- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- 1-40-606/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Lapinskienė
- Civilinis ieškovas
- BUAB „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdos AVMI
- Kaltinamasis
- R. Z.
- Advokatai
- Irmantas Balčiūnas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. Z., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini) , ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB „ (duomenys neskelbtini)“, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje;
V. K., gimęs (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „ (duomenys neskelbtini)“, neteistas:
2017 m. Birželio 30 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, subendrinta laisvės atėmimo bausme dvejiems metams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant dirbti arba mokytis (nuosprendis neįsiteisėjęs),
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje - 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje;
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. Z. suklastojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, ir pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą. V. K. suklastojo dokumentus, dėl ko buvo padaryta didelės žalos, bei padėjo R. Z. pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
R. Z., nuo 2014-04-08 iki 2016-07-01, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) , registruotos (duomenys neskelbtini), direktore ir kasininke, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, tyčia turėdama tikslą pasisavinti jos žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, o V. K., nuo 2012-10-15 iki 2015-05-28, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriumi, tyčia turėdamas tikslą R. Z. padėti pasisavinti svetimą turtą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, veikdami kartu, 2015 metų sausio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, nenustatytu laiku ir vietoje, susitarė, kad V. K. suklastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – išankstines sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras, kuriuose nurodys žinomai melagingus duomenis apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neva suteiktas patalpų nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, pastolių nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o atsiskaitymas bus imituojamas suklastojant atsiskaitymo, grynaisiais pinigais, dokumentus.
R. Z., veikdama tyčia, siekdama įtvirtinti, suklastotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose - išankstinėse sąskaitose faktūrose, sąskaitose faktūrose, PVM sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose, nurodytą žinomai melagingą informaciją, įsipareigojo suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus - patalpų nuomos sutartį, pastolių nuomos sutartį, priėmimo perdavimo aktą, subrangos sutartį, nuomos sutartį, kuriomis įtvirtins žinomai melagingus duomenis, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ darbus ir paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų suteikė, o V. K. sutiko pasirašyti R. Z. suklastotuose minėtuose dokumentuose.
R. Z., tęsdama nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio – 2015 m. gegužės mėnesiais, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino suklastotus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus:
2015-01-02 patalpų nuomos sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingą informaciją, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-01-02 nuomoja patalpas 1000 m² pastate (duomenys neskelbtini), o mėnesinis nuomos mokestis sudaro 6000 Eur;
2015-02-05 pastolių nuomos sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, be datos, kuriuose nurodė žinomai melagingą informaciją, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-02-05 nuomoja ir perduoda valdyti klojinius/pastolius su visais jų priedais, t. y. 3000 m² fasadinių pastolių, kurių nuomos kaina už kvadratinį metrą 1,4503 EUR su PVM, o montavimo, išardymo, pristatymo pastolių kvadratinio metro kaina 3,8115 EUR su PVM;
2015-04-11 subrangos sutartį Nr. 2015-04/11-1, kurioje nurodė žinomai melagingą informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti sekančius darbus ir paslaugas objekte VŠĮ „ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą, (duomenys neskelbtini) , atliekant santechnikos medžiagų tiekimą bei montavimą, laikotarpiu nuo 2015-04-11 iki 2015-04-30;
2015-05-04 nuomos sutartį Nr. 2015/05/04, kurioje nurodė žinomai melagingą informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ statybinę techniką, kurios valandinis įkainis yra 34,50 Eur, o technika išnuomojama trijų mėnesių laikotarpiui.
Šias suklastotas sutartis ir aktą, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, R. Z. pasirašė ir 2015 m. sausio - 2015 m. gegužės mėnesiais, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė V. K., kad jis suklastotus dokumentus pasirašytų.
V. K., iš R. Z. gavęs žinomai suklastotus dokumentus - 2015-01-02 patalpų nuomos sutartį, 2015-02-05 pastolių nuomos sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, 2015-04-11 subrangos sutartį Nr. 2015-04/11-1, 2015-05-04 nuomos sutartį Nr. 2015/05/04, juos pasirašė, o informaciją iš šių suklastotų dokumentų 2015 metų sausio – 2015 metų gegužės mėnesiais, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su R. Z., perrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)” dokumentus. Taip V. K., (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino suklastotus bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), dokumentus:
- septynias išankstines sąskaitas faktūras: 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02 – 36000 Eur sumai, 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/02 – 11434,50 Eur sumai, 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12 – 26106,96 Eur sumai, 2015-04-13 MŪR Nr. 2015/04/13 – 26106,96 Eur sumai, 2015-04-27 MŪR Nr. 2015/04/27 – 11434,50 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30 – 36000 Eur sumai, 2015-05-04 MŪR Nr. 2015/05/04 – 25047 Eur sumai;
- dvi sąskaitas faktūras: 2015-02-06 MŪR Nr. 00084 – 36000 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00092 – 36000 Eur sumai;
- dvi PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-30 MŪR Nr. 00097 – 33880 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00098 – 47795 Eur sumai, viso 253804,92 EUR sumai,
ir suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ devynis pinigų priėmimo kvitus: 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02 – 36000 Eur sumai, 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/05 – 11434,50 Eur sumai, 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12 – 26106,96 Eur sumai, 2015-04-16 MŪR Nr. 2015/04/13 – 26106,96 Eur sumai, 2015-04-27 MŪR Nr. 2015/04/27 – 11434,50 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30 – 36000 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00054 – 33880 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00055 – 47795 Eur sumai, 2015-05-05 MŪR Nr. 2015/05/05 – 25000 Eur sumai, viso 253 757,92 Eur sumai, bei šiuos dokumentus pasirašė.
V. K., tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi, R. Z. žinomi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė patalpų nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, pastolių nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas už 253 804,92 Eur sumą, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gautas paslaugas grynais pinigais sumokėjo 253 757,92 Eur sumą, 2015 m. sausio – 2015 m. gegužės mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė R. Z..
R. Z., tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodyti melagingi duomenys bei faktiškai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių, finansinių sandorių nėra įvykę, V. K. pateiktus suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasirašė ir siekdama pateisinti dokumentuose nurodytos pinigų – 253 757,92 Eur sumos panaudojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. G., nesuvokusiai R. Z. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, pateikė suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – išankstines sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kad duomenys iš šių dokumentų būtų įtraukti į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė D. G. šiuos duomenis apskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 metų sausio, vasario, balandžio, gegužės mėnesių pirkimų skolon žurnale bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-15 avanso apyskaitoje Nr. 1, 2015-02-27 avanso apyskaitoje Nr. 13, 2015-04-30 avanso apyskaitoje Nr. 32, 2015-05-21 avanso apyskaitoje Nr. 40.
Tokiu būdu, R. Z., pagamindama suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir juos pasirašydama, o V. K., pasirašydamas suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, tyčia suklastojo dokumentus ir tokiu būdu padarė didelės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to, R. Z., būdama UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktore, tyčia pasisavino, o V. K. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tyčia padėjo R. Z. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas 253 757, 92 Eur, kurias R. Z. saugojo grynais pinigais, kaip atskaitingas asmuo - UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkas.
Be to, R. Z. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
R. Z., nuo 2014-04-08 iki 2016-07-01, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore ir kasininke, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas“, būdama atsakinga už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 13 straipsnio 1 dalies nuostatą numatančią, kad „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 2) ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, <...> 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekine išraiška“, to paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatą numatančią, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, organizavo apgaulingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą – tyčia į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukė apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, o būtent:
- laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-05-04, UAB „(duomenys neskelbtini)“ septynias išankstines sąskaitas faktūras: 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02 – 36000 Eur sumai, 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/02 – 11434,50 Eur sumai, 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12 – 26106,96 Eur sumai, 2015-04-13 MŪR Nr. 2015/04/13 – 26106,96 Eur sumai, 2015-04-27 MŪR Nr. 2015/04/27 – 11434,50 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30 – 36000 Eur sumai, 2015-05-04 MŪR Nr. 2015/05/04 – 25047 Eur sumai; dvi sąskaitas faktūras: 2015-02-06 MŪR Nr. 00084 – 36000 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00092 – 36000 Eur sumai; dvi PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-30 MŪR Nr. 00097 – 33880 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00098 – 47795 Eur sumai, panaudojo patalpų nuomos paslaugų pirkimui, pastolių atvežimo/montavimo paslaugų pirkimui, statybinės technikos nuomos pirkimui, santechnikos medžiagų bei montavimas paslaugų pirkimui, pastato rekonstrukcijos projekto pirkimui pagrįsti, iš viso už 253 804,92 Eur sumą, nors dokumentuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo;
- laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-05-05, UAB „(duomenys neskelbtini)“ devynis pinigų priėmimo kvitus: 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02 – 36000 Eur sumai, 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/05 – 11434,50 Eur sumai, 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12 – 26106,96 Eur sumai, 2015-04-16 MŪR Nr. 2015/04/13 – 26106,96 Eur sumai, 2015-04-27 MŪR Nr. 2015/04/27 – 11434,50 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30 – 36000 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00054 – 33880 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00055 – 47795 Eur sumai, 2015-05-05 MŪR Nr. 2015/05/05 – 25000 Eur sumai, iš viso 253 757,92 Eur sumą, panaudojo apmokėjimui pagrįsti, nors dokumentuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo;
- laikotarpiu nuo 2015-10-30 iki 2015-12-03, UAB „(duomenys neskelbtini)“ du kasos išlaidų orderius: 2015-10-30 Nr. 165 – 23400 Eur sumai ir 2015-12-03 Nr. 184 – 1600 Eur sumai, iš viso 25 000 Eur sumą, pagrindė grynųjų pinigų išmokėjimui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. Z., nors dokumentuose nurodyti ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo.
Tokiu būdu, R. Z. tyčia, apgaulingai, padarydama išdėstytų teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeidimus, tvarkė jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko, laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Be to, R. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę - pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą.
R. Z., nuo 2014-04-08 iki 2016-07-01, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktore, tyčia turėdama išankstinį tikslą jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams, apgaule panaikinti didelės vertės turtinę prievolę - pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, 2015 m. sausio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. K. susitarė, kad V. K. suklastos UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – išankstines sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras, PVM sąskaitas faktūras, kuriuose nurodys žinomai melagingus duomenis apie bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ neva suteiktas patalpų nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, pastolių nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. R. Z., veikdama tyčia, siekdama įtvirtinti, suklastotuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose - išankstinėse sąskaitose faktūrose, sąskaitose faktūrose, PVM sąskaitose faktūrose, pinigų priėmimo kvituose, nurodytą žinomai melagingą informaciją, įsipareigojo suklastoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus - patalpų nuomos sutartį, pastolių nuomos sutartį, priėmimo perdavimo aktą, subrangos sutartį, nuomos sutartį, kuriomis įtvirtins žinomai melagingus duomenis, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ darbus ir paslaugas bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš tikrųjų suteikė.
R. Z., tęsdama nusikalstamą veiką, 2015 m. sausio – 2015 m. gegužės mėnesiais, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino suklastotus savo vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus:
2015-01-02 patalpų nuomos sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingą informaciją, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-01-02 nuomoja patalpas 1000 m² pastate (duomenys neskelbtini), o mėnesinis nuomos mokestis sudaro 6000 Eur;
2015-02-05 pastolių nuomos sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, be datos, kuriuose nurodė žinomai melagingą informaciją, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-02-05 nuomoja ir perduoda valdyti klojinius/pastolius su visais jų priedais, t. y. 3000 m² fasadinių pastolių, kurių nuomos kaina už kvadratinį metrą 1,4503 Eur su PVM, o montavimo, išardymo, pristatymo pastolių kvadratinio metro kaina 3,8115 Eur su PVM;
2015-04-11 subrangos sutartį Nr. 2015-04/11-1, kurioje nurodė žinomai melagingą informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti sekančius darbus ir paslaugas objekte VŠĮ „(duomenys neskelbtini) “ (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą, (duomenys neskelbtini), atliekant santechnikos medžiagų tiekimą bei montavimą, laikotarpiu nuo 2015-04-11 iki 2015-04-30;
2015-05-04 nuomos sutartį Nr. 2015/05/04, kurioje nurodė žinomai melagingą informaciją, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ statybinę techniką, kurios valandinis įkainis yra 34,50 Eur, o technika išnuomojama trijų mėnesių laikotarpiui. Šias suklastotas sutartis ir aktą, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, R. Z. pasirašė ir 2015 m. sausio – 2015 m. gegužės mėnesiais, (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė V. K., kad V. K. suklastotus dokumentus pasirašytų.
V. K., iš R. Z., gavęs suklastotus dokumentus - 2015-01-02 patalpų nuomos sutartį, 2015-02-05 pastolių nuomos sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, 2015-04-11 subrangos sutartį Nr. 2015-04/11-1, 2015-05-04 nuomos sutartį Nr. 2015/05/04, juos pasirašė, o informaciją iš šių suklastotų dokumentų, 2015 m. sausio – 2015 m. gegužės mėnesiais, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su R. Z., perrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Taip V. K., (duomenys neskelbtini) mieste, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino suklastotus savo vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus:
- septynias išankstines sąskaitas faktūras: 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02 – 36000 Eur sumai, 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/02 – 11434,50 Eur sumai, 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12 – 26106,96 Eur sumai, 2015-04-13 MŪR Nr. 2015/04/13 – 26106,96 Eur sumai, 2015-04-27 MŪR Nr. 2015/04/27 – 11434,50 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30 – 36000 Eur sumai, 2015-05-04 MŪR Nr. 2015/05/04 – 25047 Eur sumai;
- dvi sąskaitas faktūras: 2015-02-06 MŪR Nr. 00084 – 36000 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00092 – 36000 Eur sumai;
- dvi PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-30 MŪR Nr. 00097 – 33880 Eur sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00098 – 47795 Eur sumai, bendrai 253804,92 Eur sumai, bei šiuos dokumentus pasirašė. V. K., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas prisiimtus įsipareigojimus, suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi, R. Z. žinomi duomenys apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ neva suteikė patalpų nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, pastolių nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas už bendrą 253804,92 Eur sumą, iš jų – 14 175 Eur PVM suma, 2015 m. sausio – 2015 m. gegužės mėnesiais, tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, perdavė R. Z..
R. Z., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, žinodama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose nurodyti melagingi duomenys bei faktiškai tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių ūkinių, finansinių sandorių nėra įvykę, V. K. pateiktus suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasirašė ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkančiai D. G., nesuvokusiai R. Z. daromos nusikalstamos veikos pobūdžio, nurodė duomenis iš suklastotų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų: išankstinių sąskaitų faktūrų, sąskaitų faktūrų, PVM sąskaitų faktūrų, įtraukti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriausioji buhalterė D. G., vykdydama R. Z. nurodymą, suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą – 2015 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės mėnesių pirkimų skolon žurnalą bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-15 avanso apyskaitą Nr. 1, 2015-02-27 avanso apyskaitą Nr. 13, 2015-04-30 avanso apyskaitą Nr. 32, 2015-05-21 avanso apyskaitą Nr. 40, o duomenis iš suklastotų dokumentų įrašė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminę ir patikslintą 2015 m. balandžio mėnesio pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600) bei 2015 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204).
Taip 2015 m. balandžio mėnesio pirminėje pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), pildymo data 2015-05-25, 2015 m. balandžio mėnesio patikslintoje pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), pildymo data 2017-03-23, įrašė duomenis, neatitinkančius tikrovės, apie turtą ir 25 eilutėje „Įsigytų prekių ir paslaugų PVM“ deklaravo 14175 Eur daugiau įsigytų prekių ir paslaugų PVM; 36 eilutėje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ deklaravo 14175 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM. Šias pirminę ir patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (mokestinis laikotarpis nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30), per elektroninę deklaravimo sistemą 2015-05-25, 2017-03-23 pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.
2015 metų metinėje pelno mokesčio deklaracijoje (forma PLN204), pildymo data 2016-05-29, įrašė duomenis neatitinkančius tikrovės apie pajamas ir pelną bei 19 eilutėje „Pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ nedeklaravo 237983 EUR pelno prieš apmokestinimą; 40 eilutėje „Pelnas“ nedeklaravo 237983 Eur pelno; 59 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nedeklaravo35697,45 Eur pelno mokesčio mokėtino į valstybės biudžetą. Šią metinę pelno mokesčio deklaraciją (mokestinis laikotarpis nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31), per elektroninę deklaravimo sistemą 2016-06-01 pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Tokiu būdu, R. Z. tyčia, jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams, apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Valstybės biudžetą 14 175 Eur pridėtinės vertės mokestį ir 35697,45 Eur pelno mokestį, iš viso - 49 872,45 Eur mokesčių.
Be to, V. K. neturėdamas leidimo laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis:
V. K., nuo nenustatytos datos iki 2016-07-01, gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), neteisėtai, neturėdamas leidimo, laikė šaudymui tinkamą šaunamąjį ginklą - fabrikinės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro dujinį revolverį „RG-22“ (Straž), Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir yra skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais bei šaudymui tinkamus šaudmenis - 73 fabrikinės gamybos 6 mm kalibro kraštinio įskėlimo „Flober“ tipo šovinius, kurie priskiriami C kategorijos šaunamiesiems ginklams ir yra skirti šaudyti iš įvairių 6 mm kalibro revolverių, kol kratos metu šaunamąjį ginklą ir šaudmenis rado ir paėmė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai.
Kaltinamoji R. Z. kalta padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas - suklastojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – pinigines lėšas – neprisipažino.
Kaltinamoji R. Z. nurodė, jog 2015-01-02 patalpų nuomos sutartis, šios sutarties pagrindu išrašytos dvi išankstinės sąskaitos - faktūros, dvi sąskaitos – faktūros bei du pinigų priėmimo kvitai, po 36 000 Eur, iš tiesų yra suklastoti ir fiktyvūs, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesinuomojo. R. Z. paaiškino, jog tuo metu abiejose bendrovėse, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, užsiimančiose statybų veikla, padėtis nebuvo gera, ir tam, kad išlaikyti darbuotojus, abiejų įmonių darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Išmokėjus neapskaitytą darbo užmokestį, UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktore ji buvo, kasoje susidarė grynųjų pinigų trūkumas. Tam, kad pagrįsti susidariusį trūkumą ir tokiu būdu sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tarp UAB “(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurią kaip direktorė atstovavo ji, ir buvo pasirašyta 2015-01-02 patalpų nuomos sutartis. R. Z. nurodė, jog fiktyvią patalpų nuomos sutartį pasirašyti ir tokiu būdu pagrįsti grynųjų pinigus trūkumus, jai pasiūlė V. K.. R. Z. patvirtino, kad pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pagal minėtą fiktyvią patalpų nuomos sutartį iš tiesų buvo išimti, tačiau šių pinigų ji nepasisavino, pinigai buvo išmokėti abiejų įmonių, t.y. tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, ir pinigus darbuotojams jie išmokėjo kartu su V. K..
