Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2157-752/2023 pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovėms I. D. ir B. R. K. dėl naudojimosi tvarkos patalpomis ir žemės sklypu nustatymo, trečiasis asmuo R. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1) ieškovei paskirti naudotis patalpomis: II-1/1,43, II-2/1,40, II-3/3,38, II-4/5,43, II-5/6,96, II-6/20,30, II-7/13,74, II-8/9,11, IV-1/17,42, ½ (a-1/4,69), ½ (b-1/7,10), 63/100 IV-2/13,14, viso 93, 35 kv. m;

2) atsakovei B. R. K. paskirti naudotis patalpomis: I-1/ 14,36, I-2/7,80, I-3/12,23, I-4/5,31, I-5/1,36, ½ (a-1/4,69), ½ (b-1/7,10), 37/100 IV-2/13,14, viso 51,81 kv. m;

3) atsakovei I. D. paskirti naudotis patalpomis: III-1/18,48, III-2/9,29, viso 27,77 kv. m, įpareigojant atsakovę I. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimamas patalpas b-1 (7,10 kv. m), IV-2 (13,14 kv. m), IV-1 (17,42 kv. m).

1.2 Nustatyti naudojimosi tvarką tarp bendraturčių žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) pagal VĮ Registrų centro 2022 m. rugpjūčio 18 d. parengtą naudojimosi tvarkos žemės sklypu projektą taip:

1) ieškovei paskirti naudotis žemės sklypo dalimi D1- 15 kv. m, D2 - 80 kv. m, bei bendrai su kitomis bendraturtėmis naudotis žemės sklypo dalimi B - 85 kv. m, A - 18 kv. m, viso 198 kv. m žemės sklypo dalimi;

2) atsakovei I. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi E – 29 kv. m, bei bendrai su kitomis bendraturtėmis naudotis žemės sklypo dalimi B – 25 kv. m, A – 6 kv. m, viso 60 kv. m žemės sklypo dalimi;

3) atsakovei B. R. K. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi F – 53 kv. m, bei bendrai su kitomis bendraturtėmis naudotis žemės sklypo dalimi B – 48 kv. m, A – 10 kv. m, viso 111 kv. m žemės sklypo dalimi;

4) trečiajam asmeniui R. B. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi C – 329 kv. m, bei bendrai su kitomis bendraturtėmis naudotis žemės sklypo dalimi A – 33 kv. m, viso 362 kv. m žemės sklypo dalimi.

1.3 Priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

9. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas kilo dėl bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, iki bus išnagrinėta Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1029-775/2023 pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį (2023-08-17 DOK-20500) atsakovei L. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, I. V., dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo, kurioje I. D. reiškia reikalavimus:

9.1 pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno m. 7-ojo notaro biuro notarės J. V., reg. Nr. 7KV-5741, kuria L. P. pardavė, o I. D. pirko 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60/731 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

9.2 taikyti restituciją – priteisti I. D. iš L. P. 58 000 Eur sumą, grąžinti L. P. nuosavybėn 16/100 dalių pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60/731 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Dėl nustatytų faktinių aplinkybių

10. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovei I. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso 16/100 dalis pagal 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o apeliantei – 54/100 dalis pagal 1989 m. gruodžio 12 d. dovanojimo sutartį (e. b. 8-13 l.).

11. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenimis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atsakovei I. D. asmeninės nuosavybės teise priklauso 60/731 dalis (tai sudaro 27,67 kv. m) pagal 2020 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį, o apeliantei – 198/731 dalis pagal 2009 m. rugsėjo 21 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį ir perdavimo-priėmimo aktą (e. b. 14-20 l.).

12. Apeliantė ieškiniu prašo nustatyti tarp bendraturčių naudojimosi tvarką gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpomis ir žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal VĮ Registrų centro 2022 m. gegužės 25 d. parengtą paskaičiavimą, ir atsakovei I. D. paskirti naudotis patalpomis III-1/18,48, III-2/9,29, viso 27,77 kv. m, įpareigojant atsakovę I. D. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti neteisėtai užimamas patalpas b-1 (7,10 kv. m), IV-2 (13,14 kv. m), IV-1 (17,42 kv. m); atsakovei I. D. paskirti naudotis žemės sklypo dalimi E (29 kv. m) i r bendrai su kitomis bendraturtėmis naudotis žemės sklypo dalimi B (25 kv. m), A (6 kv. m), viso 60 kv. m žemės sklypo dalimi.

