- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-11-25
- Bylos Nr.
- 1-1854-990/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- E. N.
- Civilinis ieškovas
- E. K.
- Advokatai
- Aivaras Žilvinskas, Girdutis Vainius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 05.00 val. viešoje vietoje – šalia prekybos centro „Centro pasažas“, esančio Gedimino pr. 16, Vilniuje, E. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,19 promilių neblaivumas), po to, kai pavežėjo paslaugas teikiantis automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. atsisakė jį vežti nurodytu adresu, žodinio konflikto metu išlipęs iš automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieną kartą spyrė į automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo dešines pusės dureles. E. K. išlipus iš automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) besitęsiant konfliktui E. N. kumščiu sudavė E. K. ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu sukėlė E. K. fizinį skausmą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
2. Teisiamojo posėdžio metu E. N. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltės nepripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio vakarą jis su draugais išėjo pabūti mieste, vėliau naudodamasis programėle iškvietė pavežėją. Atvažiavus pavežėjui jis įlipo į automobilį ir atsisėdo šalia pavežėjo, kurio paprašė įvesti kitą adresą, nei nurodė kviesdamas pavežėją, t. y. kad pirmiausia vairuotojas parvežtų jį, o po to – jo draugus. Pavežėjas atsisakė tai padaryti bei pasakė jo nevešiąs. Paklaustas, kodėl taip nusprendė, pavežėjas pradėjo pykti, pasidarė agresyvus, pradėjo ant jo šaukti ir ėmė dešine alkūne jį stumti iš automobilio į lauką, rėkė ir grasino jam trenksiąs. Jis pats visą laiką sėdėjo ramiai. Po kurio laiko jis išlipo ir norėjo kviesti policiją dėl pavežėjo agresijos ir kontaktinių veiksmų. Pastebėjęs, kad pavežėjas pradeda važiuoti, jis stuktelėjo koja į automobilį, kadangi jis nenorėjo, kad pavežėjas pabėgtų. Tada pavežėjas iš karto iššoko į automobilio, išsitraukė elektros šoko įtaisą ir pradėjo bėgti link jų. Pavežėjas norėjo smogti D. M., bet nepataikė, tada bėgo jo link ir pataikė jam kaire koja bei prilietė jį su elektros šoko įtaisu. Pavežėjas toliau bėgo jo link, tačiau jis norėjo palaikyti atstumą, todėl jo koja susidūrė su pavežėjo galva. Jis išėjo į važiuojamąją dalį, o pavežėjas visą laiką ėjo jo link. Konfliktas nesibaigė tol, kol neatvyko policijos pareigūnai. Kažkuriuo metu pavežėjas trenkė jam į skruostikaulį, dėl ko jis vėliau negalėjo dirbti. Jis turėjo teisę išsiaiškinti, kodėl pavežėjas jo neveš, bei susigrąžinti sumokėtus pinigus. Pavežėjas automobilyje puikiai kalbėjo lietuviškai, tik po to (konflikto metu) pradėjo kalbėti angliškai, taigi su pavežėju jis bendravo lietuviškai. Jam buvo nustatytas lengvas girtumas, kuris neturėjo įtakos jo veiksmams.
3. Ikiteisminio tyrimo metu E. N. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 05.00 val. jis ir jo draugai A. N., G. K. ir D. M. buvo Gedimino prospekte, Vilniuje. Kadangi jie ketino važiuoti namo, jie iškvietė pavežėją. Atvažiavo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Įlipę į minėtą automobilį jie vairuotojo paprašė, kad šis, veždamas jo draugus, pakeliui pavežtų jį į Žirmūnus, o šis pavežimas į Žirmūnus programėlėje būtų įtrauktas kaip tarpinė stotelė. Vairuotojas pasakė, kad to padaryti neįmanoma, nors ne vieną kartą ankstesni vairuotojai taip yra darę, ir liepė jam išlipti iš automobilio. Jis vairuotojo paklausė, kodėl šis nori jį išlaipinti, jei jis yra keleivių grupės narys. Vairuotojas atsisakė atsakyti į jo klausimą. Jis tuo metu sėdėjo automobilio priekyje keleivio pusėje, o jo draugai sėdėjo gale. Dar kartą paklaustas, kodėl atsisako jį vežti, vairuotojas pradėjo jį rankomis stumti iš automobilio. Matydamas, kad jo nepavyks išstumti iš automobilio, vairuotojas iš automobilio išlipo. Norėdamas išvengti konflikto jis pats, kol vairuotojas dar nebuvo priėjęs prie automobilio keleivio pusės priekinių durelių, išlipo iš automobilio. Lauke jis pamatė, kaip vairuotojas, apibėgęs automobilį iš priekio, bėga jo link garsiai angliškai rėkdamas ir keikdamasis. Pribėgęs prie jo vairuotojas bandė jam suduoti (užsimojo kumščiu). Jis vairuotoją nuo savęs nustūmė ir atbulas traukėsi, tačiau vairuotojas artinosi prie jo. Kažkuriuo metu vairuotojas jam sudavė kumščiu į veidą ir prieš jį keletą kartų panaudojo elektros šoko įtaisą. Po suduoto smūgio jis juto fizinį skausmą (pagal skalę nuo 1 iki 10 skausmas buvo 6 balų stiprumo). Jam iki šiol yra ištinęs veidas, kurį skauda. Vairuotojui prieš jį naudojant elektros šoko įtaisą jis taip pat juto fizinį skausmą. Vairuotojas kratė jį elektra, prietaisą įrėmęs į jo dešinį šoną, dėl ko liko žaizdos (pagal skalę nuo 1 iki 10 jis juto 8 balų skausmą). Vairuotojas elgėsi neadekvačiai, nors jis šiam nekėlė jokios grėsmės. Jis traukėsi nuo vairuotojo, o pastarasis artinosi prie jo. Vėliau iš kažkur atsirado dar du tamsaus gymio žmonės (kaip jis suprato – vairuotojo draugai), vienas iš kurių (stambesnysis) sudavė jam kumščiu į galvos sritį, kitas labiau bandė jį ir pavežėją su pastarojo draugu skirti, nes užpultas jis bandė gintis, stūmė tuos du žmones nuo savęs. Jis nei vienam iš tų žmonių nesudavė nei vieno smūgio. Po šio įvykio jam prasidėjo panikos priepuolis, jis turi širdies aritmiją ir elektros šoko įtaiso panaudojimas turėjo neigiamų pasekmių jo sveikatai. Į įvykio vietą buvo iškviesti medikai. Jis spyrė į automobilį, nes vairuotojas kažkuriuo momentu norėjo išvažiuoti, bet jis turėjo vairuotojui pretenzijų dėl to, kad šis jį užpuolė, taigi tokiu būdu jis norėjo vairuotoją sulaikyti iki tol, kol atvyks policija. Atvykusiems policijos pareigūnams jis pasakė, kad jį užpuolė taksi vairuotojas ir vienas iš pastarojo draugų, kuris vis dar buvo įvykio vietoje, bet ar policijos pareigūnai užrašė to žmogaus duomenis, jis nežino. Visą įvykį filmavo jo draugė A. N. (T. 1, b. l. 146-148, 158-163).
