Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Dambrauskaitė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-278-752/2026 (Nr. e2-1009-752/2025) pagal ieškovės D. G. patikslintą ieškinį atsakovei B. R. K. dėl naudojimosi tvarkos patalpomis ir žemės sklypu nustatymo, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų

18. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal ieškovės D. G. nustatytas ribas ir jame išdėstytus argumentus.

19. Apeliacijos dalyką pagal atskirojo skundo argumentus sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria priteistos atsakovės I. D. byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos, ją pakeitus tinkama atsakove L. P., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atsakovei I. D. priteistų bylinėjimosi išlaidų

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Jei šalis šių reikalavimų nesilaiko, jos elgesys gali būti pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018).

23. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

24. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1 – 3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018).

25. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos duomenimis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovei I. D. klausimą, minėtų teisės normų ir kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl atsakingo asmens už susidariusias bylinėjimosi išlaidas nustatymo nepažeidė.

26. Visų pirma, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, kad atsakovė I. D. būtų piktnaudžiavusi procesu ar jos procesinis elgesys būtų netinkamas. Netinkamo atsakovės I. D. procesinio elgesio nenustatė ir pirmosios instancijos teismas.

27. Kaip matyti iš elektroninės bylos duomenų, pirmosios instancijos teismas 2022 m. gruodžio 9 d. siuntė procesinius dokumentus (ieškinį su priedais ir pranešimą dėl atsiliepimo pateikimo) adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jie grįžo neįteikti, atsakovei I. D. neatsiėmus jų per siuntos saugojimo terminą (7 kalendorines dienas). 2022 m. gruodžio 29 d. šiuos procesinius dokumentus pirmosios instancijos teismas atsakovei I. D. siuntė kitu ieškovės nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), ir buvo įteikti atsakovei asmeniškai 2023 m. sausio 3 d. Teismo šaukimai į 2023 m. balandžio 12 d. 14.00 val. parengiamąjį posėdį atsakovei I. D. buvo siųsti paminėtais adresais (2023 m. kovo 9 d. ir 2023 m. kovo 24 d.), tačiau grįžo neįteikti, atsakovei I. D. neatsiėmus jų per siuntos saugojimo terminą (ant vokų saugojimo terminas nenurodytas). 2023 m. balandžio 11 d. byloje buvo nustatyta, kad atsakovė I. D. dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „PIGU“, tačiau iki 2023 m. balandžio 12 d. parengiamojo posėdžio, teismo posėdžio sekretorės paaiškinimu, buvo nespėta išsiųsti teismo šaukimą į atsakovės I. D. darbovietę. Kadangi atsakovei I. D. teismo šaukimas nebuvo įteiktas, 2023 m. balandžio 12 d. parengiamasis posėdis buvo pripažintas neįvykusiu paskiriant kitą parengiamojo posėdžio datą – 2023 m. gegužės 24 d. 14.00 val. Tą pačią dieną teismo šaukimas buvo išsiųstas į atsakovės I. D. darbovietę ir jai įteiktas 2023 m. balandžio 17 d. Atsakovė I. D. 2023 m. gegužės 2 d. sudarė sutartį dėl teisinių paslaugų teikimo su advokate D. Višinskiene dėl atstovavimo civilinėje byloje, kuriai teisėjos 2023 m. gegužės 3 d. rezoliucija buvo suteikta prieiga prie bylos, taip pat atsakovės I. D. atstovės prašymu buvo perkelta 2023 m. gegužės 24 d. 14.00 val. parengiamojo teismo posėdžio data į 2023 m. birželio 6 d. 10.00 val., vėliau ieškovės atstovės advokato padėjėjos Jolantos Ramoškienės prašymu dar kartą perkelta į 2023 m. birželio 28 d. 13.30 val. Atsakovės I. D. atstovė 2023 m. gegužės 30 d. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1029-775/2023 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00392-2022-6). Minėtoje civilinėje byloje priimtam galutiniam procesiniam sprendimui įsiteisėjus, atsakovės I. D. atstovė 2025 m. balandžio 23 d. pateikė prašymą dėl civilinės bylos nagrinėjimo atnaujinimo ir prašymą dėl 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie byloje nustatyti duomenys apie atsakovės I. D. procesinį elgesį proceso pirmosios instancijos teisme metu nepatvirtina ieškovės atskirojo skundo teiginių nei dėl atsakovės I. D. nepriimtų pirmosios instancijos teismo jai siųstų procesinių dokumentų, nei dėl atsakovės I. D. nedalyvavimo 2023 m. balandžio 12 d. parengiamajame posėdyje, esant tinkamai informuotai apie parengiamojo posėdžio datą ir laiką. Priešingai, šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad teismo šaukimas į 2023 m. balandžio 12 d. parengiamąjį posėdį atsakovei I. D. nebuvo įteiktas, todėl jai nebuvo tinkamai pranešta apie šio parengiamojo posėdžio datą ir laiką. Pirmosios instancijos teismo atsakovei I. D. siųsti ieškinys su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti atsakovei asmeniškai 2023 m. sausio 3 d., o teismo šaukimas į 2023 m. gegužės 24 d. 14.00 val. parengiamąjį posėdį (t. y. antrąjį organizuotą parengiamąjį posėdį) įteiktas atsakovei I. D. per darbovietę 2023 m. balandžio 17 d. Vien ta aplinkybė, kad atsakovei I. D. ne iš pirmo karto pavyko įteikti pirmosios instancijos teismo jai siųstus procesinius dokumentus, pati savaime nelemia išvados, kad atsakovė I. D. piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Kitokios išvados nelemia ir tai, kad atsakovė I. D. byloje nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors pagal CPK 142 straipsnio 1 dalį ji turėjo tokią pareigą. Pritartina atsakovės I. D. atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentui, kad susiklosčiusioje situacijoje (kuomet tuo pat metu Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1029-775/2023 buvo sprendžiamas klausimas dėl 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties, kurios pagrindu atsakovė I. D. tapo 16/100 dalių gyvenamojo namo ir 60/731 dalių žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), savininke, panaikinimo ir nebuvo įsiteisėjusio galutinio procesinio sprendimo dėl kilusio ginčo) tai būtų tik dar labiau padidinę bylinėjimosi išlaidas.

