- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-09
- Bylos Nr.
- 1-2049-992/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-08587-2022-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- G. K.
- Civilinis ieškovas
- Vilniaus teritorinės ligonių kasos
- Kategorijos
viešame žodiniame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, turintis (duomenys neskelbtini), teistas penkis kartus, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 6 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 15 d. baudžiamuoju įsakymu skirtomis bausmėmis dalinio, paskirta galutinė subendrinta 90 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. sutrikdė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: V. V. 2022 m. kovo 13 d., apie 15 val., būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,02 promilės etilo alkoholio koncentracija, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje, žodinio konflikto metu, adresu (duomenys neskelbtini), prie prekybos centro UAB „Palink“, išsitraukęs atlenkiamą peilį, mosikuodamas juo, tyčia, ne mažiau kaip keturiais veiksmais perpjovė nukentėjusiajam G. K. po vieną kartą kairės plaštakos delno paviršiuje, kaklo kairėje pusėje ir padarė dvi pjautines žaizdas kairės rankos nugarinėje pusėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip veikdamas padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais savo veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. V. paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino, sutiko duoti parodymus ir teismui paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną susitikęs su nukentėjusiuoju vartojo alkoholį. Po to nuėjo į parduotuvę apsipirkti, ten dėl 0,80 eurocentų grąžos tarp jo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas: kaltinamasis sumokėjo už prekes ir jam turėjo atiduoti grąžą, tačiau pinigų jis nerado, nepasiėmė. Pardavėja pasakė, kad grąžą paėmė asmuo, stovėjęs jam už nugaros, tai buvo G. K., kuris neigė ėmęs pinigus. Jis G. K. pavadino žiurke. Kai išėjo į lauką, G. K. jam stvėrė už peties, kita ranka bandė suduoti 2-3 smūgius, tačiau jis [kaltinamasis], norėdamas išvengti smūgių, pasilenkė, išsitraukė sulenkiamą peiliuką ir nežiūrėdamas mojavo peiliuku. Kai G. K. jį paleido, pamatė, kad kraujuoja G. K. rankos, kaklas. Nuėjo į parduotuvę paprašyti popieriaus, kad sustabdytų kraujavimą. Apsauginis iškvietė medikus. Vėliau prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo visas konflikto aplinkybes ir atidavė peiliuką. Savo elgesį vertina labai blogai. Stengsis atlyginti civilinį ieškinį. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.
Kadangi kaltinamasis V. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino, padarytos veikos nėra labai sunkios, veikų padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. K. parodė, kad 2022 m. kovo 13 d., apie 15.00 val., parduotuvėje „IKI“, esančioje (duomenys neskelbtini), su iš matymo pažįstamu asmeniu, kurio nei vardo, nei pavardės nežino, pirko alkoholį. Prie kasų pažįstamas jį apkaltino 0,80 euro centų vagyste. Jam atsakė, kad jokių centų neėmė. Išėjus iš parduotuvės tarp jų dėl pinigų kilo konfliktas, kurio metu pažįstamas, mosikuodamas peiliu, kurį turėjo prie savęs, perpjovė jam kairės rankos riešą, taip pat pataikė į kaklo sritį. Pajuto fizinį skausmą, ranka ir kaklas pradėjo stipriai kraujuoti. „IKI“ parduotuvės apsaugos darbuotojo paprašė, kad iškviestų jam medikus. Su medikais atvyko ir policijos pareigūnai, kuriems jis papasakojo įvykio aplinkybes ir nusakė pažįstamo bruožus. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas jį pristatė apžiūrai į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, jam buvo susiūtos pjautinės žaizdos, jis buvo paguldytas į stacionarą (1 t., 39 - 42 b. l.).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. A. parodė, 2022 m. kovo 13 d., apie 14.59 val., išgirdusi riksmus, sklindančius iš lauko, per langą pamatė du vyrus, kurie konfliktavo, šūkavo vienas ant kito, tačiau rimtesnių apsistumdymų nebuvo, kraujo ar grumtynių žymių aplinkui matyti nebuvo. Vienas iš vyrų laikė tamsios spalvos peilį, kuris buvo šiek tiek lenktas. Kadangi vyrai ir toliau konfliktavo, trikdė viešąją tvarką, ji nuėjo į kitą kambarį pasiimti telefono, kad galėtų paskambinti Bendrojo pagalbos centro telefonu. Skambindama pagalbos numeriu grįžo prie lango ir aplinkui vyrus, ant žemės, pamatė kraują. Matė, jog sužeistas yra vyras, kuris dėvėjo kepurę su snapeliu, jam lyg bėgo kraujas iš riešo. Vyrai konfliktavo mažiau, kartu lyg niekur nieko pasiėmė šalimais buvusį butelį ir nuėjo link parduotuvės „IKI“. Vyrai buvo dingę apie 2 - 3 minutes. Po to vyras, kuris turėjo peilį, vienas grįžo atgal link įvykio vietos ir pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini). Ji vėl paskambino policijos pareigūnams, kad galėtų pranešti, kur šalinasi vyras ir kaip jis atrodo (1 t., 33 - 36 b. l.).
