Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirta bausmė subendrinta apėmimo būdu ir E. K. paskirta galutinė subendrinta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė.

E. K. įpareigotas laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Nukentėjusiojo E. N. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nukentėjusiajam iš E. K. priteista 1 000 Eur (vienas tūkstantis eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš E. K. nukentėjusiajam E. N. priteista 800 Eur (aštuoni šimtai eurų) patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys patenkintas visiškai ir iš E. K. priteista 1 111,40 Eur (vienas tūkstantis vienas šimtas vienuolika eurų keturiasdešimt centų) turtinės žalos, patirtos dėl E. N. gydymo, atlyginimas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu ir prašo jį išteisinti bei civilinį ieškinį atmesti. Teismui įžvelgus apelianto kaltę, prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, teisėjų kolegija pasisako tik apeliacinio skundo ribose.

Dėl BK 284 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės nustatymo

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta jo tyčia pažeisti viešąją tvarką, kadangi jo veiksmai buvo skirti jį užpuolusio asmens agresijai sustabdyti. Spręstina, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė visas nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymo aplinkybes bei tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė, jog nuteistojo kaltės konstatavimui dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, duomenų pakanka. Tokiai išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teismas.

9. Byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina tai, kad E. K. viešoje vietoje įžūliais veiksmais bei demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, pažeidė visuomenėje nustatytas elgesio normas ir taip sutrikdė viešąją tvarką bei rimtį. Nors E. K. teigia, kad jis nenorėjo pažeisti viešosios tvarkos, o tik siekė atbaidyti jį užpuolusį E. N. bei apsaugoti savo turtą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo teiginiais. Pažymėtina tai, jog konfliktas tarp nuteistojo ir E. N. įvyko vienoje iš centrinių Vilniaus gatvių, kurioje tiek pėsčiųjų, tiek transporto priemonių eismas yra pakankamai intensyvus nepriklausomai nuo paros laiko. Iš byloje esančių vaizdo įrašų, liudytojų parodymų ir kitos baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad tiek konflikto metu, tiek į įvykio vietą atvykus policijos pareigūnams aplinkui būriavosi praeiviai, kurie stebėjo konfliktą bei bandė išsiaiškinti, kas įvyko. Be to, įvykęs konfliktas buvo pakankamai intensyvus, iš vaizdo įrašo matyti ir girdėti liudytojų A. N. ir G. K. prašymai toliau nebetęsti konflikto bei jų riksmai, dėl to spręstina, kad visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta. Be to, pažymėtina, kad objektyvių įvykio bei veikos aplinkybių neginčija ir pats nuteistasis.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

11. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis arba rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Apeliaciniame skunde įrodinėjama, kad visą konfliktinę situaciją sukėlė būtent neblaivus ir agresyviai besielgiantis nukentėjusysis E. N. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu yra pripažįstamas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiais atvejais nukentėjusysis lengvabūdiški tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali bei turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą veiką prieš jį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-697/2020, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-93-518/2020, 1A-106-307/2020). Teismai, spręsdami ar nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-626/2021). Apeliaciniame skunde teigiama, jog nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepagrįstai nepripažinta tai, kad E. K. padarytiems nusikaltimams įtakos turėjo rizikingas ar provokuojantis nukentėjusiojo E. N. elgesys.

12. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėti apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti. Kaip yra matyti iš byloje esančio vaizdo įrašo „IMG_0463“ bei minėto vaizdo įrašo turinio vertimo (1 t., b. l. 90), nukentėjusysis E. N. į nuteistojo pakartotinį pasakymą anglų kalba „lipkite“ nereaguoja, kelis kartus klausia vairuotojo kuris iš jų yra kvailas ir kodėl jis atsisako juos vežti, taip pat visiškai nereaguoja į kitų automobilyje buvusių asmenų prašymus išlipti. Po to, kai nuteistasis pagrasina, kad trenks nukentėjusiajam, girdimas E. N. pasakymas: „Davai, trenk, trenk. Trenk“. E. N. nuosekliai provokuoja nuteistąjį liepdamas E. K. jam trenkti. Nukentėjusiajam ir liudytojams išlipus iš automobilio jų grupė tęsia pokalbį lietuvių kalba, girdėti E. N. žodžiai: „man reikia, kad mentus iškviestų, aš gaučiau kompensaciją <...>, nu kaip tu nesupranti?“ Liudytojui D. M. paklausus už ką E. N. nori gauti kompensaciją, šis pasako: „už tai, kad jis mane muša“, į ką D. M. atsako, kad „jis nemuša“ (past. – vaizdo įrašo trukmė nuo 00:02:20 val. iki 00:02:29 val.). Po šio pokalbio tarp E. N. ir D. M., matyti, kad nuteistojo automobilis pradeda sukti į kairę, tačiau E. N. iš dešinės kojos pakankamai stipriai spiria į transporto priemonės kėbulo dešinės pusės dureles. Kai automobilis sustoja ir iš jo pradeda lipti E. K., yra girdėti E. N. žodžiai: „O, o, gerai, gerai. Gerai, paleisk, paleisk. Paleisk, nes aš gausiu į galvą“ (past. – vaizdo įrašo trukmė nuo 00:02:30 val. iki 00:02:37 val.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vaizdo įrašo analizė akivaizdžiai parodo, jog E. N. sąmoningai siekė išprovokuoti agresyvią nuteistojo reakciją bei skatino E. K. prieš jį pradėti nusikalstamą veiką, t. y., panaudoti fizinį smurtą jo atžvilgiu.

13. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino E. N. elgesio būnant E. K. transporto priemonėje BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto kontekste bei nepagrįstai nepripažino jau aptarto nukentėjusiojo elgesio kaip turėjusio įtakos tolesniems E. K. veiksmams. Nagrinėjamu atveju laikytina, jog apylinkės teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, kuri turi būti ištaisoma pripažįstant nurodytą aplinkybę kaip lengvinančią E. K. atsakomybę.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės

14. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama kai nusikalstama veika buvo padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai. Dėl nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs tai, jog nusikaltimo padarymas dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto būsenos), kurį lėmė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai, gali būti pripažįstamas jei nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Neteisėtais veiksmais pripažįstami bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali pasireikšti kėsinimusi į kaltininko arba kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu ar šantažu ir pan. Dideliu susijaudinimu (fiziologinio afekto būsena) dėl neteisėtų nukentėjusio asmens veiksmų teismo pripažįstamas toks kaltininko emocinės būsenos pakitimas, kai dėl to pakinta intelektinė bei valinė kaltininko būsena ir tada susilpnėja jo veiksmų kontrolė, tačiau neprarandamas gebėjimas juos suprasti ir valdyti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-96-303/2020, 2K-282-303/2020). Pažymėtina, jog fiziologinis afektas yra fakto klausimas, kurį kiekvieną kartą nustato teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes.

15. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, aptariamu atveju pagrįstai nenustatyta, jog E. K. veikė fiziologinio afekto būsenoje. Nuteistasis įvykio metu buvo pakaltinamas, savo veiksmus suprato ir galėjo juos valdyti, buvo blaivus. Nors anksčiau aptartas spyris į E. K. priklausančią transporto priemonę galėjo supykdyti nuteistąjį E. K., tačiau tai nėra pakankama priežastis nustatyti BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo vyko pakankamai ilgą laiką dar iki minėtų E. N. veiksmų, tačiau į jį E. K. neatsakė smurtinio pobūdžio veiksmais. Tai, kad E. K. suvokė situaciją bei gebėjo kontroliuoti savo elgesį patvirtina ir tai, jog, kaip matyti iš vaizdo įrašo „IMG_0465“ (past. – vaizdo įrašo trukmė nuo 00:00:29 val. iki 00:01:57 val.) bei vaizdo įrašo turinio vertimo (1 t., b. l. 91-92) nuteistasis konflikto nebetęsia, nenaudoja turimo elektros šoko įtaiso, traukiasi nuo prie jo artėjančio E. N. bei teigia, kad reikia sulaukti policijos pareigūnų. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apylinkės teismas, netaikydamas BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl rėmimosi priešpriešinėje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis

16. Kaip matyti iš apeliacinio skundo motyvų, nagrinėjamu atveju prašoma prie šios bylos medžiagos prijungti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendį priešpriešinėje byloje Nr. 1-1854-990/2021. Apeliantas argumentuoja, kad skundžiamame nuosprendyje neatsižvelgta į tai, jog minėtas nuosprendis turi prejudicinę galią šioje byloje, o visi šioje byloje surinkti įrodymai turi būti lyginami su minėtoje byloje esančiais duomenimis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

17. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, BPK nuostatos nedraudžia teismams remtis iš kitų baudžiamųjų bylų gautais duomenimis, tačiau visi jie turi būti patikrinami teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2009, 2K-601/2012, 2K-23-976/2015, 2K-72-489/2020).

18. BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog byla teisme yra nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Vadovaujantis BPK 242 straipsnio 1 dalimi ir 301 straipsnio 1 dalimi, teismo nuosprendis grindžiamas tiesiogiai ištirtais įrodymais, t. y., įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Dėl to atvejais, kai skirtingose bylose nagrinėjamos aplinkybės dėl to paties įvykio yra susijusios, išvados dėl asmens kaltumo gali ir turi būti grindžiamos būtent konkrečioje baudžiamojoje byloje išnagrinėtais ir teismo įvertintais įrodymais, kaip tai nustatyta BPK normose, reglamentuojančiose nagrinėjimo teisme ribas, įrodinėjimą baudžiamajame procese ir nuosprendžio, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu, pagrindimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-648/2021). Taigi galima vertinti kitoje byloje surinktus įrodymus tik juos teisminio bylos nagrinėjimo metu tinkamai patikrinus ir sugretinus su kitais surinktais įrodymais, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog nagrinėjamu atveju teismas privalėjo remtis baudžiamojoje byloje Nr. 1-1854-990/2021 priimtu nuosprendžiu ir jame esančiais motyvais.

19. Pabrėžtina ir tai, kad E. K. ir E. N. baudžiamosios atsakomybės klausimai dėl tomis pačiomis aplinkybėmis padarytų jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo sprendžiami skirtingose baudžiamosiose bylose, taigi buvo nustatomos ir skirtingos įrodinėtinos aplinkybės, susijusios su konkretaus asmens atliktais neteisėtais veiksmais. Vien tai, kad minėtas 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendis yra palankesnis apeliantui, nesudaro pagrindo remtis visais minėtoje byloje surinktais duomenimis ar juos tarpusavyje lyginti su šioje byloje esančiais. Esant nurodytų aplinkybių visumai, laikytina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė baudžiamojoje byloje Nr. 1-1854-990/2021 priimto galutinio teismo sprendimo motyvais, to nedaro ir apeliacinės instancijos teismas. Nors nuosprendis, priimtas minėtoje priešpriešinėje byloje, nagrinėjamu atveju yra šios bylos medžiagoje (2 t., b. l. 56-70), vien tai nėra pagrindas sutikti su apelianto nuomone, jog E. N. baudžiamojoje byloje teismo nuosprendyje padarytos išvados yra privalomos sprendžiant kitoje byloje, šiuo atveju, E. K., kaltumo klausimą.

Dėl liudytojų parodymų prieštaringumo ir nenuoseklumo

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad liudytojų G. K., A. N. bei D. M. santykiai su nukentėjusiuoju E. N. yra draugiški nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog šių liudytojų parodymai savaime yra nepatikimi ar leidžia daryti išvadą dėl minėtų asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi. Vis dėlto iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais ir spręstina, kad šių liudytojų parodymai turi būti vertinami visų bylos aplinkybių kontekste, juos siejant į loginę, nuoseklią ir nenutrūkstamą faktų grandinę, kuri leistų pagrįstai manyti, kad E. K. atliko jam inkriminuotus veiksmus. Pažymėtina ir tai, jog pagal kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui arba prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie taip pat padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-458/2021).