29. Antra, nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad 2022 m. sausio 28 d. ir 2022 m. kovo 17 d. ieškovė teikė proceso šalims (bendraturtėms) pasiūlymus, siekdama nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarką. Atsakovė I. D. atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad būtent tada suprato, jog jos teisės yra pažeistos, t. y. jog 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo – pardavimo sandoriu neįsigijo viso suderėto nekilnojamojo turto dalies, nors už jį apmokėjo visą sutartą dalį, dėl ko ir buvo kreiptasi į teismą dėl 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad I. D. 2022 m. liepos 14 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovei L. P. dėl 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kuriuo, be kita ko, prašė grąžinti L. P. nuosavybėn I. D. parduotą nekilnojamąjį turtą. Šio ieškinio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-1029-775/2023 (teisminio proceso Nr. 2-56-3-00392-2022-6). Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi D. G. (ieškovė nagrinėjamoje byloje) L. P. prašymu buvo įtraukta į civilinę bylą Nr. e2-1029-775/2023 trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

30. Nagrinėjamos bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 24 d. kreipėsi Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu atsakovėms I. D. ir B. R. K. dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. 2023 m. balandžio 12 d. parengiamajame posėdyje ieškovės atstovė advokato padėjėja J. Ramoškienė paaiškino, kad ginčas vyksta jau ilgą laikotarpį, jai skambino kolega ir jai yra žinoma, kad atsakovė I. D. bandė ginčyti 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį, kad ieškovė geranoriškai laukia jau labai ilgai ir niekas į priekį nejuda, laukti nebėra ko.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios byloje nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovės atstovei advokato padėjėjai J. Ramoškienei, taigi ir ieškovei, buvo žinoma apie pradėtą procesą civilinėje byloje Nr. e2-1029-775/2023, todėl nėra pagrindo spręsti, kad atsakovė I. D. nesąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, nuslėpdama ieškovei reikšmingas faktines aplinkybes. Be to, ieškovė, netgi sužinojusi apie I. D. iškeltą kitą civilinę bylą Nr. e2-1029-775/2023, nepateikė toje byloje prašymo dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, kas taip pat leidžia manyti, kad pati ieškovė nelaikė, jog yra suinteresuota tos bylos baigtimi.

