Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. Z. atstovo advokato V. M. ir trečiojo asmens V. Z. atskiruosius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-19142-717/2017 pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl išduoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys S. E. Č., V. Z., S. S., N. D. – T..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė patikslintame ieškinyje atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai prašė pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus išduodant 2015 m. spalio 13 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtais ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus vedėjos N. D. – T. išduotą 2015 m. spalio 13 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė prašymą bylą nutraukti. Nurodė, kad Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-20047-475/2016, kurioje ieškovė atsakovei buvo pareiškusi reikalavimą dėl 2015 m. spalio 13 d. statybos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir bylą nutraukė.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr. e2-19142-717/2017 pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl išduoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, nutraukė.Teismas nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-20047-475/2016 ieškinio reikalavimai reiškiami iš esmės tai pačiai šaliai, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijai, nurodytų bylų dalykas yra tas pats – Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų išduodant 2015 m. spalio 13 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimas neteisėtais ir šio statybos leidimo panaikinimas, nagrinėjamoje byloje pareikštame patikslintame ieškinyje dėstomi analogiški argumentai, nurodytiems ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-20047-475/2016. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas tapatus ieškinys kaip ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-20047-475/2016, teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla Nr. e2-20047-475/2016 nutraukta, įsiteisėjusi, todėl nagrinėjamą civilinę bylą teismas nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 3 p.).

Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į atskiruosius skundus teisiniai argumentai

Atskirajame skunde ieškovė K. Z., atstovaujama advokato V. M., prašo panaikinti 2017 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir atmesti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl bylos nutraukimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Kauno apylinkės teismas neįsigilino į tai, jog 2017 m. birželio 8 d. ieškovės ieškinyje dėl išduoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, yra teikiamas ir prie ieškinio priedų pridedamas papildomas ir esminis įrodymas apie Kauno miesto savivaldybės administracijos neteisėtus veiksmus, t.y. prieduose pridedamas 2016 m. lapkričio 21 d. Bendrosios techninio projekto ekspertizės akto nuorašas, kurio ankstesniame (2016 m. rugpjūčio 2 d.) ieškinyje nebuvo. Taigi, Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartyje nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-20047-475/2016 ieškinio reikalavimai reiškiami iš esmės tai pačiai šaliai, t.y. Kauno miesto savivaldybės administracijai ir jog nagrinėjamoje byloje pareikštame patikslintame ieškinyje dėstomi analogiški argumentai, nurodytiems ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2- 20047-475/2016.Teismas neturėjo absoliučiai jokio pagrindo nutraukti bylą, kadangi bylos nutraukimas pažeidžia ieškovės teises. Neteisėtai ir nepagrįstai yra užkertamas kelias teismine tvarka ginti savo teises dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Nutraukus bylą ieškovė niekada daugiau negalės kreiptis į teismą civiline tvarka dėl išduoto statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Be to, nutraukus bylą atsakovė be jokio teisėto pagrindo išvengs civilinės atsakomybės.Atskirajame skunde Trečiasis asmuo V. Z. prašo panaikinti 2017 m. birželio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir atmesti atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą dėl bylos nutraukimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas neįsigilino į tai, jog prie 2017 m. birželio 8 d. ieškinio priedų pridedamas papildomas ir esminis įrodymas, kurio ankstesniame (2016 m. rugpjūčio 2 d.) ieškinyje nebuvo. Bylos nutraukimas pažeidžia trečiojo asmens teises, kadangi yra užkertamas kelias teismine tvarka ginti savo teises, nustatyti ir įgyvendinti teisingumą, dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu. Nutraukus bylą atsakovė, ignoravusi Lietuvos Respublikos teisinius ir techninius dokumentus, statytojui leistų įgyvendinti sprendimus, kuriuos net Lietuvos Respublikos Aplinkos ministras įvertina kaip sukčiavimu t. y. vienbučių ar dvibučių pastatų pavertimą daugiabučiu pastatu (4 psl.), o trečiasis asmuo ir ieškovė taptų atsakovės bendrininkais. Niekas atsakovei nesuteikė teisės nesilaikyti Lietuvos Respublikos teisės aktų, atvirkščiai - ji privalėjo jų laikytis, nes tokia jos kaip valstybės tarnautojo pareiga.