- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-17
- Bylos Nr.
- e2A-640-950/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06822-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Suinteresuotas asmuo
- I. R., E. B., M. Š., J. B., D. R., R. Š., S. O., Malvinai A
- Pareiškėjas
- Vilniaus miesto savivaldybės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Ridikas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens I. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2YT-11576-845/2024, pagal pareiškėjos Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimą suinteresuotiems asmenims – E. B., I. R., M. Š., J. B., D. R., R. Š., S. O., Malvinai A. B., V. N. dėl garažo ir ūkinių pastatų pripažinimo bešeimininkiais statiniais bei perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – pareiškėja arba Savivaldybė) 2024 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu (reg. Nr. CBP-6819), kuriuo prašė pripažinti bešeimininkiais daiktai ir perduoti Vilniaus miesto savivaldybės nuosavybėn: garažą (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (sandėliuką) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (sandėliuką) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (sandėliuką) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (sandėliukus) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (sandėliukus) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), esančius adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau kartu – Statiniai).
2. Pareiškime nurodė, kad Statiniai yra nesuformuotame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (patikėtinis – Vilniaus miesto savivaldybė), dalis žemės sklypo yra išnuomota privatiems asmenims. Savivaldybė, neturėdama duomenų apie Statinių savininką ar teisėtą valdytoją, teisės aktų nustatyta tvarka pradėjo vykdyti Statinių pripažinimo bešeimininkiais daiktais ir perėmimo Savivaldybės nuosavybėn procedūrą. Statiniai buvo įtraukti į 2023 m. sausio 5 d. statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašą. Siekiant nustatyti Statinių savininkus ar kitus asmenis, turinčius teisių į šiuos daiktus, apie tai buvo skelbiama Savivaldybės interneto svetainėje, nacionaliniame laikraštyje „Lietuvos rytas“, taip pat ant pačių Statinių buvo pakabinti skelbimai, tačiau turtinių teisių į Statinius iki pareiškimo teismui pateikimo dienos niekas nepareiškė. Nepaisant to, atsirado asmenys (pareiškime nurodyti suinteresuoti asmenys), kurie teigia, jog yra galimi ginčo Statinių naudotojai (laiko juose malkas, nes jiems priklausantys butai šildomi kietu kurtu) ir pageidauja Statinius įforminti (juos įsigyti ir užsiregistruoti nuosavybės teise).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo I. R. (toliau – ir apeliantė) 2024 m. gegužės 15 d. pateiktame atsiliepime į pareiškimą (reg. Nr. DOK-76147) nurodė, kad su pareiškimu nesutinka, ir prašė jį atmesti bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsniu, pripažinti suinteresuotus asmenis teisėtais Statinių bendrasavininkais ir valdytojais proporcingai jų valdomoms Statinių dalims. Pažymėjo, kad Statinių dalį nepertraukiamai naudoja ir teisėtai valdo maždaug nuo 1970 m. pabaigos, kuomet įsikėlė į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju suinteresuoto asmens valdoma Statinių dalis negali būt pripažinti bešeimininkiu daiktu. Dalis Statinių (du sandėliukai) yra anksčiau minėto buto priklausinys, nes funkciniais ryšiais yra tampriai su juo susijęs. Suinteresuoto asmens bute nėra centralizuoto šildymo, todėl sandėliukuose suinteresuotas asmuo laiko buto šildymui skirtą kietąjį kurą. Taip pat pažymėjo, jog Statiniai yra prižiūrimi, tvarkomi ir naudojami, buvo pastatyti iki Lietuvoje atkuriant nepriklausomybę. Būtent po nepriklausomybės atkūrimo šiuos Statinius į apskaitą privalėjo įtraukti atsakingos valstybės įstaigos. Vien tai, kas nebuvo padaryta dėl valstybės institucijų kaltės, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu Statinius pripažinti bešeimininkiais ir perimti juos Savivaldybės žinion.
4. Suinteresuotas asmuo D. R. 2024 m. gegužės 15 d. pateiktame atsiliepime į pareiškimą (reg. Nr. DOK-75835) nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Atsiliepime nurodė, kad jai priklausantis butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra be centrinio šildymo ir šildomas tik kietu kuru, o sandėliukas, priklausantis Statiniams, naudojamas malkų laikymui.