Šalies argumentai
R. Z. nurodė, jog kitos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos sutartys - 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas, 2015-04-11 subrangos sutartis Nr. 2015-04/11-1 dėl darbų atlikimo VšĮ „ (duomenys neskelbtini)“, 2015-05-04 sutartis Nr. 2015/05/04 dėl statybinės technikos nuomos yra realios, ir pinigai pagal minėtų sutarčių pagrindu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus V. K. išmokėti.
R. Z. nurodė, kad 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastolių nuomos buvo pasirašyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmus statybos objektus – du daugiabučius namus (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo atliekama renovacija. R. Z. paaiškino, jog, perėmus statybos objektus, buvo perimti ir pastoliai, kurie statybos objektuose jau buvo pastatyti, juos UAB „(duomenys neskelbtini) nuomojosi iš kitų įmonių, po ko perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“. R. Z. nurodė, kad pinigai V. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, už pastolių nuomą pagal pastolių nuomos sutartį ir jos pagrindu išrašytus buhalterinius dokumentus, kuriuose visi duomenys – pinigų sumos yra teisingi, buvo sumokėti, nors suma buvo nurodyta vienkartinė, pinigai buvo sumokėti per kelis kartus. Pastolių nuomos sutartį parengė ir visus techninius klausimus dėl pastolių nuomos (kokio pastolių kiekio, kuriame objekte reikės) derino V. K..
R. Z. nurodė, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta ir 2015-04-11 subrangos sutartis Nr. 2015-04/11-1 dėl darbų atlikimo VšĮ “ (duomenys neskelbtini) “. R. Z. nurodė, jog sutartį dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) paruošė, visas subrangos sutarties sąlygas dėl darbų atlikimo, apmokėjimo už atliktus darbus ir pan., derino V. K.. V. K. jai nurodė, kad visus darbus (duomenys neskelbtini) atliks UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl, pasitikėdama V. K., ji minėtą sutartį pasirašė, po ko pasirašė ir buhalterinius dokumentus – sąskaitas - faktūras, pinigų priėmimo kvitus, kuriuos jai pateikė V. K., minėtuose dokumentuose buvo nurodyta, kad pinigai V. K. pagal minėtą subrangos sutartį buvo išmokėti. R. Z. paaiškino, kad buhalterinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje yra užfiksuota, kad pinigus iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ už atliktus darbus (duomenys neskelbtini) ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė gavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje taip pat užfiksuota ir tai, kad minėtus pinigus už atliktus darbus (duomenys neskelbtini) ji pervedė, t. y. sumokėjo V. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, tačiau realiai pinigų ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ negavo ir jų V. K. nemokėjo. Kadangi pretenzijos dėl neatliktų darbų (duomenys neskelbtini) jai nebuvo nepareikštos, todėl mano, kad darbai buvo atlikti, ir pinigus V. K. iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ gavo tiesiogiai. R. Z. be to paaiškino, kad objekte - (duomenys neskelbtini) ji nebuvo, jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai minėtame objekte nedirbo, užsakovas darbų atlikimui buvo UAB “ (duomenys neskelbtini)“, o darbus turėjo atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“.
R. Z. nurodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo pasirašyta 2015-05-04 statybinės technikos nuomos sutartis Nr. 2015/05/04, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi sunkiąją statybinę techniką, kuri buvo reikalinga statybos objektuose. Statybinė technika UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose dirbo, ir pinigai už technikos nuomą pagal minėtą sutartį V. K. buvo sumokėti grynais, pinigus V. K. ji perdavė asmeniškai, buvo išrašyti ir buhalterinės apskaitos dokumentai – sąskaitos – faktūros, pinigų priėmimo kvitai.
R. Z. patvirtino, jog ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė pasirašė ir sutartį dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) miestelyje, po ko pasirašė ir sutarties pagrindu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus – UAB „ (duomenys neskelbtini)“ išrašytas sąskaitas – faktūras bei pinigų priėmimo kvitus, ir šiuos dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. R. Z. paaiškino, kad buhalterinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje yra užfiksuota, kad pinigus už atliktus darbus (duomenys neskelbtini) miestelyje ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko už atliktus darbus (duomenys neskelbtini) miestelyje ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini), tačiau realiai pinigų ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo ir jų V. K. nemokėjo. Mano, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ su V. K. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitė tiesiogiai. Be to, nurodė, kad sutartį dėl darbų (duomenys neskelbtini) miestelyje, bei sąskaitas – faktūras ir pinigų priėmimo kvitus pasirašyti jai atnešė V. K.. R. Z. nurodė ir tai, jog minėtame objekte ji nebuvo, tačiau darbai (duomenys neskelbtini) miestelyje buvo atliekami ir V. K. apie juos neabejotinai žinojo.
R. Z. pažymėjo, jog visas minėtas sutartis, pasirašytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, rengė, t.y. sutarčių turinį, sąlygas, kainas, derino V. K., ji sutartis tik pasirašė. Nurodė, jog už sutarčių įgyvendinimą, jų vykdymą, darbų organizavimą buvo atsakingas V. K., kuris visais atžvilgiais buvo jos konsultantas, patarėjas ir statybos darbų vadovas. R. Z. nurodė ir tai, kad nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė buvo ji, tačiau bendrovei vadovavo jie abu.
Kaltinamoji R. Z. kalta padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – apgaule panaikinus didelės vertės turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio sumokėjimą į valstybės biudžetą, ir tokiu būdu sukčiavus – taip pat neprisipažino. Tuo pačiu kalta apgaulingai tvarkius buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą kaltinamoji R. Z. prisipažino ir faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių šioje pareikšto kaltinimo apimtyje neneigė.
Kaltinamasis V. K. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – suklastojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir padėjus R. Z. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas – prisipažino visiškai ir nurodė, jog visos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytos sutartys, tai yra 2015-01-02 patalpų nuomos sutartis, 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas, 2015-04-11 subrangos sutartis Nr. 2015- 04/11-1 dėl darbų atlikimo VšĮ “ (duomenys neskelbtini) “, 2015-05-04 sutartis Nr. 2015/05/04 dėl statybinės technikos nuomos, yra suklastotos ir fiktyvios, kadangi sutartyse nurodytų darbų UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai neatliko ir jokių paslaugų nesuteikė. Kaltinamasis V. K. nurodė, kad suklastoti ir fiktyvūs yra ir šių sutarčių pagrindu išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai - išankstinės sąskaitos - faktūros, sąskaitos – faktūros, PVM sąskaitos – faktūros, pinigų priėmimo kvitai, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal minėtus finansinius dokumentus pinigų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo.
Kaltinamasis V. K. paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo ir kurios direktore buvo R. Z., kasoje buvo susidarę grynųjų pinigų trūkumai, ir tam, kad padengti, pagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusius grynųjų pinigų trūkumus, jis iš tiesų pasirašė visas minėtas tarp jo vadovaujamos bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir R. Z. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ tariamai sudarytas sutartis, ir šių sutarčių pagrindu savo vadovaujamos bendrovės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išrašė atitinkamus buhalterinės apskaitos dokumentus. V. K. parodė, kad visas sutartis parengė ir jam pasirašyti pateikė R. Z., buhalterinius dokumentus išrašė ir atspausdino – jis. V. K. nurodė, kad minėtas sutartis jis pasirašė, ko pasėkoje buhalterinės apskaitos dokumentus išrašė, R. Z. prašymu, tam, kad pastarajai padėti pagrįsti, paslėpti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos trūkumus, be to, jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, taip pat reikėjo pinigų, darbo užmokesčiui jo vadovaujamos bendrovės darbuotojams išmokėti. Su R. Z. buvo susitarę, kad nuo išrašytų sąskaitų – faktūrų jis gaus 15 procentų ir iš R. Z. iš tiesų gavo 15 000 Eur, kuriuos panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atlyginimams išmokėti.
Šalies argumentai
V. K. paaiškino, jog 2015-01-02 patalpų nuomos sutartis ir dvi išankstinės minėtos sutarties pagrindu išrašytos sąskaitos - faktūros bei sąskaitos – faktūros po 36 000 Eur yra suklastotos ir fiktyvios, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenuomojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių patalpų - sandėlio, adresu – (duomenys neskelbtini), neturėjo. Kaip minėjo, patalpų nuomos sutartis buvo pasirašyta ir jos pagrindu sąskaitos – faktūros išrašytos tam, kad paslėpti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos paimtų grynųjų pinigų trūkumą. Sutartyje nurodytą tariamai nuomojamų patalpų adresą, jį sugalvojęs, nurodė jis, pinigų sumas – 36 000 Eur, įrašytas į buhalterinius dokumentus, nurodė R. Z.. V. K. patvirtino, jog sąskaitų – faktūrų pagrindu pagal 2015-01-02 patalpų nuomos sutartį buvo išrašyti ir du pinigų priėmimo kvitai, kuriuose nurodyta, kad jis iš R. Z. gavo po 36 000 Eur, tačiau realiai šių pinigų iš R. Z. jis negavo.
2015-02-05 pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas taip pat yra fiktyvūs ir suklastoti dokumentai, realiai jokių pastolių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nenuomojo ir nemontavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių netgi neturėjo. Minėta pastolių nuomos sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu buhalterinės apskaitos dokumentai išrašyti, kadangi 2015-01-02 patalpų nuomos sutarties neužteko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusiam pinigų trūkumui padengti. R. Z. jos vadovaujamos bendrovės buhalterija nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje trūksta grynųjų pinigų ir nurodė pinigų trūkumo sumą bei laikotarpį. V. K. paaiškino, jog būtent pastolių nuomos sutartį buvo sugalvota pasirašyti, kadangi objektuose – dviejuose daugiabučiuose namuose (duomenys neskelbtini) , kuriuose darbus tuo metu vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pastatyta daug pastolių, todėl jie su R. Z. nutarę, kad realaus pastolių kiekio niekas nesuskaičiuos. Tam, kad viename dokumente nebūtų nurodyta viena didelė pinigų suma – 75 000 Eur, pastolių nuomos sutarties pagrindu buvo išrašytos kelios sąskaitos – faktūros ir pinigų priėmimo kvitai.
Kaltinamasis nurodė ir tai, jog fiktyvios yra ir 2015-04-11 subrangos sutartis Nr. 2015- 04/11-1 dėl darbų atlikimo VšĮ “ (duomenys neskelbtini)“ bei 2015-05-04 sutartis Nr. 2015/05/04 dėl statybinės technikos nuomos, kadangi realiai jo vadovaujama bendrovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų VšĮ “ (duomenys neskelbtini) “ neatliko, jokios statybinės technikos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenuomojo, ir net neturėjo tokių galimybių, nes jokia statybine technika kaip savo nuosavybe UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedisponavo ir pati bendrovė statybinę techniką nuomojosi iš kitų bendrovių. V. K. nurodė, jog tiek subrangos sutartis, tiek statybinės technikos sutartis buvo sudarytos tam pačiam tikslui – padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų trūkumą.
Taip pat fiktyvi yra ir 2015-04-30 sąskaita – faktūra bei pinigų priėmimo kvitas dėl rekonstrukcijos projekto (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini) rajone, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų (duomenys neskelbtini) miestelyje neatliko, V. K. nurodė, jog net neprisimena nei tokio objekto, nei adreso.
Šalies argumentai
V. K. nurodė, jog minėtų tarp UAB (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių turinys, tai yra darbų ir paslaugų turinys buvo nurodomas, kad atitiktų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu vykdomą veiklą, buhalteriniai dokumentai būdavo paruošiami atsižvelgiant į tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusį grynųjų pinigų trūkumą, kurį nurodydavo R. Z. ir sąskaitos - faktūros būdavo išrašomos nurodant konkrečias, trūkumus atitinkančias ir tokiu būdu trūkumus padengiančias, pinigų sumas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytų fiktyvių sąskaitų – faktūrų į bendrovės buhalterinę apskaitą jis neįtraukė
V. K. parodė, kad žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėjo darbuotojams neoficialų darbo užmokestį, tačiau, ar visi iš bendrovės išimti pinigai buvo išmokėti būtent neoficialiam darbo užmokesčiui („vokeliams“) nežino.
Civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius S. G. parodė, jog dėl UAB (duomenys neskelbtini)“ direktorės nusikalstamų veiksmų bendrovė patyrė 253 757,92 Eur turtinę žalą. Ieškovo atstovas nurodo, jog turtinės žalos dydis grindžiamas buhalterinės apskaitos tyrimo duomenimis. Ieškovo atstovas BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai ir iš R. Z. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 253 757,92 Eur.
Civilinio ieškovo - Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė G. V. nurodė, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 49 872 Eur turtinės žalos grindžiamas buhalterinės apskaitos tyrimo duomenimis. Ieškovo atstovė civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai ir iš R. Z. priteisti 49 872 Eur valstybės naudai.
Liudytoja D. G. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere ji dirbo nuo 2014-05-07 iki 2016-07-18. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal bendrovės direktorės R. Z. pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos ji suvesdavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registrus. Ji kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė tvarkė bendrovės pirkimų žurnalą, pardavimų žurnalą, pinigų gavimo žurnalą, pinigų mokėjimo žurnalą, bendrąjį žurnalą, sąskaitų knygą, kasos knygą, teikė deklaracijas Sodrai, VMI. Liudytoja paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paruoštus, apskaityti būtinus buhalterinės apskaitos dokumentus ji pasiimdavo iš bendrovės ofiso, esančio (duomenys neskelbtini). Apskaitai būtini buhalteriniai dokumentai būdavo sudėti bendrovės ofise buvusiuose segtuvuose, dokumentus į segtuvus sudėdavo bei surūšiuodavo direktorė R. Z.. Liudytoja nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų ji nerašydavo. Šiuos dokumentus išrašydavo R. Z.. Tuo pačiu patikslino, jog visus pirminės buhalterinės apskaitos duomenis jai pateikdavo R. Z., kuri šiuos duomenis vėliau ir patikrindavo. Liudytoja D. G. nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams atlyginimas buvo pervedamas į asmenines banko sąskaitas. Keliems darbuotojams atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais, tuomet buvo pateikiamas pasirašyti atlyginimo mokėjimo žiniaraštis, kuriame darbuotojas turėdavo pasirašyti, kad gavo pinigus. Žiniaraščius darbuotojams pasirašyti pateikdavo R. Z., o jau pasirašytus žiniaraščius grąžindavo jai. Direktorė R. Z. buvo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasininkė. Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis, liudytoja nurodė nežinanti. Patvirtino, jog jai neapskaitytas darbo užmokestis nebuvo mokamas. Liudytoja nurodė, jog visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus 2016 m. liepos 21 d., dalyvaujant R. Z., pagal dokumentų perdavimo aktą ji perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui S. G.. Liudytoja nurodė ir tai, jog V. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kurį laiką dirbo statybos darbų vadovu. Iš jo nurodymų, ar apskaitos dokumentų ji negaudavo.
Liudytoja R. J. – B. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere pareigose dirbo maždaug nuo 2012 m. iki 2015 m. vidurio. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė pagal bendrovės direktoriaus V. K. pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus.
Pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus - sąskaitas, pinigų kvitus, išlaidų orderius, kasos pajamų orderius, išrašytas sąskaitas, gautas sąskaitas, V. K. jai pateikdavo kartą į savaitę, o ji pateiktus dokumentus apskaitydavo UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje, suvesdama dokumentus į apskaitos registrus. Vedė UAB "(duomenys neskelbtini)" pirkimų, pardavimų registrus, darbo sutarčių registrą, bendrąjį žurnalą, didžiąją knygą, skolų ir atsiskaitymų registrą. Teikė deklaracijas Sodrai, VMI. Apskaitą vedė "Excel" programa, specialios buhalterinės programos nebuvo. V. K. buvo pateikęs kompiuterį, kuriame ir formuodavo apskaitos registrus. Liudytoja nurodė, jog pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų - PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų, ji nerašydavo. Šiuos dokumentus išrašydavo pats V. K.. 2015 m. vasario ar kovo mėn. visus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus pagal perduodamų dokumentų apyrašą ji perdavė V. K., pastarajam paprašius. V. K. jai nurodė, jog ketina daryti auditą. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos nebetvarkė. Liudytoja patvirtino, jog ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu jai pateiktos išankstinės sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, bei pinigų priėmimo kvitai nebuvo pateikti apskaityti UAB "(duomenys neskelbtini)" buhalterinėje apskaitoje, šių dokumentų ji bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, patikino, jog pateiktus dokumentus matė pirmą kartą. Be to, nurodė, jog jos darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu išankstinių sąskaitų faktūrų bendrovėje iš vis nebūdavo. Liudytoja nurodė, kad ji yra V. K. žmonos sesuo.
Liudytojas R. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015-01-13 iki 2015 metų balandžio mėn. vidurio, apdailininku. Bendrovės direktorė buvo R. Z., kuri jį priėmė į darbą ir su kuria buvo aptartos bei suderintos darbo, darbo apmokėjimo sąlygos. Buvo sutarta, kad bus mokamas minimalus darbo užmokestis – apie 400 Eur., kuris buvo nurodytas ir darbo sutartyje. Darbo užmokestis buvo mokamas grynais pinigais, jį išmokėdavo direktorė R. Z. bendrovės patalpose, (duomenys neskelbtini) gatvėje. Išmokant atlyginimą, buvo pateikiamas pasirašyti dokumentas, kad atlyginimą išmokėjo. Ar šį dokumentą pasirašyti pateikdavo R. Z., liudytojas teisminio nagrinėjimo nurodė neprisimenantis. Liudytojas patvirtino, jog dokumente nurodyta pinigų suma sutapdavo su realiai išmokamu darbo užmokesčiu. Buvo numatyta, kad atlyginimas bus mokamas vieną kartą mėnesyje, bet reikalui esant galėjo pasiimti avansą, kurį taip pat išmokėdavo R. Z.. Liudytojas nurodė, jog neapskaitytas darbo užmokestis darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nebuvo mokamas. Be to nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ be R. Z. daugiau iš nieko atlyginimo nėra gavęs. Nurodė, jog pradėjus dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo (duomenys neskelbtini), objekte „(duomenys neskelbtini) “, kur buvo statomi trys kotedžai. Objekto generalinis rangovas buvo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo samdoma sienų mūro ir perdangos darbams atlikti. Šiame objekte dirbo iki 2015 metų kovo pradžios. Atliekant sienų mūrijimo darbus, pastoliais naudotis nereikėjo, nes mūrijimo darbai vyko iš vidaus. Baigus šį objektą (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) , kur buvo statomas priestatas senelių namams, buvo atliekami sienų mūrijimo darbai. Šiame objekte buvo sumontuota ne daugiau kaip 100 kvadratinių metrų pastolių. Pastolius atvežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai. Liudytojas nurodė, jog vieną dieną dirbo ir (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio penkiaukščio namo, kur buvo pastatyti pastoliai. Liudytojas nurodė, jog apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų objektus (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) rajone, jis nežino. Nežino ir apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų sandėlį ar patalpas skirtas sandėliavimui, nes sandėlio nereikėjo, darbo rūbai ir įrankiai buvo laikomi bendrovės patalpose, be to sandėliavimui skirtos patalpos buvo prie kontoros (t. 2, b. l. 131-132). Liudytojas R. P. nurodė ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu dirbo ir V. K.. Tačiau jam V. K. tiesiogiai nevadovavo ir nurodymų neduodavo.