32. Galiausiai, ieškovės atskirajame skunde dėstomą poziciją, anot kurios, jeigu ji būtų žinojusi, kad atsakovė I. D. kreipėsi į teismą dėl 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, ieškovė nebūtų teikusi ieškinio dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nustatymo (nebūtų patirtos bylinėjimosi išlaidos), paneigia pačios ieškovės nagrinėjamoje byloje atlikti procesiniai veiksmai. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos duomenų, atsakovei I. D. pateikus prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, iki bus priimtas ir įsiteisės Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1029-775/2023, ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo su prašymu nesutiko, o pirmosios instancijos teismui 2023 m. birželio 27 d. nutartimi sustabdžius civilinę bylą, ieškovė pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo manymu, visi šie ieškovės atlikti veiksmai patvirtina, jog ieškovė siekė nagrinėti civilinę bylą dėl naudojimosi tvarkos gyvenamuoju namu ir žemės sklypu nustatymo nepriklausomai nuo to, jog buvo kilęs ginčas dėl dalies šio turto savininko, t. y. nepriklausomai nuo to, kuris asmuo turėtų būti traukiamas atsakovu ieškovės iškeltoje civilinėje byloje. Taigi, atsakovės I. D. patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl pačios ieškovės atliktų procesinių veiksmų.

33. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškovės prašymą dėl proceso netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi, privalėjo išspręsti atsakovės I. D. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Toliau dėstydama argumentus ieškovė teigia, jog bylinėjimosi išlaidų klausimas turėjo būti išspręstas 2025 m. liepos 17 d. nutartimi, kuria buvo tenkintas ieškovės ir atsakovės L. P. prašymas ir patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Dar vėlesniuose argumentuose ieškovė teigia, jog nutartis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš viso negalėjo būti priimta, kol nebus priimtas galutinis sprendimas byloje. Apeliacinės instancijos teismas tokius atskirojo skundo argumentus laiko nepagrįstais.

34. Pažymėtina, jog įstatymai nenumato, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimas privalo būti išspręstas vienokiu ar kitokiu procesiniu sprendimu, net teismui priėmus galutinį sprendimą byloje, tačiau neišsprendus klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismas turi teisę priimti papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atitinkamai pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą išspręsti priimdamas atskirą procesinį sprendimą (teismo nutartimi). Nepriklausomai nuo to, kada buvo priimtas procesinis sprendimas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tai nesudaro pagrindo laikyti, jog pačios bylinėjimosi išlaidos, kurios buvo patirtos, neturėjo būti atlygintinos.

35. Nurodytų argumentų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neprivalėjo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo išspręsti nei tenkindamas ieškovės prašymą dėl proceso netinkamos šalies pakeitimo tinkama šalimi, nei 2025 m. liepos 17 d. nutartimi, kuria buvo tenkintas ieškovės ir atsakovės L. P. prašymas ir patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis. Atsakovė I. D. nebuvo taikos sutarties šalis, dėl ko bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas taikos sutartyje nebuvo ir negalėjo būti sprendžiamas. Patvirtinęs taikos sutartį dalyje dėl turto atidalinimo, tačiau nepriėmęs galutinio sprendimo byloje, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę paskirstyti atsakovės I. D. patirtas bylinėjimosi išlaidas, susidariusias tuo metu, kai atsakovė I. D. buvo turto bendrasavininkė. Tai, jog klausimas buvo išspręstas atskira teismo nutartimi, o ne ta pačia nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

36. Ieškovė atskirajame skunde taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis, kad atsakovės I. D. atstovė atlikto teisinius veiksmus, reikalingus tinkamai pasiruošti atstovauti savo klientę teisme – turėjo susipažinti su ginčo esme, rengtis bylos nagrinėjimui teisme, ruošti procesinius dokumentus. Ieškovė teigia, jog atsakovės I. D. atstovė nedalyvavo nei viename teismo posėdyje, dėl ko neturėjo jiems ruoštis, nesusipažino su bylos medžiaga, o pateikė tik vieną didesnės apimties dokumentą – atsiliepimą į atskirąjį skundą.

37. Iš dalies pritardamas tokiems atskirojo skundo argumentams, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – ir Rekomendacijos) (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punkte nurodoma, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

38. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014). ). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus sprendžia, ar šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų, ar jos turi būti apmokamos, o pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį – ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje visa asmens sumokėta suma pripažįstama bylinėjimosi išlaidomis ir jos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nurodyti kriterijai, esant tam tikroms konkrečioms kiekvienos bylos aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į joje teikiamų teisinių paslaugų apimtį bei pobūdį, gali sudaryti pagrindą priteisti tiek didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų bylinėjimosi išlaidų dydį, tiek mažesnį šių išlaidų dydį, net jeigu jis ir nesiekia maksimalaus Rekomendacijose nurodyto dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-172-313/2022 50 punktas

39. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovei I. D. byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nevisiškai tinkamai taikė aptartas teisės normas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydžiui reikšmingų kriterijų vertinimo.

40. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės I. D. atstovė privalėjo susipažinti su pačia civiline byla tam, kad galėtų parengti prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Iš prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikto išlaidų apskaičiavimo matyti, kad susipažinimas su bylos medžiaga nebuvo laikomas savarankiška teisine paslauga ir buvo vertinamas kaip sudėtinė kitos teisinės paslaugos – prašymo dėl civilinės bylos sustabdymo parengimo – dalis, už kurią atsakovė I. D. advokatei sumokėjo 375 Eur. Iš pateikto išlaidų apskaičiavimo taip pat matyti, kad atsakovei I. D. buvo suteiktos teisinės konsultacijos (sugaišta 1,5 val.), už kurias ji advokatei sumokėjo 225 Eur, už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 27 d. teismo nutarties, kuria buvo sustabdyta civilinė byla, atsakovė I. D. patyrė 825 Eur išlaidas, už prašymo dėl bylos atnaujinimo parengimą ji patyrė 75 Eur išlaidų. Visos suteiktos teisinės paslaugos buvo būtinos ir apskaičiuotas užmokestis advokatei už kiekvieną atskirą teisinį veiksmą, išskyrus atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 27 d. teismo nutarties parengimą, neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių (užmokestis už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą viršija 64,88 Eur (maksimalus dydis apskaičiuojamas taip: 0,4 (8.16 punktas) × 1 900,30 Eur (2022 m. II ketv. (7 punktas)) = 760,12 Eur). Kadangi parengtas atsiliepimas į atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 27 d. teismo nutarties nebuvo didelės apimties, nagrinėtas klausimas nebuvo sudėtingas, nereikalavo teisinių paslaugų kompleksiškumo, specialių žinių reikalingumo, didelių advokato darbo laiko sąnaudų, todėl nebuvo pagrindo atsakovei I. D. priteisti didesnį negu Rekomendacijose nurodytą maksimalų atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo užmokesčio advokatui dydį. Pagal pirmiau aptartas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visą faktiškai ieškovės sumokėtą 825 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 27 d. teismo nutarties parengimą pripažino atitinkančia pagrįstumo kriterijų.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

41. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nors ir tinkamai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, tačiau nepagrįstai visą faktiškai ieškovės sumokėtą 825 Eur sumą advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atskirąjį skundą dėl 2023 m. birželio 27 d. teismo nutarties parengimą pripažino atitinkančia pagrįstumo kriterijų, todėl yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį, sumažinant atsakovei I. D. priteistas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą nuo 1 500 Eur iki 1 435,12 Eur (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

42. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

43. Nors atsakovė I. D. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė priteisti iš ieškovės jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimo su pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartį.

Sumažinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartimi atsakovės I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas bylinėjimosi išlaidas už teisinę pagalbą nuo 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) iki 1 435,12 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt penkių eurų ir 12 euro centų).

Ši Panevėžio apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.