Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-312-992/2022

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2022-05-24Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2022-11-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-24
Bylos Nr.
1-312-992/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09211-2021-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
E. K.
Nukentėjusysis
E. N.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Benediktas Paulauskas, Girdutis Vainius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-312-992/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09211-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.2.4.4.1.; 1.2.26.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 24 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Eglei Gurskajai,vertėjaujant S. K., A. M. Zenging, Muhamed F. G., J. P. – Kariniauskienei,dalyvaujant prokurorams Oksanai Leontjevai, Aušrai Zakarkienei,

kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokato padėjėjui A. Ž., gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,

nukentėjusiajam E. N., jo atstovui advokatui Girdučiui Vainiui,nedalyvaujant civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, studijuojantis, dirbantis pagal individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. sutrikdė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis: E. K. 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 5.00 val., viešoje vietoje, šalia prekybos centro „Centro pasažas“, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 18, žodinio konflikto metu, kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. N. ne mažiau kaip keturis smūgius į galvos sritį, tuo padarydamas E. N. dešinės pusės skruosto lanko lūžį, odos nubrozdinimus krūtinės dešinėje pusėje, vertinamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip savo tyčiniais veiksmais, elgdamasis įžūliai ir moralės požiūriu nepriimtinai, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, savo kaltės nepripažįsta, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad jis teikia pavėžėjimo paslaugas, įvykio dieną E. N. elgėsi įžūliai ir agresyviai. E. N. įlipęs į jo vairuojamą pavėžėjo automobilį atsisėdo dešinėje pusėje, šalia vairuotojo, pradėjo keiktis ir negražiai kalbėti. Pagal taisykles, į automobilį galėjo įlipti tik trys asmenys, o įlipo keturi. Kadangi buvo keturi asmenys, tai pagal taisykles turėjo įvesti keturis adresus, kaip apie tai pasakė klientams, jie pradėjo keiktis, elgtis agresyviai, todėl jis sustojęs paprašė išlipti. Asmenys apie 10 - 15 min. iš automobilio neišlipo. Vėliau išlipo trys automobilio gale sėdėję asmenys. E. N. liko, nenorėjo išlipti, keikėsi. Jis [kaltinamasis] mandagiai jam pasakė išlipti ir galbūt ranka jį stumtelėjo, bet netrenkė. Draugai vos ne per prievartą ištraukė E. N. iš automobilio. E. N. toliau keikėsi, elgėsi agresyviai, jam pradėjus važiuoti, spyrė į automobilio dešinės pusės dureles ir jas apgadino. Dėl tokio nukentėjusiojo veiksmo sustojo. Kadangi asmenys su juo elgėsi agresyviai, pasiėmė elektrošoką. Norėjo, kad elektrošoko skleidžiamas garsas atgrasytų, išsigąsdintų. Pamatęs elektrošoką asmuo susinervino, pradėjo jam smūgiuoti, jis atsitraukinėjo atgal, po to pradėjo bėgti G. prospektu ir šauktis pagalbos. Asmenys jį vijosi. Elektrošoku jis nepalietė nei vieno asmens, kadangi prietaisas neveikė, leido tik garsą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad, jo manymu, E. N. jau buvo susižeidęs prieš įlipdamas į automobilį, kadangi jo nosis buvo kreiva ar sulaužyta. E. N. stumtelėjo ranka norėdamas, kad jis išliptų iš automobilio, tačiau tai nebuvo smūgis. Nepamena, jog būtų lietęs E. N. drabužius. Elektrošokas skleidė garsą ir E. N. pradėjo jį mušti, šaukė, kad jis mestų prietaisą. Elektrošoku E. N. nelietė, elektrošoko pagal paskirtį nenaudojo, tik paleido garsą. Atvykus policijos pareigūnams, asmenys jį įžeidinėjo kalbėdami, kad jie - kiaulės musulmonai. Policijos pareigūnai nufotografavo mašinai padarytus apgadinamus. Jį ir E. N. sulaikė. Po šio įvykio jis [kaltinamasis] jautėsi prastai, negalėjo mėnesį ar du dirbti. Pagarsinus kaltinamojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 142-144 b. l.), kaltinamasis parodė, kad parodymai buvo duoti anglų kalba ir tai ne viskas, ką jis norėjo pasakyti. Parodymus, duotus turkų kalba, prašo laikyti tikrais. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. K. parodė, kad dirba taksi vairuotoju (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 12 d. Gedimino prospekte, netoli parduotuvės „Zara“, į jo automobilį įlipo 4 keleiviai: dvi merginos ir du vaikinai. Jis jiems paaiškino, kad taisyklės draudžia jam vežti keturis asmenis, tačiau asmenys buvo konfliktiški. Nenorėdamas veltis į konfliktą, paaiškino, kad kviesdami taksi per (duomenys neskelbtini) programėlę jie turėjo nurodyti ne vieną, o kelis adresus, nes jie norėjo važiuoti keliais adresais. Pradėjus klausinėti adresų, keleiviai atsisakė nurodyti kitus adresus, kur juos reikia vežti bei tai pažymėti programėlėje. Jis pradėjo jiems aiškinti, kad jis negali jų vežti. Šalia jo sėdėjęs keleivis E. N. pradėjo elgtis labai agresyviai, keiktis necenzūriniais žodžiais. Dėl tokio vaikino elgesio atsisakė juos vežti, bet tada keleiviai jį apkaltino, kad jis nuvažiavęs nuims nuo jų kortelės pinigus. Programėlėje parodė, kad kelionė yra baigta ir kad pinigai nuskaičiuoti nebus. Jo paaiškinimas E. N. netiko ir jis toliau jį keikė. Kitiems keleiviams parodė, kad jo programėlėje yra nuliai, tada keleiviai pradėjo lipti iš automobilio, o E. N. liko automobilyje, lipti nenorėjo, toliau su juo ginčijosi. Nenorėdamas jokių konfliktų, ramiai sakė, kad išliptų. E. N. iš automobilio ištraukė draugas. Likęs automobilyje, matė, kaip draugas E. N. laikė, dėl to E. N. dar labiau pyko. Pradėjęs važiuoti, matė, kaip E. N. stipriai spyrė į automobilio dureles. Sustojęs išlipo, sugriebęs E. N. už drabužių pasakė, kad kvies policiją. Viena mergina sutiko, kad būtų iškviesti policijos pareigūnai. Kol jis kalbėjo su mergina, E. N., tuo metu stovėjęs jam iš kairės, sudavė kumščiu į veidą ir pataikė jam į apatinę lūpą, jam iš lūpos pradėjo tekėti kraujas. Nuo minėto smūgio jis pargriuvo. Kadangi rankose turėjo telefoną, griūdamas sudaužė telefoną. Pargriuvusį E. N. pradėjo spardyti jį kojomis į įvairias kūno vietas, daugiausiai pataikydamas į galvos, į pilvo sritį, jam buvo suduota ne mažiau 30-40 smūgių, tikslaus skaičiaus pasakyti negali. E. N. tuo metu mušė jį vienas. Kai jis atsistojo, norėdamas pagąsdinti E. N., kad jis nurimtų, ištraukė iš kelnių elektrošoką ir jį įjungė, t. y., paspaudė garso veikimą. E. N. elektrošoku neprilietė. E. N. lyg nurimo ir žengė žingsnį atgal, tačiau po to priėjo prie jo [kaltinamojo] ir sudavė jam kumščiu į veidą. Pamatęs, kad E. N. nerimsta, išmetė elektrošoką ant žemės. Bandydamas gintis E. N. sudavė 2-3 smūgius į veidą ir tai padarė tik tam, kad E. N. nusiramintų, kadangi kitaip negalėjo nuo jo apsiginti. Parodytas elektrošoko prietaisas E. N. neišgąsdino, jis nenurimo ir toliau elgėsi agresyviai. Tuo metu antras keleivis D. M., pamatęs, kad jie mušasi, pradėjo ginti E. N.. D. M. sudavė jam ne mažiau 5 smūgių į veidą, taip gindamas E. N.. Jam teko gintis prieš du vaikinus. Visa tai pamatęs pravažiuojančio taksi (duomenys neskelbtini) vairuotojas, jo kolega C. G. sustojo ir norėjo išskirti. C. G. rankomis juos išstūmė, išskyrė, matė, kaip D. M. sudavė jam į akies sritį, matė kraujosruvą. Bandydamas atsigauti, pamatė, kad gulintį ant žemės C. G. spardo E. N., D. M. ir merginos. Visą laiką šaukė, kad jie kviestų policiją. Jis pakėlė C., buvo pribėgęs prie parduotuvės „Zara“ prašyti kitų taksi vairuotojų pagalbos, tačiau šie į įvykį nesikišo. Tada grįžo prie savo automobilio, visą tą laiką E. N. bėgiojo jam iš paskos konfliktuodamas. Bandant pabėgti nuo E. N., atvažiavo policijos pareigūnai, kurie bandė aiškintis situaciją. E. N. tuo metu pradėjo verkti, sakyti, kad tai jis nukentėjo, pradėjo reikšti neapykantą, išvadino jį kiaule musulmonu ir liepė grįžti jam į savo šalį. Tuo metu policijos pareigūnai stovėjo ir nieko nedarė, nes nemokėjo angliškai. Pažymi, kad E. N. nosis dar iki įvykio, t. y., iki jam įlipant į automobilį jau buvo pakrypusi, kreiva, deformuota, spėja, kad jis užsiiminėjo boksu ir ta nosis jau buvo pakrypusi. Jis E. N. nemušė, smūgius jam sudavė tik gindamasis, elektrošoku nesudavė (1 t., 142 - 144 b. l.).