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo atskirųjų skundų netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais: Apeliantai netinkamai taiko CPK nuostatas dėl bylos nutraukimo pagrindų arba tiesiog bando klaidinti teismą. Teismas nutraukė šią bylą, vadovaujantis LR CPK 293 str. 3 p., kuris numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Civilinėje byloje Nr. e2-20047-475/2016 buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio reikalavimų ir byla nutraukta. Ši nutartis buvo priimta, tenkinant pačios ieškovės K. Z. prašymą, kuriame be kita ko ji nurodė, kad ji nesiekia, kad būtu pripažintas negaliojančiu ginčijamas statybos leidimas, bei nurodyta, kad ieškovei yra žinomos procesinės ieškinio atsisakymo pasekmės, nurodytos CPK 137 str. 2 d. 4 p., 94 str. 1 d., 294 str. 2 d., t.y. nekyla abejonių, kad pati ieškovė žinojo, kad nutraukus bylą atsisakius ieškinio, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, neleidžiama. Vertinant CPK 293 str. 1 d. 3 p., kurio pagrindu teismas nutraukė šią civilinę bylą, akivaizdu, kad apeliantų motyvai apie naują argumentaciją ieškinyje bei naujai teikiamus papildomus įrodymus yra visiškai neaktuali, kadangi teismas nutraukė šią civilinę bylą dėl to, kad yra įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą, o ne kitu pagrindu. Pirmoji byla nebuvo išnagrinėta, joje nebuvo vertinami jokie įrodymai, bei nebuvo priimtas teismo sprendimas, kadangi pati ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų. Todėl teismas net neturi vertinti, ar naujai teikiamas ieškinys yra reiškiamas nauju pagrindu, ar teikiami nauji įrodymai ir pan. Pati ieškovė, atsisakydama nuo ieškinio pirmoje byloje, sukėlė CPK nustatytas pasekmes, kurios kyla atsisakant ieškinio.Net ir pasisakant dėl pateikto papildomo įrodymo, tai taip pat nesudarytų pagrindo nepaisyti CPK įtvirtintų bylos nutraukimo pasekmių bei panaikinti teismo nutartį. Naujo įrodymo „atsiradimas“ priklausė išimtinai nuo pačios ieškovės subjektyvių veiksmų. Kaip matyti iš pridėto bendrosios techninio projekto ekspertizės akto bendroji techninio projekto ekspertizė buvo užsakyta pačios ieškovės K. Z.. Dėl kokių priežasčių ji neužsakė šios ekspertizės anksčiau, pateikiant ieškinį pirmoje civilinėje byloje, ieškovė nepaaiškino.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Nagrinėjamu atveju iš civilinės bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-20047-475/2016 pagal ieškovės K. Z. patikslintą ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir D. C. dėl statybos leidimo (2015 m. spalio 13 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikinimo, tretieji asmenys Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „UAB Subarchitektūra“, uždaroji akcinė bendrovė „Toposfera“, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija. Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-20047-475/2016 nutraukė, nutartis įsiteisėjusi (CPK 179 str. 3 d.). Ieškovė 2017 m. birželio 12 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, kuriuo prašė pripažinti Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmus išduodant 2015 m. spalio 13 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtais ir panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus vedėjos N. D. – T. išduotą 2015 m. spalio 13 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), tretieji asmenys S. E. Č., V. Z., S. S., N. D. – T.. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija pateikė rašymą CPK 293 str. 3 p. pagrindu nutraukti civilinę bylą, kadangi yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovės ieškinio atsisakymą. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas tapatus ieškinys kaip ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-20047-475/2016, teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis, kuria priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla Nr. e2-20047-475/2016 nutraukta įsiteisėjusi, civilinę bylą nutraukė (CPK 293 str. 1 d. 3 p.).Apeliantai atskiruosiuose skunduose nurodo, kad teismas neįsigilino į tai, jog prie 2017 m. birželio 8 d. ieškinio priedų pridedamas papildomas ir esminis įrodymas, kurio ankstesniame (2016 m. rugpjūčio 2 d.) ieškinyje nebuvo, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-20047-475/2016 ieškinio reikalavimai reiškiami iš esmės tai pačiai šaliai bei dėstomi analogiški argumentai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-290/2010, 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016). Nesutampant nors vienam iš šių elementų, ieškiniai nelaikomi tapačiais. Nustačius ieškinių tapatumą pripažįstama, kad ieškovas jau įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, ir tai reiškia, kad ieškovas prarado teisę pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-349-313/2016; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2011; kt.).Kauno apylinkės teisme buvo iškelta civilinė byla Nr. e2-20047-475/2016 pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai ir D. C.. Nagrinėjamoje byloje ieškovė K. Z. pareiškė ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą teisminę praktiką, nagrinėjamoje byloje ir išnagrinėtoje byloje ieškovė ir atsakovė sutampa. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškinio reikalavimai reiškiami iš esmės tai pačiai šaliai, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijai.Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo ankstesnio teisminio nagrinėjimo dalyku. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-357/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010;kt.). Sugretinus ieškovės dėstomas faktines ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes šioje byloje ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje Nr. e2-20047-475/2016, akivaizdu, kad anksčiau išnagrinėtoje byloje ieškovė rėmėsi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis.Nors apeliantai ir nurodo, kad prie 2017 m. birželio 8 d. ieškinio priedų pridedamas papildomas ir esminis įrodymas – 2016 m. lapkričio 21 d. Bendrosios techninio projekto ekspertizės akto nuorašas, kurio ankstesniame (2016 m. rugpjūčio 2 d.) ieškinyje nebuvo, tačiau kaip matyti iš 2016 m. rugpjūčio 2 d. ieškinio civilinėje byloje Nr.e2-20047-475/2016 ir šioje byloje pateikto ieškinio, ieškovė reikalavimą panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus vedėjos N. D. – T. išduotą 2015 m. spalio 13 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) grindžia iš esmės tais pačiais faktais – institucijų subjektų netinkamais veiksmais išduodant ginčijamą statybos leidimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai pastebėjo, kad naujo įrodymo atsiradimas šiuo atveju priklausė išimtinai nuo pačios ieškovės subjektyvių veiksmų, kadangi ekspertizė buvo užsakyta pačios ieškovės. Todėl darytina išvada, jog ieškovė iš esmės tais pačiais faktais reiškia ieškinį, ir kaip jau buvo minėta, faktų papildymas taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Šioje byloje pareikšto ieškinio pagrindas bei suformuluoti reikalavimai, patvirtina, kad ieškovė siekia to paties dalyko, kaip ir ankstesnėje byloje – panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus vedėjos N. D. – T. išduotą 2015 m. spalio 13 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad nagrinėjamoje byloje ir civilinėje byloje Nr. e2-20047-475/2016 ieškinio reikalavimai reiškiami iš esmės tai pačiai šaliai, t. y. Kauno miesto savivaldybės administracijai, nurodytų bylų dalykas yra tas pats – Kauno miesto savivaldybės administracijos veiksmų išduodant 2015 m. spalio 13 d. statybos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinimas neteisėtais ir šio statybos leidimo panaikinimas, nagrinėjamoje byloje pareikštame patikslintame ieškinyje dėstomi analogiški argumentai, nurodytiems ieškovės ieškinyje ir patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr. e2-20047-475/2016.Kaip minėta aukščiau Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio ir civilinę bylą Nr. e2-20047-475/2016 nutraukė, nutartis įsiteisėjusi (CPK 179 str. 3 d.).Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Taigi, pirmosios instancijos teismui teisingai nustačius, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje pareikštas tapatus ieškinys kaip ir Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-20047-475/2016, kurioje teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi buvo priimtas ieškovės atsisakymas nuo ieškinio ir civilinė byla Nr. e2-20047-475/2016 nutraukta, pagrįstai nutraukė šią bylą tuo pagrindu, kad tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra priimta ir įsiteisėjusi teismo nutartis priimti ieškovės ieškinio atsisakymą (CPK 293 str. 3 p.).Nors apeliantai nurodo, kad bylos nutraukimas pažeidžia ieškovės teises, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais argumentais, kadangi ieškovė civilinėje byloje Nr.e2-20047-475/2016 pateiktame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo aiškiai nurodė, kad nesiekia, jog būtų pripažintas negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės administracijos Statybos leidimų skyriaus išduotas 2015 m. spalio 13 d. statybos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad ieškovei yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, nurodytos Civilinio proceso kodekso 294 straipsnio 2 dalyje. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimo pagrindus (CPK 293 straipsnis), ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirųjų skundų argumentais nėra teisinio pagrindo, ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantų atskiruosius skundus, šios išlaidos iš jų nepriteistinos, kadangi jos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskiruosius skundus atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.