BIRT ataskaitų žiūrylėje 2022 m. kovo 13 d. užfiksuotas pranešimas, kad pranešėja per langą mato, kaip mušasi du vyrai, vienas iš jų turi peilį. Vienam vyrui kraujuoja ranka (1 t., 15 b. l.).
(duomenys neskelbtini) Ž. A. 2022 m. kovo 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 13 d., 15.10 val., gautas pranešimas apie du besimušančius vyrus, kurių vienas turi peilį. Nurodytas adresas, vyrų identifikaciniai požymiai. Nurodyta, kad vyras su peiliu nuėjo link (duomenys neskelbtini) stotelės. Atvykus į vietą pastebėtas nurodytus požymius atitinkantis vyras - V. V., kuris pripažino, kad tarp (duomenys neskelbtini) gatvės susimušė su draugu, kuris iš jo norėjo paimti pinigus. Kadangi draugas yra stipresnis, panaudojo peilį. Vyras iš kuprinės ištraukęs peilį perdavė jį pareigūnams; pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Prie tarnybinio pranešimo pridėtas tamsios spalvos atlenkiamas peilis (1 t., 17 b. l.).
2022 m. kovo 13 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad Ž. A. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė juodos spalvos atlenkiamą peilį, pavadinimu „Kandar“, Nr. Z.373551 (1 t., 77-78 b. l.).
2022 m. balandžio 15 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje nurodyta, kad juodos spalvos atlenkiamas peilis su užrašu „Kandar“, Nr. Z.373551 yra pramoninės gamybos lenktinis kovinis „karambit“ tipo peilis, turintis geležtės fiksavimo mechanizmą. Peilis šaltiesiems nešaunamiems ginklams nepriskiriamas (1 t., 122 - 125 b. l).
2022 m. kovo 13 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės, parduotuvės įėjimo, pėstiesiems skirto praėjimo tarp parduotuvės „IKI“ ir (duomenys neskelbtini), esančio namo, apžiūra. Prie apžiūros protokolo pateikta įvykio vietos fotolentelė (1 t., 18, 21-30 b. l.).
2022 m. kovo 28 d. kitų objektų apžiūros protokole pateikta pareigūnų uniformų kameros 1731 dviejų įrašų apžiūra, kur 2022 m. kovo 13 d., 15.09.25 val. ir 15.14.25 val. užfiksuotas su policijos pareigūnais bendraujantis nukentėjusysis, pareigūnams aiškinęs įvykusio konflikto priežastis, taip pat nurodęs įvykio vietą, kur buvo sužalotas. Įraše ant grindų matomos kraujo dėmės (2 t., 87 - 88 b. l.).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1038/2022 (01) nurodyta, kad G. K. nustatytos dvi pjautinės - durtinės žaizdos, po vieną kaklo kairėje pusėje, kairės plaštakos delniniame paviršiuje ir dvi pjautinės žaizdos kairės rankos nugarinėje pusėje. Sužalojimai padaryti pjaunančių - duriančių savybių turinčiu daiktu ar įrankiu, galimai peiliu, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Sužalojimas visumoje vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes žaizdos gijimas kakle užtruko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu (1 t., 97 - 98 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
Bylą nagrinėjant teisme V. V. pripažino, kad tarp jo ir nukentėjusiojo G. K. parduotuvėje dėl 0,80 eurocentų, kuriuos galimai paėmė G. K., kilo konfliktas, kaltinamasis aiškiai ir išsamiai teismui išdėstė nusikaltimo padarymo aplinkybes, pripažino, kad mojavo peiliu priešais nukentėjusįjį ir perpjovė jam kairės rankos riešą, pataikė į kaklo sritį. Šios kaltinamojo ir nukentėjusiojo nurodytos įvykio aplinkybės iš esmės sutampa su tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos M. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Tikslinga pažymėti, kad M. A. nurodyti peilio, kurį konflikto metu su savimi turėjo vienas iš asmenų, požymiai iš esmės sutampa su požymiais peilio, kurį pareigūnams iš karto po įvykio pateikė V. V..