Liudytojas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog pranešėjas iškvietė taksi, o taksi vairuotojas naudojo tazerį. Įvykio vietoje, Gedimino prospekte, prie V. Kudirkos aikštės, prie jų priėjo keleivis ir taksi vairuotojas. Paaiškino, kad keleivis iškvietė taksi, kad taksi vairuotojas atsisakė vežti, kadangi keleivis buvo neblaivus. Keleivis trenkė jam per veidą, o išlipęs iš automobilio trenkė į automobilį. Vairuotojas išlipo su tazeriu. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad abu asmenys pasakojo apie suduotus smūgius. Taksi vairuotojas nurodė, kad tazerį buvo išsitraukęs gynybos tikslais, kadangi keleivis trenkė į automobilį ir spyrė jam [taksi vairuotojui] į galvą. Kiek pamena, nukentėjusysis skundėsi, kad prieš jį buvo panaudotas elektrošokas, rodė pilvo ar nugaros sritį, tačiau atsisakė būti apžiūrimas. Jo manymu, nukentėjusysis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kaltinamasis nurodė, kad jam buvo smūgiuota automobilyje, nenurodė, kad sudavė smūgius nukentėjusiajam. Smurto žymių nesimatė, tačiau matėsi raudonos dėmės. Jiems [pareigūnams] atvažiavus, situacija buvo aprimusi, asmenys nebuvo nusiteikę agresyviai, bet kiek asmenų dalyvavo muštynėse, pasakyti negali. Medikai atvyko vėliau, tada nukentėjusysis elgėsi truputį agresyviau. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., 108-109 b. l.), liudytojas parodė, kad be jų ekipažo buvo dar vienas ekipažas. Informacija apie kaltinamąjį buvo gauta iš kito ekipažo, kadangi jie daugiau bendravo su kaltinamuoju. Kaltinamajam ant lūpos buvo matomas kraujas, tačiau medikai pasakė, kad skubios pagalbos nereikia.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. B. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 4.59 val., nustatytame maršrute patruliuojant su vyriaus. patruliu M. M. ir vyriaus. patrule G. B., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, jog Gedimino pr. 16 prieš 5 min. tarp pranešėjos ir taksisto vyko konfliktas, taksistas panaudojo elektrinį taserį. Vykstant į įvykio vietą, buvo gautas pranešimas apie tuo pačiu adresu įvykusias 8 asmenų muštynes. Atvykus nurodytu adresu gatvėje pastebėjo daug asmenų, prie jų iškart priėjo D. M. ir E. N., kurie paaiškino, jog norėdami važiuoti namo išsikvietė pavėžėjus. Į vietą atvyko automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. N. įlipus į automobilį vairuotojas pasakė jam išlipti, atsisakė jį vežti nurodydamas, kad šis yra stipriai išgėręs. E. N. iš automobilio neišlipo, paklausė vairuotojo, kodėl jis neveža neblaivių žmonių. Vairuotojas tapo agresyvus, ėmė šaukti ir ranka vieną kartą trenkė jam į dešinį skruostą. E. N. iškart išlipo iš automobilio ir koja spyrė į automobilį. Vairuotojas kurį laiką sėdėjo automobilyje, vėliau išlipęs iš jo išsitraukė elektros impulsinį prietaisą „Taser“, kurį panaudojo prieš E. N.. Jis gindamasis koja spyrė vairuotojui į veidą, tada prasidėjo didesnis konfliktas ir muštynės. Kartu su E. N. buvo A. N.. Automobilio Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. paaiškino, jog atvyko nurodytu adresu pagal kvietimą, į jo automobilį įlipo neblaivus vyras, todėl E. K. atsisakė jam suteikti pavėžėjo paslaugas ir paprašė išlipti iš automobilio. Vyras išlipti atsisakė ir liepė jį vežti į nurodytą vietą. E. K. dar kartą paprašė asmens išlipti iš automobilio ir paaiškino, kodėl jo neveš. Supykęs vyras rankos kumščiu trenkė jam į veidą, į lūpas. Tuomet išlipo iš automobilio ir spyrė į automobilį. E. K. išlipo iš automobilio ir norėdamas apsiginti ištraukė elektros impulsinį prietaisą „Taser“. Šiuo prietaisu jis norėjo išgąsdinti asmenį ir jį atbaidyti. Automobilis Toyota nebuvo apgadintas, jokių sugadinimų žymių nustatyta nebuvo. Ant E. K. lūpų matėsi kraujas, tačiau medikų pagalbos jis atsisakė. Į įvykio vietą atvyko GMP 0803, kurie apžiūrėjo E. N., į gydymo įstaigą nevežė, sveikatos sutrikimų nenustatė (1 t., 108-109 b. l.).

Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jie išsikvietė (duomenys neskelbtini) taksi. E. N. sėdėjo šalia vairuotojo, ji už vairuotojo, per vidurį sėdėjo A. ir po to D. K. B. taksi reikia nurodyti, kur važiuoji. Kaip galutinė stotelė buvo nurodytas jų namų adresas, vairuotojo prašė prasukti pro Šiaurės miestelį, kur gyveno A. N. su E. N. ir tada jau važiuoti nurodytu adresu. E. N. kalbėjo angliškai, tačiau apie ką kalbėjo, ji negirdėjo. Kiek pavažiavęs vairuotojas sustojo ir pareikalavo išlipti. Nežino, kodėl vairuotojas taip pasielgė. Suprato, kad reikia išlipti tik tada, kai D. pasakė, kad reikia lipti. Jie visi išlipo. Ji išlipo pro galines kairės pusės dureles, o A. N. ir D. M. išlipo pro kitas dureles. Tada išlipo ir vairuotojas, kuris, kaip suprato, išgirdo, kad buvo trenkta į automobilį. Ji girdėjo stiprų garsą - lyg kas garsiai trenktų durelėmis, tačiau ji nieko nematė, garsas buvo iš kitos automobilio pusės. Išlipęs vairuotojas agresyviai artinosi prie jų. Vairuotojas išsitraukė tazerį, pirma taikėsi į D. M., po to į E. N., palietė jo drabužius. Laikydamas rankose bandė priliesti, buvo girdimas tazerio garsas. Atsirado daugiau vairuotojo draugų. A. N. iškvietė policijos pareigūnus. Ji [liudytoja] buvo labai išsigandusi, šaukė, kad visi nusiramintų. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad tą vakarą jie vartojo alkoholį, tačiau nebuvo stipriai girti. Veiksmas vyko Gedimino prospekte, šalia viešbučio Novotelis. Buvo tamsu. Jai išlipus iš automobilio buvo girdimas stipriai uždaromų durų garsas, po to išlipo vairuotojas, kuris, kaip jai pasirodė, buvo nusiteikęs agresyviai. Toks įspūdis jai susidarė dėl asmens stovėsenos, eisenos, atkištos krūtinės. Vairuotojas puolė E. N.. E. N. nebuvo agresyviai nusiteikęs, tačiau pamatęs ateinantį agresyviai nusiteikusį vairuotoją, gindamasis spyrė jam iš kojos į žandą. Nepamena, tačiau lyg ir pataikė, kadangi vairuotojui buvo praskelta lūpa ir kiek pamena, būtent tada vairuotojas išsitraukė tazerį. Vyko susistumdymas, kuriame dalyvavo vairuotojas, trys jo draugai, E. N. ir D. M.. E. N. buvo įsiaudrinęs, D. M. nekonfliktavo. Ji stovėjo toliau už vairuotojo draugų ir sakė, kad asmenys nusiramintų. Vienas iš vairuotojo draugų ją atsitiktinai pargriovė ant žemės. Sužalojimų ant E. N. veido nematė. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytoja A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su draugais G. K., D. M. ir E. N. nusprendė važiuoti namo, išsikvietė taksi. Įsėdo į taksi automobilį ties Gedimino prospektu. E. N. sėdėjo priekyje, ji gale, kairėje pusėje, už vairuotojo. Galutinė stotelė buvo Kalvarijų gatvė. Su E. N. ji gyvena kitur, vairuotojo paprašė, kad šis sustotų ten, kur gyvena jie, tačiau vairuotojas tą daryti atsisakė. Anksčiau jiems teko naudotis (duomenys neskelbtini) pavėžėjimo paslauga ir nesuprato, kodėl vairuotojas nesutiko tai padaryti. Paminėjo, kad dalis pinigų buvo nuskaičiuoti už įsėdimą ir kad turi juos vežti. Ji matė, kad situacija yra labai bloga, nerimavo dėl sužadėtinio, todėl stengėsi viską nufilmuoti. Vairuotojas pradėjo varyti iš automobilio, atsisukęs šaukė, perėjo į fizinį kontaktą ir pradėjo stumti E. N. iš automobilio. Iš E. N. pusės agresijos nebuvo. Jis klausė, kodėl vairuotojas neveža jų. Vairuotojas atkakliai stumdėsi ir varė lauk. Jie nusprendė išlipti ir kviesti policiją. Iš pradžių išlipo D. M. su G. K., ji išlipo dešinėje pusėje. Lipant iš automobilio, vairuotojas bandė važiuoti, E. N. bandė sustabdyti automobilį, ranka užkabino rankeną, automobilis pradėjo važiuoti, ranka išslydo ir jis koja trinktelėjo į automobilio galinę pusę. Tiksliai nematė, kur buvo stuktelėta. Šis smūgis buvo kaip siekis prieš gręsiantį pavojų, kadangi vairuotojas agresyviai artinosi prie E. N.. Matė, kaip vairuotojas išsitraukė tazerį ir juo “pačirškino”, matėsi tazerio liepsnelė. E. N., siekdamas išvengti smūgio, traukėsi atgal, vairuotojas švystelėjo tazeriu E. N.. Vairuotojas agresyviai ėjo link E. N., o šis, siekdamas išvengti smūgio, traukėsi. Ji paskambinusi Bendrojo pagalbos centro telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Laukiant policijos, atvyko, kaip jai pasirodė, taksi vairuotojo draugai, kilo sąmyšis. Ji nufilmavo, kaip vairuotojas trenkė E. N. į skruostą. Kiek pamena, viskas baigėsi atvykus policijos pareigūnams. Priėjusi prie E. N. matė, kad buvo patinęs jo dešinės pusės skruostas. Matėsi, kad skruostas yra sumuštas. Pakėlus drabužius dešiniame šone, ties šonkauliais, matėsi įdrėskimas. Pastebėjo, kad E. N. jautėsi blogai, skundėsi skausmu širdies srityje, ji iškvietė medikus. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja parodė, kad įvykio vakarą ji buvo išgėrusi porą kokteilių, neatrodė, kad E. N. yra stipriai išgėręs. Su vairuotoju jis kalbėjo ramiai. Jiems išlipus iš automobilio, vairuotojas išlipęs nebuvo, jis pradėjo bėgti. Jie norėjo kviesti policijos pareigūnus dėl nuskaitytų pinigų, dėl buvusio fizinio kontakto. E. N. bandydamas sulaikyti automobilį stuktelėjo į jį iš kojos, po ko vairuotojas agresyviai išlipo ir bėgo su tazeriu. Elektrošoką ji matė pirmą kartą. Ji girdėjo tazerio garsą ir matė šviesą - melsvą elektros ugnelę, matėsi elektros iškrova. Buvo du kontaktai: su tazeriu buvo prisiliesta prie E. N. šono, kitas kontaktas - kaire ranka vairuotojas trenkė E. per skruostą. Liudytoja atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas D. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio naktį, apie 5 val., jis iškvietė taksi, kuri atvažiavo prie Novotelio viešbučio. Įsėdę vairuotojo paprašė pavėžėti iki Šiaurės mietelio, t. y. iki jo namų. Automatiškai buvo atliktas apmokėjimas, tačiau vėliau, jeigu gerai pamena, pinigai buvo grąžinti. Kiek pamena, vairuotojas truputį pavažiavęs sustojo, pasakė, kad neveš ir paprašė išlipti iš mašinos. Jie liko sėdėti automobilyje, klausė vairuotojo, kodėl atsisako juos vežti. Vairuotojas agresyviu tonu prašė išeiti iš mašinos, pradėjo stumti. Stūmimo veiksmus atliko kelis kartus ir jie buvo pakankamai stiprūs. Vairuotojas kalbėjo angliškai. Jie trise išlipo iš automobilio. Pirmas iš dešinės pusės išlipo jis, tada merginos. J. E. atidarė dureles. Matė, kad prasidėjo stumdymasis. Vairuotojas abiem rankomis ties šonu stūmė E. Matė, kad vairuotojas iš „bardačioko“ kažką ištraukė. Pastebėjęs, kad situacija yra nemaloni, pasakė visiems išeiti. E. N., uždaręs duris, susinervinęs spyrė iš kojos į automobilio dešinės pusės galinį bamperį. Smūgis buvo lengvas. Po smūgio mašina sustojo, išlipęs vairuotojas apėjo aplink mašiną, agresyviai atsistojęs spaudinėjo elektrošoką. Jie girdėjo tazerio garsą – tarsi traškėjimą, matė mėlynos/baltos spalvos švieselę. Vairuotojas ėjo link jų ir spaudinėjo elektrošoką, girdėjosi garsas. Jis, siekdamas išvengti muštynių, tarp vyrų laikė rankas, bandė juos raminti. Vairuotojas bandė jam pataikyti tazeriu, tai pamatęs ir norėdamas išvengti smūgio, jis atsitraukė. Vairuotojas ėjo link jų. E. N., siekdamas išvengti smūgio tazeriu, iš kojos spyrė vairuotojui ir pataikė į veidą, jam nugriuvus jie pradėjo atsitraukinėti. Vairuotojui nusiėmus kaukę matėsi, kad jam bėga kraujas. Netrukus atsirado vairuotojo kolegos, jų buvo 2 ar 3. Eidami link Operos ir baleto teatro matė ateinančius šiuos agresyviai nusiteikusius asmenis. Buvo sumaištis. Gavęs smūgį jis nukrito, jį kažkas tempė, priėjus E. N. šis asmuo atsitraukė. Matė, kaip kažkas buvo užkritęs ant jo merginos. Atvažiavus policijos pareigūnams konfliktas baigėsi, vairuotojas numetė tazerį į šalį. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas parodė, kad jis nematė smūgio sudavimo fakto E. N., tačiau po konflikto ant E. N. veido matėsi sužalojimai – patinimas viršutinėje veido dalyje, kurių iki konflikto nebuvo. Taip pat E. N. minėjo, kad jam skauda širdį. Daugiausiai skundėsi skausmu šonkaulių srityje. Nematė, kad prieš E. N. būtų panaudotas tazeris, taip pat nepastebėjo, jog E. N. būtų rankomis suduoti smūgiai. Jis buvo susikoncentravęs į savo merginą. E. N. skundėsi, kad jam pataikė tazeriu. Tą vakarą jis buvo vartojęs alkoholį, tačiau nuo alkoholio vartojimo buvo praėjęs tam tikras laiko tarpas ir jis buvo jau išsiblaivęs. Jis E. N. pažįsta nuo 2010 metų, E. N. nėra agresyvus. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Liudytojas C. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su kaltinamuoju jie yra kolegos. Tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Tuo metu jis buvo studentas ir dirbo (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) pavėžėju. Įvykio naktį dirbo senamiestyje. Važiuodamas Gedimino prospektu, prie Novotelio viešbučio, kur yra nustatyta priėmimo vieta, netoli Kudirkos aikštės, pamatė kilusį ginčą. Iš kairė pusės asmuo puolė asmenį, jo draugas jį laikė. Nukentėjusysis bandė pulti, tačiau ką konkrečiai, jis nematė. Sustojęs išlipo iš mašinos. Jis bandė atskirti tarpusavyje besistumdančius žmones, tačiau jam buvo suduotas smūgis, dėl kurio jis nugriuvo. Matė, kad konfliktas vyksta toliau. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, kad buvo dvi merginos ir du vaikinai. Pradžioje merginos buvo viename būryje, po to paėjo toliau. Pirmame etape vykstant grumtynėms jis bandė asmenis išskirti. Pavykus vaikinus išskirti, nukentėjusysis, kuris buvo nusiteikęs kovingai, pradėjo vaikytis kaltinamąjį. Jie bėgiojo ratais. Nukentėjusysis neketino nusiraminti, nors jis ir bandė raminti sakydamas, kad jie sustotų. Tuo metu kaltinamasis turėjo elektrošoką ir buvo jį įjungęs, kad sklistų garsas. Jis girdėjo elektrošoko garsą, tačiau nežino ar elektrošokas veikė. Mano, kad elektrošokas buvo įjungtas tam, kad atbaidytų asmenis. Nematė, kad nukentėjusysis būtų paliestas elektrošoku. Jo manymu, jeigu būtų taip įvykę, jis nebūtų turėjęs jėgų bėgioti. Nuėjęs į mašiną pro langą matė, kaip nukentėjusysis vaikėsi kaltinamąjį ir kaip trenkė jam į krūtinės sritį. Matė patį kontaktą. Nematė, kad kaltinamasis būtų smogęs ar panaudojęs kitus veiksmus prieš nukentėjusįjį. Liovęsi vienas kitą vaikytis, sustojo ir žodžiu per atstumą pykosi. Jis priėjo prie jų, o po 40-50 sekundžių atvyko policijos pareigūnai. Kur buvo elektrošokas atvykus policijos pareigūnams, nepamena. Tuo metu dėl paskelbtos pandemijos buvo galima pavėžėjimo paslaugas teikti dviem asmenims, nors būdavo prašoma paimti ir daugiau žmonių, tačiau jis to nedarydavo. Jeigu įlipdavo daugiau žmonių, jis prašydavo juos išlipti. Įprastai tokiais atvejais žmonės pradėdavo ginčytis. Priekyje dėl artimo kontakto asmuo važiuoti negalėdavo. Išgėrusius asmenis vežti galima, tačiau kiekvienas vairuotojas turi teisę nepriimti girtų keleivių. Atvykus policijos pareigūnams jie norėjo paaiškinti visas įvykio aplinkybes, tačiau to padaryti negalėjo, kadangi pareigūnai nemokėjo anglų kalbos, jie prašė, kad atvažiuotų ekipažas mokantis anglų kalbą. Iki atvykstant medikams nukentėjusysis atrodė normaliai, sėdėjo ant šaligatvio, staiga atsigulė ir pradėjo reikalauti medikų pagalbos. Liudytojas atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Nukentėjusysis E. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio vakarą jis su sužadėtine, G. K. ir D. M. buvo išėję į miestą, nutarę važiuoti namo, paėjo iki Kudirkos aikštės, išsikvietė (duomenys neskelbtini) taksi, kuriam atvažiavus jo draugai sėdo į automobilio galą, o jis į priekį. Vairuotojo paprašė įvesti papildomą adresą, kadangi jie gyveno kitu adresu, tačiau arčiau nei draugai, todėl taksi vairuotojas turėjo pirma pavėžėti juos, o po to nuvežti draugus. Vairuotojas tą daryti atsisakė motyvuodamas, kad tai neįmanoma. Jam pradėjus klausinėti kodėl, kadangi buvo taip darę, vairuotojas į jo klausimus neatsakinėjo. Vairuotojo elgesys agresyvėjo, dėl nepaaiškinamų priežasčių pradėjo prašyti lipti lauk, tonas augo. Iš vairuotojo pusės prasidėjo fizinis kontaktas, jis [vairuotojas] dilbiu kelis kartus stūmė jį, į ką jis [nukentėjusysis] nereagavo ir toliau klausinėjo kodėl šis taip elgiasi, kodėl jis turi išlipti. Pajutus, kad vairuotojas niršta iš automobilio išlipo draugai, po to ir jis. Po fizinio kontakto ir nuskaičiuotų pinigų jis nusprendė kviesti policiją. Kad vairuotojas nenuvažiuotų, laikė dureles. Vairuotojui pradėjus važiuoti jis koja stuktelėjo į dureles po ko vairuotojas išlipo, apėjęs per priekį ėjo link jo ir D. M. rankose laikydamas elektrošoką. Tai, kad elektrošokas veikė, rodė prietaiso garsas bei deganti švieselė. Vairuotojas pirma puolė D. M., šis sugebėjo išvengti puolimo, po to vairuotojas bėgo link jo, jis visą laiką ėjo atbulomis. Pasivijęs elektrošoku pataikė į šonkaulius, dėl ko jis jautė skausmą, sutrauktus raumenis ir kaulus. Jį ištiko šokas, akyse aptemo. Vairuotojas nesustodamas ėjo link jo, jis bandė išlaikyti atstumą. Norėdamas išlaikyti atstumą iškėlė koją, nenorėjo asmens sužeisti, tačiau jam pataikė, po ko vairuotojas nukrito. Vairuotojas dar labiau įniršo, bėgo link jo, jis [nekentėjusysis] visą laiką ėjo atbulomis, išėjo į važiuojamąją kelio dalį, vairuotojas kumščiuodamas į priekį ėjo link jo ir pataikė į žandikaulį, smūgis buvo stiprus, po ko, jo manymu, žandikaulis lūžo. Buvo sąmyšis, G. K. gulėjo ant žemės, D. M. ir jis buvo vaikomi. Jam kelis kartus buvo pataikyta kumščiu. Viena iš merginų iškvietė policijos pareigūnus, kuriems atvykus konfliktas nurimo. Jam pradėjo skaudėti krūtinę, jis paprašė iškviesti medikus. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu jam buvo sulaužytas žandikaulis, matėsi įbrėžimas šone, ties šonkauliais, visa tai jis buvo užfiksavęs telefonu. Dėl lūžio jis negalėjo dirbti keletą dienų, jam buvo atlikta chirurginė operacija. Negalėjo dirbti 3-4 dienas. Jis iki šiol negali užmiršti šio įvykio, nuolat galvojo kodėl tai įvyko. Dar iki šiol kartais vartoja žoleles ar xanax‘ą, kurių anksčiau negerdavo. Vaistus vartoti pasiūlė gydytoja. Po šio įvykio prasidėjo psichologinės problemos, ko iki įvykio nebuvo. Po įvykio nežymiai padažnėjo ir širdies permušimai. Nukentėjusysis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 13 d., 00.02 val., gautas pranešimas (pranešėjas E. N.), jog pranešėją mušė taksi vairuotojas ir jo draugas. Papildomai nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 5 val., Vilniuje, Gedimino prospekte, prie namo, pažymėto Nr. 18, pavėžėjo paslaugas teikiantis asmuo, vairavęs automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konflikto metu ne mažiau vieną kartą trenkė elektrošoku į šonkaulių sritį ir ne mažiau keturis kartus rankos kumščiu trenkė E. N. į galvos sritį. Dar vienas nepažįstas vyriškis sudavė ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu E. N. į galvos sritį. VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje Žalgirio klinikoje E. N. diagnozuotas skruostikaulio lūžis, VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santaros klinikose E. N. diagnozuotas nosies pertvaros pakrypimas (1 t., 20 b. l.).