4. Teisiamojo posėdžio metu E. K. parodė, kad Lietuvoje jis gyvena nuo 2013 metų. Jis yra (duomenys neskelbtini) ir dalį etato apie 3-4 metus dirba (duomenys neskelbtini) pavežėju. Nagrinėjamo įvykio naktį iš penktadienio į šeštadienį jam dirbant į jo automobilį įsėdo keli žmonės – šalia jo įsėdo klientas, kuris buvo agresyvus. Įprastai pagal reglamentą taksi turėtų būti trys žmonės, kurie turi parašyti, kur nori važiuoti. Klientų paklausus, kur šie nori nuvykti, vienas jų pradėjo rėkauti, keikėsi rusiškais keiksmažodžiais. Jam sustabdžius automobilį minėtas klientas vėl pradėjo įžeidinėti jį ir jo tikėjimą, sakė jam, kad klientai moka, taigi jis turi vairuoti, tačiau jis mandagiai paprašė keleivių išlipti. Minėtam vyriškiui jį plūstant, kiti trys keleiviai klausėsi. Jis kitiems keleiviams liepė šį žmogų paimti, nurodęs, kad priešingu atveju jis smogs šiam į veidą. Minėti trys keleiviai išlipo, o ketvirtasis, sėdėjęs šalia jo, lipti nenorėjo ir keikėsi, vartojo neapykantos žodžius, sakydamas, kad musulmonų vieta yra ne čia, musulmonus vadino kiaulėmis. Keleiviui jam vis kartojant, kad jam mokami pinigai, jis minėtam keleiviui parodė, kad pinigai už kelionę nenuskaičiuoti: programėlėje jis įrašė „0“ ir parodė keleiviui, bet pastarasis toliau buvo agresyvus. Jis minėtą vyriškį galėjo stumti, tačiau nešiurkščiai ir negrubiai. Po kurio laiko minėto vyriškio draugas ištraukė šį lauk. Išlipęs iš automobilio vyriškis labai smarkiai spyrė į jo automobilio dešines dureles. Tuomet jis sustabdė automobilį, iš automobilio kairės pusės durelėse esančios ertmės paėmė elektros šoko įtaisą ir išlipo iš automobilio. Jis norėjo vaikiną tik išgąsdinti. Jis neturėjo elektros šoko įtaiso įkroviklio, tačiau elektros šoko įtaisas kažkiek veikė. Vyriškis artinosi prie jo, bėgo jam iš paskos, o jis tiesiog traukėsi atgal. Vyriškiui artėjant jo link jis, bandydamas išlaikyti atstumą, paspaudė elektros šoko įtaisą, bet prie vyriškio prietaiso jis neprilietė. Tada vyriškis kumščiu trenkė jam į veidą, dėl ko jis nukrito ant žemės ir pradėjo kraujuoti. Tada jie visi pradėjo rėkauti. Jis prašė žmonių iškviesti policiją. Kažkam pasakius, kad jis muša merginas, susirinko nemažai žmonių. Tada atbėgo kitas (duomenys neskelbtini) vairuotojas – taip pat (duomenys neskelbtini) C. G., kuris norėjo jį apginti, tačiau vaikinas ir viena mergina C. G. pargriovė ant žemės ir spardė. Tuomet atvyko policijos pareigūnai. Per ketverius metus, kuomet jis dirba (duomenys neskelbtini), jis turėjo daug klientų, tačiau niekada nesimušė, neturėjo jokių problemų viešumoje ar su policija. (duomenys neskelbtini) agresyvus žmogus neišdirbtų nei vienos dienos, nes gavus blogą komentarą vairuotojas automatiškai užblokuojamas. Kaltinamąjį įvykio dieną jis matė pirmą kartą. Dauguma jo klientų būna išgėrę, nes vyksta iš naktinių klubų, tačiau jis būna mandagus. Jis nenorėjo turėti problemų, tačiau vyriškis spyrė į jo automobilio dureles. Jei elektros šoko įtaisas būtų veikęs, jis nebūtų gavęs smūgio į veidą. Po nagrinėjamo įvykio praėjo vieneri metai ir jis neatsimena, kiek smūgių vyriškis jam sudavė, tačiau policijos įstaigoje jis buvo pasakęs tikslų smūgių skaičių. Jam vyriškis smūgiavo tiek rankomis, tiek kojomis, o smūgiai buvo skausmingi. Smūgiuojama buvo į veidą, jam iš burnos liejosi kraujas.
5. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. parodė, kad jis apie aštuonerius metus gyvena Lietuvoje, kur mokosi ir dirba pavėžėju įmonėje (duomenys neskelbtini). Vairuotoju jis dirba apie dvejus metus. 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 04.30 val. jis gavo iškvietimą adresu Gedimino pr. 18, Vilnius. Jam atvykus minėtu adresu prie jo automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priėjo du vaikinai bei dvi merginos, kurie buvo akivaizdžiai neblaivus. Šių žmonių anksčiau jis niekada nebuvo matęs. Visi klientai įlipo į automobilį. Kokiu adresu jis turėjo nuvežti minėtus klientus, jis neprisimena. Kadangi keleiviai buvo neblaivūs, pastariesiems jis pasakė, kad šie išliptų iš automobilio ir paaiškino jiems, kad neblaivių klientų jis niekur neveža. Vienas iš keleivių, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus vaikinas, apsirengęs juoda striuke bei juodais džinsais, pradėjo konfliktuoti. Visi kiti trys keleiviai išlipo iš automobilio bei pradėjo iš automobilio traukti minėtą vaikiną. Visiems išlipus iš automobilio jis užsirakino, kadangi nenorėjo tęsti konflikto. Tada minėtas vaikinas kelis kartus spyrė į automobilio keleivio pusės dureles. Išlipęs iš automobilio jis pradėjo minėtą vaikiną raminti. Jam kalbantis su viena iš merginų minėtas vaikinas ranka trenkė jam per veidą ir praskėlė jam lūpą. Vėliau į muštynes įsivėlė ir kitas vaikinas, buvęs kartu – pastarasis taip pat jam sudavė kelis kartus. Jis buvo nukritęs ant žemės. Taip pat į konfliktą įsivėlė ir viena iš merginų, tačiau pastarosios jis nemušė. Visas konfliktas ir muštynės įvyko gatvėje. Pirmasis vaikinas buvo nevaldomas, šio niekas negalėjo sustabdyti. Vyriškis elgėsi neadekvačiai, todėl jis iš automobilio išsitraukė elektros šoko įtaisą, kuri turi savigynai, ir su šiuo bandė apsiginti nuo minėtų vaikinų. Jis bandė sustabdyti konfliktą, todėl visą laiką bandė nuo vaikinų laikytis atstumo. Įvykio metu jis buvo sumuštas, taip pat buvo apgadintas jam priklausantis automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis „Kasko“ draudimu nedraustas. Jam padaryta fizinė ir turtinė žala. Jis turi pretenzijų minėtiems vaikinams dėl sumušimo, automobilio apgadinimo bei dėl to, kad šie jį vadino negražiais žodžiais, sakydami, kad jis turi nešdintis iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) ir ten dirbti. Tai jį labai įžeidė. Šiuo metu jam skauda lūpą, tačiau medikų pagalba jam nereikalinga (T. 1, b. l. 60-62).
6. Teisiamojo posėdžio metu D. B. (D. B.) parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. Nagrinėjamo įvykio naktį buvo gautas pranešimas, kad taksi vairuotojas prieš žmogų panaudojo elektros šoko įtaisą. Atvykusį į įvykio vietą jį pasitiko pranešėjas, kuris buvo su draugu ir drauge. Pranešėjas paaiškino iškvietęs pavežėją, kuris jam įlipus į automobilį atsisakė jį vežti, nes jis buvo neblaivus. Vairuotojas pranešėjui kartojo šio nevešiąs. Pranešėjo teigimu, vairuotojas jam sudavė kumščiu į veidą, o pranešėjas išlipęs trenkė koja į automobilį, po kurio laiko išlipo pavežėjas ir prieš pranešėją panaudojo elektros šoko įtaisą. Pavežėjas paaiškino atsisakęs suteikti pavežėjo paslaugas, nes klientas buvęs labai neblaivus, trenkęs du kartus pavežėjui į veidą, supykęs išlipęs iš automobilio ir spyręs į automobilį. Pavežėjas paaiškino, kad išsigandęs išsitraukė elektros šoko įtaisą, norėdamas apsisaugoti, norėjo pagąsdinti, tada jam klientas spyrė. Pranešėjas paaiškino, kad pavežėjas jam sudavė kumščiu į veidą. Pranešėjo orientacija buvo sutrikusi, o kalba buvo nerišli. Ant pavežėjo lūpos buvo kraujo. Pranešėjas rodė kažką ant savo kūno, buvo atvykę medikai, bet šiam pagalbos nereikėjo. Jeigu ant pranešėjo veido būtų buvę sužalojimų, jis būtų tai pastebėjęs. Žmonių įvykio vietoje buvo nemažai. Su pranešėju buvo dar buvo keli žmonės, su pavežėju – taip pat keli žmonės. Buvo rytas, nuo žibintų aplinka buvo apšviesta. Pats pranešėjas vėliau pradėjo agresyviai elgtis, galbūt nenorėdamas vykti su medikais. Pavežėjas nurodė norėjęs panaudoti elektros šoko įtaisą savigynai arba pagąsdinti, bet prietaiso nenaudojęs.