21.1. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad liudytojos A. N. parodymai turėtų būti pripažinti nenuosekliais ar tarpusavyje prieštaraujančiais. Kaip matyti tiek iš jos apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolo (1 t., b. l. 60-61), tiek nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų (2 t., b. l. 142-145), liudytojos parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių ir konflikto eigos yra pakankamai detalūs. Taip pat pažymėtina, kad A. N. abiejų atliktų apklausų metu nuosekliai nurodė E. N. sužalojimus, t. y., jog matė jo sumuštą ir patinusį skruostą bei įdrėskimą ant jo dešinio šono. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. N. nurodė, jog nematė kaip buvo padaryti E. N. sužalojimai, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino nufilmavusi kaip nuteistasis trenkė nukentėjusiajam į skruostą, taip pat nurodė, kad E. K. dar vieną kartą trenkė E. N. į skruostą tuo metu, kai ji buvo filmavimą nutraukusi. Nors šioje dalyje liudytojos parodymai nėra visiškai nuoseklūs, pabrėžtina, kad vaizdo įraše „IMG_0465“ yra užfiksuoti du E. K. bandymai smogti nukentėjusiajam (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 00:00:05 val. ir nuo 00:01:38 val.), todėl laikytina, kad minėtus liudytojos parodymus patvirtina ir objektyvi bylos medžiaga.

21.2. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojos G. K. (1 t., b. l. 65-66) parodymų, ji nurodė iš esmės tapačias įvykio aplinkybes A. N. nurodytoms. Nors pastebėtina, kad apklausta teisiamojo posėdžio metu (2 t., b. l. 138-142) liudytoja G. K. nurodė neatsimenanti tam tikrų įvykio aplinkybių ar dėl kai kurių nebuvo visiškai tikra, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai nėra pakankama priežastis vertinti šios liudytojos parodymus kaip nepatikimus ar neinformatyvius. Liudytoja viso proceso metu teigė, kad nematė kaip E. N. buvo padaryti sužalojimai, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad matė jo patinusį dešinį skruostą bei girdėjo kaip nukentėjusysis skundėsi skausmu krūtinės srityje. Šias aplinkybes ji iš dalies patvirtino apklausta teismo posėdžio metu ir papildomai nurodė, kad nematė ar E. K. mušė E. N., tačiau matė kaip jis elektrošoko prietaisu taikėsi į nukentėjusįjį ir tikriausiai prilietė jo drabužius. Nors teismo posėdžio metu liudytoja teigė, kad nematė sužalojimų ant E. N. veido ir šioje dalyje yra akivaizdus neatitikimas tarp liudytojos parodymų, vien ta aplinkybė, jog vienas asmuo, nematęs kaip padaryti šie sužalojimai, negali nekvestionuotinai patvirtinti ar paneigti, jog po įvykio šiuos sužalojimus matė, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog G. K. parodymai jų visumoje yra prieštaringi, kaip kad teigia apeliantas.

21.3. Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog liudytojo D. M. parodymai taip pat turėtų būti pripažinti nepatikimais ar nenuosekliais. Apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 70-71), tiek teisiamajame posėdyje (2 t., b. l. 176-181), liudytojas teigė, jog nematė kaip E. N. buvo padaryti sužalojimai, tačiau teigė, kad po įvykio matė E. N. sužalotą, patinusį veidą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas D. M. pats aktyviai konfliktavo su padėti nuteistajam atvykusiais asmenimis, todėl jis galėjo nematyti E. N. suduotų smūgių, bet vien tai nėra pakankamas pagrindas laikyti jo parodymus nenuosekliais. Kaip matyti iš jo apklausos metu duotų paaiškinimų, jie dėl įvykio esmės yra pakankamai informatyvūs bei neprieštarauja kitiems bylos duomenims. Atsižvelgiant į tai, kad šis liudytojas buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo bei prisaikdintas, ir nesant jokių kitų objektyvių duomenų, kurie galėtų pagrįsti abejojimą jo parodymų tikrumu, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, jog D. M. parodymai yra akivaizdžiai prieštaringi ir nenuoseklūs.