Iš esmės analogiškos įvykio aplinkybės kaip ir BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodytos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos 2020 m. rugsėjo 13 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (1 t., 1 b. l.).

Byloje pateiktame E. N. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 5 val., Vilniuje, Gedimino prospekte, prie namo, pažymėto Nr. 16, pavėžėjo paslaugas teikiantis asmuo, vairavęs automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konflikto metu ne mažiau vieną kartą trenkė elektrošoku į šonkaulių sritį ir ne mažiau keturis kartus rankos kumščiu trenkė jam į galvos sritį. Dar vienas nepažįstas vyriškis sudavė ne mažiau kaip du kartus rankos kumščiu jam į galvos sritį. VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje Žalgirio klinikoje E. N. diagnozuotas skruostikaulio lūžis, VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje Santaros klinikose E. N. diagnozuotas nosies pertvaros pakrypimas (1 t., 24 b. l.).

2020 m. rugsėjo 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – šaligatvis, esantis prie pastato Vilniuje, Gedimino pr. 18. Prie įvykio vietos apžiūros protokolo pateikta įvykio vietos fotolentelė (1 t., 28, 30-31 b. l.).

2020 m. rugsėjo 25 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2753/2020 (01) nurodyta, kad E. N. nustatytas dešinės pusės skruosto lanko lūžis, odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje pusėje, dešinės plaštakos III piršto raiščių patempimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2020 m. rugsėjo 12 d. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes sveikata dėl skruosto lanko lūžio sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (1 t., 44-45 b. l.).

Savarankiškų daiktų, dokumentų protokolas patvirtina, kad D. M. pateikė du skaitmeninius vaizdo įrašus, kurių apžiūra užfiksuota 2020 m. spalio 27 d. daiktų apžiūros protokole(1 t., 75 b. l.). Byloje pateikti vaizdo įrašai buvo peržiūrėti teisiamojo posėdžio metu.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. lapkričio 27 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas elektros šoko įtaisas yra pramoninės gamybos elektros šoko įtaisas savigynai, kuris priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Tirti pateiktas elektros šoko įtaisas naudojimui tinkamas (1 t., 79-80 b. l.).

Byloje pateikti 2020 m. spalio 8 d. vaizdo įrašų stenogramų vertimai. Įraše IMG_0463.MOV užfiksuotas D. M., vairuotojo, E. N. ir merginų (stenogramoje nurodytų 1 ir 2) pokalbis. Įraše 2020_0912_051307_006 užfiksuotas pareigūnės, vairuotojo bei E. N. pokalbis, kurio metu policijos pareigūnei E. N. bei vairuotojas pateikia savo įvykio versijas. Įraše 2020_0912_051807_007 užfiksuotas vairuotojo, asmens, įvardinto „Užsienietis“, E. N. ir pareigūno pokalbis, kur asmenys policijos pareigūnui aiškina įvykio aplinkybes. Įraše 2020_0912_052306_008 užfiksuota, kaip pokalbio metu E. N., bendraudamas su pareigūnais nurodo, kad jam buvo trenkta penkis kartus. Įraše 2020_0912_052805_009 užfiksuotas pokalbis asmenų, dalyvavusių įvykyje, su policijos pareigūnais, kurio metu yra aiškinamasi įvykio aplinkybės (1 t., 90-102 b. l.).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. rugsėjo 12 d. į areštinę uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir kratos protokole užfiksuoti E. N. padaryti sužalojimai: įdrėskimai dešinėje veido srityje, šonkaulių srityje, taip pat pažymėta, kad sužalota asmens nosis (2 t., 196 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

Priimdamas sprendimą teismas remiasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, 2020 m. balandžio 13 d. nukentėjusiojo E. N. protokolu – pareiškimu, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, vaizdo įrašais ir jų analize, specialisto išvada, medicininiais dokumentais. Šie įrodymai gauti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimų, atitinka liečiamumo kriterijų ir yra svarbūs darant išvadas. Nagrinėjant bylą teisme buvo apklaustas nukentėjusysis, liudytojai G. K., A. N. ir D. M., kurie buvo tiesioginiai šio įvykio dalyviai ir kurie dėl įvykio davė nuoseklius ir išsamius parodymus. Šių liudytojų duotų parodymų teisingumas teismui nekelia abejonių. Taip pat dėl įvykio buvo apklaustas liudytojas policijos pareigūnas D. B., kurio parodymai yra reikšmingi, kadangi šis liudytojas pagal iškvietimą atvyko į įvykio vietą ir iš karto po įvykio bendravo su jo dalyviais. Liudytojas C. G. buvo tas asmuo, kuris pravažiuodamas pastebėjo tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo vykusį konfliktą ir sustojęs bandė jį malšinti, tačiau iš šio asmens pateiktų parodymų spręstina, kad viso konflikto ir jo eigos jis nematė, todėl priimdamas sprendimą teismas jo parodymais vadovaujasi iš dalies.

