreditoriui. Tačiau asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti (užtikrinti) savo turtinę padėtį, kad galėtų užtikrinti vaikų poreikius, turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Šiuo atveju atsakovas yra jauno amžiaus, darbingas vyras, todėl abu tėvai turi užtikrinti vaiko poreikius ir pagal bylos medžiagą, jie turi tokias galimybes. Šiuo atveju visos abejonės dėl atsakovo turtinės padėties (kad ši išlaikymo suma jam galėtų būti per didelė) vertintinos vaikų naudai, nes šeimos bylose ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu.
32. Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, iš atsakovo nepilnamečių vaikų G. A. ir F. A. išlaikymui priteistinas periodinis išlaikymas po 300,00 Eur kiekvienam vaikui kasmėnesinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. spalio 9 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pavedant išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant teisės aktų nustatyta tvarka (CK 3.190 straipsnis, 3.208 straipsnis).
33. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
34. CPK 3.200 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retrospektyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių.
35. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki kreipimosi į teismą dienos neteikė vaikams išlaikymo, todėl ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą – po 400,00 Eur kiekvienam vaikui už minėtą laikotarpį (300,00 Eur už rugsėjo mėnesį ir 100,00 Eur už spalio mėnesį).
36. Momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju, todėl tai – įrodinėjimo dalykas. Teismų praktikoje kiekvienu atveju individualiai vertinamos faktinės aplinkybės, nuo kada tėvas (motina) neteikė vaikams išlaikymo, tai gali būti tėvų gyvenimo skyrium pradžia, bylos iškėlimo teisme momentas ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, laikoma, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo. Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
37. Nagrinėjamu atveju, ieškovė nurodė, kad su atsakovu skyrium gyventi pradėjo 2023 m. rugpjūčio 31 d., nuo tada atsakovas išlaikymo vaikams iš viso nebeteikė. Atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. būtų pervedęs vaikų išlaikymui kokias nors sumas. Nors atsakovas nurodė, kad vaikai iš atsakovės buvo paimti, tačiau teismas pažymi, kad išlaikymas yra priteisiamas ne ieškovės, bet vaikų naudai. Todėl, teismo vertinimu, ieškovės reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą pagrįstas, todėl iš atsakovo priteistina po 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimo suma kiekvienam vaikui laikotarpiu nuo 2023 m. rugpjūčio 31 d. iki 2023 m. spalio 9 d.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
38. Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Jeigu ieškinys patenkintas, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
39. Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista. Patenkinus ieškovės reikalavimus visiškai, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 424,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (((81,00 Eur už išlaikymo priteisimą + 22,00 Eur už išlaikymo įsiskolinimą) x 2 ) + 109,00 Eur už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo 109,00 Eur už reikalavimą dėl gyvenamosios vietos nustatymo) – žyminio mokesčio suma.
40. 2023 m. rugsėjo 14 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei suteikta antrinė teisinė pagalba, jai paskirta atstovė advokatė Virginija Bradulskienė. Pagal pateiktą pažymą šios išlaidos sudaro 465,00 Eur, ieškinio reikalavimai patenkinti visiškai, todėl yra pagrindas priteisti iš atsakovo valstybės naudai 465,00 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei (CPK 99 straipsnis).
41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalaus 8 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“; CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270, 282 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti nepilnamečių vaikų G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina (ieškove) K. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini)
Nustatyti atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal kurią atsakovas R. A. bendrauja su nepilnamečiais vaikais G. A. ir F. A. kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki šeštadienio 15 val. vaikų gyvenamoje vietoje, neapsvaigus nuo alkoholio ir dalyvaujant ieškovei K. G..
Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamą išlaikymą periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. spalio 9 d.) iki vaikų pilnametystės, priteistas išlaikymas indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.
Paskirti ieškovę K. G., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 424,00 Eur (keturių šimtų dvidešimt keturių eurų) žyminį mokestį. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Swedbank, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.
Priteisti iš atsakovo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 465,00 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos teikimu ieškovei. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.