22. Nors iš dalies sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktų liudytojų A. N., G. K. ir D. M. apklausos duomenys tarpusavyje yra panašūs, tačiau pabrėžtina, jog tam tikros aplinkybės dėl konkrečių liudytojų veiksmų įvykio metu yra nurodomos skirtingai. Vien tai, kad liudytojų nurodyta įvykio eiga yra nepalanki bei kaltinanti nuteistąjį, nėra pakankamas pagrindas teigti, jog liudytojų apklausos atliktos netinkamai ar jų metu gauti akivaizdžiai nepatikimi duomenys. Analizuojant nuteistojo apeliaciniame skunde pateiktus argumentus dėl minėtų liudytojų parodymų nenuoseklumo, pažymėtina tai, jog vertinant parodymus negali būti reikalaujama, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, visiškai sutaptų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo posėdžio metu liudytojai parodymus davė nuo įvykio praėjus daugiau nei vieneriems metams, be to, parodymai buvo duodami apie konfliktą ir asmenis šokiravusią situaciją, kurioje dalyvavo tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai. Dėl šių priežasčių natūralu bei objektyviai pateisinama, kad atpasakojant tokio pobūdžio įvykio aplinkybes galimi nukrypimai bei netikslumai, vartojami netapatūs išsireiškimai, kas patvirtina, jog duodami parodymai nėra dirbtinai sukurtas ir atkartojamas tekstas.

23. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo gynėjo teismo posėdyje pateikto prašymo pagrindu prie šios baudžiamosios bylos medžiagos prijungtas 2021 m. rugsėjo 9 d. teisiamojo posėdžio protokolas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1854-990/2021. Nurodyto dokumento pagrindu apeliantas ginčija liudytojos A. N. parodymus, kadangi posėdžio metu liudytoja buvo neteisingai parodžiusi E. N. prilietimą elektrošoko prietaisu. Apelianto teigimu, tokios aplinkybės leidžia abejoti A. N. parodymų objektyvumu ir patikimumu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad minėto teisiamojo posėdžio metu nuo įvykio buvo praėję beveik vieneri metai, be to, pati liudytoja nurodė, kad jos pirminiai parodymai yra tikslesni ir jais turėtų būti vadovaujamasi. Vien tai, jog liudytoja netiksliai nurodė vieną su įvykiu susijusią aplinkybę (past. – A. N. pati nurodė, kad gali netiksliai parodyti prilietimą) iš esmės nėra pakankamas pagrindas sutikti su apelianto teiginiais, jog liudytoja akivaizdžiai meluoja ar duoda nepatikimus ir objektyviai bylos medžiagai prieštaraujančius parodymus.

24. Teisėjų kolegija sprendžia, jog apelianto motyvai dėl neteisingo liudytojo D. B. duotų parodymų vertinimo yra nepagrįsti. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas aptarė šio liudytojo parodymus ir remdamasis jais priėmė apkaltinamąjį nuosprendį E. K. atžvilgiu. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas detaliai neanalizavo šio liudytojo parodymų nereiškia, jog į D. B. apklausų metu nurodytas aplinkybes nebuvo atsižvelgta. Dėl išvardintų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojo D. B. parodymų vertinimo yra laikytini subjektyvia apelianto nuomone, kuri nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis.

25. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ir vertindamas liudytojų A. N., G. K., D. M. bei D. B. parodymus baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė, o minėtų liudytojų parodymai pagrįstai teismo buvo pripažinti nuosekliais ir patikimais.

Dėl nuteistojo parodymų vertinimo

26. Apeliaciniame skunde teigiama, jog ikiteisminio tyrimo metu duoti apelianto parodymai yra iš esmės interpretuojami iškreiptai, neatsižvelgiant į vertimo netikslumus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.