7. Ikiteisminio tyrimo metu D. B. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 04.59 val. buvo gautas pranešimas, kad prie pastato, esančio Gedimino pr. 16, Vilniuje, tarp pranešėjo ir taksisto vyksta konfliktas, taksistas panaudojo elektros šoko įtaisą. Vykstant į įvykio vietą budėtojas radijo ryšiu informavo, kad toje pačioje vietoje vyksta aštuonių žmonių muštynės. Atvykęs į įvykio vietą gatvėje jis pastebėjo daug žmonių. Prie jo iškart priėjo D. M. ir E. N., kurie paaiškino norėdami važiuoti namo išsikvietę pavėžėjus; į vietą atvyko automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į kurį E. N. įlipus automobilio vairuotojas liepė išlipti, kadangi E. N. buvo neblaivus. E. N. iš automobilio neišlipo ir paklausė vairuotojo, kodėl šis neveža neblaivių žmonių, tada vairuotojas ėmė šaukti ir ranka vieną kartą trenkė E. N. į dešinį skruostą. E. N. iškart išlipo iš automobilio ir į automobilį spyrė. Vairuotojas kurį laiką sėdėjo automobilyje, vėliau išlipęs išsitraukė elektros šoko įtaisą, kurį panaudojo prieš E. N., o pastarasis gindamasis spyrė vairuotojui į veidą, po ko prasidėjo didesnis konfliktas ir muštynės. Kartu su E. N. buvo A. N. Automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. paaiškino, kad atvykus nurodytu adresu pagal kvietimą į jo automobilį įlipęs neblaivus vyras, todėl E. K. atsisakė šiam suteikti pavėžėjo paslaugas ir paprašė išlipti iš automobilio; vyras išlipti atsisakęs ir liepęs jį vežti į nurodytą vietą; E. K. dar kartą paprašęs vyro išlipti iš automobilio ir paaiškinęs, kodėl šio nevešiąs, tačiau supykęs vyras kumščiu trenkęs jam į veidą, po ko išlipo iš automobilio ir į šį spyrė; E. K. taip pat išlipęs iš automobilio ir, norėdamas apsiginti, ištraukęs elektros šoko įtaisą, kuriuo norėjęs išgąsdinti vyriškį ir šį atbaidyti. Automobilis „Toyota“ buvo neapgadintas, jokių sugadinimų žymių nebuvo matyti. Ant E. K. lūpų būtų matomas kraujas, tačiau medikų pagalbos šis atsisakė (T. 1, b. l. 100-102).
8. Teisiamojo posėdžio metu A. N. parodė, kad nagrinėjamo įvykio vakarą su draugais pabuvę mieste jie nusprendė išsikviesti taksi ir važiuoti namo. Taksi iškvietė D. M., galinė stotelė buvo Kalvarijų gatvė. Atvažiavus taksi automobiliui ji, D. M. ir G. K. sėdo į taksi automobilio galą (ji sėdėjo prie lango kairėje pusėje), o E. N. – į priekį. Kadangi E. N. sėdėjo priekyje, pastarasis bendravo su vairuotoju ir paprašė, kad šis sustotų Žirmūnų gatvėje, išleistų juos – ją ir E. N., po ko važiuotų į galutinę stotelę – Kalvarijų gatvę, kur paleistų G. K. su D. M. Vairuotojas atsisakė tai daryti sakydamas, kad to padaryti negali. Anksčiau tokių problemų nebuvo iškilę, t. y. kiti taksi vairuotojai sustodavo tarpinėse stotelėse. E. N. paklausė vairuotojo, kodėl šis jų neveš. Vairuotojas sakė negalįs to daryti. Kadangi už taksi paslaugas pradinis apmokėjimas jau buvo padarytas įsėdant į automobilį, E. N. pasakė, kad taksistas turėtų grąžinti pinigus, tačiau tuomet vairuotojas pasidarė agresyvus. Manydama, kad gali kilti konfliktas, ji išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti situaciją. Taksi automobilyje E. N. išliko ramus, nerodė jokių agresijos požymių, tuo tarpu vairuotojas pradėjo fiziškai kontaktuoti su E. N. – pradėjo pastarąjį stumti alkūne. E. N. nieko nedarė ir sėdėjo ramiai. Tuo metu vairuotojas pradėjo grasinti, kad E. N. spirs arba trenks. Jie išlipo iš taksi automobilio, tačiau visą tai norėjo išsiaiškinti bei iškviesti policiją. Jiems išlipus vairuotojas bandė važiuoti, tuomet E. N. koja prilietė dešinio automobilio kėbulo pusę, kad vairuotojas nevažiuotų. Ji matė, kad ant automobilio nebuvo jokių įlenkimų. Tuomet taksi vairuotojas iššoko iš automobilio, pradėjo bėgti E. N. ir D. M. link, iš kišenės išsitraukęs elektros šoko įtaisą, kurį akivaizdžiai „pačirškino“ (buvo girdimas čirškimo garsas ir matoma melsva elektros šviesa). Vairuotojas agresyviai ėjo E. N. link, o pastarasis traukėsi atbulas, stengėsi išvengti elektrošoko, tačiau vairuotojas įnirtingai ėjo jo ir D. M. link ir bandė pataikyti jiems abiem. Ji matė, kaip blyksinti šviesa pataikė E. N. į šoną (tuo metu E. N. veide buvo matomas skausmas). Vairuotojas nesustojo ir toliau ėjo E. N. link. Pastarasis traukėsi ir siekdamas apsiginti nuo dar vieno gresiančio smūgio iškėlė koją į orą, tačiau vairuotojas vis tiek neketino sustoti. E. N. ėjo atgal, šiam teko atbulomis išeiti į važiuojamąją kelio dalį. Tuo metu ji suprato, kad situacija yra gana rimta, taigi ji nutraukė filmavimą ir nusprendė paskambinti į bendrąjį pagalbos centrą bei iškviesti policiją. Pasibaigus pokalbiui su bendrojo pagalbos centro dispečere iš karto atvyko, kaip ji suprato, du vairuotojo pažįstami ar draugai, kalbėję anglų kalba ir vairuotojui atvežę baltus sportinius batus (iš pradžių taksi vairuotojas dėvėjo šlepetes). Kilo sąmyšis, ant žemės gulėjo jos draugė G. K. ir vienas iš vairuotojo draugų. E. N. bandė juos nuvyti. Taksi vairuotojas visą tą laiką sukinėjosi aplink E. N., buvo susifokusavęs ties juo. Neilgai trukus atvyko policijos pareigūnai ir konfliktas baigėsi. Tuomet ji pastebėjo ant E. N. dešinės veido pusės patinimą, buvo matyti, kad jo veidas sumuštas. Atvykus policijos pareigūnams ji nupasakojo situaciją, taip pat E. N. iškvietė medikus, nes E. N. pasijuto blogai.