Liudytojas M. Z. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2014 m. rugpjūčio mėn. Bendrovėje atliko tinkavimo, namo apšiltinimo ir renovacijos darbus. Liudytojas nurodė, jog, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. K. nurodymu, atliko V. K. gyvenamojo namo tinkavimo darbus. Tai buvo pirmasis darbo objektas dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to dirbo dar dviejuose objektuose, pirmiausia (duomenys neskelbtini), po ko (duomenys neskelbtini). Atliekant darbus (duomenys neskelbtini), prie renovuojamo namo buvo pastatyti pastoliai ir pastolių kiekis buvo didelis. Nurodė, jog, jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, R. Z. ir V. K. viską derino kartu, darbams (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vadovavo abu, abu duodavo nurodymus kokius darbus atlikti, kada, kaip užbaigti. Liudytojas nurodė, kad, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas buvo mokamas už atliktus darbus, grynais pinigais. Už V. K. gyvenamojo namo tinkavimą ir darbus (duomenys neskelbtini) atsiskaitė V. K., už darbus (duomenys neskelbtini) atsiskaitė R. Z.. Už gautus pinigus jis niekur nepasirašydavo.
Liudytojas E. M. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. vasaros pradžios iki 2016 m. sausio mėnesio, t.y. iki kol bendrovei buvo iškelta bankroto byla. Ėjo statybos vadovo pareigas, vykdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdomų objektų statybos vadovo priežiūrą. Darbo sutartį pasirašė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore R. Z. .Kadangi darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pagrindinis, į darbą bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ kiekvieną dieną jis neidavo, į UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektus važiuodavo kas antrą dieną, žiūrėdavo, kokie darbai yra atliekami ir pan. Liudytojas nurodė, jog jam dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendrovė namų renovacijos darbus atliko dviejuose objektuose – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuose jis ir atliko statybos vadovo darbus. Pastoliai, kurie, kaip jis suprato priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo sumontuoti abiejuose objektuose. Kitų statybos objektų jo darbo laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Dirbant bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimas buvo mokamas grynais, pasirašant kasos išlaidų orderyje. Ar kasos išlaidų orderyje nurodyta pinigų suma sutapdavo su realiai išmokama pinigų suma liudytojas nurodė negalintis nurodyti. Liudytojas nurodė, jog kokias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ėjo V. K. jis nežino, tačiau jam atrodė, kad V. K. yra vienas iš bendrovės vadovų, akcininkų, nes jie su R. Z. būdavo kartu. Liudytojas E. M. nurodė, kad pagrindinė jo darbo vieta yra UAB „ (duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo nuo 2015 m. balandžio 24 d. ir ėjo gamybos vadovo pareigas. Nuo 2015 m. birželio mėnesio buvo paskirtas objekto - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), statybos vadovu. Generalinis minėto statybos objekto - (duomenys neskelbtini) darbų rangovas buvo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, o UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buvo subrangovas specialiesiems darbams. Bendrovė „(duomenys neskelbtini) “ minėtame objekte atliko specialiuosius statybos darbus - elektros instaliacijos rekonstrukcija, vamzdynų sistemų rekonstrukcija, sanitarinių prietaisų montavimas, dūmų šalinimo sistemos įrengimas, vėdinimo sistemos įrengimas ir priešgaisrinės sistemos rekonstrukcija. Liudytojas nurodė, jog nežino, ar tarp UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyti kokie nors susitarimai ir sutartys dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini), nes tokie duomenys jam nebuvo prieinami. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu jam buvo pateikti jo pasirašyti dokumentai - atliktų darbų aktas, pagal kurį UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko darbus UAB „ (duomenys neskelbtini)“ naudai. Tačiau tuo pačiu nurodė, jog jo darbo laikotarpiu nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), jokių darbų neatliko ir jokių medžiagų UAB „ (duomenys neskelbtini)“ neteikė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ iki atliekamo ikiteisminio tyrimo jam iš viso nebuvo žinoma.
Liudytojas A. L., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad nuo 2013 m. vidurio iki 2015 m. vasario mėn. statybininku dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. taip pat statybininku dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ išėjo, nes bendrovė nebemokėjo atlyginimo, be to UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė geresnes sąlygas. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini), dirbo dviejuose objektuose (duomenys neskelbtini), kur buvo renovuojami du daugiabučiai penkiaaukščiai namai. Objektų generalinis rangovas buvo bendrovė „(duomenys neskelbtini) “, kuri samdė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad atliktų namų fasado šiltinimo darbus. Pradėjus namų fasado šiltinimo darbus, prie vieno iš renovuojamų namų pastolius montavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, prie kito - kitos įmonės darbuotojai. Pastoliai prie abiejų namų buvo montuojami skirtingu laiku, baigus darbą prie namo, buvo siunčiami dirbti prie antro namo. Minėtuose objektuose (duomenys neskelbtini) buvo būtina sutvarkyti ir gerbūvį ir buvo reikalinga gerbūviui tvarkyti skirta technika – ekskavatorius. Jis matė, jog ekskavatorius prie minėtų namų dirbo, tvarkė aplinką (t. 2, b. l. 126-127). Liudytojas patvirtino, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų (duomenys neskelbtini) kaime jis neatliko, (duomenys neskelbtini) kaime V. K. nurodymu mūrijo namo sienas ir už atliktus darbus darbo užmokestį sumokėjo V. K.. Jis nei kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas jokių darbų (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) rajone neatliko ir nežino, kad kas nors iš darbuotojų šiuose objektuose būtų dirbę . Liudytojas nurodė, jog dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytas darbo užmokestis jam nebuvo mokamas. Atlyginimą gaudavo tokį, koks buvo numatytas darbo sutartyse, darbo užmokestis atitiko nurodytą dokumentuose. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo R. Z.. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. K. jam nurodymų neduodavo.
Liudytojas S. Š. parodė, jog pirmiausia darbininku dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to, pasiūlius R. Z., perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo R. Z.. Taip pat nurodė, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybos objektuose kartais matydavo R. Z., o dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybos objektuose kartais V. K., bet nebūdavo, kad V. K. duotų nurodymus, dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, o R. Z., dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas nurodė, jog dirbant minėtose bendrovėse, dirbo Plungėje, kur atliko dviejų daugiaaukščių namų, renovacijos darbus, (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo statomas priestatas prie senelių namų, (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami penkiaaukščio namo renovacijos darbai, taip pat (duomenys neskelbtini) , mūrijo namo sienas. Liudytojas patvirtino, jog visuose statybos objektuose pastoliai buvo, vienuose objektuose pastolius statė patys, kituose pastoliai jau buvo pastatyti. Kam priklausė pastoliai nežino. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog tiek dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaityto darbo užmokesčio negavo. Atlyginimas buvo mokamas koks ir numatytas mano darbo sutartyje. Dirbant UAB "(duomenys neskelbtini)" atlyginimas buvo pervedamas į banko sąskaitą (t. 2, b. l. 157 -158 psl.).
Liudytojas J. R., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, jog taip pat dirbo tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo V. K., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo R. Z.. Dirbo (duomenys neskelbtini), kur atliko dviejų daugiaaukščių namų, renovacijos darbus, (duomenys neskelbtini) kaime, kur buvo statomas priestatas prie senelių namų, (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami penkiaaukščio namo renovacijos darbai, taip pat (duomenys neskelbtini), mūrijo namo sienas. Patvirtino, jog visuose statybos objektuose buvo naudojami pastoliai, vienuose objektuose pastolius statė patys, kituose objektuose – kitų bendrovių darbuotojai. Liudytojas teisminio nagrinėjimo metu patikslino, jog nežino, kam priklausė statybos objektuose sumontuoti pastoliai, nežino, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolius nuomosi iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) jis jokių darbų neatliko. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog tiek dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ " buvo mokamas fiksuotas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis, neapskaitytas darbo užmokestis nė vienoje bendrovėje nebuvo mokamas (t. 2, b. l. 147-148).
Liudytojas Ž. T. nurodė analogiškas aplinkybes, jog dirbo abiejose bendrovėse, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo V. K., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo R. Z.. Analogiškai patvirtino ir tai, jog neapskaitytas darbo užmokestis nė vienoje bendrovėje jam nebuvo mokamas, visais atvejais gaudavo darbo sutartyje nurodytą atlyginimą, kuris buvo nustatytas minimalus.
Liudytojas E. S. parodė, kad nuo 2015 m. balandžio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradžioje darbininku, vėliau darbų vadovu. Kaip darbininkas dirbo (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami namo renovacijos darbai. (duomenys neskelbtini), kur taip pat buvo atliekami namo renovacijos darbai, dirbo jau kaip darbų vadovas. Liudytojas nurodė, jog abiejuose statybos objektuose pastoliai buvo naudojami, tačiau iš kur ir kokiu pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolius gavo jis nežino. Nurodė, jog V. K. kaip asmenį pažįsta, kadangi jis atvažiuodavo į statybos objektus, bet kokiu pagrindu, ar kaip tiekėjas, ar kaip subrangovas, jis negali pasakyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinoma. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog atlyginimas dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam buvo pervedamas į banko sąskaitą (t. 3, b. l. 83-84).
Liudytojas G. S. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. balandžio mėn. dėl darbo tarėsi ir darbo sutartį pasirašė su R. Z.. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose – (duomenys neskelbtini). Kuo V. K. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis nežino, tačiau parodė, jog V. K. į minėtus statybos objektus buvo atvykęs, nors jokių nurodymų jam neduodavo, nežino, ar duodavo nurodymus kitiems darbuotojams. Liudytojas nurodė ir tai, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, atlyginimas buvo mokamas tvarkingai, visada gaudavo tokį atlyginimą, koks buvo nurodytas lape, ant kurio pasirašydavo, gaudamas atlyginimą. Atlyginimas buvo mokamas grynais pinigais ir jį išmokėdavo direktorė. Neapskaityto atlyginimo darbo metu bendrovėje negavo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nežino, toje įmonėje nedirbo.
Liudytojas V. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo plataus profilio statybininku. Dirbo statybos objektuose (duomenys neskelbtini). Visuose objektuose buvo atliekami namų renovacijos darbai ir visuose objektuose buvo naudojami pastoliai. Kam priklausė pastoliai, kurie buvo sumontuoti objektuose, jis nežino. Liudytojas paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo direktorė R. Z., nors į darbą jį priėmė ir dėl darbo tarėsi su. V. K.. Kokias pareigas UAB „(duomenys neskelbtini)“ užėmė V. K., jis nežino. Liudytojas nurodė, jog gaunant atlyginimą, visuomet pasirašydavo. Atlyginimą skaičiuodavo direktorė, būdavo, jog atlyginimą kartais išmokėdavo V. K..
Liudytojas V. J. teisme aplinkybių neprisiminė, tačiau patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2015 m. vasario mėn., statybos projektų vadovu. Į darbą priėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z., su ja pasirašė darbo sutartį. Jo darbo funkcija buvo prižiūrėti bendrovės įrenginėjamuose objektuose atliekamus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbus. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, prižiūrėjo objektą (duomenys neskelbtini) , kur buvo statomi trys daugiabučiai namai. Bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai atliko namų sienų mūrijimo darbus, dėjo perdangines plokštes. Šiems darbams atlikti pastoliai nebuvo reikalingi ir objekte jų nebuvo. Buvo keletą klojinių, kurie buvo išnuomoti iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, kuriai klojiniai, baigus darbus, buvo grąžinti. Prižiūrėjo statybos objektus ir (duomenys neskelbtini) , kur buvo atliekama daugiabučio penkiaukščio namo renovacija bei (duomenys neskelbtini), kur buvo statomas priestatas senelių namams. (duomenys neskelbtini) objekto generalinis rangovas buvo AB "(duomenys neskelbtini) ", (duomenys neskelbtini) kaime rangovas buvo UAB "(duomenys neskelbtini) ". (duomenys neskelbtini) kaime atliekant statybos darbus jokių pastolių nebuvo, nes jų nereikėjo. Objekte (duomenys neskelbtini), atliekant namo renovaciją, pastoliai buvo sumontuoti, bet pastolius buvo sumontavę AB „(duomenys neskelbtini) “, tik bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams leido jais naudotis. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų objektą (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, negirdėjo ir juose nėra dirbęs. Apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)" nuomotųsi patalpas ar teritoriją statybinėms medžiagoms laikyti ar statybinėms atliekoms, taip pat nežino. Liudytojas patvirtino, jog darbo užmokestis buvo mokamas į banko sąskaitą, atlyginimas grynais pinigais ar neapskaitytas darbo užmokestis bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokamas (t. 3, b. l. 63-64).
Liudytojas A. Č. parodė, kad nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo mūrininku. Dėl darbo tarėsi ir į darbą jį priėmė bendrovės direktorė R. Z.. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog dirbo statybos objektuose (duomenys neskelbtini). Patvirtino, jog (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pastoliai buvo naudojami, tačiau, kam priklausė tie pastoliai, kurie buvo sumontuoti objektuose, jis nežino (t. 2, b. l. 121-122). Liudytojas nurodė, jog į statybos objektus kartu su bendrovės direktore R. Z. kartais atvykdavo ir V. K., kuris, kaip jis suprato, buvo R. Z. padėjėjas, kuris daugiau išmanė apie statybos darbus, padėjo prižiūrėti darbus, darbininkus. Liudytojas taip pat nurodė, jog atlyginimas jam buvo mokamas grynais, jį išmokėdavo R. Z., išmokant atlyginimą, visuomet pasirašydavo ir gaudavo tokį atlyginimą, koks būdavo nurodytas. Liudytojas teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog jokiu kitu būdu atlyginimas jam nebuvo mokamas, tai yra neapskaitytas darbo užmokestis jam bendrovėje nebuvo mokamas.
Liudytojas A. L. parodė, kad iš tiesų nuo 2014 m. rugpjūčio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, po ko vėliau perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau darbą jam pasiūlė ir dėl darbo jis tarėsi su R. Z., su kuria jie pažįstami. Kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jis suprato tik pasirašant darbo sutartį, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo V. K. nežinojo. Bendraudamas su bendradarbiais sužinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinę veiklą vykdo bendradarbiaudamas su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo R. Z.. Dirbo statybos objektuose (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekama namų renovacija, (duomenys neskelbtini), kur buvo statomas naujas namas ir (duomenys neskelbtini) , kur buvo statomas priestatas. Atliekant darbus minėtuose objektuose, pastoliai buvo reikalingi, tačiau, kam priklausė pastoliai, kurie objektuose buvo sumontuoti, jis nežino. Į statybos objektus V. K. ir R. Z. atvažiuodavo kartu. Liudytojas nurodė, kad keletą pirmų mėnesių atlyginimą gaudavo grynais ir už gautus pinigus pasirašydavo, vėliau atlyginimas buvo pervedamas į banko kortelę. Visais atvejais atlyginimas buvo mokamas toks, koks buvo nurodytas ir kitokiu būdu atlyginimo jis negaudavo, neapskaitytas darbo užmokestis jam nebuvo mokamas.
Liudytojas V. M. parodė, jog 2014 m. pirmiausia pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, pradžioje dirbo statybininku, vėliau prižiūrėjo statybos darbus, tačiau statybos darbų vadovu dirbo netiesiogiai, nes darbų vadovo darbo sutarties nebuvo pasirašęs. Vėliau perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirbo analogišką darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė buvo R. Z.. Liudytojas nurodė, jog dirbo statybos objektuose (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekama dviejų namų renovacija. Pagrindinis rangovas buvo „(duomenys neskelbtini)“, o subrangovais - UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atliekant namų renovacijos darbus minėtuose statybos objektuose (duomenys neskelbtini) , pastoliai buvo naudojami, jie priklausė UAB „(duomenys neskelbtini) “, tačiau kuri bendrovė nuomojosi pastolius iš UAB „(duomenys neskelbtini) “, liudytojas nurodė nežinantis. UAB „(duomenys neskelbtini) “ kaip bendrovė jam nėra žinoma. Dirbo ir statybos objektuose (duomenys neskelbtini). Teisminio nagrinėjimo metu liudytojas patikslino, jog atlyginimas ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas grynais, už atliktus darbus, grynais pinigais buvo mokamas ir priedas prie atlyginimo už lauko darbus, už gautus pinigus tiek vienu, tiek atveju pasirašydavo. Dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą mokėdavo V. K., dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą mokėdavo R. Z..
Liudytojas S. S. nurodė, jog 2014 m. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įsidarbinus pirmiausia kartu su V. M. dirbo (duomenys neskelbtini), kur liejo pamatus, po to dirbo (duomenys neskelbtini), kur buvo šiltinamas namo fasadas. Vėliau Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas dirbo (duomenys neskelbtini), kur buvo renovuojami du penkiaaukščiai namai - (duomenys neskelbtini). Pagrindinis rangovas buvo „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo kaip subrangovas. Pastoliai minėtuose statybos objektuose buvo reikalingi ir jais rūpinosi V. K., kai pastolių trūkdavo skambindavo V. K.. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas dirbo ir (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir toliau jau dirbo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas. (duomenys neskelbtini) šiek tiek ir vadovavo, rūpinosi, kad būtų užsakytos medžiagos, kad darbai vyktų pagal projektą. Kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas dirbo ir (duomenys neskelbtini), kur taip pat buvo atliekami namo renovacijos darbai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – R. Z.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą mokėjo V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – R. Z., nėra buvę, kad dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą mokėtų R. Z., o dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ – V. K.. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog neapskaitytas darbo užmokestis nebuvo mokamas nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir buvo pervedamas į banko sąskaitą (t. 3, b. l. 39-40).