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Apklaustas teisme kaltinamasis E. K. nepripažino kaltinime jam inkriminuotų nusikalstamų veikų keldamas savo versiją, jog nukentėjusįjį E. N. stumtelėjo ranka dėl paties nukentėjusiojo įžūlių ir agresyvių veiksmų. Kaltinamojo teigimu, įsėdus E. N. su kompanija į automobilį jis paprašė papildomai nurodyti adresą, kuriuo reikės vežti kartu važiavusius asmenis. Toks jo prašymas kompanijai sukėlė pasipiktinimą, todėl sustojęs jis pareikalavo visų išlipti. E. N. tokiam jo reikalavimui nepakluso, išlipo tik prašomas draugų. Kaltinamajam pradėjus važiuoti, nukentėjusysis spyrė į automobilio dešinės pusės dureles ir jas apgadino, todėl kaltinamasis, norėdamas asmenis atgrasyti, pasiėmė elektrošoką, tačiau nei vieno asmens elektrošoku nepalietė. Tai, kad E. N., įsėdęs į automobilį, elgėsi nepagarbiai ir agresyviai, turėjo įtakos tolesniam E. K. elgesiui, kaltinamasis teigė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Nors, kaltinamojo teigimu, ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus jis ne viską pasakė, nes kalbėjo ne savo gimtąja turkų, o anglų kalba, tačiau tiek bylą nagrinėjant teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo parodymai apie tai, kad su nukentėjusiuoju jie pradėjo konfliktuoti automobilyje, sutapo, taip pat vienodai kaltinamasis aiškino tolesnių įvykių eigą, kad po nukentėjusiojo smūgių į automobilį jis, norėdamas atgrasyti su juo konfliktuojančius asmenis, paėmė elektrošoką ir išlipo iš automobilio. Teismas pastebi, kad aiškinant esmines įvykio aplinkybes kaltinamojo parodymai yra prieštaringi: E. K. teisme neigė smūgių sudavimo faktą nukentėjusiajam aiškindamas, kad nukentėjusįjį jis tik stumtelėjo ranka, kad šis išliptų iš automobilio ir jokių smūgių jam nesudavė, o ikiteisminio tyrimo metu neneigė, jog E. N. sudavė 2-3 smūgius į veidą, tačiau tokius savo veiksmus kaltinamasis įvardino kaip gynybinius.

Žemesnės instancijos teismas

Aplinkybę, kad tarp E. K. ir nukentėjusiojo E. N. įvyko konfliktas, patvirtinto nukentėjusysis, taip pat liudytojai G. K., A. N. bei D. M..

Kaip teismui teigė nukentėjusysis, vairuotojui E. K. atsisakius teikti pavėžėjimo paslaugas, jis pareikalavo paaiškinti, kodėl vairuotojas taip elgiasi. Vairuotojas reikalavo, kad asmenys išliptų, dilbiu kelis kartus jį stumtelėjo, tačiau į tokius veiksmus jis [nukentėjusysis] neragavo ir toliau reikalavo paaiškinimo, kodėl atsisakoma juos vežti. Nukentėjusysis pripažino išlipęs stuktelėjęs koja į automobilio dureles, dėl ko kaltinamasis dar labiau supyko, tada vėl kilo konfliktas, kurio metu, išlipęs iš automobilio, kaltinamasis jam smūgiavo į veido sritį. Nukentėjusiojo teigimu, smūgis buvo stiprus, jo manymu, tuo metu jam ir buvo sulaužytas žandikaulis.

Šiuo aspektu pabrėžtina, kad nukentėjusysis, aiškindamas įvykio aplinkybes, viso proceso metu buvo nuoseklus, jo parodymai bei paaiškinimai dėl įvykio iš esmės nesiskyrė. Iš karto po įvykio bendraudamas su į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais E. N. nurodė, kad jam buvo trenkta penkis kartus, kad jo visas veidas yra ištinęs (1 t., 92, 95 b. l.). Smūgių sudavimo į galvos sritį faktas nukentėjusiojo atžvilgiu taip pat užfiksuotas ir kitą dieną po įvykio E. N. pateiktame protokole – pareiškime. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas D. B., kuris pagal gautą iškvietimą buvo atvykęs į įvykio vietą ir iš karto po įvykio užfiksavo pirminę informaciją, patvirtino, kad tiek kaltinamasis E. K., tiek ir E. N. pasakojo apie suduotus smūgius. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų šio liudytojo parodymų matyti, kad E. N. jam aiškino, jog atsisakęs vežti, taksi vairuotojas jam sudavė į dešinį skruostą. Iš esmės identiškos įvykio aplinkybės dėl E. N. suduotų smūgių į galvos sritį užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiūryklėje tikslinant informaciją apie įvykį.

Aptartus parodymus patvirtino ir liudytoja A. N., betarpiškai stebėjusi nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Liudytoja paaiškino, kad įsėdus į pavėžėjimo paslaugas teikiantį automobilį, papildomai nurodžius kitą adresą, kuriuo jie norėjo važiuoti, vairuotojas atsisakė juos vežti. E. N. elgėsi ramiai, jokios agresijos nereiškė, paklausus, kodėl atsisakoma teikti pavėžėjimo paslaugas, vairuotojas pradėjo varyti juos iš automobilio. Matydami prastėjančią situaciją jie išlipo. E. N. stuktelėjus į automobilį, vairuotojas išlipo rankose turėdamas elektrošoką. Liudytojos teigimu, jau automobilyje kilus konfliktinei situacijai ji pradėjo filmuoti, nufilmavo, kaip vairuotojas kaire ranka trenkė E. N. į skruostą. Po įvykio E. N. dešinės pusės skruostas buvo patinęs, matėsi sumušimas, pakėlus drabužius dešinėje pusėje ties šonkauliais matėsi įbrėžimas. Aplinkybę, kad būtent po šio konflikto ant E. N. veido matėsi sužalojimai (patinimas viršutinėje veido dalyje), patvirtino ir liudytojas D. M., kuris taip pat buvo tiesioginis šio įvykio dalyvis ir nors smūgių sudavimo fakto nematė, patvirtino, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs konfliktas.

Sugretinus nukentėjusiojo E. N., liudytojų A. N., D. M. ir į įvykio atvykusio policijos pareigūno D. B. parodymus tarpusavyje, matyti, jog esminės aplinkybės dėl suduotų smūgių, sužalojimo lokacijos (E. N. veido) sutampa, be to, šie parodymai sutampa ir su pirmaisiais kaltinamojo parodymai apie tai, kad įvykio metu jis E. N. smūgiavo į veidą.