5. Suinteresuotas asmuo Malvina A. B. 2024 m. rugsėjo 4 d. pateiktame atsiliepime į pareiškimą (reg. Nr. DOK-130950) nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Pažymėjo, kad gyvena bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuris šildomas malkomis, o malkas laiko sandėliuke, priklausančiame Statiniams.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu pareiškimą tenkino – pripažino ginčo Statinius bešeimininkiais ir perdavė Savivaldybės nuosavybėn.
7. Teismas konstatavo, kad pareiškėja atliko visas būtinas turto (Statinių) pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 patvirtintas Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau – Taisyklės).
8. Teismas nurodė, kad suinteresuoti asmenys nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog Statiniai (sandėliukai) priklauso jiems nuosavybės teisėmis, o byloje nebuvo nustatyta, kad statiniai priklauso butams, kuriuose gyvena suinteresuoti asmenys ar kad sandėliukai būtų tokių butų priklausiniai, ir pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad suinteresuoti asmenys faktiškai naudojasi Statiniais, juose sandėliuodami daiktus, savaime nesukuria jiems nuosavybės teisių į ginčo Statinius.
9. Teismas taip pat sprendė, kad suinteresuotų asmenų paaiškinimai ir pateikti įrodymai nepagrindžia butų, kuriuose jie gyvena, bei Statinių ryšio, nes: ginčo Statiniai yra kitu adresu (suinteresuoti asmenys gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), tuo tarpu Statiniai yra adresu: (duomenys neskelbtini)); byloje nėra duomenų, kad Statiniai yra priskirti suinteresuotų asmenų butams ar buvo nurodyti butų įgijimo sutartyse; turtinių teisių į Statinius iki sprendimo priėmimo niekas nepareiškė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Suinteresuotas asmuo I. R. 2024 m. gruodžio 27 d. pateiktu apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti, esant neaiškumams, apklausti suinteresuotus ar kitus asmenis dėl sąlygų, nurodytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, buvimo ar nebuvimo apeliantės atžvilgiu; arba grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
11.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįsigilino į bylos esmę, neįvertino visų suinteresuotų asmenų pateiktų argumentų ir įrodymų, nepakankamai motyvavo savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju teismas bylos neišnagrinėjo, nes apsiribojo formalumais, t. y. remdamasis tik teisės normomis patenkino pareiškimą. Teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, nes esant neaiškumams, neapklausė liudytojų, taip pat nepatikrino, ar apeliantė atitinka visas įgyjamosios senaties sąlygas.
11.2. Teismas, skundžiamame sprendime remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nepagrįstai konstatavo, jog suinteresuotų asmenų lūkestis dėl ginčo Statinių labiau pagrįstas viltimi, o ne teise. Apeliantė laiko, kad nors nesikreipė į teismą dėl dalies Statinių įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, tačiau ji atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje ir 4.70 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Būtent teismas, priimdamas sprendimą byloje, turėjo ne tik nurodyti vieną sąlygą dėl įgyjamosios senaties – nepertraukiamo valdymo – ir vertinti ją atskirai nuo kitų sąlygų, bet ir įvertinti bei patikrinti, ar egzistuoja visos įgyjamosios senaties sąlygos apeliantės atžvilgiu, o tokias nustačius, turėjo pripažinti, kad pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį apeliantė įgijo nuosavybės teises į jos valdomą Statinių dalį.