Liudytojas M. U. parodė, kad pradžioje dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau, R. Z. pasiūlius, perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovavo V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ – R. Z.. Pradžioje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas dirbo (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekama dviejų namų renovacija. Pagrindinis minėto objekto darbų vykdytojas buvo „ (duomenys neskelbtini)“, kurio vadovai duodavo nurodymus V. K. ir R. Z., pastarieji nurodydavo V. M., o V. M. – jiems, darbuotojams. Kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą mokėjo V. K., kai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlyginimą mokėjo R. Z.. Atlyginimas buvo mokamas pradžioje grynais, vėliau pervedamas į kortelę. Liudytojas nurodė, jog, dirbant (duomenys neskelbtini) , iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gavęs neapskaitytų („juodų“) pinigų - 100-200 Eur, bet tai buvo pirmą mėnesį, nes bendrovė neturėjo pinigų, pinigus išmokėjo R. Z., vėliau neapskaityti („juodi“) pinigai nebuvo mokami. Pervedant atlyginimą į sąskaitą, išmokamas atlyginimas visada sutapdavo su nurodytu dokumentuose.
Liudytojas S. A. parodė, jog nuo 2015 m. balandžio mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, statybininku, dėl darbo tarėsi ir darbo sutartį pasirašė su R. Z.. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objektuose – (duomenys neskelbtini), senelių namuose, (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami namų renovacijos darbai. Patvirtino, jog visuose objektuose pastoliai buvo naudojami, pastolius montavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, tačiau, kam pastoliai priklausė, jis nežino. Liudytojas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo mokamas ir neapskaitytas darbo užmokestis, kurį kiekvieną mėnesį išmokėdavo bendrovės direktorė. Nurodė ir tai, jog dėl neapskaityto atlyginimo tarėsi su R. Z., ar neapskaitytą darbo užmokestį gaudavo kiti bendrovės darbuotojai, nurodyti negali. V. K. jis pažįsta, kadangi pastarasis buvo atvykęs į objektus (duomenys neskelbtini), tačiau jokių nurodymų jam nedavė, nepamena, kad būtų davęs nurodymus ir kitiems. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 8 mėnesius.
Liudytojas S. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi jis buvo, be kitos darbo technikos nuomos, užsiėmė ir pastolių nuoma. Patvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinomos, kadangi šios bendrovės iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuomojosi pastolius (t. 2, b. l. 95-96). Nurodė, jog pirmiausia sutartis dėl pastolių nuomos buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau pastolių nuomos sutartis dėl tų pačių pastolių nuomos buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas patikslino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsinuomotų pastolių iš esmės negrąžino, nes dalį pastolių grąžino, bet netrukus vėl pasiėmė, o buvo surašyta nauja pastolių nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri toliau nuomojosi tuos pačius pastolius. Nurodė, jog be minėtų pernuomotų pastolių UAB „(duomenys neskelbtini)“ norėjo dar papildomai išsinuomoti pastolių, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini) “ pastolių nebeturėjo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolius nuomojosi ir iš kitos įmonės. Pastoliai buvo naudojami statybos objektuose (duomenys neskelbtini). Liudytojas nurodė, jog UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pastolių nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktorius pasirašė jis. Sutarčių derinimo klausimai vyko su abiejų įmonių atstovais – V. K. ir R. Z., pažymėjo, jog jie dažniausiai būdavo kartu. Pasibaigus sutarčiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas paaiškino, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašytą pastolių nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo teisės ir negalėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pastolių pernuomoti kitai bendrovei. Liudytojas pažymėjo ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos, finansiniai dokumentai buvo pateikiami tai įmonei, su kuria tuo momentu buvo sudaryta pastolių nuomos sutartis ir kuri pastolius nuomodavosi. Nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pastolių nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini) “ atsiskaitė, UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko skolinga apie 20 000 Eur.
Liudytojas R. L. parodė, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“, kuriai jis atstovavo, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi klojinių ir pastolių nuomos sutartis. Pasirašant sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo direktorius V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo direktorė R. Z., su kuriais buvo derinami visi sutarčių sudarymo klausimai ir kurie atstovaujamų bendrovių vardu sutartis pasirašė. V. K. ir R. Z. būdavo ir kartu, ir atskirai. Patvirtino, jog pirmiausia pastolių nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau sutartis dėl tų pačių pastolių nuomos buvo sudaryta ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog iš esmės, fiziškai pastoliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo grąžinti, bendrovei buvo nurodyta, jog statybos objektus, (duomenys neskelbtini), kuriuose jiems priklausantys pastoliai buvo naudojami, perima UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria ir buvo pasirašytos pastolių nuomos sutartys, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės persinuomojo tuos pačius UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomotus pastolius (t. 2, b. l. 82-83). Liudytojas patvirtino ir tai, kad finansiniai dokumentai - PVM sąskaitos-faktūros buvo išrašomos, ir pateikiamos tai įmonei, su kuria tuo momentu buvo sudaryta pastolių nuomos sutartis, taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ persinuomojus pastolius, PVM sąskaitos – faktūros buvo išrašomos šiai įmonei ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ už pastolių nuomą apmokėdavo. Be kita ko, liudytojas patvirtino ir tai, jog UAB „ (duomenys neskelbtini)“ sutartyse yra nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių pastolių negalima pernuomoti tretiesiems asmenims.
Liudytojas A. S. parodė, kad nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2016 m. rugsėjo mėn. buvo atliekami VŠĮ „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) statybos remonto darbai - buvo atliekami fasado šiltinimo darbai, vandentiekio ir kanalizacijos keitimas, ventiliacijos įrengimas, elektros jėga ir apšvietimo, šviesų instaliacija. Jis, kaip inžinerinio technikos departamento vadovas, buvo paskirtas atsakingu už projekto vykdymą. Nurodė, jog generalinis rangovas remonto darbams (duomenys neskelbtini) atlikti buvo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo pasirašyta rangos sutartis. Subrangovas specialiems elektrotechnikos ir santechnikos darbams buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria sutartį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Liudytojas paaiškino, jog kiekvieną pirmadienį pas jį, kaip atsakingą asmenį, vykdavo pasitarimai su generaliniu rangovu, subrangovais, jų vadovais, direktorių pavaduotojais, projektų vadovu, techniniu prižiūrėtoju dėl statybos remonto darbų korpuse Nr. 2., kurie jam kaip asmenys visi yra žinomi. Be minėtų įmonių - UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kitų subrangovų, juolab generalinių rangovų, statybos objekte - VŠĮ „ (duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) nebuvo, pasitarimuose kiti asmenys be šioms įmonėms atstovaujančių asmenų nedalyvaudavo. Paaiškino, jog darbus iš subrango priimdavo generalinis rangovas, pasirašydavo techninis prižiūrėtojas, o tada generalinis rangovas pateikdavo atliktų darbų aktą ir sąskaitas mokėjimus VŠĮ „ (duomenys neskelbtini)“.
Liudytojas nurodė, jog nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos, V. K. ir R. Z. taip pat nėra žinomi. Nėra žinomos ir UAB „ (duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“. D. B. taip pat nėra žinomas asmuo.
Liudytojas A. S., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nurodė, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ buvo gamybos vadovas, buvo atsakingas už visą gamybą, susijusią su u inžinerinėmis komunikacijomis, santechnika, elektros tiesimu, kabeliais, jam buvo pavaldūs darbų vykdytojai (t. 2, b. l. 33-34). Dirbant UAB „ (duomenys neskelbtini)“, vienas iš statybos objektų, kuriame jis buvo atsakingas už vykdomų darbų priežiūrą, buvo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), kur buvo atliekami statybos remonto darbai. Statybos darbų vadovu (duomenys neskelbtini) buvo K. K.. Liudytojas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) dirbo tik UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai, ir gali tai patvirtinti, nes santechnikai, elektrikai, kurie ateidavo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini) “, pirmiausia buvo siunčiami pas jį, todėl visus darbuotojus, kurie dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, jis pažinojo. Be to, jis realiai matydavo vykdomus darbus – santechnikos ir elektros darbus, nes kartu su A. S. kiekvieną pirmadienį vykdomus darbus tikrindavo. Liudytojas paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos, V. K. ir R. Z. kaip asmenys taip pat nėra žinomi. Pažįsta tik T. K., bet ne V. K.. T. K. buvo vienas iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo viena iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ grupės įmonių. UAB „(duomenys neskelbtini) “ jam nėra žinoma. Liudytojas patvirtino, jog 2015 m. vasario mėnesio atliktų darbų akte Nr. 1, kuriame rangovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, o subrangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra jo parašas (t. 3, b. l. 115), tačiau tuo pačiu nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų (duomenys neskelbtini) jis nematė. Į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atėjus dirbti L. K., jo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprašė išeiti.
Liudytojas K. K., patvirtindamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbų vadovu – vykdytoju. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo L. K., tiesioginis jo viršininkas buvo A. S.. (duomenys neskelbtini) ligoninės ginekologijos skyriuje jis buvo atsakingas už santechnikos ir elektros darbus, jų organizavimą, medžiagų užsakymą. Medžiagos buvo užsakomos iš įmonių „(duomenys neskelbtini) “, „ (duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos, V. K. ir R. Z. taip pat nežino. Patvirtino, jog dokumentuose - 2015 m. balandžio 13 d. sąskaitoje – faktūroje (t. 3, b. l. 110), 2015 m. balandžio atliktų darbų akte Nr. 3 (t. 3, b. l. 111), 2015 m. kovo 16 d. sąskaitoje – faktūroje (t. 3, b. l. 112), kuriuose yra nurodyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra jo parašai, tačiau tuo pačiu paaiškino, jog minėtus dokumentus pasirašyti jam pateikė A. S.. Patvirtino ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam nėra žinomos (t. 2, b. l. 38-40, 41-42).
Liudytojas L. K. parodė, kad laikotarpiu nuo 2014-08-19 iki 2015-07-16 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius. Eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas pasirašė sutartis dėl santechnikos, elektros, inžinerinių darbai darbų atlikimo VŠĮ „ (duomenys neskelbtini)“. Nurodė, jog darbus minėtame objekte atliko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria jis pasirašė sutartį dėl kai kurių darbų atlikimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo V. K.. Už darbus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta, atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliekamus darbus prižiūrėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovai, kurių vienas buvo A. S.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam girdėta, tai įmonė, kuri nuomodavo techniką. Nurodė, kad nepamena, ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam yra žinoma, R. Z. jis nežino.
Rašytiniai įrodymai
Remiantis Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos 2016-06-28 patikrinimo aktu Nr. 04/12-1-25-4386-A1 nustatyta, kad 2016-05-17 - 2016-06-28 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnui atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), patikrinimą, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindinė veikla yra statyba ir renovacija. Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei R. Z. buvo įteiktas raštas dėl buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimo už laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2016-05-17. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z. 2016-05-31 pateikė reikalaujamų dokumentų kopijas.
Išanalizavus gautus dokumentus, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z., pagal 2015-01-02 išankstinę sąskaitą-faktūrą MŪR Nr. 2015/01/02, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), direktoriui V. K. sumokėjo 36 000 Eur grynais už patalpų nuoma, bei pagal 2015-04-30 išankstinę sąskaitą-faktūrą MŪR Nr. 2015/04/30 R. Z. V. K. taip pat sumokėjo 36 000 Eur grynais už patalpų nuomą. Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedisponuoja jokiu nekilnojamuoju turtu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ išnuomojo patalpas, esančias adresu - (duomenys neskelbtini). Tolimesnio patikrinimo metu, nuvykus minėtu adresu, nustatyta, kad dalyje minėtų patalpų veikla vykdo UAB „ (duomenys neskelbtini)“. Minėtos įmonės atstovas D. V. nurodė, kad minėtomis patalpomis naudojasi nuo 2013 m. bei nurodė, kad kita dalimi patalpų niekas nesinaudoja nuo 2013 m. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad patalpos adresu - (duomenys neskelbtini) , priklauso UAB „ (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) , reg. (duomenys neskelbtini). Susisiekus telefonu su UAB „ (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi V. G., pastarasis nurodė, kad patalpų, esančių adresu – (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenuomojo jokiems fiziniams ar juridiniams asmenims nuo 2010 m.
Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriui V. K. už pastolių nuomą ir montavimą pagal 2015-02-05 išankstinę saskaitą-faktūrą MŪR Nr. 2015/02/05, pagal 2015-02-12 išankstinę sąskaitą-faktūrą MŪR Nr. 2015/02/12, pagal 2015-04-13 išankstinę sąskaitą-faktūrą MŪR Nr. 2015/04/13, pagal 2015-04-27 išankstinę sąskaitą-faktūrą MŪR Nr. 2015/04/27 grynais sumokėjo 75 082,92 Eur.
Tolimesnio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z. pagal 2015-04-30 PVM sąskaitą-faktūrą MŪR Nr. 00097 sumokėjo 33 880 Eur grynais už santechnikos medžiagų tiekimą bei montavimą objekte VŠĮ „(duomenys neskelbtini) “. Siekiant nustatyti, ar minėti darbai buvo realiai atlikti, nuvykus į VŠĮ (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) inžinerinio technikos departamento vadovas, atsakingas už VŠĮ „ (duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbų priežiūrą, raštu paaiškino, kad santechnikos darbus minėtame korpuse atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas M. D., atsakingas už santechnikos darbų atlikimą (duomenys neskelbtini), nurodė, kad minėtiems darbams jis vadovauja nuo 2015 m. birželio mėn., kad darbus atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir jo žiniomis UAB „(duomenys neskelbtini)“ minėtiems darbams atlikti subrangos nesamdė. Patikrinimo metu nustatyta, kad santechnikos montavimo darbams iki 2015 m. birželio mėn. nuo darbų pradžios vadovavo buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas A. S., kuris raštu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) santechnikos montavimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai ir minėtiems darbams subranga nebuvo samdoma.
Patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. K. 2015 m. balandžio mėn. grynais sumokėjo ne mažiau kaip 155 216,46 Eur, 2015 m. gegužės mėn. grynais sumokėjo nemažiau kaip 25 000 Eur. Pagal TDS duomenis buvo nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. balandžio ir gegužės mėn. nedeklaravo jokiu pirkimų ar pardavimų, 2015 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla (t. 1, b. l. 51).
Remiantis 2016-07-01 kratos protokolu nustatyta, kad, atlikus kratą pas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę R. Z., R. Z. gyvenamojoje vietoje, adresu - (duomenys neskelbtini) , rasta ir paimta: UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai - PVM sąskaitos - faktūros (juodos spalvos segtuvas, 236 lapai), du segtuvai su įvairiomis sutartimis (geltonos spalvos segtuvas, 215 lapų, mėlynos spalvos segtuvas, 327 lapai), kompiuteris „Asus“ R751L, Nr. 3134J1, kompiuterio standusis diskas HD753LJ ir USB atmintinė „Belintertrans“ (t. 5, b. l. 190-193).
Remiantis 2016-07-01 kratos protokolu nustatyta, kad iš R. Z. naudojamo automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimti UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos žurnalai (t. 6, b. l. 6-10).
Remiantis 2016-07-20 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas iš R. Z. kratos metu paimtas nešiojamas kompiuteris „Asus“ „Asus“ R751L, kompiuterio standusis diskas HD753LJ ir USB atmintinė „Belintertrans“. Šiose laikmenose esanti informacija įrašyta į DVD diską (t. 6, b. l. 47-48).
Remiantis 2016-07-25 kompaktinės plokštelės apžiūros protokolu nustatyta, kad kratos metu iš R. Z. paimtoje USB atmintinėje „Belintertrans“, žymoje „(duomenys neskelbtini) “, be kitų dokumentų, yra patalpintas dokumentas pavadintas „(duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini) sutartis Nr. 2015-04-11-1.doc“, t. y. 2015-04-11 subrangos sutartis Nr. 2015-04/11-01, tarp rangovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir subrangovo „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti sekančius darbus ir paslaugas objekte VŠĮ „ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą, (duomenys neskelbtini), atliekant santechnikos medžiagų tiekimą bei montavimą, laikotarpiu nuo 2015-04-11 iki 2015-04-30. Sutartis iš 4 lapų (t. 6, b. l. 49-57).
Apžiūros metu nustatyta, kad USB atmintinėje „Belintertrans“, žymoje „zabor*“, yra įrašyti (patalpinti) įvairūs dokumentai, tarp kurių „10 Atliktu darbu sarasas.doc“, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų sąrašas, kuriame nurodyti 9 objektai, jų adresai, statinio kategorija, atlikti darbai, darbų užbaigimo metai. Objektų – (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) ir administracinės paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), nėra (t. 6, b. l. 52 , 85-86).
Remiantis 2016-08-25 sutarčių apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys. Apžiūros metu užfiksuota sutarčių sudarymo data, su kuo sutartis sudaryta, dėl kokių darbų atlikimo sutartis sudaryta, numatytas darbų periodas.
Apžiūros metu nustatyta, kad segtuve pavadintame – sutartys/ statybos paslaugų 2015, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių yra šios sutartys: (yra šios sutartys, patvirtinančios, kad tiesiogiai pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi aikštelę sandėliavimui, esančią (duomenys neskelbtini) iš S. Š.; nuomojosi pastolius ir klojinius iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“, A. M.):
- 2014-07-01 patalpų nuomos sutartis, tarp nuomotojo S. Š. ir nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl patalpų, esančių adresu - (duomenys neskelbtini). Nuomos pradžia nuo 2014-06-01. 2015-07-01 nuomos sutartis dėl kiemo aikštelės, adresu - (duomenys neskelbtini), tarp nuomotojo S. Š. ir nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Aikštelė naudojama sandėliavimui ir automobilių laikymui;
- 2015-02-03 klojinių nuomos sutartis, tarp nuomotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl klojinių/pastolių nuomos ir naudojimo objekte, adresu - (duomenys neskelbtini);
- 2015-06-01 nuomos sutartis Nr. SUT-1/15, tarp nuomotojo A. M. ir nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl pastolių nuomos. Sutarties pradžia 2015-06-01;
- 2015-06-22 klojinių nuomos sutarties priedas Nr. 15 06 RAME/5-1, tarp nuomotojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuomininko UAB „(duomenys neskelbtini)“, dėl klojinių nuomos ir naudojimo objekte, adresu - (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 87-93).
Remiantis 2017-01-16 sutarčių apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys sudarytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat, apžiūrėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinės sąskaitos - faktūros, sąskaitos - faktūros, PVM sąskaitos - faktūros, pinigų priėmimo kvitai, išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 6, b. l. 94-97).