Nagrinėjamu atveju V. V. veiksmai – tai, kad jis konflikto metu be jokios pateisinamos priežasties peiliu sužalojo G. K., vertintini kaip įžūlūs BK 284 straipsnio prasme. Tokio pobūdžio veiksmai ne tik sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir buvo pavojingi, tačiau ir neatitinka visuomenėje priimtinų elgesio normų, moralės požiūriu nepriimtini, neadekvatūs, šokiruojantys aplinkinius, t. y. pažeidžia nustatytas elgesio normas viešoje vietoje ir kartu demonstruoja nepagarbą ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkiniams.
Tai, kad asmens veiksmai buvo atlikti ant pėsčiųjų takelio, netoli gyvenamųjų namų ir prekybos centro, dienos metu, kur nuolat vaikšto žmonės, be to šį įvykį pro langą matė ir apie jį Bendrojo pagalbos centro telefonu pranešė viena iš namo gyventojų, tik įrodo, jog šioje vietoje lankosi ir vaikšto žmonės, kas neabejotinai patvirtina aplinkybę, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta laikytina vieša vieta.
Nors kaltinamasis bylos nagrinėjimo metu bandydamas švelninti esamą situaciją savo veiksmus bandė teisinti tuo, kad išėjus į lauką G. K. jam smūgiavo, dėl ko jis, siekdamas apsiginti nuo tokių nukentėjusiojo veiksmų išsitraukęs peilį ėmė juo mosuoti, tačiau, įvertinus bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad nagrinėjamu atveju V. V. buvo kilęs tiesioginis ir realus pavojus, dėl ko jis buvo priverstas gintis peiliu. Iš nustatytos įvykio eigos matyti, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo žodinis konfliktas dėl G. K. paimtų pinigų kilo dar parduotuvėje, tada tęsėsi parduotuvės kieme. Kaltinamasis pripažino, kad dėl šio įvykio galėjo iškviesti policijos pareigūnus, tačiau dėl mažos sumos, V. V. teigimu, to daryti nevertėjo. Taigi, šioje situacijoje kaltinamasis, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, nekvietė policijos pareigūnų, o sąmoningai pasirinko smurtinio elgesio variantą, kurio metu panaudojo peilį ir tokiais veiksmais buvo sukelti byloje nurodyti padariniai.
Aptartos aplinkybes suteikia pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamasis suvokė, kad viešoje vietoje konfliktuodamas su nukentėjusiuoju, peiliu suduodamas nukentėjusiajam G. K. smūgius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Įvertinus veikos motyvus, nustatytų įžūlių veiksmų intensyvumą, darytina išvada, jog kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis savo įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką.
Sunkaus, nesunkaus ir nežymaus sveikatos sutrikdymų medicininius kriterijus apibrėžia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės (BK 141 straipsnis), jų 2 punkte, be kita ko, nurodyta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą, išskyrus šių taisyklių 6.9 punkte nurodytus atvejus (atvejai, susiję su psichikos sutrikimo laipsnio ir masto nustatymu), nustato teismo medicinos ekspertai. Šių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatomas, kai dėl sužalojimo ar susargdinimo nebūna šių taisyklių III skyriuje „Sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 str.)“ nustatytų padarinių, bet, be kita ko, sužalojimas ar susargdinimas sutrikdo sveikatą ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (7.1 punktas). Kai sužalojimas arba susargdinimas sveikatą sutrikdo ne ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas (9 punktas).