Žemesnės instancijos teismas
11.3. Teismas netinkamai ir nepakankamai įvertino byloje esančias aplinkybes, ko pasėkoje nepagrįstai konstatavo, jog Statiniai registruoti vienu adresu, o suinteresuoti asmenys gyvena kitu adresu, taip pat tai, kad butų įsigijimo sutartyse Statiniai nėra nurodyti esantys jų turimų butų priklausiniais, todėl Statiniai negali būti suinteresuotų asmenų turimų butų priklausiniais. Visų pirma, suinteresuotas asmuo E. B. gyvena name, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), kuris priskirtas ir ginčo Statiniams. Antra, teismas neįsigilino į situaciją ir nevertino Statinių ribojimosi su šalia esančiais pastatais bei adreso ginčo Statiniams priskyrimo pagrįstumo. Kadangi Statiniai neturi jiems priskirto unikalaus numerio, jiems negali būti priskirtas ir konkretus adresas, o vien tai, kad adresas Statiniams buvo priskirtas pagal sklypo, kuriame jie pastatyti, adresą, neturi jokio ryšio su Statinių tarnavimu pagrindiniams daiktams. Trečia, Statiniai į butų įsigijimo sutartis nebuvo įtraukti būtent dėl to, jog neturi unikalių numerių ir niekada neturėjo jokios inventorizavimo bylos. Atkreipė dėmesį, kad Statiniai buvo pastatyti dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir būtent po nepriklausomybės atkūrimo valstybės įstaigos turėjo pareigą įtraukti Statinius į apskaitą, tačiau to nepadarė, dėl ko būtent valstybės institucijos turėtų prisiimti atsakomybę, o ne suinteresuoti asmenys patirti neigiamas pasekmes. Esant tokiai situacijai, teismas taip pat sprendime turėjo pasisakyti ir dėl atsakingų institucijų vaidmens nagrinėjamu atveju, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
11.4. Teismas nepagrįstai nurodė, jog suinteresuoti asmenys nepateikė įrodymų, pagrindžiančių statinių priklausymą jiems nuosavybės teise. Tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į pareiškimą apeliantė aiškiai nurodė argumentus, susijusius su sąlygomis, kurių pagrindu ji turi teisę įgyti dalį ginčo Statinių įgyjamosios senaties pagrindu. O konkrečių rašytinių įrodymų, kuriuose būtų nurodytas daikto perdavimo ar valdymo pagrindas, pateikti negalėjo ir negali, nes Statiniams nėra suteiktas joks unikalus numeris, tačiau aplinkybes, susijusias su Statinių naudojimu, galėjo ir gali patvirtinti liudytojai (kaimynai ir kiti asmenys, žinantys situaciją), kurių pirmosios instancijos teismas byloje neapklausė.
11.5. Pažymėjo ir tai, jog daugiabučiuose namuose, adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esantys butai yra šildomi kietu kuru, kurį butų savininkams reikalinga įsigyti ir sandėliuoti. Tam reikalinga tinkama vieta. Šiuo metu tam nėra jokios alternatyvios vietos, išskyrus ginčo Statinius. Būtent tai ir sieja Statinius su suinteresuotų asmenų turimais butais, ko pirmosios instancijos teismas nepripažino / nepastebėjo.
12. Savivaldybė 2025 m. sausio 27 d. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (reg. Nr. DOK-13121), kuriuo prašė jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Suinteresuotas asmuo nurodė tokius esminius nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:
12.1. Nors apeliantė nurodo, jog ji atitinka visas sąlygas ginčo Statinių dalies įgijimui pagal įgyjamąją senatį, remiantis CK 4.68 straipsnio 1 dalimi, tačiau ji, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, ji tik išvardina sąlygas, kurioms esant konstatuojamas nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi ir nurodo, jog yra visos sąlygos jos atžvilgiu, bet niekaip jų egzistavimo nepagrindžia, nėra pateikusi pareiškimo dėl ginčo Statinių dalies įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu.
Šalies argumentai
12.2. Apeliantė nepagrįstai mano, jog faktas, kad ji valdo sandėliukus yra akivaizdus, vien jau dėl to, jog buvo įtraukta į bylos nagrinėjimą kaip suinteresuotas asmuo. Apeliantė į bylą buvo įtraukta tik dėl to, kad kreipėsi į pareiškėją atsiliepdama į skelbimus ir nurodydama, jog naudojasi sandėliukais, tačiau apeliantė nėra pateikusi jokių įrodymų, kurie patvirtintų ginčo Statinių dalies valdymo teisėtumą.
12.3. Apeliantė į bylą nėra pateikusi jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ji yra sąžininga ir teisėta ginčo Statinių, kurie yra valstybiniame nesuformuotame žemės sklype, dalies valdytoja. Ta aplinkybė, kad apeliantė įsigijo butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), savaime nepatvirtina tokio fakto, nes dokumentuose nėra užfiksuotas faktas apie ginčo Statinius ir apeliantės teisę dalį jų valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant byloje pateikto apeliacinio skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
14. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, t. y. skundžiamo sprendimo kopiją, koordinačių atvaizdavimo žemėlapyje nuotraukas (2 vnt.), pastatų / sandėliukų nuotraukas (2 vnt.).
15. CPK 314 straipsnis numato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti tokius įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Akcentuotina ir tai, kad naujų įrodymų priėmimas yra išimtinė apeliacinės instancijos teismo diskrecijos teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017).
16. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas jau yra byloje (jis savaime sudaro apeliacijos objektą), duomenis pagal ginčo Statinių koordinates žemėlapyje teismas turi galimybę pasiekti internete, ginčo Statinių nuotraukas, iš kurių matosi tai, ką su apeliaciniu skundu pateiktomis nuotraukomis siekia įrodyti apeliantė, yra pateikusi Savivaldybė su pareiškimu. Atsižvelgiant į tai, nenustačius objektyvaus poreikio ir pakankamo teisinio pagrindo, apeliacinės instancijos teismas atsisako prie bylos prijungti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis).
Dėl apeliacijos objekto
17. Apeliacijos objektą byloje sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas Savivaldybės pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu ir jo perdavimo Savivaldybės nuosavybėn, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
18. CK nustatytas specifinis nuosavybės teisės įgijimas, kai nuosavybės teisė įgyjama į bešeimininkį daiktą (CK 4.58 straipsnis). Įstatyme apibrėžta, kad bešeimininkiu laikomas daiktas, neturintis savininko arba kurio savininkas nežinomas (CK 4.57 straipsnio 1 dalis). Turtas, kuris neturi savininko arba kurio savininkas yra nežinomas (bešeimininkis turtas), teismo sprendimu, priimtu pagal finansų, kontrolės institucijų arba savivaldybės pareiškimą, perduodamas valstybės arba savivaldybės nuosavybėn.
19. Taisyklių (žr. Taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 22 d. iki 2023 m. balandžio 7 d.) 3.2 punkte yra nustatyta, kad daikto pripažinimo bešeimininkiu procesą inicijuoja ta savivaldybės ar valstybės institucija ar įstaiga, tas fizinis ar juridinis asmuo (toliau – asmuo), kurių žinioje toks daiktas yra arba kurie sužino apie tokio daikto buvimą. Daikto pripažinimo bešeimininkiu procesas inicijuojamas, kai asmuo, kurio žinioje bešeimininkis daiktas yra arba kuris sužino apie tokio daikto buvimą, Taisyklių 4 punkte nustatyta tvarka raštu praneša apie bešeimininkio daikto buvimą Taisyklių 2 punkte nurodytai institucijai, kurios pareiškimu, teismui paduodamu suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią bešeimininkis daiktas įtrauktas į jos apskaitą (jeigu įstatymai nenustato ko kita), teismas gali priimti sprendimą perduoti bešeimininkį daiktą valstybei ar savivaldybei. Bešeimininkis turtas Taisyklių 2 punkte nurodytoje institucijoje turi būti užregistruotas nebalansinėje apskaitoje.
20. Taisyklių 34¹ punkte yra numatyta, kad siekiant nustatyti turto (šiuo atveju – ginčo Statinių), kurio savininkas nežinimas, savininkus, šių statinių perėmimo ar apskaitos dokumentus surašęs subjektas 6 mėnesius savo interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, interneto svetainėje kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šiuos statinius.
21. Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaita vykdoma surašant Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. rugsėjo 16 d. įsakymu Nr. D1-449 „Dėl Statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), sąrašų, apskaitos aktų, jų registrų (registravimo knygų), skelbimų apie siūlymą pripažinti juos bešeimininkiais formų ir jų pildymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos formos turto apskaitos aktą.
22. Taigi, įstatymas aiškiai nustato, kad prieš paduodant pareiškimą dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu, turi būti atliktos tam tikros procedūros – pareiškimas dėl daikto pripažinimo bešeimininkiu paduodamas suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą, pareiškime turi būti nurodyta, kada daiktas buvo įtrauktas į apskaitą, o šį aktą surašęs subjektas, informaciją apie objektą, kurį siekiama pripažinti bešeimininkiu, 6 mėnesius skelbia interneto svetainėje, savivaldybės ir (ar) seniūnijos, kurios teritorijoje yra statinys, interneto svetainėje ir kviečia atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į šį turtą.
23. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėja į pirmosios instancijos teismą dėl ginčo Statinių, t. y. garažo (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (sandėliuko) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (sandėliuko) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (sandėliuko) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (sandėliuko) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (sandėliuko) (LKS koordinatės (duomenys neskelbtini)), esančių adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinimo bešeimininkiu turtu ir perdavimo Savivaldybės nuosavybėn kreipėsi 2024 m. balandžio 26 d. Kartu su pareiškimu Savivaldybė pateikė duomenis, kad Statiniai 2023 m. sausio 5 d. buvo įtraukti į statinių, kurie neturi savininko (ar savininkas nežinomas), sąrašus. Statiniai buvo apžiūrėti, įvertinti ir apskaityti, 2023 m. kovo 10 d. surašytas statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktas Nr. A1017-4/23(2.14.1.55E-AD23. Taigi, Savivaldybė į pirmosios instancijos teismą kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams nuo Statinių įtraukimo į statinių, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), apskaitos aktą. Savivaldybė taip pat pateikė duomenis dėl informacijos apie bešeimininkius objektus (ginčo Statinius) skelbimą, t. y. nuo 2023 m. sausio 5 d. Savivaldybės interneto svetainėje www.vilnius.lt skelbiamas pranešimas apie siūlymą pripažinti Statinius, kurie neturi savininkų (ar kurių savininkai nežinomi), nuo 2023 m. balandžio 6 d. – pranešimą, kviečiantį atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į Statinius; 2023 m. balandžio 25 d. spaudoje patalpintas pranešimas, kuriuo kviečiama atsiliepti savininkus ir asmenis, turinčius turtinių teisių į ginčo Statinius, kurie neturi savininkų ar savininkas nėra žinomas; skelbiama Naujamiesčio seniūnijos stende; iškabinti pranešimai ir ant pačių ginčo Statinių. Prie pareiškimo pridėtame 2023 m. kovo 7 d. VĮ Turto banko rašte Nr. (16.3 Mr) SK4-2745 nurodyta, jog rašte nurodytas turtas, tarp jo ir ginčo Statiniai, yra blogos fizinės būklės (pradėję griūti, be pamatų, stipriai paveikti aplinkos poveikio), dauguma neįregistruoti VĮ Registrų centre, todėl negali būti naudojami pagal tikslinę paskirtį. Taigi, apibendrinant tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog Savivaldybė atliko visas būtinas turto pripažinimo bešeimininkiu procedūras pagal Taisykles.
25. Apeliantė, nesutikdama su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjant bylą teismas neįsigilino į bylos esmę ir jos neatskleidė, apsiribojo formalumais, nes: esant neaiškumams, neapklausė liudytojų; netikrino, ar apeliantė atitinka visas įgyjamosios senaties sąlygas (apeliantė laiko, kad nors nesikreipė į teismą dėl dalies Statinių įgijimo įgyjamąja senatimi fakto nustatymo, tačiau ji atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje ir 4.70 straipsnyje nustatytus reikalavimus); nepakankamai įvertino aplinkybes, susijusias su ginčo Statinių priklausomumu suinteresuotų asmenų butams. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliaciniame skunde nurodomais apeliantės argumentais.
26. Bylos dėl turto pripažinimo bešeimininkiu nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 9 punktas, 534–537 straipsniai). Pagal CPK 443 straipsnį teismas nagrinėja CPK V dalyje nurodytas bylas ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Suinteresuoti asmenys bylos nagrinėjimo metu CPK V dalyje nustatyta tvarka gali pateikti pareiškimus su savarankiškais reikalavimais. Nors ypatingosios teisenos bylose dalyvaujantys asmenys neatleidžiami nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 12 straipsnis, 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnis, 226 straipsnis, 447 straipsnio 3 punktas), tačiau pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį, ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442-916/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai taip pat reiškia teismo pareigą nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; kai yra būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2013; kt.).
27. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tarp Savivaldybės ir suinteresuotų asmenų kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į ginčo statinius (arba statinių valdymo kitokiu teisiniu pagrindu), tačiau suinteresuoti asmenys savarankiškų reikalavimų nepareiškė, išskyrus apeliantę, kuri nors ir nereiškė savarankiško reikalavimo atskiru procesiniu dokumentu, tačiau savo atsiliepime į pareiškimą reiškė prašymus įgyjamosios senaties pagrindu pripažinti suinteresuotus asmenis ginčo Statinių teisėtais valdytojais bei bendrasavininkais proporcingai jų valdomam turtui, taip pat apklausti suinteresuotus asmenis, kurie patvirtintų ginčo Statinių nepertraukiamą valdymo faktą. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl šių apeliantės prašymų nei priimdamas rezoliucija atsiliepimą, nei bylos eigoje priimtose nutartyse skirti bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nei skundžiame sprendime visiškai nepasisakė. Pažymėtina, kad net ir nutartyse, kuriomis buvo skiriamas rašytinis bylos nagrinėjimas (rašytinis bylos nagrinėjimas buvo skiriamas du kartus, nes pirmą kartą paskyrus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, posėdis neįvyko dėl įtrauktų į bylą suinteresuotų asmenų ir jiems nustatyto termino atsiliepimams į pareiškimą pateikti), nemotyvavo ir neargumentavo, kodėl byloje esant akivaizdžiai priešingiems pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų interesams bei pozicijoms ginčo klausimu, neskiriamas žodinis nagrinėjimas, kodėl nekviečiami į teismo posėdį suinteresuoti asmenys, o tik formaliai remdamasis CPK nuostatomis, susijusiomis su ypatingąja teisena nagrinėjamų pareiškimų nagrinėjimo tvarka, bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Tai reiškia, kad apeliantės atsiliepime į pareiškimą pareikštų prašymų pirmosios instancijos teismas neišsprendė.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors nei apeliantė, nei kiti suinteresuoti asmenys į bylą nepateikė pakankamai duomenų apie Statinių priklausomybę, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į suinteresuotų asmenų atsiliepimuose dėstomas aplinkybes (pvz., tokias kaip, kad: butai, kuriuose gyvena suinteresuoti asmenys yra šildomi tik kietuoju kuru, o ginčo Statiniai naudojami butams šildyti reikalingo kietojo kuro sandėliavimui; ginčo Statiniai buvo pastatyti dar iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo), šiuo atveju turėjo būti aktyvus ir siekdamas nustatyti, ar ginčo turtas iš tiesų yra bešeimininkis, turėjo byloje ne tik skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir išaiškinti suinteresuotiems asmenims apie galimybę reikšti procese savarankiškus reikalavimus dėl valdymo teisės patvirtinimo arba nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, bet ir nustatyti tokias aplinkybes, kaip: dėl pastatų, kuriuose yra suinteresuotų asmenų butai, privatizavimo; kas ir kaip ginčo Statinius perdavė naudotis suinteresuotiems asmenims; kuris iš suinteresuotų asmenų valdo konkretų ginčo Statinį; ginčo Statinių faktinį buvimą konkrečioje vietoje ir jų ryšį su suinteresuotų asmenų butais, o ne formaliai nurodyti, kad suinteresuoti asmenys gyvena skirtingais adresais nei yra pastatyti ginčo Statiniai, todėl ginčo Statiniai nėra laikytini suinteresuotų asmenų butų priklausiniais. Iš su Savivaldybės pareiškimu pateiktų duomenų (teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio GIS ištrauka; pareiškimo priedas Nr. 4) ir nuotraukų matyti, jog dalis ginčo Statinių yra sujungti su daugiabučiais, kuriuose gyvena suinteresuoti asmenys, o iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad suinteresuotų asmenų butuose yra įrengtas tik krosninis šildymas. Pažymėtina, jog vien tai, kad ginčo Statiniai nėra įregistruoti viešame registre, neeliminuoja valdymo teisės fakto. Taigi, šiuo atveju nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir nurodė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių suinteresuotų asmenų nuosavybės teisių į ginčo Statinius ir / ar teisėtą jų valdymą, tačiau iš skundžiamo sprendimo turinio taip pat matyti, jog iš esmės nebuvo nagrinėtos aplinkybės, kurios yra svarbios vertinant pareiškimo dėl ginčo Statinių pripažinimo bešeimininkiu pagrįstumą, t. y. dėl suinteresuotų asmenų valdymo teisės, susijusios su ginčo Statiniais, egzistavimo.
29. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dėl neištirtų faktinių aplinkybių, nebuvo atskleista bylos esmė.
30. CPK 327 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti pagrindai arba neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme.
31. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013). Kita vertus, vien šios sąlygos egzistavimo nepakanka, kad apeliacinės instancijos teismas galėtų pasinaudoti savo teise perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo – šios teisės įgyvendinimas papildomai sietinas su procesinių kliūčių, užkertančių kelią pačiam apeliacinės instancijos teismui išnagrinėti bylą iš esmės, egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446-378/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-611/2020).
32. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos sąlygos perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Siekiant ginčą išspręsti teisingai, apeliacinės instancijos teisme byla turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, vertinant ne tik byloje jau esančius, bet taip pat ir renkant naujus įrodymus, apklausiant proceso dalyvius, todėl tokia apimtimi bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis), nes pažeistų ginčo šalies, kuri nesutiktų su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją.
33. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teismo teisė ir pareiga nereiškia, kad apeliacinės instancijos teismas įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo procese gali pakeisti pirmosios instancijos teismą. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas. Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
34. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
35. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.