Apžiūros metu nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų yra šios sutartys, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“:
- 2015-01-02 patalpų nuomos sutartis, kurioje nurodyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-01-02 nuomoja patalpas 1000 m² pastate (duomenys neskelbtini), o mėnesinis nuomos mokestis sudaro 6000 EUR. Grafoje „Nuomotojas“ yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudas ir atliktas rankraštinis įrašas „V. K. ir parašas“. Grafoje „Nuomininkas“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z., uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudas ir atliktas rankraštinis parašas. Sutartis sudaryta iš dviejų lapų (t. 6, b. l. 98-99);
- 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas Priedas Nr. 1, be datos, kuriuose nurodyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-02-05 nuomoja ir perduoda valdyti klojinius/pastolius su visais jų priedais, t. y. 3000 m² fasadinių pastolių, kurių nuomos kaina už kvadratinį metrą 1,4503 EUR su PVM, o montavimo, išardymo, pristatymo pastolių kvadratinio metro kaina 3,8115 EUR su PVM. Grafoje „Nuomotojas“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K., uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudas ir atliktas rankraštinis parašas. Grafoje „Nuomininkas“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z., uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Direktorė R. Z. antspaudo atspaudai, atliktas rankraštinis parašas. Sutartis sudaryta iš dviejų lapų Pastolių nuomos sutarties 2015 vasario 5 d. Priede Nr. 1, grafoje „UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė“ yra uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Direktorė R. Z. antspaudų atspaudai, atliktas rankraštinis parašas. Grafoje „UAB (duomenys neskelbtini) direktorius“ uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudas ir atliktas rankraštinis V. K. ir parašas. Priedas susideda iš vieno lapo (t. 6, b. l. 100-102);
- 2015-04-11 subrangos sutartis Nr. 2015-04/11-1, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, atlikti sekančius darbus ir paslaugas objekte VŠĮ „ (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) kapitalinį remontą, (duomenys neskelbtini), atliekant santechnikos medžiagų tiekimą bei montavimą, laikotarpiu nuo 2015-04-11 iki 2015-04-30. Grafoje „Rangovas“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z., uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudas ir atliktas rankraštinis parašas. Grafoje „Subrangovas“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K., uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudas ir atliktas rankraštinis parašas. Sutartis sudaryta iš dviejų lapų (t. 6, b. l. 103-104);
- 2015-05-04 nuomos sutartis Nr. 2015/05/04, kurioje nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduoda bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ statybinę techniką, kurios valandinis įkainis yra 34,50 EUR, o technika išnuomojama trijų mėnesių laikotarpiui. Grafoje „Nuomotojas“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus V. K. ir atliktas rankraštinis parašas. Grafoje „Nuomininkas“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z., uždėtas Direktorė R. Z. antspaudo atspaudai, atliktas rankraštinis parašas. Sutarties trečiame lape, po tekstu yra uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudo atspaudas ir atliktas rankraštinis įrašas V. K.. Taip pat uždėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Direktorė R. Z. antspaudo atspaudai, parašas rankraštinis parašas. Sutartis sudaryta iš trijų lapų (t. 6, b. l. 105-107 psl.).
Apžiūros metu nustatyta, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų yra šios UAB „(duomenys neskelbtini)“ išankstinės sąskaitos faktūros, dvi sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai išrašyti bendrovei „(duomenys neskelbtini)“:
- 2015-01-02 išankstinė sąskaita faktūra MŪR Nr. 2015/01/02 – 36000 Eur sumai, dėl patalpų nuomos. Grafoje „Sąskaitą išrašė“ yra atliktas rankraštinis įrašas V. K. ir parašas. Grafoje „Sąskaitą priėmė“ yra atliktas rankraštinis parašas ir uždėtas „Direktorė R. Z.“ antspaudo atspaudas (t. 6, b. l. 108);
- 2015-02-05 išankstinė sąskaita - faktūra MŪR Nr. 2015/02/02 – 11434,50 Eur sumai, dėl pastolių atvežimo, montavimo pagal sutartį 2015.02.05. Grafoje „Pardavėjas“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir atliktas rankraštinis parašas. Grafoje „Pirkėjas“ yra atliktas rankraštinis parašas ir uždėtas „Direktorė R. Z.“ antspaudo atspaudas (t. 6, b. l. 111);
- 2015-02-12 išankstinė sąskaita - faktūra MŪR Nr. 2015/02/12 – 26106,96 Eur sumai, dėl pastolių nuomos pagal sutartį 2015.02.05. Grafoje „Pardavėjas“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir atliktas rankraštinis parašas. Grafoje „Pirkėjas“ yra atliktas rankraštinis parašas ir uždėtas „Direktorė R. Z.“ antspaudo atspaudas (t. 6, b. l. 113);
- 2015-04-13 išankstinė sąskaita - faktūra MŪR Nr. 2015/04/13 – 26106,96 Eur sumai, dėl pastolių nuomos pagal sutartį 2015.02.05. Grafoje „Pardavėjas“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir atliktas rankraštinis parašas. Grafoje „Pirkėjas“ yra atliktas rankraštinis parašas ir uždėtas „Direktorė R. Z.“ antspaudo atspaudas (t. 6, b. l. 115);
- 2015-04-27 išankstinė sąskaita - faktūra MŪR Nr. 2015/04/27 – 11434,50 Eur sumai, dėl pastolių atvežimo, montavimo pagal sutartį 2015.02.05. Grafoje „Pardavėjas“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir atliktas rankraštinis parašas. Grafoje „Pirkėjas“ yra atliktas rankraštinis parašas ir uždėtas „Direktorė R. Z.“ antspaudo atspaudas (t. 6, b. l. 117);
- 2015-04-30 išankstinė sąskaita - faktūra MŪR Nr. 2015/04/30 – 36000 Eur sumai, dėl patalpų nuomos. Grafoje „Sąskaitą išrašė“ yra atliktas rankraštinis įrašas V. K. ir parašas. Grafoje „Sąskaitą priėmė“ yra atliktas rankraštinis parašas ir uždėtas „Direktorė R. Z.“ antspaudo atspaudas (t. 6, b. l. 119);
- 2015-05-04 išankstinė sąskaita - faktūra MŪR Nr. 2015/05/04 – 25047 Eur sumai, dėl patalpų nuomos. Grafoje „Sąskaitą išrašė“ yra atliktas rankraštinis įrašas V. K. ir parašas. Grafoje „Sąskaitą priėmė“ yra atliktas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 126);
- 2015-02-06 sąskaita - faktūra MŪR Nr. 00084 – 36000 Eur sumai, dėl patalpų nuomos. Grafoje „Sąskaitą išrašė“ yra atliktas rankraštinis įrašas V. K. ir parašas. Grafoje „Sąskaitą priėmė“ yra atliktas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 109);
- 2015-04-30 sąskaita - faktūra MŪR Nr. 00092 – 36000 Eur sumai, dėl patalpų nuomos. Grafoje „Sąskaitą išrašė“ yra atliktas rankraštinis įrašas V. K. ir parašas. Grafoje „Sąskaitą priėmė“ yra atliktas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 120);
- 2015-04-30 PVM sąskaita - faktūra MŪR Nr. 00097 – 33880 Eur sumai, dėl santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo (duomenys neskelbtini). Grafoje „Pardavėjas“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir atliktas rankraštinis parašas. Grafoje „Pirkėjas“ yra atliktas rankraštinis parašas ir uždėtas „Direktorė R. Z.“ antspaudo atspaudas (t. 6, b. l. 122);
- 2015-04-30 PVM sąskaita - faktūra MŪR Nr. 00098 – 47795 Eur sumai, dėl rekonstrukcijos projekto, (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mst., (duomenys neskelbtini) . Grafoje „Pardavėjas“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir atliktas rankraštinis parašas. Grafoje „Pirkėjas“ yra atliktas rankraštinis parašas ir uždėtas „Direktorė R. Z.“ antspaudo atspaudas (t. 6, b. l. 126);
- 2015-01-02 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 2015/01/02 – 36000 Eur sumai. Mokėjimo pagrindas pagal išankstinę sąskaitą MŪR 2015/01/02. Grafoje „Sumokėjau“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) R. Z. ir parašytas rankraštinis parašas. Grafoje „Pinigus gavau“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir parašytas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 110);
- 2015-02-05 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 2015/02/05 – 11434,50 Eur sumai. Mokėjimo pagrindas pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR 2015/02/05. Grafoje „Sumokėjau“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) R. Z. ir parašytas rankraštinis parašas. Grafoje „Pinigus gavau“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir parašytas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 112).
- 2015-02-12 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 2015/02/12 – 26106,96 Eur sumai. Mokėjimo pagrindas pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR 2015/02/12. Grafoje „Sumokėjau“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) R. Z. ir parašytas rankraštinis parašas. Grafoje „Pinigus gavau“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir parašytas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 114);
- 2015-04-16 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 2015/04/13 – 26106,96 Eur sumai. Mokėjimo pagrindas pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR 2015/04/13. Grafoje „Sumokėjau“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) R. Z. ir parašytas rankraštinis parašas. Grafoje „Pinigus gavau“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir parašytas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 116);
- 2015-04-27 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 2015/04/27 – 11434,50 Eur sumai. Mokėjimo pagrindas pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR 2015/04/27. Grafoje „Sumokėjau“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) R. Z. ir parašytas rankraštinis parašas. Grafoje „Pinigus gavau“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir parašytas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 118);
- 2015-04-30 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 2015/04/30 – 36000 Eur sumai. Mokėjimo pagrindas pagal išankstinę sąskaitą MŪR 2015/04/30. Grafoje „Sumokėjau“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) R. Z. ir parašytas rankraštinis parašas. Grafoje „Pinigus gavau“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir parašytas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 121);
- 2015-04-30 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 00054 – 33880 Eur sumai. Mokėjimo pagrindas sumokėti pagal sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 00097. Grafoje „Sumokėjau“ yra uždėtas Direktorė R. Z. antspaudo atspaudas ir parašytas rankraštinis parašas. Grafoje „Pinigus gavau“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir parašytas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 123);
- 2015-04-30 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 00055 – 47795 Eur sumai. Mokėjimo pagrindas sumokėti pagal sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 00098. Grafoje „Sumokėjau“ yra uždėtas Direktorė R. Z. antspaudo atspaudas ir parašytas rankraštinis parašas. Grafoje „Pinigus gavau“ ir atspausdinta direktorius V. K. ir parašytas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 125);
- 2015-05-05 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 2015/05/05 – 25000 Eur sumai. Mokėjimo pagrindas sumokėti pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR 215/05/04. Grafoje „Sumokėjau“ yra atspausdinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini) R. Z. ir parašytas rankraštinis parašas. Grafoje „Pinigus gavau“ yra atspausdinta direktorius V. K. ir parašytas rankraštinis parašas (t. 6, b. l. 127).
Remiantis 2016-05-31 lydraščiu, 2016-06-23 raštu Nr. 06/23, 2016-06-23 pažyma Nr. 154 nustatyta, kad R. Z. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitus bendrovės dokumentus (t. 1, b. l. 57, 59, 60).
Remiantis 2016-06-20 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos raštu Nr. S-1301(3.36) nustatyta, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra sudariusi rangos sutarties ar kitų sutarčių dėl „Administracinio paskirties pastato, keičiant paskirtį į kultūros, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Rekonstrukcijos projekto“. Iš prie rašto pridėtų dokumentų matyti, kad darbus objekte organizavo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, kurios atstovai išrašydavo PVM sąskaitas faktūras Šiaulių rajono savivaldybės administracijai, už atliktus darbus objekte (t. 1, b. l. 67-144).
Remiantis FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos NVTS 2016-06-22 raštu Nr. 25/12-1-25-11437 nustatyta, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ pateikė sutartis, iš kurių matyti, kad bendrovė objekte - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), konkretiems darbams atlikti samdė bendroves. Iš pateiktų sutarčių matyti, kad darbus objekte - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), atliko - UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 146-158); UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 1, b. l. 159-162); UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 1, b. l. 163-178); UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 1, b. l. 179-186); UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 187-192); UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 2, b. l. 1-6 psl.); UAB „(duomenys neskelbtini) “ (t. 2, b. l. 7-11); UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 12-17).
Remiantis 2016-08-10 UAB „(duomenys neskelbtini) “ raštu Nr. S-1024 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ informavo, jog statybos objekte - (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini), bendrovė „ (duomenys neskelbtini)“ buvo generalinis rangovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybos objekte nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ subrangovais, darbų, paslaugų bendrovei „ (duomenys neskelbtini)“ neteikė (t. 5, b. l. 92).
Remiantis 2016-07-18 VĮ (duomenys neskelbtini) raštu Nr. 17-2736 nustatyta, kad VĮ (duomenys neskelbtini) dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) rangos darbų sutartį yra pasirašiusi su bendrove „ (duomenys neskelbtini)“, kuri vykdo įvairius remonto darbus korpuse Nr. 2. Nustatyta, kad VĮ (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ rangos darbų sutarčių nėra sudariusi ir VĮ (duomenys neskelbtini) informacijos, kad šios bendrovės korpuse Nr. 2 vykdė remonto darbus neturi (t. 3, b. l. 104).
Remiantis 2016-08-11 AB „ (duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 16/92 nustatyta, kad AB „(duomenys neskelbtini)“ informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) , vykdė nuo 2014-06-25 iki 2015-04-15, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vykdė nuo 2014-08-21 iki 2015-04-15. Sutarties vykdymo laikotarpiu pastoliai buvo reikalingi. UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vykdė nuo 2015-03-23 iki 2015-05-30, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), vykdė nuo 2015-03-23 iki 2015-07-10. Sutarties vykdymo laikotarpiu pastoliai buvo reikalingi (t. 5, b. l. 25).
Remiantis 2016-09-09 UAB „ (duomenys neskelbtini)“ raštu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolius iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nuomojosi nuo 2013-10-16 iki 2013-12-19. Bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pastolių nesinuomojo (t. 5, b. l. 96).
Remiantis 2016-08-22 UAB „ (duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 16-40 nustatyta, kad UAB „ (duomenys neskelbtini)“ adresu - (duomenys neskelbtini) , turi patalpą, tačiau jos niekada nenuomojo bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“. Apie statybinių medžiagų ir statybinių šiukšlių sandėliavimą, adresu - (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 taip pat jokios informacijos neturi (t. 5, b. l. 115).
Remiantis 2016-09-02 BUAB „(duomenys neskelbtini) “ bankroto administratoriaus elektroniniu laišku nustatyta, kad BUAB „ (duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius pateikė sutartis:
- 2013-11-14 Inventorinių pastolių nuomos sutartį Nr. 4, iš kurios matyti, kad nuo 2013-11-14 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „ (duomenys neskelbtini)“ neterminuotai nuomojosi 300 m² pastolių (t. 5, b. l. 125-129);
- 2015-03-07 Inventorinių pastolių nuomos sutartį Nr. 11, iš kurios matyti, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš bendrovės „(duomenys neskelbtini) “ neterminuotai nuomojosi pastolius. Nustatyta, kad šios sutarties pagrindu už pastolių nuomą UAB „(duomenys neskelbtini) “ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ data yra 2015-02-23, 2015-03-23, 2015-04-07, 2015-04-17, 2015-04-26 (t. 5, b. l. 130-134, 120-124).
Remiantis 2014-10-30 pastolių nuomos, sudarytos tarp UAB „ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties priedu Nr. 14 10 MŪRA/3-1 nustatyta, jog bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-10-30 iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ nuomojosi 276,30 m² pastolių (t. 2, b. l. 85).
Remiantis 2014-11-04 pastolių nuomos, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties priedu Nr. 14 11 MŪRA/4-1 nustatyta, kad nuo 2014-11-04 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ dar nuomojosi 297,72 m² pastolių (t. 2, b. l. 87).
Remiantis 2015-03-02 pastolių gražinimo aktais nustatyta, kad 2015-03-02 bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ pastolius grąžino UAB „ (duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 86, 88).
Remiantis 2015-03-01 pastolių nuomos, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties priedu Nr. 15 03 RAME/3-1 nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-03-02 iš UAB „ (duomenys neskelbtini)“ nuomojosi 276,30 m² pastolių (t. 2, b. l. 89).
Remiantis 2015-03-01 pastolių nuomos, sudarytos tarp UAB „(duomenys neskelbtini) “ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarties priedu Nr. 15 03 RAME/4-1 nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-03-02 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar nuomojosi 294,72 m² pastolių (t. 2, b. l. 91).
Remiantis 2015-05-05, 2015-06-11 pastolių gražinimo aktais nustatyta, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2015-05-05, 2015-06-11 pastolius grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 90, 92).
Remiantis 2016-09-02 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus raštu nustatyta, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius pateikė bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus (t. 5, b. l. 159-160).
Remiantis 2017-05-05 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Nr. 71 nustatyta, kad 2015-05-08 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius UAB „(duomenys neskelbtini)“ informavo kad, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. pagal aktus perdavė dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, V. K. nurodė, kad kiti dokumentai yra dingę. Tarp perduotų dokumentų, dokumentų, patvirtinančių UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus ūkinius, finansinius sandorius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo (t. 5, b. l. 170-178).
Remiantis 2016-07-01 kratos protokolu nustatyta, kad V. K. gyvenamojoje vietoje, rasta ir paimta: revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) ir 73 šoviniai „Selkier&Bellot“ (t. 6, b. l. 34-36).
Remiantis 2016-09-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvada Nr. 30-(G1-335)-IS1-796 nustatyta, kad tirti pateiktas revolveris yra fabrikinės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro dujinis revolveris „RG-22“ (Straž), skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Šaudyti tinkamas. Pateikti tirti šoviniai yra fabrikinės gamybos 6 mm kalibro kraštinio įskėlimo „Flobert“ tipo šoviniai. Pateikti šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudymui tinkami (t. 6, b. l. 163-165).
Remiantis 2017-07-11 Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnyba raštu Nr. 30-S-55773 (11.9) nustatyta, kad V. K. nėra išduotas leidimas laikyti (nešioti) ginklus, taip pat nėra išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti ginklus. Šaunamasis ginklas Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje neregistruotas. (duomenys neskelbtini) registruotų šaunamųjų ginklų nėra (t. 6, b. l. 158 psl.).
Remiantis 2017-03-28 specialisto išvada “Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės – finansinės veiklos „ Nr. 5-3/20 (t. 7, b. l. 124, 25-194) nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-05-04, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas 7 išankstines sąskaitas faktūras, 2 sąskaitas faktūras ir 2 PVM sąskaitas faktūras panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje patalpų nuomos paslaugų pirkimui, pastolių atvežimo/montavimo paslaugų pirkimui, statybinės technikos nuomos pirkimui pagrįsti bei santechnikos medžiagų bei montavimo paslaugų pirkimui, pastato rekonstrukcijos projekto pirkimui pagrįsti viso –253804,92 EUR sumą, tai: septynias išankstines sąskaitas faktūras: 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02 – 36000 EUR sumai, 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/02 – 11434,50 EUR sumai, 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12 – 26106,96 EUR sumai, 2015-04-13 MŪR Nr. 2015/04/13 – 26106,96 EUR sumai, 2015-04-27 MŪR Nr. 2015/04/27 – 11434,50 EUR sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30 – 36000 EUR sumai, 2015-05-04 MŪR Nr. 2015/05/04 – 25047 EUR sumai; dvi sąskaitas faktūras: 2015-02-06 MŪR Nr. 00084 – 36000 EUR sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00092 – 36000 EUR sumai; dvi PVM sąskaitas faktūras: 2015-04-30 MŪR Nr. 00097 – 33880 EUR sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00098 – 47795 EUR sumai (t. 7, b. l. 18, 38-48.).