Teismas neturi pagrindo abejoti konflikto metu G. K. padarytų sužalojimų mastu, kadangi byloje pateiktoje 2022 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1038/2022 (01), remiantis G. K. apžiūros bei medicininių dokumentų duomenimis, G. K. nustatytos dvi pjautinės - durtinės žaizdos, po vieną kaklo kairėje pusėje, kairės plaštakos delniniame paviršiuje ir dvi pjautinės žaizdos kairės rankos nugarinėje pusėje. Kadangi žaizdos gijimas kakle užtruko ilgesnį nei 10 dienų laikotarpį, sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. V. V. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį yra teismo teisė, kurią jis gali realizuoti tik esant visiems BK 38 straipsnyje numatytiems pagrindams: 1) asmuo prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjimu atveju kaltinamasis V. V. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pilnai pripažino, davė parodymus dėl esminių bylos aplinkybių, susitaikė su nukentėjusiuoju, kuris posėdžio metu patvirtino, kad sutinka taikytis ir pretenzijų V. V. neturi.
Bylos nagrinėjimo metu G. K. sumažino pateikto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos reikalavimą, tačiau kaltinamasis pateiktų civilinių ieškinių nei G. K., nei Vilniaus teritorinei liginių kasai nėra atlyginęs, byloje nėra pateiktas susitarimas dėl pateiktų civilinių ieškinių atlyginimo laiko, būdo, periodiškumo ir kitų reikšmingų aplinkybių. Be to, sprendžiant klausimą dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, teismo vertinimu, negalima konstatuoti, jog egzistuoja ir kita BK 38 straipsnio 4 punkte numatyta sąlyga - pagrįstas manymas, jog asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. V. V. praeityje ne kartą teistas, nagrinėjamu atveju nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, baustas administracine tvarka, tad nėra pagrindo manyti, jog asmuo ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Byloje nenustačius BK 38 straipsnyje įtvirtintų imperatyvių pagrindų visumos, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo V. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.
Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skirtinos bausmės
Už BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.
Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skirta laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.
Iš bylos duomenų matyti, kad V. V. nusikalto tuo metu, kai turėjo neišnykusį ir nepanaikintą teistumą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimai padaryti recidyvisto (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ir tai, kad V. V. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus (alkotesterio rodmenų kvito duomenimis V. V. 2022 m. kovo 13 d. nustatytas 1,02 prom. girtumas (2 t. 53 b. l.)), kas šiuo atveju turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). V. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltininko kaltės formą ir rūšį - V. V. padarė du tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, nustatytas atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
Analizuojant V. V. asmenybę nustatyta, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nuolatinių pajamų negaunantis, (duomenys neskelbtini), teistas, baustas administracine tvarka, nemokantis jam skirtų administracinių nuobaudų. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale gydytas nuo (duomenys neskelbtini), nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Byloje pateikta 2022 m. balandžio 15 d. specialisto išvada patvirtina, kad V. V. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. V. už abi nusikalstamas veikas paskyrus sankcijoje numatytą griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą, kurios dydis kiekvienu atveju nustatytinas kiek didesnis už šios bausmės rūšies minimumą. Nors BK 284 ir 138 straipsnio 1 dalies straipsnių sankcijoje yra numatyta ir švelnesnių už laisvės atėmimo bausmių, tačiau nagrinėjamu atveju, įvertinus bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visumą, nei vienos jų skirti teismas nemato pagrindo.
V. V. padarytos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už atskiras veikas skirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei laisvės atėmimo bausmei apimant švelnesnę laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų paskiriant jam pareigas, kurių visuma turės poveikį kaltininkui ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų.
Nustatyta, kad V. V. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, nuolatinių pajamų negaunantis, (duomenys neskelbtini), neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis praeityje teistas, baustas administracine tvarka, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį bei rodo, jog praeityje teismų jam taikytos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, V. V. savo elgesio nekeitė ir įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, vien paminėti aspektai, V. V. praeityje padarytų nusikaltimų bei administracinių nusižengimų vertinimas, neatsižvelgus į jo elgesį po šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo bei kitas aplinkybes, neatitiktų teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo. Manytina, kad bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti V. V. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant ir jam paskiriant įpareigojimus dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 6.00 val. ryto neišeiti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Teismo vertinimu, griežta kompetentingos institucijos kontrolė probacijos laikotarpiu bus daug efektyvesnė poveikio priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus, nei realus laisvės atėmimo bausmės atlikimas.
Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, jo socialinius ryšius, aplinkybę, kad asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena nakvynės namuose, V. V. intensyvi priežiūra neskirtina. Teismo vertinimu, įpareigojimų paskyrimas kaltinamajam užtikrins tiek paties kaltinamojo, tiek visuomenės interesų įgyvendinimą.
Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo
V. V. buvo sulaikytas nuo 2022 m. kovo 13 d., 15.15 val., iki 2022 m. kovo 14 d. 15.25 val. (2 t., 48, 50 - 51 b. l.). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, į bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 1 (vienai) vienai laisvės atėmimo dienai.
2022 m. kovo 14 d. nutarimu V. V. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina (2 t., 68 b. l.).
Dėl civilinių ieškinių
Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 307,79 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriuo taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki visiško žalos atlyginimo. 2022 m. balandžio 22 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (1 t., 60 - 65 b. l.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstas, iš kaltinamojo priteistina 307,79 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei aktualiausia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, numatančia, kad teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant civilinio ieškovo reikalavimui, gali priteisti CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytas procesines palūkanas nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas, atsižvelgiant į tai, kad byloje civiliniu ieškiniu prašoma ne tik priteisti patirtą neturtinę žalą, tačiau ir 5 procentus procesinių palūkanų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki reikalavimų įvykdymo, iš V. V. taip pat priteisiamos ir procesinės palūkanos, kurios skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
G. K. byloje pateikė civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis pirminiame pareikštame civiliniame ieškinyje vertino 10 000 Eur. 2022 m. balandžio 1 d. nutarimu G. K. pripažintas nukentėjusiuoju (1 t., 48-49 b. l.). Bylą nagrinėjant teisme G. K. pakeitė pateikto civilinio ieškinio reikalavimą ir jį sumažino iki 500 Eur.
BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.
Pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, paprastai priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-15-648/2017, Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-37/2014 ir kitos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.
Spręsdamas nukentėjusiajam G. K. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl V. V. veiksmų nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas, jam buvo nustatytos dvi pjautinės - durtinės žaizdos, po vieną kaklo kairėje pusėje, kairės plaštakos delniniame paviršiuje ir dvi pjautinės žaizdos kairės rankos nugarinėje pusėje. Savaime suprantama, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumų, jam buvo būtina lankytis gydymo įstaigose, vartoti vaistus. Bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis sutiko su pareikštu civilinio ieškinio dydžiu, pažadėjo padarytą žalą per tam tikrą laiką atlyginti. Teismo vertinimu, G. K. pateiktas patikslintas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteistina 500 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui.
Kompaktinis diskas paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-2049-992/2022.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, – vokas su nuoplova (2022 m. balandžio 7 d. kvitas, serija Nr. BBB ) ir peilis (2022 m. balandžio 28 d. kvitas, serija BBB Nr. 2PK005734), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini (1 t., 131 - 132, 133 - 136 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę be intensyvios priežiūros.
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. V. paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, V. V. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. V. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; nuo 23.00 val. iki 06.00 val. ryto neišeiti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymosi įstaigoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.
V. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022 m. kovo 13 d., 15.15 val., iki 2022 m. kovo 14 d., 15.25 val. (dvi paros).
Kompaktinį diską palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-992/2022.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti, – voką su nuoplova (2022 m. balandžio 7 d. kvitas, serija Nr. BBB ) ir peilį (2022 m. balandžio 28 d. kvitas, serija BBB Nr. 2PK005734), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Tenkinti nukentėjusiojo G. K. civilinį ieškinį, iš V. V. priteisti G. K. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį, iš V. V. priteisti 307,79 Eur (tris šimtus septynis eurus 79 eurocentus) turtinės žalos, patirtos dėl G. K. gydymo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.