27. Kaip matyti iš 2021 m. vasario 3 d. ir 2021 m. birželio 14 d. įtariamojo apklausos protokolų (1 t., b. l. 142-144, 150-152), ikiteisminio tyrimo metu E. K. buvo apklaustas anglų kalba dalyvaujant tiek nuteistojo gynėjui advokatui, tiek vertėjai. Šių protokolų specialiuose prieduose nurodyta, kad protokolai E. K. buvo išversti į anglų kalba ir iš jo žodžių buvo surašyti teisingai. Kitų priekaištų apklausos atlikimo tvarkai nuteistasis nepareiškė, neturėjo papildymų ar pataisymų dėl iš jo žodžių surašytų apklausos protokolų. Dėl šių priežasčių laikytina, kad BPK 8 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos, o nuteistojo teisė į gynybą suvaržyta nebuvo. Pabrėžtina, kad E. K. įteiktas pirminis pranešimas apie įtarimą bei kaltinamasis aktas skiriasi juose nustatytų faktinių aplinkybių turiniu, kadangi tai nebuvo galutinis pranešimas apie įtarimą ir jame nurodytos nusikalstamos veikos aplinkybės skyrėsi nuo nurodytų kaltinamajame akte, todėl šių procesinių dokumentų turinio vertimas objektyviai yra skirtingas.

28. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas iškreiptai interpretavo jo parodymus ir neteisingai nustatė, kad nuteistasis pripažino, jog sudavė E. N.. Kaip matyti iš 2021 m. vasario 3 d. įtariamojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 142-144), E. K. paaiškino, kad bandydamas gintis nuo E. N. jis jam sudavė apie 2-3 smūgius į veidą ir tai padarė su siekiu šį nuraminti. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, kad E. K. neginčijo surašyto protokolo turinio bei neturėjo kitų pretenzijų, neįmanoma sutikti su skundo argumentais, kad nurodyti nuteistojo teiginiai įvertinti netinkamai. Be to, apklaustas 2021 m. birželio 14 d. (1 t., b. l. 150-152) E. K. nurodė, kad jis gynėsi nuo užpuolimo, tačiau neteigė, kad prieš tai duoti jo parodymai yra neteisingi. Laikytina, kad E. K. teiginiai, jog teismas neteisingai vertino jo ikiteisminio tyrimo apklausos metu duotus parodymus yra subjektyvi nuteistojo nuomonė bei jo pasirinkta gynybinė versija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, todėl jie atmetami kaip visiškai nepagrįsti.

Dėl nukentėjusiojo parodymų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų vertinimo

29. Apeliantas taip pat ginčija nukentėjusiojo E. N. parodymų teisingumą bei jų atitikimą kitai bylos medžiagai. Šioje dalyje pabrėžtina, jog ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 35-36) ir teismo posėdyje (3 t., b. l. 6-8) E. N. nurodytos aplinkybės atitinka ne tik kitų įvykyje dalyvavusių liudytojų duotus parodymus, tačiau ir vaizdo įrašų „IMG_0463“ bei „IMG_0465“ turinį. Pažymėtina, jog nukentėjusysis proceso metu teigė, kad jiems būnant automobilyje E. K. jį bandė dilbio dalimi išstumti iš automobilio, o po spyrio į automobilio dureles išlipo ir bandė E. N. pataikyti elektrošoko įtaisu. Kaip teigė nukentėjusysis, elektrošoko įtaisu jam buvo pataikyta į šonkaulių sritį, tačiau šį faktą nurodė tik pats E. N., kiti liudytojai to patvirtinti negalėjo. Iš vaizdo įrašo „IMG_0463“ (past. – vaizdo įrašo laikas nuo 00:02:43 val.) matyti, jog konflikto metu E. K. buvo išsitraukęs minėtą prietaisą, kuris skleidė raudoną ir mėlyną šviesą bei bandė šiuo prietaisu pataikyti tiek E. N., tiek D. M., tačiau tiesioginio kontakto tarp elektrošoko prietaiso ir E. N. kūno vaizdo įraše neužfiksuota. Ikiteisminio tyrimo metu E. N. paaiškino, jog kažkuriuo momentu E. K. jam ne mažiau kaip keturis kartus trenkė į veido sritį, o vėliau nepažįstamas asmuo dar ne mažiau kaip du kartus jam smogė į veido sritį. Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis minėtų aplinkybių nenurodė, tačiau teigė, kad nuteistasis vieną kartą jam kumščiu pataikė į žandikaulį. Be to, kaip matyti iš liudytojo D. B. parodymų, į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams nukentėjusysis nurodė, jog E. K. dar būdamas automobilyje vieną kartą trenkė E. N. į dešinį skruostą (1 t., b. l. 108-109). Sutiktina, kad minėti parodymai dalyje dėl jam padarytų sužalojimų nėra visiškai nuoseklūs, todėl turi būti vertintini kritiškai bei kitų byloje surinktų duomenų visumoje siekiant išsiaiškinti nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekį.