UAB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-05-05, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus 9 Pinigų priėmimo kvitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje panaudojo, iš viso 253757,92 EUR, apmokėjimui pagrįsti, tai: pinigų priėmimo kvitai: 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02 – 36000 EUR sumai, 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/05 – 11434,50 EUR sumai, 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12 – 26106,96 EUR sumai, 2015-04-16 MŪR Nr. 2015/04/13 – 26106,96 EUR sumai, 2015-04-27 MŪR Nr. 2015/04/27 – 11434,50 EUR sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30 – 36000 EUR sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00054 – 33880 EUR sumai, 2015-04-30 MŪR Nr. 00055 – 47795 EUR sumai, 2015-05-05 MŪR Nr. 2015/05/05 – 25000 EUR sumai (t. 7, 49-57 psl.).
Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00020-16 medžiagą negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z., laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-12-03, panaudojo iš viso 253757,92 EUR pinigines lėšas. Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu, pagal pateiktą ikiteisminio tyrimo Nr. 04-6-00020-16 medžiagą bei buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 str. 1 ir 3 dalių pažeidimų, laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 7, b. l. 23).
Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 metus nesumokėjo į Valstybės biudžetą iš viso 49872,45 EUR mokesčių, iš jų: PVM – 14175 EUR, pelno mokesčio – 35697,45 EUR ir padarė nuostolį valstybės biudžetui iš viso 49872,45 EUR sumą (t. 7, b. l. 1-24).
Remiantis 2015-10-09 nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi nustatyta, kad R. Z., V. Z. perka nekilnojamąjį turtą už 280 000 Eur sumą, 4.1.1 punkte numatyta, kad 850 00 Eur, pirkėjai sumokėjo pardavėjui grynais (t. 8, b. l. 145-157).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas. Veikų kvalifikavimas
Dėl dokumentų suklastojimo, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės žalos (Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalis). Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo (Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalis)
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje R. Z. pareikšti kaltinimai tuo, kad, pagamindama ir pasirašydama, ji suklastojo dokumentus - tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis - 2015-01-02 patalpų nuomos sutartį, 2015-02-05 pastolių nuomos sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, 2015-04-11 subrangos sutartį Nr. 2015- 04/11-1 dėl darbų atlikimo VŠĮ „(duomenys neskelbtini) “, 2015-05-04 sutartį Nr. 2015/05/04 dėl statybinės technikos nuomos, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės žalos bei pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, pinigines lėšas – 253 757,92 Eur.
V. K. pareikšti kaltinimai tuo, kad, pasirašydamas R. Z. pagamintus suklastotus dokumentus ir tokiu būdu patvirtindamas juose įtvirtintą tikrovės neatitinkančią informaciją, suklastojo minėtus dokumentus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta didelės žalos bei padėjo R. Z. pasisavinti jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, pinigines lėšas – 253 757,92 Eur.
Kaltinamasis V. K. kaltu padarius šias jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visa apimtimi ir nurodė, jog tarp jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujamos R. Z., sudarytos sutartys - 2015-01-02 patalpų nuomos sutartis, 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas, 2015-04-11 subrangos sutartis Nr. 2015- 04/11-1 dėl darbų atlikimo VŠĮ „(duomenys neskelbtini) “, 2015-05-04 sutartis Nr. 2015/05/04 dėl statybinės technikos nuomos, šių sutarčių pagrindu išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra suklastoti, juose užfiksuoti tikrovės neatitinkantys duomenys, kadangi sandoriai realiai neįvyko. Kaltinamasis V. K., be to, paaiškino, jog visos minėtos fiktyvios tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys sudarytos ir jų pagrindų fiktyvūs buhalterinės apskaitos dokumentai išrašyti tam, kad padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje susidariusį grynųjų pinigų trūkumą ir tokiu būdu pagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje esančius neatitikimus. Tuo tarpu kaltinamoji R. Z. kalta padarius šias jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas neprisipažino ir, neneigdama, jog 2015-01-02 patalpų nuomos sutartis iš tiesų yra suklastota ir tikrųjų aplinkybių neatitinkanti sutartis, nurodė, jog kitos tarp jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. K. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutartys yra realūs ir tikrovę atitinkantys sandoriai. Kaltinamoji R. Z. taip pat neigė pasisavinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas ir paaiškino, jog 2015-01-02 patalpų nuomos sutarties pagrindu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išimtos piniginės lėšos buvo panaudotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų neapskaitytam darbo užmokesčiui išmokėti, tuo tarpu pagal visas kitas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis piniginės lėšos už suteiktas paslaugas išmokėtos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Akivaizdu, jog kaltinamųjų pozicija dėl šių jiems pareikštų kaltinimų yra kardinaliai priešinga, kaltinamųjų parodymai yra akivaizdžiai paneigiantys vieni kitus.
Dėl dokumentų klastojimo. Dėl patalpų nuomos sutarties
Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad, atlikus kratą R. Z. gyvenamojoje vietoje, be kitų dokumentų, rasta ir 2015-01-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip „Nuomotojo“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip „Nuomininko“, sudaryta patalpų nuomos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktorės R. Z., nuo 2015-01-02 perduoda nuomai patalpas 1000 m² pastate - (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 98-99). Byloje nustatyta, jog, atlikus kratą R. Z. gyvenamojoje vietoje, rasti ir 2015-01-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos patalpų nuomos sutarties pagrindu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai - išankstinė sąskaita faktūra 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02 suma 36 000 Eur, sąskaita faktūra 2015-02-06 MŪR Nr. 00084 suma 36 000 Eur, išankstinė sąskaita faktūra 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30 suma 36 000 Eur, sąskaita faktūra 2015-04-30 MŪR Nr. 00092 suma 36 000 Eur, bei pinigų priėmimo kvitai - 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02 - 36 000,00 Eur, pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 2015/01/02 ir 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30 – 36000,00 Eur, pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 2015/04/30 (t. 6, b. l. 108-121).
Kaltinamieji R. Z. ir V. K. šia pareikšto kaltinimo apimtimi, suklastojus 2015-01-02 patalpų nuomos sutartį, savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog iš tiesų 2015-01-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta patalpų nuomos sutartis yra fiktyvi ir neatitinkanti tikrovės, kadangi jokių patalpų UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesinuomojo, pripažino, jog fiktyvūs ir neatitinkantys tikrovės yra ir šios sutarties pagrindu išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai - išankstinės sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros bei pinigų priėmimo kvitai. Kaltinamieji teisminio nagrinėjimo metu analogiškai vienas kitam nurodė ir fiktyvios patalpų nuomos sutarties sudarymo pagrindą ir motyvą - 2015-01-02 patalpų nuomos sutartis buvo pasirašyta ir jos pagrindu buhalterinės apskaitos dokumentai išrašyti tam, kad pagrįsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje susidariusį grynųjų pinigų trūkumą.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog FNNT prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos laikotarpiu nuo 2016-05-17 iki 2016-06-28 atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu (2016-06-28 patikrinimo aktas Nr. 04/12-1-25-4386-A1) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius V. K. nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojo patalpas, esančias adresu - (duomenys neskelbtini) . Tikrinant V. K. nurodytas aplinkybes, patikrinimo metu nustatyta, kad patalpose, adresu - (duomenys neskelbtini), jų dalyje veiklą vykdė UAB „ (duomenys neskelbtini)“, kurios atstovas D. V. nurodė, kad patalpomis, esančiomis adresu - (duomenys neskelbtini) , įmonė naudojasi nuo 2013 m., kita patalpų dalis nuo 2013 m. nėra naudojama. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad patalpos, esančios adresu - (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „ (duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), kurios direktorius V. G. nurodė, kad nuo 2010 m. patalpų, esančių adresu – (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenuomojo jokiems nei fiziniams, nei juridiniams asmenims (t. 1, b. l. 51). Byloje galiausiai nustatyta, kad 2016-08-22 raštu Nr. 16-40 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtino, jog Lietuvos – Norvegijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponuoja patalpomis, esančiomis, adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau minėtų patalpų bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ niekada nenuomojo. Apie statybinių medžiagų ir statybinių šiukšlių sandėliavimą, adresu - (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 taip pat jokios informacijos neturi (t. 5, b. l. 115). Šiame kontekste imtini domėn ir V. K. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu išdėstyti paaiškinimai, jog 2015-01-02 patalpų nuomos sutartyje nurodytą tariamai nuomojamų patalpų adresą jis paprasčiausiai sugalvojo.
Tokiu būdu, esant išdėstytų įrodymų visumai, byloje konstatuotina, jog 2015-01-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta patalpų nuomos sutartis ir šios sutarties pagrindu išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai yra suklastoti. Konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltė šia pareikšto kaltinimo apimtimi yra įrodyta.
Dėl pastolių nuomos sutarties
Byloje nustatyta, kad, atlikus kratą R. Z. gyvenamojoje vietoje, be kitų dokumentų, rasta ir 2015-02-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip „Nuomotojo“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip „Nuomininko“, pasirašyta pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas, Priedas Nr. 1, pagal kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama direktoriaus V. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamai direktorės R. Z., nuo 2015-02-05 nuomoja ir perduoda valdyti klojinius/pastolius su visais jų priedais, t. y. 3000 m² fasadinių pastolių, kurių nuomos kaina už kvadratinį metrą – 1,4503 Eur su PVM, o montavimo, išardymo, pristatymo pastolių kvadratinio metro kaina - 3,8115 Eur su PVM(t. 6, b. l. 100-102). Byloje nustatyta, jog, atlikus kratą R. Z. gyvenamojoje vietoje, rasti ir 2015-02-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos pastolių nuomos sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai - išankstinė sąskaita faktūra 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/05 - 39 481,04 Eur - pastolių atvežimas/ montavimas pagal sutartį 2015-02-05 (3000 m² kaina 3,15 Eur); išankstinė sąskaita faktūra 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12 - 26 106,96 Eur - pastolių nuoma pagal sutartį 2015-02-05 (6 mėn. kaina 3,596 Eur); išankstinė sąskaita faktūra 2015-04-13 MŪR Nr. 2015/04/13 - 26 106,96 Eur - pastolių nuoma pagal sutartį 2015-02-05 (6 mėn. kaina 3,596 Eur); išankstinė sąskaita faktūra 2015-04-27MŪR Nr. 2015/04/27 - 39 481,04 Eur - pastolių atvežimas/montavimas pagal sutartį 2015-02-05 (3000 m² kaina 3,15 Eur) bei pinigų priėmimo kvitai - 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/05 - 11 434,50 Eur pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 2015/02/05; 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12 -26 106,96 Eur pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 2015/02/12; 2015-04-16 MŪR Nr. 2015/04/13 - 26 106,96 Eur pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 2015/04/13; 2015-04-27 MŪR Nr. 2015/04/27 - 11 434,50 Eur pagal išankstinę sąskaitą faktūrą MŪR Nr. 2015/04/27 (t. 6, b. l. 111-118).
Kaltinamasis V. K. savo kaltę šio pareikšto kaltinimo apimtimi, tai yra suklastojus 2015-02-05 pastolių nuomos sutartį, prisipažino visiškai ir nurodė, jog 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas bei minėtos sutarties pagrindu jo vadovaujamos bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai yra fiktyvūs ir suklastoti dokumentai, kadangi pastolių UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ nenuomojo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių netgi neturėjo ir pinigų pagal šią sutartį iš R. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės, negavo. Kaltinamasis V. K. paaiškino, jog 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis buvo sudaryta ir jos pagrindu buhalterinės apskaitos dokumentai išrašyti, kadangi 2015-01-02 patalpų nuomos sutarties neužteko UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusiam pinigų trūkumui padengti. Tuo tarpu kaltinamoji R. Z. kalta suklastojus 2015-02-05 pastolių nuomos sutartį neprisipažino ir nurodė, kad 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas yra realūs ir tikrovę atitinkantys dokumentai, sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pastolių nuomos buvo pasirašyta,. R. Z., be to, paaiškino, jog 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmus statybos objektus – du daugiabučius namus (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo būtina baigti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pradėtus renovacijos darbus, ir šiems darbams baigti buvo būtini pastoliai. R. Z. nurodė, jog pastoliai minėtuose objektuose buvo sumontuoti ir buvo naudojami, pinigai V. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui, už pastolių nuomą pagal pastolių nuomos sutartį ir jos pagrindu išrašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, buvo sumokėti. Kaip minėta, akivaizdu, jog kaltinamųjų parodymai dėl šio pareikšto kaltinimo yra kardinaliai prieštaringi ir paneigiantys vieni kitus.
Baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog 2015-03-23 tarp AB „ (duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus R. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. K., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės R. Z., sudarytos trišalė sutartis Nr. 1 ir trišalė sutartis Nr. 2, pagal kurias AB „(duomenys neskelbtini) “ paveda, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja pagal techninio darbo projekto reikalavimus objekte - „Daugiabučio namo renovacijos statybos rangos darbų atlikimas (duomenys neskelbtini)“ atlikti pastato sienų, cokolio šiltinimo ir langų keitimo darbus, objekte - „Daugiabučio namo renovacijos statybos rangos darbų atlikimas (duomenys neskelbtini) mieste, adresu (duomenys neskelbtini) “ atlikti pastato sienų šiltinimo ir balkonų lodžijų stiklinimo darbus, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus darbus (pagal 2014-06-20 sutartį Nr. 14/49 ir 2014-06-20 sutartį Nr. 14/49) su ištaisytais defektais, tiek paties naujai atliktus renovacijos darbus priduoti (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini)įsipareigoja sudaryti UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti Sutartyje nustatytą kainą (t. 5, b. l. 73, 86). Byloje nustatyta, kad pagal AB „ (duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis (2016-08-11 AB „ (duomenys neskelbtini)“ raštas Nr. 16/92) statybos objekte - (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus vykdė nuo 2014-06-25 iki 2015-04-15, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus vykdė nuo 2015-03-23 iki 2015-05-30, statybos objekte - (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbus vykdė nuo 2014-08-21 iki 2015-04-15, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė nuo 2015-03-23 iki 2015-07-10. Nustatyta ir tai, jog pagal AB „ (duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis sutarčių vykdymo laikotarpiu pastoliai minėtuose statybos objektuose vykdomiems renovacijos darbams buvo reikalingi (t. 5, b. l. 25).
Remiantis išdėstytų duomenų visuma, byloje objektyvai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ su AB „ (duomenys neskelbtini)“ sudarytų trišalių sutarčių pagrindu 2015-03-23 iš tiesų perėmė statybos objektus – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , kur buvo atliekami daugiabučių namų renovacijos darbai. Nustatyta ir tai, jog minėtuose statybos objektuose renovacijos darbams atlikti pastoliai buvo reikalingi.
Byloje nustatyta, jog 2013-11-14 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Nuomotojo“, atstovaujamos direktoriaus S. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Nuomininko“, atstovaujamos direktoriaus V. K., buvo pasirašyta pastolių nuomos sutartis - „Inventorinių pastolių nuomos sutartis Nr. 4“, pagal kurią bei priedus prie sutarties Nr. 11/14 - pastolių nuomos kortelę, pastolių komplekto sudedamųjų detalių kiekius ir kaina, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotai nuo 2013-11-14 nuomojasi 300 m² pastolių (t. 5, b. l. 125-129). Nustatyta, jog 2015-03-07 pastolių nuomos sutartis - „Inventorinių pastolių nuomos sutartis Nr. 11“ buvo sudaryta ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Nuomotojo“, atstovaujamos direktoriaus S. B., bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Nuomininko“, atstovaujamos direktorės R. Z., pagal kurią bei priedus prie sutarties - pastolių nuomos kortelę, pastolių komplekto sudedamųjų detalių kiekius ir kaina, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotai nuomojasi pastolius (t. 5, b. l. 130-134, 120-124). Analizuojant tarp minėtų subjektų sudarytas sutartis, jų turinį bei, akcentuotina, priedus prie sudarytų sutarčių – pastolių nuomos korteles, pastolių komplekto sudedamųjų detalių kiekius ir kainas, akivaizdu, jog pagal 2015-03-07„Inventorinių pastolių nuomos sutartį Nr. 11“ „UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojasi tuos pačius pastolius, kuriuos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2013-11-14 „Inventorinių pastolių nuomos sutartį Nr. 4“ nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius liudytojas S. B. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, jog pastolių nuomos sutartis pirmiausia buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau pastolių nuomos sutartis dėl tų pačių pastolių nuomos buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri toliau nuomojosi tuos pačius pastolius, pažymėtina, jog tuo pačiu liudytojas patikslino, jog, pasibaigus sutarčiai su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastolių nuomos sutartis buvo pasirašyta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai pastoliai iš esmės buvo pernuomoti.
Byloje nustatyta, jog 2014-10-30 pastolių nuomos sutartis - „Pastolių nuomos sutarties priedas Nr. 14 10 MŪRA/3-1“ buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Nuomininkas”, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Nuomotojo” nuo 2014-10-30 nuomojasi 276,30 m² pastolių (t. 2, b. l. 85). Nustatyta, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių nuomos sutartis - „Pastolių nuomos sutarties priedas Nr. 14 11 MŪRA/4-1“ buvo sudaryta ir 2014-11-04, pagal kurią bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2014-11-04 dar nuomojasi 297,72 m² pastolių (t. 2, b. l. 87). Nustatyta, jog byloje yra pastolių grąžinimo aktas, kuriame nurodyta, kad 2015-03-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolius grąžino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 86, 88). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog 2015-03-01 pastolių nuomos sutartis - „Pastolių nuomos sutarties priedas Nr. 15 03 RAME/3-1“ sudaryta ir tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-03-02 nuomojasi 276,30 m² pastolių (t. 2, b. l. 89). Nustatyta ir tai, jog 2015-03-02 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta dar viena pastolių nuomos sutartis – „Pastolių nuomos sutarties priedas Nr. 15 03 RAME/4-1“, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2015-03-02 dar nuomojasi 294,72 m² pastolių (t. 2, b. l. 91). Analizuojant ir vertinant išdėstytų tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš vienos pusės, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kitos pusės, sudarytų pastolių nuomos sutarčių – „Pastolių nuomos sutarties priedų“ turinį, akivaizdu, jog tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytų sutarčių turinys, nurodant pastolių artikulo Nr., pastolių pavadinimą, pastolių kiekį, iš esmės yra identiškos. Taigi, akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB (duomenys neskelbtini)“ nuomojosi tuos pačius pastolius, kuriuos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. L., analogiškai kaip ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius liudytojas S. B., patvirtino, jog pirmiausia pastolių nuomos sutartis buvo sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau sutartis dėl tų pačių pastolių nuomos buvo sudaryta ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo pernuomoti tie patys UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomoti pastoliai. Liudytojas R. L., be kita ko, paaiškino, jog nors byloje ir yra pastolių gražinimo aktas, tačiau realiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių UAB „(duomenys neskelbtini)“ negrąžino, pasirašius pastolių nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pastoliai buvo pernuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri toliau pastolius ir naudojo.