Sprendžiant E. K. kaltės klausimą, labai svarbūs duomenys yra vaizdo įrašai IMG_0463 ir IMG_0465, kuriuose užfiksuota dalis konflikto, vykusio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo. Vaizdo įraše IMG_0463 užfiksuotas E. K., reikalaujantis asmenų išlipti iš automobilio. 0.28 įrašo minutę matoma, kaip E. K. rankos dešiniu dilbiu stumteli E. N., tačiau šis iš automobilio nelipa. Stūmimo veiksmai pasikartoja (0.36 min, 0.42 min). Pokalbio metu girdima, kaip E. K. anglų kalba liepia E. N. lipti iš automobilio, priešingu atveju, jam trenks. E. K. kalba pakeltu tonu. 02.07 min. E. N. išlipa iš automobilio, ranka laiko automobilio dureles ir jų nepaleidžia. D. M. bando sulaikyti E. N.. Automobilis pajuda, E. N. koja stukteli į automobilio dešinės pusės dureles; iš automobilio išlipus E. K., priešiškai nusiteikę proceso dalyviai artėja vienas kito link, suvokdami, jog toliau eskaluoja konfliktą. E. K. bando pulti E. N. (02.39 min.). D. M. bando raminti konfliktą. 02.42 min. E. K. išsitraukia elektrošoką (girdimas prietaiso garsas, matoma deganti prietaiso lemputė) ir puola link E. N., šis traukiasi. E. N. bėgdamas pakelia dešinę koją taip pataikydamas E. K. (02.54 min.). Įraše IMG_0465 užfiksuota, kaip E. K. kaire ranka smūgiuoja E. N. (00.05 min.), ir nors vaizdo medžiagoje yra nufilmuotas tik smūgiavimo faktas, nefiksuojant smūgio sudavimo vietos, tačiau sugretinus liudytojų, nukentėjusiojo parodymus, taip pat specialisto išvadoje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad E. N. konflikto metu buvo pataikyta į dešinę veido pusę. Pastebėtina ir tai, kad E. N. padaryti sužalojimai dešinėje veido pusėje bei šonkaulių srityje užfiksuoti ir iš karto po įvykio E. N. pristačius į areštinę (2 t., 196 b. l.).

Teismas neturi pagrindo abejoti dėl konflikto metu E. N. padarytų sužalojimų mastu, kadangi byloje pateiktoje specialisto išvadoje, išanalizavus pateiktus medicininius dokumentus, E. N. padaryti sužalojimai, dėl skruosto lanko lūžio, įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas konstatuoja, kad byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą patvirtina aplinkybę, kad konflikto metu E. N. buvo padarytas skruosto lanko lūžis, odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje pusėje, dešinės plaštakos III piršto raiščių patempimas, kuris vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. E. K. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme, savo veiksmus bandė teisinti jam kilusiu pavojumi. Įvertinus bylos duomenis, negalima daryti išvados, kad ši kaltinamojo keliama versija pasitvirtino ir kad nagrinėjamu atveju E. K. buvo kilęs tiesioginis ir realus pavojus, dėl ko jis buvo priverstas gintis. Analizuojant įvykio eigą matyti, kad E. N. išlipus iš automobilio ir koja spyrus į jį, E. K. išlipo iš automobilio ir būtent tada žodinis konfliktas tarp jo ir E. N. peraugo į fizinio smurto panaudojimą. Šiuo atveju negalima konstatuoti, kad egzistavo pavojingas kėsinimasis. E. N. spyrus į automobilį, jokio tiesioginio pavojaus E. K. nebuvo. Kaltinamasis, siekdamas išsiaiškinti aplinkybes, nekvietė policijos pareigūnų, o sąmoningai pasirinko smurtinio elgesio variantą, panaudojo fizinį smurtą keleivio atžvilgiu ir dėl tokių jo veiksmų buvo sutrikdyta viešoji tvarka. Susiklosčiusioje situacijoje, teismas daro išvadą, kad E. K. nekilo teisė į būtinąjį gintį.

Pagal BK 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Nagrinėjamu atveju įvertinus bendrą įvykio situaciją, pateiktus įrodymus ir jų nuoseklumą, jau buvo konstatuota, kad tarp E. K. ir E. N. vykusio konflikto eiga buvo tokia: konfliktas kilo įsėdus E. N. ir jo draugams į automobilį, o kaltinamajam, teikiančiam pavėžėjimo paslaugas, atsisakius E. N. ir jo draugų kompaniją vežti, šiems pareikalavus paaiškinimo, E. K. įsikarščiavęs, emocingai reikalavo, kad E. N. išliptų iš automobilio, ranka ne kartą stumtelėjo E. N.. Išlipus iš automobilio, E. N. koja spyrė į E. K. automobilį, o iš automobilio išlipus E. K. tarp proceso dalyvių kilo konfliktas, kurio metu buvo panaudotas fizinis smurtas.

E. K. veiksmai buvo atlikti viešojoje vietoje (vienoje iš centrinių Vilniaus gatvių - Gedimino prospekte) ir nors įvykis vyko nakties metu, tačiau ši gatvė yra viena iš pagrindinių miesto gatvių, kurioje nuolat, nepriklausomai nuo paros laiko, vyksta tiek pėsčiųjų, tiek automobilių eismas. Iš kaltinamojo bei liudytojo C. G. parodymų spręstina, kad Gedimino prospekte, šalia viešbučio Novotel, yra taksi sustojimo vieta, kas tik patvirtina aplinkybę, jog šioje gatvės dalyje eismas yra intensyvus. Tai, kad įvykio metu gatvėje buvo pašalinių žmonių, vyko eismas, patvirtina ir vaizdo įrašai IMG_0463 ir IMG_0465, kur matoma, kad įvykio metu gatvė buvo apšviesta, matomumas geras. Konflikto metu užfiksuotos šalimais pravažiuojančios transporto priemonės, vaikštantys ir stovintys pašaliniai asmenys. Nusikalstamos veikos padarymo vieta neabejotinai laikytina vieša vieta BK 284 straipsnio prasme.

Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyta tiek elgesio forma (būdas), atitinkanti įvardytą įstatymu įtvirtintame reguliavime, tiek ir jos sukeltos pasekmės – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Nustatant visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą, atsižvelgiama į tai, ar viešoje vietoje, buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012).

Nagrinėjamu atveju, E. K. veiksmai – tai, kad jis konflikto metu be jokios pateisinamos priežasties sudavė smūgius E. N., vertintini kaip įžūlūs. Tokio pobūdžio veiksmai ne tik sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą ir buvo pavojingi, tačiau tokie kaltinamojo veiksmai yra aiškiai nepriimtini ir moralės požiūriu, pažeidžiantys nustatytas elgesio normas viešoje vietoje.

Tai, kad dėl kaltinamojo E. K. veiksmų, prieštaraujančių padoraus elgesio taisyklėms, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik byloje nustatyti faktai, jog prieš kitą žmogų buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, jog dėl tokių kaltinamojo veiksmų pašaliniai asmenys buvo šokiruoti, jautėsi nepatogiai, dėl ko buvo iškviesti policijos pareigūnai. Kaip teisme teigė G. K., dėl šio įvykio ji patyrė didelį išgąstį, šaukė, kad visi nusiramintų. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti vaizdo įrašai IMG_0463 ir IMG_0465, kur užfiksuota dalis konflikto, taip pat policijos pareigūnų pateikta vaizdo medžiaga. Vaizdo įrašo IMG_0465 00.17 min. matoma ant gatvės gulinti mergina, ant jos užgriuvęs kitas asmuo, mergina šaukia, kiti asmenys bando atitraukti ant merginos užgriuvusį vyrą, o jį atitraukus, mergina nenusiramina, apimta išgąsčio, šaukia. Policijos pareigūnų pateiktame vaizdo įraše 2020_0912_051307_006 užfiksuotos G. K. bei A. N., matoma, kad merginos yra išsigandusios, dreba, akivaizdu, kad jos patyrė stresą. Akcentuotina, kad nagrinėjamą įvykį stebėjo ne tik E. N. draugai G. K., A. N. bei D. M., tačiau, siekdami numalšinti konfliktą, buvo sustoję ir visiškai pašaliniai asmenys.

Taigi aptartos aplinkybes suteikia pagrindą daryti išvadą, jog kaltinamasis suvokė, kad viešoje vietoje konfliktuodamas su nukentėjusiuoju, šiam suduodamas smūgius, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, nors ir veikė nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai. Įvertinus E. K. veikos motyvus, nustatytų įžūlių veiksmų intensyvumą, darytina išvada, jog kaltinamojo veika pagal BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, jis savo įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Už BK 284 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriama viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arba arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmės rūšis – laisvės apribojimą, areštą, laisvės atėmimą iki trejų metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą.