9. Ikiteisminio tyrimo metu A. N. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 04.00 val. ji kartu su savo draugais G. K., D. M. ir sužadėtiniu E. N. buvo Vilniaus senamiestyje. Apie 04.50 val. būdami šalia pastato, esančio Gedimino pr. 18, Vilniuje, jie nusprendė vykti namo. Naudodamasis programėle (duomenys neskelbtini) D. M. užsisakė pavėžėjo paslaugą. Po maždaug 5 minučių atvyko automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ant automobilio kėbulo priklijuotais žalios spalvos lipdukais (duomenys neskelbtini). Jie visi keturi įsėdo į minėtą automobilį: E. N. atsisėdo į priekinę dešinės pusės keleivio sėdynę, ji atsisėdo į automobilio galą. Automobilyje E. N. paprašė vairuotojo, kad šis sustotų Žirmūnų gatvėje, nes programėlėje galutinis taškas buvo pažymėtas Kalvarijų gatvė. Vairuotojas to padaryti nesutiko, pradėjo anglų kalba šaukti ir reikalauti, kad jie išliptų. Jie išlipti nesiruošė, nes už įsėdimą į automobilį programėlėje jau buvo nuskaitytos piniginės lėšos. Vairuotojas pradėjo stumti rankomis priekyje sėdėjusį E. N. bei grasinti, kad šiam trenks ar spirs. E. N. išlipo iš automobilio, iš paskos išlipo ir jie. Išlipęs E. N. laikė automobilio dureles už rankenos, kad pavežėjas neišvažiuotų, po ko spyrė į automobilio kėbulo dešinę pusę, tačiau, kiek ji matė, automobilio neapgadino. Po E. N. spyrio vairuotojas pradėjo E. N. vytis, rankoje laikydamas elektrošoko prietaisą, kuris mirgėjo ir tarškėjo. Pribėgęs prie E. N. vairuotojas prilietė elektrošoko prietaisą prie E. N. dešinio šono, po ko E. N. atšoko atgal. Tarp E. N. ir vairuotojo stovėjo D. M., kuris bandė juos atskirti vieną nuo kito. E. N. išsigando ir gindamasis spyrė dešine koja vairuotojui į veido sritį. Įvykio metu ji viską filmavo savo mobiliojo ryšio telefonu, o po spyrio išjungė filmavimo režimą ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Po skambučio į įvykio vietą atėjo dar du žmonės, kalbėję anglų kalba (ji mano, kad minėti žmonės buvo (duomenys neskelbtini)), kurie buvo vairuotojo pažįstami ir kurie vairuotojui atnešė sportinius baltus batus. Belaukiant policijos pareigūnų kilo sumaištis. Atsisukusi ji pamatė, kad ant šaligatvio guli G. K., ant kurios užgulęs vienas iš atėjusių vyrų. Tada vairuotojas nubėgo prie G. K. ir minėto vyro ir bandė šią tempti ar kelti. Tada antrasis iš atėjusių vyrų pribėgo prie D. M. ir pastarąjį pastūmė, po ko D. M. nukrito prie G. K. E. N. taip pat priėjo prie gulinčios G. K. ir bandė nuvyti atėjusius vyrus. G. K. gulėdama šaukė. E. N. nuvijo vairuotoją toliau nuo jų, nepažįstami vyrai ir vairuotojas pasitraukė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kuriems ji paaiškino įvykio aplinkybes. Ji taip pat iškvietė medikus, kad ši apžiūrėtų E. N., nes šis turi širdies ritmo sutrikimų ir šiam pasidarė bloga po elektros šoko įtaisu suduoto elektros impulso. E. N. skundėsi skausmu krūtinės srityje, be to, ant E. N. dešinio skruosto buvo matomas patinimas, taip pat paraudimas ir įdrėskimas buvo matomas ant E. N. dešiniojo šono. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė E. N. ir automobilio vairuotoją į policijos įstaigą, o ji išvažiavo pas minėtus draugus namo (T. 1, b. l. 107-109).
10. Teisiamojo posėdžio metu G. K. parodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį ji su draugais buvo Vilniaus miesto centre. Jiems nusprendus važiuoti namo D. M. naudodamasis programėle (duomenys neskelbtini) iškvietė taksi. Atvažiavo vyriškis, šiuo metu esantis teismo posėdžių salėje. Ji su draugais įsėdo į minėtą automobilį: E. N. atsisėdo į priekį, ji sėdėjo už vairuotojo, A. N. – per vidurį, kitame šone – D. M. Pavažiavus porą metrų vairuotojas sustojo ir anglų kalba pasakė, kad jiems reikia išlipti. E. N. vairuotojo klausė, kodėl reikia išlipti, bet išlipimo priežasties ji negirdėjo. Pokalbis vyko anglų kalba. E. N. aiškinantis su vairuotoju jie sėdėjo ir sutrikę žiūrėjo, nes nesuprato, kas vyksta. E. N. ir vairuotojas aiškinosi porą minučių, po ko jie visi vienas po kito išlipo (pirmas išlipo D. M., tada – A. N., tada – ji, paskutinis iš automobilio išlipo E. N.). Būdama automobilio viduje ji nematė jokių fizinių veiksmų, stūmimo, tačiau ji buvo be akinių, todėl nelabai matė, be to, buvo tamsu. Vėliau iš automobilio išlipo įpykęs vairuotojas, kuris apsižodžiavo su E. N.. Ji nematė, kad E. N. spirtų į automobilį – ji girdėjo tik stiprų uždaromų durelių garsą. Tuomet buvo du esminiai momentai, tik ji nepamena įvykių eiliškumo. Ji prisimena, kad vairuotojas agresyviai ėjo E. N. link, o pastarasis, jos manymu, gindamasis vairuotojui trenkė į skruostą. Tada ji atsimena kitą momentą, kai vairuotojas atėjo su elektros šoko įtaisu, kuriuo iš pradžių bandė pataikyti D. M., bet pastarasis prietaiso išvengė, tuomet vairuotojas pataikė E. N. Vairuotojas E. N. link ėjo agresyviai, o E. N. vairuotojui spyrė veidą. E. N. ir vairuotojas stovėjo vienas priešais kitą. Tuomet buvo pauzė, vairuotojas lyg paskambino savo draugams, po to atėjo 3-4 draugai, atnešė vairuotojui batus, nes šis buvo su šliurėmis. Kitas momentas, kurį ji pamena, buvo kuomet jie stovėjo vieni priešais kitus, o ji prašė liautis. Ten buvo grupė vairuotojo draugų, kurie atėjo pagelbėti vairuotojui, ir E. N. D. M. buvo už E. N. ir pastarąjį ragino eiti. Ji stovėjo šalia A. N., kuri tuo metu kvietė policiją. Nuo visos grupės ji buvo žingsnio atstumu. Ką jie kalbėjo, ji nepamena, bet vyko žodinis konfliktas. Tuomet ji stovėjo už vieno iš vairuotojo draugų – jie gal susistumdė, o kadangi ji stovėjo arti, vienas iš jų netyčia ant jos užkrito. Ji labai išsigando ir pradėjo klykti. Tuomet atsirado daug žmonių, kurie išskyrė grumtynių dalyvius, o netrukus atvažiavo ir policijos pareigūnai. Pati ji niekam nesudavė, taip pat nesudavė ir jos draugė A. N. D. M. gal spyrė kažkam, kai ji pradėjo klykti, nes matė, kad vienas iš vyrų užkrito ant jos. Tuomet kiti vairuotojo draugai atėjo ir nusinešė D. M.
11. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 04.00 val. ji kartu su savo draugu D. M., E. N. ir šio mergina A. N. buvo Vilniaus senamiestyje. Apie 04.50 val. būdami prie pastato, esančio Gedimino pr. 18, Vilniuje, jie nusprendė vykti namo bei naudodamiesi programėle (duomenys neskelbtini) užsisakė pavėžėjo paslaugą. Po 5 minučių atvyko automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ant automobilio kėbulo priklijuotais žalios spalvos lipdukais (duomenys neskelbtini). Jie visi keturi įsėdo į minėtą automobilį: E. atsisėdo į priekinę dešinės pusės keleivio sėdynę, gale per vidurį sėdėjo A. N., šiai iš dešinės sėdėjo D. M., o iš kairės – ji. Pavažiavus apie vieną ar du metrus automobilio vairuotojas sustojo ir pradėjo anglų kalba ant E. N. šaukti, kad šis išliptų iš automobilio. Jie visi pradėjo vairuotojo klausti, kodėl šis juos išvaro iš automobilio, tačiau atsakymo nesulaukė. Automobilio vairuotojas šaukdamas ant jų pradėjo abiem rankomis stumti E. N. iš automobilio. E. N. išlipo iš automobilio ir kažkas vieną kartą spyrė į automobilio kėbulą – kiek ji girdėjo, spyris nebuvo stiprus, tarytum kažkas uždarė dureles. Paskui E. N. iš automobilio išlipo ir jie. Jiems išlipus vairuotojas taip pat išlipo iš automobilio ir agresyviai nusiteikęs bei spausdamas elektros šoko prietaisą, kuris mirgėjo ir tarškėjo, ėjo E. N. link, o D. M. atsistojo tarp jų ir ištiesęs rankas į šalis bandė jų vieno prie kito neprileisti. Išsigandęs, kad jį prilies su elektros šoko įtaisu, D. M. pasitraukė, o vairuotojas bandė pagauti E. N. ir šiam suduoti. Gindamasis nuo smūgių E. N. dešine koja spyrė vairuotojui į veidą. Kas vyko toliau, ji nestebėjo. Po spyrio praėjus kelioms minutėms iš kažkur atsirado dar trys vyrai, kurie, kiek ji suprato, buvo vairuotojo pažįstami. Vairuotojas ir jo pažįstami bendravo tarpusavyje lyg ir (duomenys neskelbtini) kalba. Ji stovėjo už kažkurio atėjusio vyriškio nugaros ir šiam anglų kalba sakė, kad jis liautųsi. Po akimirkos ji ir minėtas vyras atsidūrė ant žemės, minėtas vyras užkrito ant jos, o ji pradėjo rėkti. Jai pradėjus rėkti jos draugas D. M. priėjo ir pabandė vyriškį nustumti, tada atbėgo vairuotojas ir puolė D. M. D. M. konfliktuojant su vairuotoju, vyras, buvęs ant jos, atsistojo ir taip pat pradėjo pulti D. M. Daugiau ji nieko nematė, tik pamena, kad šalia atsirado daug praeivių. Visą laiką A. N. buvo šalia ir viską filmavo savo mobiliojo ryšio telefonu bei iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams ji paaiškino įvykio aplinkybes. Taip pat į vietą buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėjo E. N., nes šis skundėsi skausmu krūtinės srityje, be to, ant E. N. veido dešinio skruosto ir nosies buvo matomas patinimas. Kaip E. N. buvo padaryti sužalojimai, ji nematė. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė E. N. ir automobilio vairuotoją į policijos įstaigą, o ji nuvyko namo (b. l. 112-113).
12. Teisiamojo posėdžio metu D. M. parodė, kad nagrinėjamo įvykio naktį apie 5 valandą ryto jis iškvietė taksi. Atvykus taksi automobiliui jie į pastarąjį įsėdo ir paprašė pravažiuoti per aplinkui, paleistų E. N. bei šio panelę ir tik tuomet galutiniame taške paleistų juos. Tada taksistas sustojo ir liepė jiems išlipti. Jis nesuprato, kodėl jie turi išlipti, todėl pradėjo vairuotojo klausti. Taksistas kažką sakė, po to pradėjo stumti E. N. Tada taksi vairuotojas iš daiktadėžės kažką išsitraukė, o jis paragino visus išlipti. Jis nematė, ar taksistas E. N. išstūmė, ar pastarasis išlipo pats, bet jiems išlipus ir uždarant duris E. N. nestipriai spyrė į automobilį ir jie nuėjo. Tuomet iš karto taksi automobilis sustojo, vairuotojas išlipo, buvo girdimas elektros šoko įtaiso garsas. Taksistas išlipęs ėjo jų link ir bandė jam pataikyti su elektros šoko įtaisu, tačiau jis šio prietaiso išvengė. Tuomet taksistas ėjo E. N. link ir pastarasis spyrė taksistui į veidą, po ko taksistas nukrito. Vėliau taksistas atsistojo, ėjo jų link, nusiėmė kaukę (taksisto lūpa kraujavo). Jis matė, kad taksistas kažkam skambino ir netrukus iš kažkur atsirado taksisto draugai, kurie tarpusavyje kalbėjosi kažkokia kalba. Draugai taksistui atnešė sportinius batus, tada taksistas šlepetės pasikeitė į sportinius batus ir su draugais ėjo jo link. Jis pamena, kad jam pataikė ir jis parkrito. Du taksisto draugai jį tempė už kojų, o E. N. jį gynė, po ko vyriškiai jį paleido. Paleistas jis nuėjo pas G. K. E. N. spyrė į automobilį, nes pastarojo vairuotojas atsisakė juos pavežti, o ir stumdymas galėjo E. N. tam išprovokuoti. Automobilio apgadinimų jis nematė, taip pat jis nematė, ar į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo automobilį.
13. Ikiteisminio tyrimo metu D. M. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 04.00 val. jis kartu su savo mergina G. K., draugu E. N. ir šio mergina A. N. buvo Vilniaus senamiestyje. Apie 04.50 val. būdami šalia pastato, esančio Gedimino pr. 18, Vilniuje, jie nusprendė vykti namo bei naudodamiesi programėle (duomenys neskelbtini) užsisakė pavėžėjo paslaugą. Po 5 minučių atvyko automobilis „Toyota Prius“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su ant automobilio kėbulo priklijuotais žalios spalvos lipdukais (duomenys neskelbtini). Jie įsėdo į minėtą automobilį: E. N. atsisėdo ant priekinės dešinės pusės keleivio sėdynės, gale per vidurį sėdėjo A. N., šiai iš dešinės sėdėjo jis, o iš kairės – G. K. Pavažiavus apie vieną ar du metrus automobilio vairuotojas sustojo ir pradėjo anglų kalba ant E. N. šaukti, kad šis išliptų iš automobilio. Jie visi pradėjo vairuotojo klausti, kodėl šis juos išvaro iš automobilio, tačiau atsakymo nesulaukė. Automobilio vairuotojas šaukdamas ant jų pradėjo abiem rankomis stumti E. N. iš automobilio. Stumdamas E. N. vairuotojas iš automobilio priekyje dešinėje pusėje esančios daiktadėžės paėmė elektros šoko įtaisą. E. N. išlipo iš automobilio ir supykęs vieną kartą spyrė į automobilio kėbulą dešinėje pusėje (kiek jis matė, spyris nebuvo stiprus ir automobilio E. N. neapgadino). Paskui E. N. iš automobilio išlipo ir jie. Po E. N. spyrio į automobilį pastarojo vairuotojas supyko, išlipo iš automobilio ir iš karto agresyviai nusiteikęs bei spausdamas elektros šoko įtaisą (prietaisas mirgėjo ir buvo girdimas tarškėjimo garsas) ėjo E. N. link. Jis ištiesdamas rankas į šalis atsistojo tarp E. N. ir vairuotojo ir bandė vieno prie kito jų neprileisti. Išsigandęs, kad vairuotojas jį prilies su elektros šoko įtaisu, jis pasitraukė, o vairuotojas bandė pagauti E. N. ir šiam suduoti. Gindamasis nuo smūgių E. N. vieną kartą spyrė dešine koja vairuotojui į veidą (vairuotojas nusiėmė apsauginę veido kaukę ir buvo matoma praskelta lūpa). Po spyrio jam belaikant E. N. iš kažkur atsirado dar trys vyrai (kiek jis suprato – vairuotojo pažįstami), kurie su vairuotoju bendravo lyg ir (duomenys neskelbtini) (jis mano, kad jie visi buvo (duomenys neskelbtini)). Kitiems žmonėms atėjus kilo sumaištis ir jis pastebėjo, kad G. K. guli ant šaligatvio, o vienas iš (duomenys neskelbtini) guli ant jos. Tada jis paleido E. N. ir nuėjo ištraukti G. K. Kažkuriuo momentu visi nustojo stumdytis ir smūgiuoti vienas kitam. Visą laiką A. N. buvo šalia, viską filmavo savo mobiliojo ryšio telefonu bei iškvietė policijos pareigūnus. Atvykusiems policijos pareigūnams jis paaiškino įvykio aplinkybes. Taip pat į vietą buvo atvykę medikai, kurie apžiūrėjo E. N., nes šis skundėsi skausmu krūtinės srityje, be to, ant E. N. veido dešinio skruosto ir nosies buvo matomas patinimas. Kaip E. N. buvo padaryti sužalojimai, jis nematė. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė E. N. ir automobilio vairuotoją į policijos įstaigą, o jie nuvyko namo (T. 1, b. l. 117-119).
14. 2020 m. rugsėjo 12 d. apžiūrėjus automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad automobilio kėbulas yra nešvarus (dulkėtas). Automobilio dešinėje pusėje ant galinių keleivio durelių matomi nubrozdinimai, nežymiai įlenktas kėbulo metalas; ant priekinių dešinės pusės keleivio durelių taip pat yra nežymūs apgadinimai, nubrozdinimai. Automobilio priekinis bamperis iš dešinės pusės nežymiai nubrozdintas. Automobilio kairėje pusėje ties galinėmis vairuotojo pusės durelėmis bei sparnu taip pat yra nubrozdinimai (T. 1, b. l. 41-46).
15. Vaizdo įraše „IMG_0463“, pateiktame advokato Girdučio Vainiaus, užfiksuotas automobilio salonas, kurios viduje priekyje vairuotojo sėdynėje matomas vaikinas (1), kuris kalba angliškai, šalia keleivio sėdynėje sėdi vaikinas (2), kuris irgi kalba angliškai. Vaikinas (1) angliškai kažką sako vaikinui (2) ir alkūne šį pastumia. Vaikinas (1) kalba angliškai, o vaikinas (2) vis klausia, kodėl šis jį varo iš automobilio. Iš automobilio galo girdimas moteriškas balsas. Vaikinas (1) išlipa iš automobilio. Lauke prie automobilio stovi du vaikinai, vienas iš kurių vaikinas (2) ir kitas vaikinas, šalia jų mergina. Vaikinas (2) ranka paėmęs laiko už automobilio priekinės keleivio pusės rankenos ir bando atidaryti dureles, o šalia stovintis vaikinas, jį apkabindamas rankomis, neleidžia jam atidaryti automobilio durelių. Tuomet vaikinas (2) paleidžia automobilio durų rankeną ir vieną kartą koja trenkia į minėto automobilio priekinės keleivio durelės. Abu vaikinai atsitraukia nuo automobilio ir prie jų pribėga vaikinas (1), girdimas trenksmas, vaikinas (1) iš galinės kelnių kišenės ištraukia daiktą, kurį laikydamas rankoje, ištiesdamas dešinę ranką bėga paskui du vaikinus, kurie bando trauktis nuo vaikino (1). Bėgdamas vaikinas (2) vieną kartą suduoda koja vaikinui (1) lyg į veido sritį (įraše smūgio vietos nematyti). Vaikinas (1) nugriūna, po ko atsikelia ir bėga paskui minėtus du vaikinus.
16. Vaizdo įraše „IMG_0465“, pateiktame advokato Girdučio Vainiaus, užfiksuotas vaikinas (1), kuris kažką sako ir vieną kartą bando suduoti vaikinui (2). Nematoma, ar vaikinas (1) sudavė vaikinui (2), bet matoma, kaip vaikinas (2) bando suduoti vaikinui (1). Tuo pačiu metu matoma, kaip ant šaligatvio guli tamsaus gymio vaikinas, šalia mergina, vienas į kitą įsikibę rankomis, prie jų pribėga vaikinas (1) bei vaikinas (2); vaikinas (1) bando atitraukti merginos rankas nuo gulinčio vaikino, tuo pat metu vaikinas, sėdėjęs galinėje sėdynėje, vieną kartą koją spiria ant šaligatvio gulinčiam vaikinui, o vaikinas (1) pastumia vaikiną, sėdėjusį galinėje sėdynėje. Ant šaligatvio gulintis vaikinas koja suduota į pilvo sritį vaikinui (1), kuris nuo smūgio nugriūna ant šaligatvio. Ant šaligatvio gulintį vaikiną (2) už kojų bando traukti vaikinas (1) ir kitas vaikinas, prieš tai gulėjęs ant šaligatvio. Iš kažkur atsiranda dar kitas vaikinas, kuris bando visus skirti. Vaikinui (2) atsikėlus, bando suduoti smūgį vaikinas, prieš tai gulėjęs ant šaligatvio, kitas vaikinas ištiesia rankas ir bando visus raminti, neleisdamas vaikinui (2) priartėti prie kitų dviejų vaikinų (vaikino (1) ir vaikino, gulėjusio ant šaligatvio). Po to matomas tik vaikinas (1), kuris eina atgal rankoje laikydamas elektros šoko prietaisą, matomas tas pats vaikinas, kuris eidamas atgal bėga, prie jo artinasi kitas vaikinas (2), kurie tarpusavyje kalbasi. Matoma, kaip vaikinas (2) suduoda vieną kartą kumščiu į veidą vaikinui (1), kuris po smūgio pradeda bėgti, sustoja. Vaikinas (1) smūgiuoja. Toliau vaikinas (2) eina paskui vaikiną (1).
17. 2020 m. rugsėjo 12 d. 06.11 val. alkoholio kiekio matuokliu „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARAA-0129, E. N. iškvepiamame ore nustatyta 1,19 promilių alkoholio (b. l. 180).
18. E. N. kaltinamas pažeidęs viešąją tvarką: viešoje vietoje būdamas apsvaigęs nuo alkoholio 1) vieną kartą spyręs į automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešines pusės dureles, 2) spyręs E. K. į veido sritį, 3) kumščiu sudavęs E. K. į veido sritį. Teismas pažymi, kad E. N. neigė pažeidęs viešąją tvarką, nurodęs jokios grėsmės E. K. nesukėlęs, bei pažymėjęs, kad būnant taksi automobilyje pats E. K. jį alkūne stūmė iš transporto priemonės, jam grasino, šaukė ant jo, be to, tyčia pataikė jam elektros šoko įtaisu, smūgiavo jam, o jis, pastebėjęs, kad E. K. ketina pabėgti, nestipriai stuktelėjo koja į šio automobilį. Taip pat E. N. nurodė, jog E. K., rankoje laikydamas elektros šoko įtaisą, bėgo jo link, o jis, norėdamas apsiginti bei palaikyti atstumą, iškėlė koją, į kurią E. K. atsitrenkė galva.
19. E. N. neneigia vieną kartą koja spyręs į automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) duris bei spyręs E. K. į galvos sritį, tačiau nurodė E. K. spyręs nuo pastarojo gindamasis, taigi teismas privalo nustatyti, ar šis E. N. veiksmas laikytinas būtinąja gintimi.
Motyvuojamoji dalis
20. BK 28 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Sprendžiant, ar asmens veiksmai buvo padaryti esant būtinosios ginties situacijai, reikia nustatyti, ar nebuvo pažeistos būtinosios ginties teisėtumo sąlygos, susijusios su dviem pagrindiniais šio instituto elementais – kėsinimusi ir gynyba. Pagal teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-36-689/2018).
21. Pažymėtina, kad vaizdo įrašuose „IMG_0463“ ir „IMG_0465“ yra užfiksuota dalis konflikto, vykusio tarp E. N. ir E. K. Vaizdo įrašo „IMG_0463“ 00.17 min. užfiksuota, kaip E. K. liepia taksi keleiviams išlipti iš automobilio, o E. N., sėdintis priekyje, klausia, kodėl. E. K. klausia, ar keleiviai kvaili, daugybę kartų liepia išlipti, po ko dešiniu dilbiu ima stumdyti priekyje sėdintį E. N. (00.36 min), nurodo, kad trenks E. N., jei šis neišlips (01.45 min.). 02.17 min. užfiksuota, kaip E. N., išlipęs iš taksi automobilio, laiko už pastarojo durelių rankenos (automobilis niekur nevažiuoja), kurią atsisako paleisti, D. M. veda E. N. nuo automobilio, įtikinėja nueiti, automobilis pajuda, tuo pat metu (02.30 min.) E. N. dešine koja smūgiuoja į taksi automobilio priekines dešinės pusės dureles (smūgio garsas pakankamai stiprus). Po smūgio taksi automobilis iškart sustoja (02.38 min), prie E. N. atbėga E. K., bandydamas šiam suduoti, o E. N. traukiasi. 02.42 min. užfiksuota, kaip E. K. išsitraukia elektros šoko prietaisą, kurį įjungia (girdimas prietaiso garsas, matomas melsvas blyksėjimas), visą laiką E. N. bėga atbulas, E. K. bando elektros šoko įtaisu pataikyti tiek E. N., tiek juos skiriančiam D. M., po ko E. N., bėgdamas atbulas, E. K. jį besivejant, pakelia dešinę koją, kuria pataiko E. K. į galvos sritį.