30. Kaip matyti iš specialisto išvados Nr. G 2753/2020 (01), E. N. 2022 m. rugsėjo 25 d. buvo nustatyta dešinės pusės skruosto lanko lūžis, odos nubrozdinimai krūtinės dešinėje pusėje, dešinės plaštakos III-o piršto raiščių patempimai (1 t., b. l. 44-45). Apžiūrą atlikusi specialistė nurodė, jog sužalojimai buvo padaryti kietu buku daiktu (daiktais) ir neatmetama galimybė, kad jie galėjo būti padaryti 2020 m. rugsėjo 12 d. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad specialisto išvadoje nenurodytas skaičius trauminių poveikių, kuriais galėjo būti padaryti sužalojimai nukentėjusiojo veido srityje, o jokių kitų duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių E. N. teiginius, kad jam buvo suduota ne mažiau šešių smūgių į veido sritį, byloje nėra. Dėl šių priežasčių laikytina, kad tikslus E. K. suduotų smūgių skaičius nagrinėjamu atveju nenustatytas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog specialistė apžiūros metu nustatė krūtinės dešinėje, tarp vidurinės ir vidurio raktikaulinės linijų, VIII-o šonkaulio aukštyje du lygiagrečius, skersine kryptimi išsidėsčiusius, atitinkamai iš vidaus į išorę. 1,5x0,2 cm ir 1x0,2 cm, rausvos, šviežios odos plotus po nusilupusių šašų. Nors pagal E. N. paaiškinimus šie sužalojimai galimai buvo padaryti E. K. naudotu elektrošoko prietaisu, specialisto išvadoje nepasisakyta dėl jų padarymo mechanizmo. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nustatytose faktinėse bylos aplinkybėse nepasisakyta dėl to, jog E. K. būtų sužalojęs nukentėjusįjį elektrošoko prietaisu, dėl ko nustatytos aplinkybės, kad nuteistasis, smūgiuodamas E. N. į galvos sritį, galėjo padaryti odos nubrozdinimus dešinėje krūtinės pusėje, prieštarauja elementariems logikos dėsniams. Atsižvelgiant į aptartus motyvus dėl E. N. sužalojimų padarymo mechanizmo, apeliacinės instancijos teismas patikslina nustatytas E. K. padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ir konstatuoja, kad:

E. K. sutrikdė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą. E. K. 2020 m. rugsėjo 12 d., apie 5.00 val., viešoje vietoje, šalia prekybos centro „Centro pasažas“, esančio Vilniuje, Gedimino pr. 18, žodinio konflikto metu kumščiu sudavė nukentėjusiajam E. N. nenustatytą smūgių skaičių į galvos sritį, tuo padarydamas E. N. dešinės pusės skruosto lanko lūžį, vertinamą nesunkiu sveikatos sutrikdymu, taip savo tyčiniais veiksmais, elgdamasis įžūliai ir moralės požiūriu nepriimtinai, viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais savo veiksmais E. K. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

32. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta asmens, kaltinamo padarius nusikaltimą, teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šio principo esmė yra tai, kad nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas, pirmiausia, yra suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad baudžiamąją bylą išnagrinės teismas, neturintis ir neišreiškiantis jokio išankstinio nusistatymo dėl proceso dalyvių.

33. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus – objektyvųjį ir subjektyvųjį. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo arba rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja to, kad teismo procesas būtų organizuojamas bei proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49-677/2017, 2K-181-648/2019). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyti objektyvusis ar subjektyvusis teismo nešališkumo aspektai. Apelianto nurodyti teiginiai, kad teismas su juo bendravo nepagarbiai ir jam priekaištavo, savaime nepatvirtina, jog teismas pažeidė nešališkumo reikalavimą. Teismo nuteistajam išreikštos pastabos nevertintinos kaip akivaizdus teismo šališkumas ir negali būti prilyginamos teisėjo asmeniniam tendencingumui ar kaip teismo nešališkumo principo pažeidimas objektyviąja prasme. Vadovavimas teisiamajam posėdžiui ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, jo gynėjas arba kiti proceso dalyviai, savaime BPK normų nepažeidžia bei nepatvirtina teismo šališkumo, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

34. Apeliantas taip pat prašo sumažinti E. N. priteistiną neturtinės žalos atlyginimą, kadangi minėtu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu nuteistajam buvo priteistas tik 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas iš E. N., o nagrinėjamu atveju teismas E. N., nors šis pats išprovokavo konfliktą, priteisė 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

35. Spręsdami klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu, 6.251 straipsnio 2 dalimi bei kitomis CK normomis, taip pat atsižvelgiama į teismų praktiką. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas bei bendravimo galimybių sumažėjimas bei kita, teismo įvertinti pinigais. Minėto straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, minėtą žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nurodytas sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, teismas, spręsdamas klausimą dėl civilinio ieškinio, atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (amžius, profesija, socialinė padėtis ir kt.), itin ciniškas elgesys su nukentėjusiuoju bei nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti arba jai padidėti, žalą padariusio asmens elgesys po veikos padarymo ir pan. (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-307/2019).

36. Kaip matyti iš nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio (2 t., b. l. 89-93), E. N. savo patirtus išgyvenimus bei jam padarytus sužalojimus įvertino 3 000 Eur suma. Apylinkės teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju proporcingu neturtinės žalos atlyginimu yra laikytina 1 000 Eur suma. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis buvo nesunkiai sužalotas, tačiau nepateikė jokių duomenų dėl šio sužalojimo atsiradusių liekamųjų reiškinių, įvertino individualias nuteistojo savybes, jo turtinę padėtį, taip pat atsižvelgė į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus. Skundžiamame nuosprendyje nurodyti motyvai, kodėl nukentėjusiojo civilinis ieškinys patenkintas iš dalies. Vien tai, kad priešpriešinėje byloje E. K. priteista suma iš E. N. yra perpus mažesnė, negali būti laikoma pagrindu mažinti nukentėjusiajam šioje byloje priteistą neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad E. N. minėtu nuosprendžiu buvo nuteistas tik pagal BK 284 straipsnį ir nekonstatuota, kad nukentėjusiojo veiksmais E. K. buvo padarytas sveikatos sutrikdymas, kas lėmė mažesnio dydžio neturtinės žalos atlyginimo priteisimą. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė E. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo E. N. elgesys, teisėjų kolegija sprendžia, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra per didelis ir yra mažintinas iki 700 eurų.

37. Nors šiuo nuosprendžiu ir nustatoma BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau teisėjų kolegija palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę. Kaip yra matyti iš BK 48 straipsnio 2 dalies nuostatų, nuteistajam už dviejų nesunkių nusikaltimų padarymą buvo paskirtos už šios bausmės rūšies vidurkį mažesnės bausmės ir nėra įstatyminių pagrindų jas dar labiau mažinti.

38. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog apylinkės teismas, pripažindamas E. K. kaltu padarius nusikaltimas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, ir iš dalies patenkinęs nukentėjusiojo E. N. civilinį ieškinį, teisingai bei pagrįstai įvertino šių klausimų teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tačiau nepagrįstai nepripažino vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nesukonkretino nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir skundžiamas nuosprendis keičiamas dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį pakeisti:

Pripažinti E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys.

Sumažinti nukentėjusiajam E. N. priteistos neturtinės žalos dydį iki 700 Eur.

Kitoje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.