Analizuojant E. K. asmenybę, nustatyta, kad jis aukštojo išsilavinimo, studijuoja, dirba pagal individualią veiklą, apie jo gaunamas pajamas duomenų byloje nėra pateikta, neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau visi padaryti nusižengimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais.

E. K. padarė du tyčinius, nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, byloje nenustatyta kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Įvertindamas aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, be kita ko, atsižvelgiant į tai, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, paprastai skiriamos su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (BK 55 straipsnis), teismas daro išvadą, jog E. K. už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydžiai, nustatytini artimi šios bausmės rūšies vidurkiui: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje padarymą skirtina 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Atsižvelgiant į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam E. K. skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimą laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. K. padaryta veika sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bausmė bendrintina bausmių apėmimo būdu, griežtesnei 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmei apimant 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę ir kaltinamajam skirtina galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimu laisvės apribojimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl kardomųjų priemonių įskaitymo į bausmę ir jų tolesnio taikymo

2021 m. vasario 26 d. nutarimu E. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (1 t., 123-124 b. l.).

Dėl civilinių ieškinių

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1111,40 Eur dydžio civilinį ieškinį. 2021 m. birželio 11 d. nutarimu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pripažinta civiline ieškove (1 t., 52-53, 57 b. l.). Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį patvirtina prie jo pridedami įrodymai, todėl jis laikomas pagrįstas, iš kaltinamojo priteistina 1111,40 Eur žala nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis, CK 6.251 ir 6.263 straipsniai).

2020 m. rugsėjo 13 d. nutarimu E. N. pripažintas nukentėjusiuoju. Byloje E. N. pareiškė civilinį ieškinį dėl jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis vertina 3000 Eur (2 t., 89-93 b. l.).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, jog sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

Pagal teismų praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, paprastai priteisiama neturtinės žalos nuo 144,84 Eur iki 7240,50 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-15-648/2017, Nr. 2K-21-942/2016, Nr. 2K-37/2014 ir kitos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, yra pakankamai įvairi, kadangi konkrečiu atveju, netgi esant ir nustatytam tokiam pat sveikatos sutrikdymo mastui, dėl paties sužalojimo, vėliau ir dėl užsitęsusio gydymo patiriami visiškai skirtingi nepatogumai, be to, vienu atveju pasekmės lieka visam gyvenimui, o kitu – pasekmių nelieka iš viso, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai.

Civiliniame ieškinyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis E. N. teigia, kad įvykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jis skalėje nuo 1-10 vertina 6 balais. Nurodo, kad dėl įvykio metu padarytų sužalojimų jis negalėjo tam tikrą laiką dirbti, o po šio įvykio jam prasidėjo panikos priepuoliai. Teisme nukentėjusysis taip pat akcentavo, kad dėl šio įvykio, kurio metu jam buvo padaryti veido sužalojimai, jam prireikė operacijos. Po įvykio jautėsi moraliai sužlugdytas, teko gerti nervus raminančius vaistus, dėl psichologinės būklės lankėsi pas psichologus, nors iki šio įvykio jokių psichologinių problemų neturėjo.

Spręsdamas nukentėjusiajam E. N. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl E. K. veiksmų nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas, jam buvo nustatytas dešinės pusės skruosto lanko lūžis, odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje pusėje, dešinės plaštakos III piršto raiščių patempimas. Atsižvelgtina ir į tai, kad teismui nėra pateikta duomenų, jog nukentėjusiajam dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo būtų likę reikšmingų liekamųjų padarinių, t. y., nepateikta duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo teiginius, kad po šio įvykio jam teko lankytis pas psichologus, gerti raminančius vaistus, kad dėl šio įvykio jam prasidėjo panikos priepuoliai, ko iki tol nebūdavo. Savaime suprantama, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, patyrė nepatogumų, jam buvo būtina lankytis gydymo įstaigose, atlikti tyrimus, vartoti vaistus. Vertinant tai, kad fizinis smurtas prieš jį buvo panaudotas kitų žmonių akivaizdoje, tikėtina, kad asmuo dėl to patyrė ir psichologinių nepatogumų, tačiau tai neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog vien dėl to pašlijo E. N. psichologinė būklė.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, taip pat atsižvelgiama ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. E. K. yra studentas, dirba, tačiau tikslių duomenų apie jo gaunamas pajamas nėra, asmuo yra atvykęs iš T., Lietuvoje studijuoja, nuomoja būstą, ir šių būtinų poreikių tenkinimui turi būti skiriama nemaža lėšų dalis, kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, pats E. K. taip pat turi sveikatos problemų. Teismas, įvertinęs neturinės žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgęs į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, kaltinamojo ir nukentėjusiojo teisėtų lūkesčių pusiausvyrą, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkina iš dalies ir mano, kad nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 1000 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl atstovavimo išlaidų

Nukentėjusiojo atstovas advokatas G. Vainius pateikė prašymą priteisi iš kaltinamojo E. K. 800 Eur atstovavimo išlaidų, kurias sudaro civilinio ieškinio parengimas, pasirengimas teismo posėdžiams ir dalyvavimas juose bei konsultacijos. Prie prašymo pateikta PVM sąskaita faktūra bei 2022 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantys pinigų sumokėjimo faktą (3 t., 1-3 b. l.).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į tai, kad teikiant prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo pateikti dokumentai pagrindžiantys atsiskaitymo faktą už suteiktas paslaugas kas patvirtina nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato paslaugoms teisme apmokėti, taip pat į baudžiamosios bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, realiai suteiktų teisinių paslaugų apimtį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, protingumo bei sąžiningumo principus, nukentėjusiojo atstovo advokato G. Vainiaus prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra tenkinamas, priteisiant E. N. iš E. K. 800 Eur už patirtas išlaidas advokato paslaugoms teisme apmokėti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo E. K. išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 524,90 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (2 t., 120 b. l.). E. K. gynėju advokatu paskirtas B. Paulauskas.

Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos imperatyviai numato būtiną gynėjo dalyvavimą, kai kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Įvertinus gynėjo paskyrimo pagrindą bei tai, kad E. K. yra iš Turkijos atvykęs studentas, verčiasi individualia veikla, tikslių duomenų apie gaunamas pajamas nėra gauta, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkinamas.

Kiti klausimai

Kompaktinį diską ir USB palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-992/2022.

Daiktus – voką su marškinėliais (2021 m. birželio 14 d. kvitas, serija Nr. BBB 3PK002552) bei elektrošoką (2021 m. gegužės 25 d. kvitas, serija Nr. BBB OVS004946) (1 t., 82, 132 b. l.), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtiems šių daiktų savininkams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę E. K. paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.

E. K. įpareigoti laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinį diską ir USB palikti saugoti baudžiamojoje byloje Nr. 1-312-992/2022.

Daiktus – voką su marškinėliais (2021 m. birželio 14 d. kvitas, serija Nr. BBB 3PK002552) bei elektrošoką (2021 m. gegužės 25 d. kvitas, serija Nr. BBB OVS004946), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtiems jų savininkams.

Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo E. N. civilinį ieškinį, iš E. K. priteisti E. N. 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš E. K. priteisti E. N. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Tenkinti civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį ir iš E. K. priteisti 1111,40 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą vienuolika eurų 40 ct) turtinės žalos, patirtos dėl E. N. gydymo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė