Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Pauliaus Veršekio (pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo –

V. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:

- pagal BK 284 straipsnį laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. V. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. V. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į galutinę bausmę įskaitytas V. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (duomenys neskelbtini) (2 (dvi) paros).

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant V. V. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi ar lankymusi gydymo įstaigoje; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) atlyginti padarytą žalą.

Tenkintas nukentėjusiojo G. K. civilinis ieškinys ir iš V. V. priteisti G. K. 500 Eur (penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Tenkintas civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys ir iš V. V. priteisti 307,79 Eur (trys šimtai septyni eurai septyniasdešimt devyni euro centai) turtinei žalai, patirtai dėl G. K. gydymo, atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. V. apeliacinis skundas atmestinas

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus arba dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

9. Nuteistasis V. V. nesutinka su jam paskirta bausme, kurią prašo sušvelninti. Taip pat apeliaciniame skunde prašoma panaikinti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtus įpareigojimus, taikant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą, t. y. įpareigojimą dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš gyvenamosios vietos, jeigu tai nėra susiję su darbu, mokymusi arba lankymusi gydymo įstaigoje.

10. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir ją padariusiam asmeniui paskirti pagrįstai individualizuotą ir teisingą bausmę.

11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

12. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė, kad V. V. padarė dvi baigtas, tyčines nusikalstamas veikas – du nesunkius nusikaltimus, numatytus BK 138 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnyje, kurie sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. V. V. už BK 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo 9 mėnesiams bausmė, o už BK 284 straipsnyje – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Tiek BK 138 straipsnio 1 dalies (past. – laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki trejų metų), tiek BK 284 straipsnio (past. – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dvejų metų) sankcijose numatytos ir alternatyvios bausmių rūšys, todėl laisvės atėmimas turi būti skiriamas tik kraštutiniu atveju.

14. Byloje nustatyta, kad nuteistojo atsakomybę švelnina viena aplinkybė – V. V. prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita vertus, V. V. atsakomybę sunkina dvi aplinkybės, t. y. nuteistasis nusikaltimus padarė apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad V. V. praeityje teistas daugybę kartų (past. – pirmasis apkaltinamasis nuosprendis priimtas (duomenys neskelbtini)), taip pat nuteistasis ne kartą atliko ir laisvės atėmimo bausmes, tačiau tai V. V. nesulaikydavo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgtina ir į tai, kad V. V. šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus padarė po to, kai jo atžvilgiu Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė (duomenys neskelbtini) nuosprendį ir (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriais atitinkamai V. V. buvo paskirtos 40 ir 38 parų arešto bausmės. Šios aplinkybės patvirtina, kad net ir priėmus nuosprendį bei teismo baudžiamąjį įsakymą, apie kuriuos V. V. žinojo ir kuriais jam buvo paskirtos gana griežtos bausmės, nuteistasis teigiamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedarė bei nesistengė koreguoti savo elgesio, priešingai, šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus padarė nepraėjus nei mėnesiui po (duomenys neskelbtini) priimto teismo baudžiamojo įsakymo gana judrioje ir tankiai apgyventoje vietoje, darbo dienos metu, panaudodamas žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingą įrankį (peilį). Be to, V. V. daug kartų baustas administracine tvarka už administracinių nusižengimų padarymą, paskirtų baudų nemoka. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam skyrė griežčiausias bausmes, kurių švelninti nėra pagrindo. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės šiek tiek didesnės už minimalius dydžius ir subendrintos apėmimo būdu, o subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, kas taip pat švelnina V. V. teisinę padėtį, todėl nėra pagrindo švelninti bausmę dar labiau ar skirti kitą bausmės rūšį.

15. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti jam skirtus įpareigojimus: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; laikotarpiu nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš gyvenamosios vietos. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad minėti įpareigojimai paskirti pagrįstai ir teisėtai, be to, šie įpareigojimai leis pasiekti bausmei ir bausmės vykdymo atidėjimo institutui keliamus tikslus.

16. Nors nuteistasis teigia, kad yra (duomenys neskelbtini) ir gyvena (duomenys neskelbtini), todėl bus sudėtinga vykdyti įpareigojimą neišeiti iš gyvenamosios vietos konkrečiu laiku, tačiau, pažymėtina, kad skundžiamas nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir atiduotas vykdyti, todėl V. V. bet kuriuo metu gali rasti gyvenamąją vietą, taip pat būti patikrinamas ir (duomenys neskelbtini), o kilusios problemos, susijusios su šio įpareigojimo tinkamu vykdymu, gali būti sprendžiamos ateityje. V. V. taip pat nurodo, kad neturi galimybės užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad įpareigojimas yra alternatyvus – dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje. Bylos duomenys patvirtina, kad V. V. yra iš dalies darbingas, tačiau jam nepaskirta globa ar rūpyba, nuteistasis gali pasirūpinti savimi, be to, be problemų susirasti nekvalifikuotą darbą ir tokiu būdu sėkmingai vykdyti paskirtą įpareigojimą.

17. V. V. taip pat teigia, kad byloje nagrinėjamus nusikaltimus padarė gindamasis. Susipažinus su nukentėjusiojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, akivaizdu, kad konfliktą išprovokavo būtent nuteistasis, o ne nukentėjusysis, todėl nėra pagrindo išvadai, jog V. V. veikė būtinosios ginties ribose.

18. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas klausimas dėl nepagrįstai netaikyto susitaikymo instituto (BK 38 straipsnis). Viena iš šio instituto taikymo sąlygų – nustatytas pagrindas manyti, kad asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įvertinus tai, kad vien šiais metais (2022 m.) V. V. atžvilgiu priimamas trečiasis apkaltinamasis nuosprendis, be to, priimtas ir teismo baudžiamasis įsakymas, darytina išvada, kad byloje nenustatytas BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintas pagrindas, kuris vienareikšmiškai eliminuoja susitaikymo instituto taikymo galimybę.

19. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmes V. V. pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, rezoliucinėje dalyje nurodė, jog bausmės skiriamos be intensyvios priežiūros. Atsižvelgiant į tai, kad griežčiausios rūšies bausmė skiriama be šios stebėjimo priemonės, todėl tokia formuluotė yra perteklinė ir teisėjų kolegijos vertintina ir pašalintina kaip rašymo apsirikimo klaida. Toks rezoliucinės dalies pakoregavimas nuosprendžio esmės nekeičia ir nuteistojo V. V. teisių nepažeidžia.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

20. Vilniaus apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma iš nuteistojo V. V., t. y. 183,33 Eur už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

21. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo gynėjo advokato, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius V. V. parinko gynėją advokatą Viktoras Firsovas.

22. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme būtinybę skirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjas advokatas buvo būtinas valstybės iniciatyva. Esant tokioms aplinkybėms šių išlaidų priteisimas nėra galimas, todėl proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo iš nuteistojo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. V. apeliacinį skundą.

Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, paskirtose bausmėse už BK 284 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalies nusikaltimų padarymą panaikinant žodžius – „<...> be intensyvios priežiūros“.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.