22. Vertindamas šį E. N. smūgį teismas konstatuoja, kad E. N. dešine koja E. K. smūgiavo gindamasis nuo pradėto ir tiesiogiai gresiančio pavojingo, realaus ir akivaizdaus E. K. kėsinimosi. Nors E. N. iš tiesų koja smūgiavo į taksi automobilio dureles, taip neabejotinai sukeldamas E. K. pasipiktinimą, tačiau vėlesni E. K. veiksmai, kuomet pastarasis su įjungtu elektros šoko prietaisu bandė pataikyti atbulomis besitraukiančiam E. N., laikytini kėsinimusi į pastarojo sveikatą bei bandymu šiam sukelti fizinį skausmą. Pastebėtina, jog E. N. koja E. K. smūgiavo ne iš karto – iš pradžių jis ėjo atbulas, traukėsi, bandydamas išvengti elektros šoko įtaiso, atbulas ėjo šaligatviu iki važiuojamosios kelio dalies ir tik tada, bandydamas atsikratyti vis puolančio E. K., prieš šį iškėlė dešinę koją, kuria pataikė E. K. į galvos sritį, taigi šis E. N. smūgis laikytinas būtinąja gintimi.
23. Kitaip teismas vertina vėlesnį E. N. elgesį. Vaizdo įrašo „IMG_0465“ 00.05 min. užfiksuota, kaip E. K. ranka smūgiuoja E. N., o šis 00.09 min. bando smūgiuoti E. K., tačiau nepataiko, po ko E. K. nubėga, pradeda trauktis, jokių aktyvių veiksmų nuo įrašo 00.30 min nebeatlieka ir tik eina atbulas, tačiau E. N. pro žmones braunasi E. K. link, kurį besitraukiantį persekioja, ir, nors E. K. jokių priešiškų veiksmų neatlieka, 01.18 minutę E. N. griebia atbulą einantį E. K. už kaklo, 01.25 min. smūgiuoja dešinės rankos kumščiu E. K. į galvos sritį, dėl ko E. K. praranda pusiausvyrą, šlubuodamas bėga atbulas, po ko E. N. E. K. vis tiek persekioja. Šioje nagrinėjamo įvykio stadijoje E. K. elektros šoko prietaiso nenaudoja, pastaruoju nebegrasina, neįjungia, iš E. K. laikysenos matyti, jog jis nebenusiteikęs tęsti konflikto, tačiau E. N. veiksmai, prieš tai buvę gynybiniai, šame etape niekaip nesusiję su būtinąja gintimi.
24. Nors E. N. nurodė į automobilio dureles spyręs tik siekdamas sulaikyti iš įvykio vietos pasišalinti ketinantį E. K., tad tokio savo veiksmo E. N. nelaiko nusikalstamu, su tokiu teiginiu teismas sutikti neturi pagrindo. Pažymėta, jog apklaustas teisiamojo posėdžio metu E. N. negalėjo nuosekliai paaiškinti, kokiu tikslu jis norėjo įvykio vietoje sulaikyti E. K., ir, nors nurodė ketinęs kvieti policiją dėl E. K. stumdymosi bei nesuteiktos taksi paslaugos, tačiau šios aplinkybės niekaip nepateisina tyčinio svetimo turto gadinimo: net ir turėdamas pretenzijų dėl E. K. veiksmų ar netinkamai suteiktos paslaugos E. N. turėjo visas galimybes elgtis teisėtai, pavyzdžiui, nufilmuoti taksi automobilį, pasižymėti automobilio valstybinius numerius, vėliau pranešti apie įvykį arba policijai, arba E. K. darbovietei, tačiau, kaip minėta, net ir noras iškviesti policijos pareigūnus į įvykio vietą ar baigti vietoje aiškintis kilusį konfliktą nesuteikia teisės savo norą įgyvendinti neteisėtu būdu, t. y. gadinant svetimą turtą, bei neatleidžia nuo atsakomybės, kylančios dėl tokių veiksmų.
25. Teismas įvertina, kad, nors nagrinėjamas įvykis vyko nakties valandomis, tačiau konfliktas vyko Vilniaus miesto centre, tiek iš vaizdo įrašų, tiek iš liudytojų parodymų matyti, kad įvykį stebėjo išties daug praeivių, kurie būriavosi pasižiūrėti, kas vyksta, todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad E. N. veiksmai (spyris į automobilio dureles, vėliau – smūgiavimas E. K. į galvos sritį) sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
26. Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas konstatuoja, kad teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – E. N., E. K., D. B., A. N. G. K., D. M. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, apžiūros protokole ir vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. rugsėjo 12 d. apie 05.00 val. viešoje vietoje – šalia prekybos centro „Centro pasažas“, esančio Gedimino pr. 16, Vilniuje, E. N., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,19 promilių neblaivumas), po to, kai pavežėjo paslaugas teikiantis automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas E. K. atsisakė jį vežti nurodytu adresu, žodinio konflikto metu išlipęs iš automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vieną kartą spyrė į automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo dešines pusės dureles. E. K. išlipus iš automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) besitęsiant konfliktui E. N. kumščiu sudavė E. K. ne mažiau kaip vieną kartą į veido sritį, tokiu būdu sukėlė E. K. fizinį skausmą ir įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
III. Veikos kvalifikavimo motyvai
27. E. N. įžūliu elgesiu, t. y. viešoje vietoje spirdamas į automobilio dureles ir smūgiuodamas E. K. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, taigi E. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
28. Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą numatytos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų baismės.
29. Spręsdamas dėl E. N. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. E. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. E. N. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors E. K. nurodė, jog šią nusikalstamą veiką E. N. padarė reikšdamas neapykantą jam dėl jo tautybės ir tikėjimo, tačiau teismas neturi pagrindo laikyti esant BK 60 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytą kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kuomet veika padaroma siekiant išreikšti neapykantą asmenų grupei ar jai priklausančiam asmeniui dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų). Apklaustas teisme E. N. kategoriškai neigė esantis nusiteikęs prieš kitos tautybės žmones, iš liudytojų parodymų bei vaizdo įrašų matyti, kad konfliktas tarp E. N. ir E. K. kilo dėl nesuteiktos pavežėjimo paslaugos, automobilyje E. K. su keleiviais ginčijosi dėl pavežimo ir sumokėtų pinigų, o ne dėl savo kilmės ar tikėjimo, taigi teismas neturi jokio pagrindo daryti išvados, jog E. N. smurtinius veiksmus atliko siekdamas išreikšti neapykantą kokiai nors asmenų grupei. E. N. neteistas (T. 1. b. l. 174), taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, arešto ir terminuoto laisvės atėmimo bausmės E. N. neskirtinos. E. N. nepareiškė sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė jam neskirtina. E. N. baustas administracinėmis nuobaudomis – baudomis, kurios sumokėtos (T. 1, b. l. 176-177), jis dirba (T. 1, b. l. 178), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. N. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, jos dydį nustatant šiek tiek didesnį už minimalų – 60 MGL, t. y. 3 000 eurų.
30. E. N. nuo 2020 m. rugsėjo 12 d. 05.50 val. iki 2020 m. rugsėjo 12 d. 16.00 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 139, 140), taigi, vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, E. N. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL, t. y. 100 eurų baudai ir E. N. skirtina galutinė 58 MGL, t. y. 2 900 eurų dydžio bauda, įpareigojant šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 290 eurų.
V. Civilinis ieškinys
31. Šio baudžiamojo proceso metu E. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė prašantis iš E. N. priteisti 200 eurų turtinės, 5 000 eurų neturtinės žalos bei 2 000 eurų bylinėjimosi išlaidų (T. 2, b. l. 55-59).