Dėl privalomo bylos sustabdymo (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas)

13. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Vienas iš privalomųjų bylos sustabdymo pagrindų įtvirtintas CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017 21 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14. Apeliantė teigia, kad teismui, siekiančiam išspręsti šioje byloje pareikštus reikalavimus, nereikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, nes ginčai nagrinėjamose bylose tarpusavyje nesusiję, o faktinė naudojimosi tvarka patalpomis ir žemės sklypu nusistovėjusi nuo 1965 m., laikui bėgant kito tik savininkai. Net ir pasikeitus atsakovei procese, jos nuosavybės dalys liks nepakitusios. Spręsdamas, ar yra tarp dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, teismas turėtų išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėjami civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti byla, tačiau tokių veiksmų teismas nepagristai ir neteisėtai neatliko. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindu sutikti su nurodomais apeliantės argumentais.

15. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad abiejose bylose nagrinėjami ginčai yra susiję. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo gyvenamojo namo patalpomis ir žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini). Kauno apygardos teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1029-775/2023 pagal ieškovės I. D. patikslintą ieškinį atsakovei L. P. sprendžiamas klausimas dėl pirkimo-pardavimo sutarties, kuria I. D. įsigijo 16/100 dalis pastato-gyvenamojo namo ir 60/731 dalis žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

16. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti bendroji, tai yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti.

17. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog bendraturčių ginčai dėl naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo yra specifiniai. Bylos nagrinėjimo metu pateikiami naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos projektai ne visada atitinka abiejų ginčo šalių interesus (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad kol nebus išspręstas sandorio galiojimo (o tuo pačiu ir nuosavybės) klausimas, spręsti naudojimosi tvarkos nustatymo minimu turtu klausimo yra negalima, kadangi naudojimosi teisė yra viena iš nuosavybės teisės elementų.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kitoje civilinėje byloje nagrinėjami klausimai tiesiogiai susiję su šios civilinės bylos dalyko esme, t. y. išsprendus klausimą dėl ginčo patalpų įsigijimo sandorio teisėtumo, bus galima spręsti dėl ginčo patalpų ir žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo. Tuo atveju, jei kitoje byloje būtų priimtas ieškovei I. D. palankus teismo sprendimas, pripažinus negaliojančia dalies gyvenamojo namo ir dalies žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, taikius restituciją I. D. nuosavybės teise šiuo metu valdomas nekilnojamasis turtas (16/100 dalių gyvenamojo namo ir 60/731 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini)) grįžtų nuosavybės teise ankstesnei savininkei L. P.. Nuo kitos civilinės bylos baigties priklausys, kuriam savininkui priklauso dalis gyvenamojo namo patalpų ir žemės sklypo, kurių naudojimosi tvarką prašoma nustatyti. Kol tęsiasi ginčas dėl sandorio, kuriuo I. D. įgijo nuosavybės teisę, ir kol nėra nustatyta, kuris asmuo yra gyvenamojo namo bei žemės sklypo bendraturtis, nėra racionalu nagrinėti bendraturčių ginčą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Priešingu atveju, gali susiklostyti sitaucija, kai tikrasis bendraturtis negalėtų išreikšti savo pozicijos ir apinti savo interesų ginče su kitais bendraturčiais dėl naudojimosi tvarkos. Taigi pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą.

19. Apeliantės teigimu, teismas nepagrįstai teikia prioritetą atsakovės bet kokiam prašymui; nevertina jos elgesio kaip piktnaudžiavimo procesu; atsakovė savo veiksmais vilkina procesą; apeliantė negali neapibrėžtą laikotarpį laukti atsakymų jai rūpimais klausimais; bylos sustabdymas neužtikrina tinkamos apeliantės teisių ir teisėtų interesų gynybos. Tokie apeliantės argumentai nelemia priešingo skundžiamos nutarties vertinimo. Šiuo atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas kitoje byloje, kurioje atsakovė ginčija jos nuosavybės įgijimo pagrindą į ginčo turtą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantės nurodomi argumentai nėra susiję su apeliacijos dalyku. Atskirajame skunde nėra pagrindžiama, kaip konkrečiai tariamas civilinės bylos nagrinėjimo vilkinimas turi įtakos civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu pagrįstumui.

20. Į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties.

21. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.