32. Civiliniame ieškinyje E. K. nurodė, kad E. N. spyrė į jo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip šį apgadindamas, dėl ko E. K. patyrė 200 eurų dydžio žalą dėl automobilio remonto. Vertindamas E. K. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo teismas pažymi nustatęs, kad nagrinėjamo įvykio metu E. N. spyrė į automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekines keleivio pusės dureles, smūgis buvo pakankamai stiprus, vaizdo įraše aiškiai girdimas duslus smūgio garsas, dėl ko teismas neturi pagrindo abejoti, jog E. N., koja smūgiuodamas į automobilio kėbulą, apgadino automobilį. Teismas įvertina ir tai, kad 2020 m. rugsėjo 12 d., t. y. nagrinėjamo įvykio dieną apžiūrėjus automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užfiksuotas automobilio priekinių dešinės pusės keleivio durelių apgadinimas (T. 1, b. l. 41-46), o teismui pateiktame UAB „Anyfix autoservisas“ rašte nurodyta, jog automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto (dažymo bei durelių atstatymo į pradinę būseną) kaina yra 200 eurų (T. 1, b. l. 93). Savo nusikalstamais veiksmais E. K. padarytos turtinės žalos baudžiamojo proceso metu E. N. neatlygino, dėl ko E. K. civilinis ieškinys dėl 200 eurų dydžio turtinės žalos tenkintinas visiškai ir iš E. N. E. K. naudai priteistina 200 eurų turtinės žalos.
33. Civiliniame ieškinyje E. K. taip pat nurodė, kad E. N. jam daug kartų smūgiavo į veido sritį ir kitas kūno vietas, sukėlė fizinį skausmą, prakirto lūpą, sukėlė kraujosruvas ir patinimus, be to, jis buvo laikinai sulaikytas ir pristatytas į laikino sulaikymo vietą, būdamas nekaltas praleido daug valandų areštinėje. E. K. teigimu, E. N. padaryta veika yra susijusi su neapykantos motyvais ir buvo iš dalies nulemta E. N. neigiamo požiūrio į jo kilmę ir tautybę, dėl ko E. K. prašo iš E. N. priteisti 5 000 eurų neturtinės žalos.
34. Vertindamas E. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teismas pirmiausia pažymi baudžiamojo proceso metu nenustatęs, jog E. N. nusikalstami veiksmai būtų nulemti jo neigiamo požiūrio į E. K. kilmę ir tautybę. Nors teisiamojo posėdžio metu E. K. nurodė, kad automobilyje E. N. vartojo neapykantos žodžius, pasisakė neigiamai apie jo kilmę, sakydamas, kad musulmonų vieta yra ne čia, musulmonus vadino kiaulėmis, tačiau nei teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai, nei vaizdo įrašuose užfiksuoti pokalbiai tokios aplinkybės nepatvirtina. Iš vaizdo įrašų matyti, kad nagrinėjamo įvykio metu taksi automobilyje pokalbiai vyko tik dėl to, jog E. K. atsisakė vežti keleivius, pats E. K. E. N. paklausė, ar šis yra kvailas, po ko anglų kalba pavartojo necenzūrinį žodį. Nors tarp E. K. ir automobilio keleivių besivystant konfliktui viena iš keleivių E. K. pavadina „dušmanu“ (žargonu, kurio reikšmė „taksi vairuotojas arba nelegalus taksi vairuotojas“), keletą kartų išplūdo jį necenzūriniais žodžiais, tačiau nei vienas iš šių pasisakymų nėra niekaip susijęs su E. K. kilme ar tautybe, be to, minėtus žodžius nagrinėjamo įvykio metu išsakė ne E. N., o viena iš įvykyje dalyvavusių merginų. Vien ta aplinkybė, jog E. K., būdamas (duomenys neskelbtini) tautybės, Lietuvos Respublikos teritorijoje nukentėjo nuo nusikalstamos veikos, savaime nereiškia, jog nusikaltimas buvo padarytas dėl jo kilmės ar tautybės. Negalima nepastebėti ir to, jog pats E. K. buvo aktyvus konflikto dalyvis, grasino E. N. spirti, smūgiuoti, stumdė šį dilbiu, pats vartojo necenzūrinius žodžius ir vijosi E. N. gsu elektros šoko įtaisu, dėl ko teismas turi pagrindo manyti, jog esminis E. N. nusikalstamos veikos motyvas buvo kilęs pasipiktinimas dėl nesuteiktos taksi paslaugos, jųdviejų nesutarimo dėl apmokėjimo, o ne dėl E. K. kilmės.
35. Taip pat pažymėtina, jog, nors E. K. nurodė, kad E. N. jam daug kartų smūgiavo į veido sritį ir įvairias kūno vietas, tačiau, kaip minėta, vieną E. N. koja E. K. į veido sritį suduotą smūgį teismas pripažino būtinąja gintimi. Teismui pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas tik vienas E. N. smūgis, suduotas ranka E. K. į galvos sritį, po ko E. K. pradėjo svirduliuoti. Teismas neturi jokių duomenų apie kokius nors kitus E. N. E. K. suduotus smūgius.
36. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.
37. Teismui nekyla abejonių, kad dėl E. N. padarytos nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo ir suduoto smūgio į galvos sritį E. K. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus. E. K. neturtinė žala padaryta dėl sveikatos kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių sužalojimo, o E. N. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. E. K. jautė skausmą, patyrė stresą, neigiamus išgyvenimus. Nustatydamas E. K. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina ir E. N. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – E. N. yra jauno amžiaus, dirbantis. Teismas įvertina ir paties E. K. elgesį nagrinėjamo įvykio metu – E. K. buvo aktyvus konflikto dalyvis, dalį konfliktinės situacijos su elektros šoko įtaisu rankoje vijosi E. N., kuris gynėsi, po ko E. N. gynyba perėjo į puolimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas mano esant pagrindą E. K. civilinį ieškinį dėl nusikalstamais E. N. veiksmais jam padarytos neturtinės žalos tenkinti iš dalies, priteisiant iš E. N. E. K. naudai 500 eurų neturtinės žalos.
38. Vertindamas E. K. prašymą iš E. N. priteisti 2 000 eurų procesinių išlaidų, patirtų už suteiktas teisines paslaugas, teismas pažymi, kad šias išlaidas patvirtina Advokatų profesinės bendrijos „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ 2021 m. rugsėjo 7 d. pinigų paėmimo kvitas Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 2, b. l. 112), kuriame pažymėta, kad E. K. suteiktos teisinės paslaugos apima atstovavimą, dokumento surašymą bei kitas teisines paslaugas.
39. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019). Vertindamas E. K. išlaidų sumos už suteiktas paslaugas pagrįstumą teismas atsižvelgia į parengto civilinio ieškinio apimtį (5 puslapiai), civiliniame ieškinyje nėra keliami sudėtingi teisės ar fakto klausimai, byloje vykusių teisiamųjų posėdžių skaičių (5 posėdžiai, iš kurių vienas – itin trumpas), taigi E. K. prašomos priteisti proceso išlaidos yra per didelės, jų suma mažintina ir iš E. N. E. K. naudai priteistina 1 000 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.
VI. Procesinės prievartos priemonės
40. Ikiteisminio tyrimo metu E. N. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1, b. 1. 164-165), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti
41. Kompaktinė plokštelė ir USB laikmena su vaizdo įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.
42. Iš E. K. paimta veido kaukė yra menkavertė ir negali būti sunaudota, taigi šis daiktas, saugomas Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate (T. 1, b. l. 90-91), šiam nuosprendžiui įsiteisėjus naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 66 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais, 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pripažinti E. N. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio baudą.
Į bausmę įskaityti E. N. laikinai sulaikytam išbūtą laiką – vieną parą, ją prilyginant 2 MGL, t. y. 100 eurų dydžio baudai ir E. N. skirti galutinę 58 MGL, t. y. 2 900 eurų dydžio baudą, įpareigojant šią baudą sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio 15 dienos sumokant ne mažiau kaip po 290 eurų.
E. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš E. N. E. K. naudai priteisti 200 eurų turtinės žalos, 500 eurų neturtinės žalos ir 1 000 eurų patirtų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.
Kompaktinę plokštelę ir USB atmintinę su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Veido kaukę, saugomą Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
E. N. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
1. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „6801“, unikalų mokėjimo kodą – „1-1854-990/2021“. Sumokėjus baudą tai patvirtinančius dokumentus būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo raštinės tarnautojui.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.