Esant išdėstytai duomenų visumai, byloje objektyviai nustatyta, kad statybos objektuose – (duomenys neskelbtini), namų renovacijos darbams atlikti buvo naudojami būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys ir bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ nuomoti pastoliai. Vertinant išdėstytų įrodymų visumą kaip vieningą visetą, akivaizdu, jog tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovaujama direktoriaus V. K., tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiesiogiai ir visais atvejais atstovaujama direktorės R. Z., pastolius iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi kaip atskiri ir savarankiški sandorių subjektai, sudarydami atskirus ir savarankiškus sandorius – pastolių nuomos sutartis. Taigi, šios aplinkybės pagrįstai suponuoja išvadą, jog pastolius, reikalingus renovacijos darbams minėtuose iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtuose statybos objektuose atlikti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo ir jais realiai disponavo savarankiškai sudarytų pastolių nuomos sutarčių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindu. Tokiu būdu, nustatytų aplinkybių kontekste R. Z. paaiškinimai, jog 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo reikalinga ir pasirašyta tam, kad baigti namų renovacijos darbus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ perimtuose statybos objektuose - (duomenys neskelbtini), yra ne tik nepagrįsti, bet ir akivaizdžiai prieštaraujantys objektyviai nustatytoms baudžiamosios bylos aplinkybėms.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog pastolių nuomos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašyta 2015-02-05, tuo tarpu trišalės sutartys su AB „ (duomenys neskelbtini)“, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė statybos objektus (duomenys neskelbtini), pasirašytos 2015-03-23. Akivaizdu, jog pastolių nuomos sutartis pasirašyta anksčiau nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ perėmė minėtus statybos objektus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi, R. Z. parodymai ir šiuo aspektu akivaizdžiai prieštarauja faktinėms nustatytoms bylos aplinkybėms.
Kaip byloje konstatuota anksčiau, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi tuos pačius pastolius, kuriuos iš minėtų bendrovių nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini), tai yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš minėtų bendrovių persinuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomotus pastolius. Remiantis pastolių nuomos sutartimis ir priedais prie pastolių nuomos sutarčių objektyviai nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomos sutarčių pagrindu buvo perduoti visi pastoliai, kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje objektyviai nustatyta ir tai, jog jokiais kitais pastoliais, nei nuomos sutarčių, nei kitais pagrindais, juolab priklausančiais nuosavybės teise UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedisponavo ir jų neturėjo. Taigi, bendrovėms „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“ visus bendrovės „(duomenys neskelbtini) nuomotus pastolius perdavus bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesinaudojo ir nedisponavo jokiais pastoliais. Objektyviai byloje nustatyta ir tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip ūkio subjektas veiklos iš esmės nebevykdė nuo 2015 m. vasario mėn. Šiame kontekste akcentuotina, jog, kaip byloje nustatyta, visos išdėstytos aplinkybės, tiek susijusios su sutarčių pasirašymu, kurias, pažymėtina, bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu pasirašė pati R. Z., tiek su ūkine finansine UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla ir padėtimi, R. Z. neabejotinai buvo žinomos. Taigi, esant tokių duomenų visumai, logiška, jog veiklos iš esmės nevykdanti, bankrutuojanti, jokiais pagrindais savarankiškai pastoliais nedisponuojanti ir jų neturinti bendrovė – UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai negalėjo pagal 2015-02-05 nuomos sutartį pastolių nuomoti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Išdėstytų įrodymų visuma logiškai pagrindžia ir išvadą, jog R. Z. tai neabejotinai žinojo ir suvokė.
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis pasirašyta dar esant galiojančioms UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastolių nuomos sutartims su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Analizuojant pastolių nuomos sutarčių tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek su UAB „(duomenys neskelbtini)“ turinį, matyti, kad sutartyse yra įtvirtintas draudimas pastolius perduoti tretiesiems asmenims. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokios teisės savarankiškai disponuoti iš minėtų bendrovių nuomotais pastoliais, juolab juos nuomos pagrindais peduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo.
Byloje nustatyta, jog pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2015-02-05 pastolių nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi 3000 m² fasadinių pastolių, pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2015-03-07 pastolių nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi 300 m² pastolių, pagal su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas 2015-03-02 nuomos sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuomojosi 276,30 m²ir 294,72 m² pastolių. Remiantis šiomis sutartimis bei jų pagrindu išrašytomis sąskaitomis faktūromis už pastolių nuomą (pvz. UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitas-faktūras UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė 2015-02-23, 2015-03-23, 2015-04-07, 2015-04-17, 2015-04-26) matyti, jog 2015 m. vasario mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ disponavo apie 5 200 m², 2015 m. balandžio mėn. - apie 4 800 m² pastolių kiekiu. Nagrinėjamu atveju, akivaizdu, jog pagal tuo metu turimus statybos objektus toks kiekis pastolių UAB „(duomenys neskelbtini)“ objektyviai ne tik nebuvo būtinas, bet yra ir akivaizdžiai perteklinis.
Vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog išdėstytų ir aptartų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų visuma objektyviai ir vienareikšmiškai byloja 2015-02-05 pastolių nuomos sutarties fiktyvumą. Tokiu būdu byloje konstatuotina, jog 2015-02-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta pastolių nuomos sutartis ir šios sutarties pagrindu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai yra suklastoti. Esant tokiai nustatytai bylos duomenų visumai, kaip įrodymai, atitinkantys tikrąsias aplinkybes ir faktus, vertintini kaltinamojo V. K. parodymai, tuo tarpu, kaltinamosios R. Z. parodymai, įvardijant 2015-02-05 pastolių nuomos sutarties sudarymo aplinkybes, vienareikšmiškai vertintini kritiškai ir atmestini kaip prieštaraujantys objektyviajai bylos duomenų visumai. Byloje konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltė šia pareikšto kaltinimo apimtimi yra įrodyta.
Dėl subrangos sutarties
Byloje kaltinimai R. Z. ir V. K. pareikšti suklastojus ir 2015-04-11 subrangos sutartį Nr. 201504/11-1 dėl darbų atlikimo VŠĮ “ (duomenys neskelbtini) “.
Byloje nustatyta, jog 2015-04-11 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės R. Z., kaip „Rangovo“, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktoriaus V. K., kaip „Subrangovo“, pasirašyta subrangos sutartis Nr. 2015-04/11-1, pagl kurią Subrangovas įsipareigoja tinkamai ir laiku, naudodamas darbo jėgą ir priemones, nuo 2015-04-11 iki 2015-04-30 atlikti sekančius darbus ir paslaugas objekte – „VŠĮ „ (duomenys neskelbtini)“ kapitalinis remontas, (duomenys neskelbtini), santechnikos medžiagų tiekimas bei montavimas“, o Rangovas įsipareigoja sumokėti Subrangovui už atliktus darbus ir paslaugas sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis pagal sutartyje suderintus įkainius (t. 6, b. l. 103-104). Byloje nustatyta, jog šios sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai - sąskaita faktūra 2015-04-30 MŪR Nr. 00097 - 33 880 Eur - santechnikos medžiagų tiekimas bei montavimas, 2015-04-30 pinigų priėmimo kvitas -MŪR Nr. 00054 - 33 880 Eur (t. 6, b. l. 122, 123).
Kaltinamasis V. K. suklastojus 2015-04-11 subrangos sutartį Nr. 201504/11-1 prisipažino visiškai ir nurodė, jog minėta subrangos sutartis, kaip ir kitos sutartys, bei jos pagrindu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai yra fiktyvūs ir neatitinka tikrovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių statybos darbų (duomenys neskelbtini) neatliko. V. K. nurodė ir tai, jog ši sutartis, kaip ir kitos, sudaryta tuo pačiu tikslu - padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasoje buvusį grynųjų pinigų trūkumą. Kaltinamoji R. Z., priešingai nei V. K., kalta padarius šią jai inkriminuojamą veiką neprisipažino ir paaiškino, jog 2015-04-11 subrangos sutartį pasirašyti jai pateikė V. K., kuris vėliau pateikė pasirašyti ir buhalterinės apskaitos dokumentus – sąskaitas faktūras ir pinigų priėmimo kvitus. R. Z. nurodė, jog minėtą subrangos sutartį ir buhalterinius UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus ji pasirašė pasitikėdama V. K., kuris jai nurodė, kad visus darbus VŠĮ (duomenys neskelbtini) atliks jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi pretenzijos dėl neatliktų darbų iš (duomenys neskelbtini) jai nebuvo pareikštos, mano, jog darbai buvo atlikti ir pinigai už atliktus darbus buvo sumokėti tiesiogiai V. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui.
Byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta, jog generalinis rangovas (duomenys neskelbtini) remonto darbams atlikti buvo UAB „ (duomenys neskelbtini)“, su kuria VŠĮ (duomenys neskelbtini) buvo pasirašiusi rangos sutartį. Byloje objektyviai ir neginčytinai nustatyta ir tai, jog subrangovas, atkreiptina būtent specialiems elektrotechnikos ir santechnikos darbams (duomenys neskelbtini) atlikti buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria sutartį pasirašė UAB „ (duomenys neskelbtini)“. VŠĮ (duomenys neskelbtini) pateiktais duomenimis remiantis byloje nustatyta, kad su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų rangos sutartys dėl darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) nebuvo sudarytos (t. 3, b. l. 104). Galiausiai byloje nustatyta, jog liudytojas A. S., VŠĮ (duomenys neskelbtini) inžinerinio technikos departamento vadovas, atsakingas už projekto vykdymą, liudytojas A. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovas, atsakingas už vykdomų darbų priežiūrą, liudytojas K. K., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas – vykdytojas, atsakingas būtent už santechnikos ir elektros darbus, jų organizavimą, medžiagų užsakymą, taigi asmenys, tiesiogiai atsakingi, tiesiogiai prižiūrėję ir tiesiogiai atlikę remonto, tame tarpe ir santechnikos bei elektros darbus (duomenys neskelbtini), analogiškai vienas kitam ir, pažymėtina, kategoriškai nurodė, jog nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių darbų (duomenys neskelbtini) neatliko, jokios rangos sutartys dėl darbų atlikimo su minėtomis bendrovėmis nebuvo pasirašytos, be to, nurodė, jog nei UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip bendrovės jiems nėra žinomos, nėra žinomi ir jų vadovai, nei V. K., nei R. Z..
Abejoti išdėstytais bylos duomenimis ar netikėti liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Šiame kontekste pažymėtina, jog VŠĮ (duomenys neskelbtini) pateikti duomenys ir liudytojų parodymai, nurodant šios bylos aspektu reikšmingas aplinkybes, yra identiški. Tai objektyviai suponuoja nurodytų aplinkybių teisingumą ir atitikimą tikrovei. Tuo pačiu byloje akivaizdu, jog nustatyta bylos duomenų visuma atitinka kaltinamojo V. K. parodymus, jog jokie darbai (duomenys neskelbtini), korpuse Nr. 2 pagal 2015-02-05 subrangos sutartį nebuvo atlikti ir paneigia R. Z. išdėstytus paaiškinimus, kurie atmestini kaip prieštaraujantys objektyviai nustatytoms bylos aplinkybėms.
Ginčydama pareikštus kaltinimus šioje kaltinimo apimtyje, R. Z. nurodė, kad 2015-04-11 subrangos sutartį, kurios visas esmines sąlygas derino V. K., pasirašė pasitikėdama V. K.. Šie R. Z. paaiškinimai taipogi atmestini ir vertintini tik kaip pasirinkta gynybos pozicija.
Byloje objektyviai nustatyta, jog 2015-03-03 UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai dirbo tik trys asmenys - V. K., buhalterė R. J.-B. ir darbininkas A. J. (t. 8, b. l. 83). Taigi, akivaizdu, jog jokių žmogiškųjų resursų atlikti darbus (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo. Šias aplinkybes R. Z. neabejotinai žinojo, kadangi dar 2013 m. - 2014 m. nemaža dalis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų, dirbusių būtent statybos darbus, perėjo dirbti į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Byloje, kaip minėta, nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini)“ veiklos iš esmės nevykdė nuo 2015 m. vasario mėn. Šią aplinkybę R. Z. taipogi žinojo. Taigi, R. Z. neabejotinai žinojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip ūkio subjekto sudėtingą finansinę, ūkinę padėtį ir ribotas galimybes atlikti bet kokius statybos darbus. Šių aplinkybių kontekste R. Z. paaiškinimai, jog sutartį ji pasirašė pasitikėdama V. K., jog darbai (duomenys neskelbtini) bus atlikti, juolab atsiskaitė su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pasitikėdama, jog darbai atlikti, yra akivaizdžiai nelogiški.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog 2015-04-11 subrangos sutartis Nr. 201504/11-1 dėl darbų atlikimo VŠĮ „ (duomenys neskelbtini)“ taip pat yra suklastota. Logiška, jog suklastoti ir šios sutarties pagrindu išrašyti buhalteriniai UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai. Konstatuotina, jog kaltinamųjų kaltė šia pareikšto kaltinimo apimtimi įrodyta.
Nagrinėjamu klausimu pažymėtina, jog liudytoju byloje buvo apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius L. K., kuris nurodė, jog darbus (duomenys neskelbtini) atliko ir V. K. vadovaujama bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, su kuria buvo pasirašyta rangos sutartis dėl kai kurių darbų atlikimo. Už darbus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo atsiskaityta ir atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais. Byloje nustatyta, jog dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir minėtų sandorių yra pradėtas ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, todėl, esant tokioms aplinkybėms, liudytojo L. K. parodymai teismo nevertinti, kadangi liudytojas gali būti suinteresuotas duoti atitinkamus parodymus.
Ginčijant pareikštus kaltinimus suklastojus 2015-02-05 subrangos sutartį tiek R. Z., tiek R. Z. gynėjas tvirtino, jog objektyviam tiesos nustatymui nagrinėjamoje byloje buvo būtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą ir bendrovę atstovaujančio direktoriaus V. K. veiksmus gretinti ir vertinti kartu UAB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla bei šias bendroves atstovaujančių vadovų veiksmais, kadangi byloje akivaizdu, jog iš esmės analogiškos UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys buvo sudarytos ir su minėtomis bendrovėmis, analogiški buhalterinės apskaitos dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašyti ir minėtų bendrovių naudai. Šiame kontekste pažymėtina, jog, kaip baudžiamosios bylos medžiaga remiantis objektyviai nustatyta, atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje buvo tiriama, ir atkreiptina, pakankamai plačia apimtimi, visų trijų minėtų įmonių, tai yra UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė ūkinė veikla, atkreiptina tiesiogiai susijusi su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkine finansine veikla (t. 3, b. l. 104-197, t. 4, b. l. 25-163, t. 4, b. l. 164- t. 5, b. l. 1-23). Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos sąsajos šiame kontekste su UAB „ (duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje ištirtos ir išnagrinėtos. Be to, šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog atliktų patikrinimų pasėkoje yra pradėti ir atliekami atitinkami ikiteisminiai tyrimai.
Dėl statybinės technikos sutarties nuomos
Kaltinamiesiems R. Z. ir V. K. byloje yra pareikšti kaltinimai ir dėl 2015-05-04 statybinės technikos nuomos sutarties suklastojimo.
Nustatyta, kad 2015-05-04 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos V. K., ir UAB „(duomenys neskelbtini)‘, atstovaujamos R. Z., pasirašyta nuomos sutartis Nr. 2015/05/04, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Nuomotojas“ trims mėnesiams perduoda UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Nuomininkui“, laikinai už nuomos mokestį naudotis „Nuomotojui“ nuosavybės teise priklausančiu turtu (statybine technika), „Nuomotojo“ vykdomuose objektuose, o „Nuomininkas“ priima statybinę techniką ir įsipareigoja mokėti nuomos mokestį, kurio valandinis įkainis yra 34,50 Eur (t. 6, b. l. 105-107). Nustatyta, jog 2015-05-04 statybinės technikos nuomos sutarties pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai - išankstinė sąskaita faktūra 2015-05-04 MŪR Nr. 2015/05/04 - 25 047 Eur bei 2015-05-04 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 2015/05/05 - 25 000 Eur (t. 6, b. l. 126, 127).
Kaltinamasis V. K. analogiškai nurodė, jog statybinės technikos nuomos sutartis yra suklastota ir paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia statybine technika nuosavybės teisėmis 2015 m. gegužės mėn. nedisponavo. Analogiškai V. K. nurodė ir tai, jog ši sutartis taip pat buvo pasirašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynųjų pinigų trūkumui padengti. Kaltinamoji R. Z. kalta ir šiuo atveju neprisipažino ir nurodė, kad statybinės technikos nuomos sutartis yra realus sandoris, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybinę techniką iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų nuomojosi ir už statybinės technikos nuomą su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji atsiskaitė, maža to, nurodė, jog pinigus už statybinės technikos nuomą grynais pinigais ji pati tiesiogiai perdavė V. K..
Analizuojant baudžiamosios bylos medžiagą, matyti, kad byloje nėra jokių duomenų, objektyviai pagrindžiančių, jog 2015 m. gegužės mėn., kai buvo pasirašyta minėta statybinės technikos nuomos sutartis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo statybinę techniką, kuria galėtų disponuoti savarankiškai, kaip jai priklausančia nuosavybe. Priešingai, byloje, remiantis objektyviais duomenimis, nustatyta, kad 2015 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokia statybine technika, juolab priklausančia nuosavybės teise, nedisponavo. Byloje nustatyta kad 2015-05-08 UAB „(duomenys neskelbtini)” iškėlus bankroto bylą, 2015-05-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytame balanse nurodytas UAB „(duomenys neskelbtini) priklausęs ir turėtas turtas - mišinys „Ceresit" (25 kg) - 336 vnt., putų polistirenas - 11.67 kub. m, statybinė mediena - 3 kub. m, kampinis šlifuoklis, akumuliatorinis suktuvas, perforatorius, OSB plokštės - 140 kv. m, stiklo paketai - 20,6 kv. m, lango PVC. Akivaizdu, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto sąraše statybinė technika, kaip bendrovei priklausęs, turtas nėra nurodytas. Šiame kontekste vėlgi pažymėtina, kad statybinės technikos nuomos sutartis pasirašyta 2015 m gegužės mėn., kai tuo tarpu UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos iš esmės nevykdė nuo 2015 m. vasario mėn., ir jokių nei žmogiškųjų resursų, nei ūkinių išteklių statybos darbams atlikti neturėjo. Atkreiptina ir tai, jog statybinės technikos nuomos sutartis pasirašyta likus vos kelioms dienoms iki bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo (bankroto byla UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta 2015-05-08). Šios aplinkybės logiškai suponuoja, jog 2015 m. gegužės mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip ūkio subjektas iš esmės buvo neveikiantis. Ir šios aplinkybės, 2015-05-04 statybinės technikos nuomos sutarties sudarymo metu R. Z. neabejotinai buvo žinomos.
Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog vienareikšmiškai suklastota ir tikrovės neatitinkanti yra ir 2015-05-04 statybinės technikos nuomos sutartis bei šios sutarties pagrindu išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai.
Dėl rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini) miestelyje
Byloje nustatyta, kad, atlikus kratą R. Z. gyvenamojoje vietoje, be kitų buhalterinės apskaitos dokumentų, rasta 2015-04-30 PVM sąskaita faktūra MŪR Nr. 00098 - 47 795 Eur, dėl rekonstrukcijos projekto, (duomenys neskelbtini). bei 2015-04-30 pinigų priėmimo kvitas MŪR Nr. 00055 - 47795 Eur, kuriame mokėjimo pagrindas nurodytas - sumokėti pagal sąskaitą - faktūrą MŪR Nr. 00098 (t. 6, b. l. 125, 126).
Kaltinamųjų parodymai dėl rekonstrukcijos darbų atlikimo (duomenys neskelbtini) ir buhalterinės apskaitos dokumentų už atliktus darbus išrašymo yra analogiški. Kaltinamasis V. K. nurodė, kad jokių rekonstrukcijos darbų (duomenys neskelbtini) UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko. Tuo tarpu R. Z. teigė, kad darbai (duomenys neskelbtini) miestelyje buvo atliekami ir už atliktus darbus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiesiogiai atsiskaitė UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, jog buhalterinės apskaitos dokumentai dėl rekonstrukcijos projekto (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mst. išrašyti 2015-04-30. Kaip minėta, byloje objektyviai, remiantis bylos duomenų visuma, nustatyta, kad 2015 m. balandžio mėn. UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip ūkio subjektas, jokių galimybių atlikti darbus neturėjo, nes, kaip anksčiau minėta, bendrovė veiklos nevykdė nuo 2015 m. vasario mėn. ir neturėjo, nei technikos, nei darbuotojų, kurie minėtus rekonstrukcijos darbus galėtų atlikti. Šiame kontekste vėlgi paminėtina, kad 2015-05-08, taigi visiškai netrukus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.
Išdėstyta duomenų visuma suponuoja vienintelę logišką išvadą, jog ir minėti buhalterinės apskaitos dokumentai yra suklastoti.
Vertinant tai, kas išdėstyta, byloje objektyviai konstatuotina, jog 2015-01-02 patalpų nuomos sutartis, 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas, 2015-04-11 subrangos sutartis Nr. 2015- 04/11-1 dėl darbų atlikimo VŠĮ “ (duomenys neskelbtini)“, 2015-05-04 sutartis Nr. 2015/05/04 dėl statybinės technikos nuomos, šių sutarčių pagrindu išrašyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai - septynios išankstinės sąskaitos faktūros - 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02, 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/02, 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12, 2015-04-13 MŪR Nr. 2015/04/13, 2015-04-27 MŪR Nr. 2015/04/27, 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30, 2015-05-04 MŪR Nr. 2015/05/04; dvi sąskaitos faktūros - 2015-02-06 MŪR Nr. 00084, 2015-04-30MŪRNr. 00092, dvi PVM sąskaitos faktūros - 2015-04-30 MŪR Nr. 00097, 2015-04-30 MŪR Nr. 00098, devyni pinigų priėmimo kvitai - 2015-01-02 MŪR Nr. 2015/01/02, 2015-02-05 MŪR Nr. 2015/02/05, 2015-02-12 MŪR Nr. 2015/02/12, 2015-04-16 MŪR Nr. 2015/04/13, 2015-04-27 MŪR Nr. 2015/04/27, 2015-04-30 MŪR Nr. 2015/04/30, 2015-04-30 MŪR Nr. 00054, 2015-04-30 MŪR Nr. 00055, 2015-05-05 MŪR Nr. 2015/05/05 - yra suklastoti dokumentai, kadangi minėtuose dokumentuose įtvirtinta žinomai melaginga ir tikrovės neatitinkanti informacija bei duomenys.
Kaltinimai suklastojus, tai yra pagaminus, tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytas sutartis - 2015-01-02 patalpų nuomos sutartį, 2015-02-05 pastolių nuomos sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, 2015-04-11 subrangos sutartį Nr. 2015- 04/11-1 dėl darbų atlikimo VŠĮ “ (duomenys neskelbtini)“, 2015-05-04 sutartį Nr. 2015/05/04 dėl statybinės technikos nuomos, byloje yra pareikšti R. Z..
Kaltinamoji R. Z., šiuos jai pareikštus kaltinimus neigdama, nurodė, jog visas sutartis, pasirašytas tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengė, t.y. sutarčių turinį, esmines sąlygas, kainas, derino V. K., ji V. K. parengtas sutartis, pasitikėdama V. K., tik pasirašė. Tokie kaltinamosios R. Z. parodymai vertintini vienareikšmiškai kritiškai tik kaip pasirinkta gynybos pozicija ir paneigtini objektyviai nustatytomis baudžiamosios bylos aplinkybėmis.
Taigi, baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog, atlikus kratą būtent R. Z. gyvenamojoje vietoje, buvo rasta ir paimta – segtuvas su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, segtuvas su sutartimis, nešiojamas kompiuteris „Asus“ R751L, kompiuterio standusis diskas HD753LJ ir USB atmintinė „Belintertrans“ (t. 5, b. l. 190-193). Nustatyta, jog būtent šiuose iš R. Z. kratos metu paimtuose vadovaujamos bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentuose ir paimtose laikmenose, USB atmintėje rastos šios bylos aspektu reikšmingos tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutartys – 2015-01-02 patalpų nuomos sutartis, 2015-02-05 pastolių nuomos sutartis ir priėmimo perdavimo aktas, 2015-04-11 subrangos sutartis dėl darbų atlikimo VŠĮ “ (duomenys neskelbtini) “, 2015-05-04 sutartis dėl statybinės technikos nuomos. Maža to, nustatyta, jog būtent iš R. Z. paimtuose dokumentuose ir laikmenose rasti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ išrašyti šios bylos aspektu reikšmingi buhalterinės apskaitos dokumentai. Tokiu būdu, išdėstytų objektyviai byloje nustatytų duomenų visuma logiškai suponuoja išvadą, jog sutartis kompiuterinės technikos pagalba parengė, t.y. pagamino būtent UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z.. Esant tokioms aplinkybėms, byloje konstatuotina, jog 2015-01-02 patalpų nuomos sutartį, 2015-02-05 pastolių nuomos sutartį ir priėmimo perdavimo aktą, 2015-04-11 subrangos sutartį Nr. 2015- 04/11-1 dėl darbų atlikimo VŠĮ “ (duomenys neskelbtini)“, 2015-05-04 sutartį Nr. 2015/05/04 dėl statybinės technikos nuomos pagamino ir tokiu būdu suklastojo R. Z..
Neigdama jai pareikštus kaltinimus, R. Z. nurodė ir tai, kad nors ji ir buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkė ir direktorė, tačiau bendrovei jie vadovavo kartu su V. K., kuris buvo statybos darbų vadovu, atsakingu už sutarčių įgyvendinimą, jų vykdymą, darbų organizavimą, buvo jos konsultantas visais klausimais, tuo tarpu ji sandorių sudarymu nesidomėjo ir sandorių vykdymo nekontroliavo.
Tokie R. Z. paaiškinimai taip pat vertintini kritiškai kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ar sumažinti baudžiamosios atsakomybės ribas. Visiškai nelogiška, jog vienasmeniškai bendrovei vadovaujanti, taigi visa apimtimi už bendrovės veiklą atsakinga ir šią atsakomybę suvokianti, neabejotinai verslo ir vadovavimo bendrovei patirties bei įgūdžių turinti, aukštąjį išsilavinimą įgijusi R. Z. jos bendrovės vardu sudaromas sutartis, ir ne vieną (sudarytos keturios sutartys), kuriose įtvirtinti pakankamai didelės apimties darbai ir įsipareigojimai, pasirašytų visiškai nesidomėdama sandoriais, jų vykdymu ir įvykdymu, tik pasitikėdama V. K., juolab nelogiška, kad visiškai nesidomėdama, tik pasitikėjimo pagrindais, pasirašytų buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose įtvirtintos ženklios, net juridiniams ūkio subjektams, pinigų sumos - bendra suma - 253 757, 92 Eur, ir dargi jas išmokėtų, tam tikrais atvejais ir grynais pinigais.
Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Taigi, Baudžiamojo kodekso 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta.
Kasacinėje praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012).
Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, numatyta baudžiamoji atsakomybė už tikro dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, jeigu dėl to padaryta didelės žalos. Teismų praktikoje formuojama, kad šiuo atveju yra būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką – dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu, tačiau ir pavojingus padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir didelės žalos padarymo. Kvalifikuojant veiką pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį būtina nustatyti ir kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad neturėdamas teisės dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti, be to, supranta, kad dėl jo veikimo atsiras didelė žala, ir tokių padarinių nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-7-153/2012).
Išdėstyto teisinio nusikalstamos veikos - dokumentų klastojimo - reglamentavimo kontekste vertinant kaltinamųjų V. K. ir R. Z. veiksmus, akivaizdu, jog tiek R. Z., tiek V. K. veiksmuose objektyvūs nusikalstamos dokumentų klastojimo veikos požymiai nustatyti.
Byloje konstatuotina, jog R. Z., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagamino ir pasirašė, V. K., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasirašė R. Z. parengtas sutartis, kuriose įtvirtinta žinomai melaginga ir tikrovės neatitinkanti informacija, tai yra tyčia suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, norėjo taip veikti ir veikė. Šiame kontekste pažymėtina, jog minėti objektyviai konstatuoti kaltinamųjų veiksmai pagrindžia, jog kaltinamųjų veiksmai klastojant dokumentus buvo suplanuoti ir apgalvoti, kaltinamieji dėl kiekvieno iš jų veiksmų neabejotinai susitarė, kadangi rezultatui pasiekti akivaizdžiai buvo būtini abiejų kaltinamųjų kaip bendrovių vadovų veiksmai, kaltinamųjų veiksmai galutiniam tikslui pasiekti buvo neatsiejami ir vienas kitą sąlygojantys.
Maža to, bylos duomenų visuma remiantis nustatyta, jog kaltinamieji V. K. ir R. Z., R. Z. suklastodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus - sutartis, V. K. šias sutartis pasirašydamas ir šių suklastotų sutarčių pagrindu išrašydamas suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, veikė, turėdami aiškiai apibrėžtą tikslą ir motyvą - pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir šį tikslą aktyviais veiksmais realizavo, kaltinamųjų veiksmų, suklastojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pasėkoje buvo pasisavintos piniginės UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė 253 757, 92 Eur žala.
Taigi, konstatuotina, jog kaltinamųjų V. K. ir R. Z. nustatyti ir subjektyvūs nusikalstamos dokumentų klastojimo veikos požymiai.
Kaltinamųjų nusikalstami veiksmai tokiu būdu kvalifikuotini pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį.
Dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje kaltinimai, jog suklastojus dokumentus, pasisavino UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį didelės vertės turtą – 253 757,92 Eur, pareikšti R. Z., tuo tarpu V. K. pareikšti kaltinimai padėjus R. Z. pasisavinti didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą.
Kaltinamoji R. Z. kalta padarius šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra pasisavinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas neprisipažino. Kaltinamasis V. K. kaltu padėjus R. Z. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas prisipažino ir nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartys bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai suklastoti tokiu būdu siekiant padengti UAB „(duomenys neskelbtini)“ susidariusį grynųjų pinigų trūkumą ir padėti R. Z. sutvarkyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
Pagal Baudžiamojo kodekso183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas - tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės pavertimu savo turtu ar turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2014, 2K-148/2013, 2K-92/2012). Pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnį atsako tik tas asmuo, kuriam turtas ar turtinė teisė buvo patikėti ar buvo jo žinioje. Teismų praktikoje laikoma, kad patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-630-/2013, 2K-197/2012, 2K-322/2012). Įgaliojimai turtui kaltininkui gali būti suteikiami įvairiais pagrindais, pavyzdžiui, esant civiliniams, darbo ar kitiems santykiams. Dažniausiai teismų praktikoje subjekto santykiai su turtu atsiranda darbo teisinių santykių pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad patikėtas ar kaltininko žinioje esantis svetimas turtas ar turtinė teisė neteisėtai pasisavinami, jeigu tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje tvarkos, buvo pažeistos esminės turto ar turtinės teisės patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto ar turtinės teisės savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-168/2013, 2K-388/2007, 2K-165/2006). Turto pasisavinimo neatlygintinumas pagal kasacinio teismo praktiką reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu ar turtine teise, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą nėra atlyginama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-373/2013, 2K-411/2012, 2K-526/2010).
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, atsakinga už įmonės ūkinę finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą nuo 2014-04-08 iki 2016-07-01 buvo R. Z.. Taigi, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiu turtu – piniginėmis lėšomis užimamų bendrovės vadovo pareigų pagrindu teise disponuoti turėjo ir šiomis lėšomis disponavo būtent R. Z., piniginės lėšos pastarajai buvo patikėtos ir buvo jos žinioje darbinių teisinių santykių pagrindu. Šiame kontekste, akcentuotina, jog pinigines lėšas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išimti teisę turėjo tik R. Z.. Tuo tarpu V. K. jokios kompetencijos, jokių teisių ir galimybių, nukreiptų į UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, jas paimant iš bendrovės kasos, neturėjo
Baudžiamojo kodekso 183 straipsnyje įtvirtinta svetimo turto pasisavinimo kaip nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi būtinasis nusikalstamos veikos požymis yra turtinės žalos padarymas. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, konstatuojant turtinės žalos kilimą svarbu įvertinti ir nustatyti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas ar turtinė teisė buvo panaudoti. Kitaip tariant, darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Šios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant jo parodymus patvirtinančių įrodymų, nėra savaime pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą asmens padarytoje veikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012, 2K-P-78/ 2012). Pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, ši BPK nuostata suponuoja ir tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl piniginių lėšų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, negali būti traktuojamos ir kaip įrodinėjimo pareigos perkėlimas kaltininkui.
Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste vertinant ir analizuojant kaltinamosios R. Z. argumentus, neigiant pareikštus kaltinimus pasisavinus bendrovės pinigines lėšas, būtent ir darytina vienintelė logiška išvada – kaltinamosios teiginiai šiuo aspektu yra vienareikšmiškai deklaratyvaus pobūdžio, ne tik nepatvirtinti jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis, ar konkrečiais duomenimis, bet dargi atvirkščiai paneigtini faktinėmis nustatytomis baudžiamosios bylos aplinkybėmis.
Kaltinamoji R. Z. neigė pasisavinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias pinigines lėšas ir pripažinusi, jog pagal suklastotą 2015-01-02 patalpų nuomos sutartį pinigai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išimti, nurodė, jog šios piniginės lėšos buvo panaudotos neapskaitytam darbuotojų darbo užmokesčiui išmokėti. Tokie kaltinamosios paaiškinimai, kaip minėta, ne tik nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, bet dargi priešingai, paneigtini objektyviai nustatytomis bylos aplinkybėmis.
Taigi, R. Z. pareikšto kaltinimo pasisavinus pinigus kontekste pažymėtina, jog nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad liudytojais apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai R. P., M. Z., Ž. M., E. M., E. S., V. D., G. S., V. J., A. Č., A. L., J. R., S. Š., Ž. T., A. L., S. S., V. M. analogiškai vienas kitam ir nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog neaspkaitytas darbo užmokestis jiems dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo mokamas. Netikėti išdėstytais liudytojų parodymais teismas jokio objektyvaus pagrindo neturi. Liudytojų apklausos atliktos ir parodymai užfiksuoti tinkamai laikantis baudžiamojo proceso įstatymo normų reikalavimų. Liudytojai apklausti ir parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Tuo tarpu kaltinamasis asmuo nėra saistomas baudžiamosios atsakomybės sakyti tiesą. Taigi įstatymo atitikimo prasme liudytojų parodymai laikytini tinkamais ir leistinais įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo 20 straipsnio prasme. Liudytojų parodymus vertintini kaip tikrąsias aplinkybes įtvirtinančius įrodymus suponuoja ir visų liudytojų parodymų tapatumas, nurodant nagrinėjamos bylos ir pareikšto kaltinimo kontekste reikšmingas aplinkybes, bei nuoseklumas.
Šiame kontekste paminėtina, jog liudytojai S. A. ir M. U. teisminio nagrinėjimo metu parodė, jog dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas. Liudytojas S. A. nurodė, jog neapskaitytas darbo užmokestis buvo mokamas kiekvieną mėnesį, ir neapskaitytą darbo užmokestį mokėdavo R. Z., liudytojas M. U. nurodė, jog nepaskaitytą darbo užmokestį jis gavo vieną kartą. Šie liudytojai taip pat apklausti ir parodymus davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Taigi netikėti šių liudytojų parodymais taipogi nėra pagrindo. Tačiau šių dviejų liudytojų parodymai, išdėstytų kitų šešiolikos liudytojų parodymų bei nustatytų bylos aplinkybių kontekste, kaltinamosios R. Z. parodymų, jog visi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-01-02 sutartį išimti pinigai buvo panaudoti neapskaitytam darbo užmokesčiui išmokėti, visa apimtimi nepatvirtina, ir juolab kaltinamosios kaltės neeliminuoja. Atvirkščiai, vertinant tai, kas išdėstyta, akivaizdu, jog liudytojų parodymų visuma paneigia kaltinamosios R. Z. argumentus, jog pagal 2015-01-02 patalpų nuomos sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos išimti pinigai buvo panaudoti neapskaitytam darbo užmokesčiui išmokėti, o ne pasisavinti. R. Z. kaltės šia apimtimi neeliminuoja ir aplinkybė, jog dalį šių pinigų ji perdavė V. K..
Tik deklaratyvaus pobūdžio yra ir kaltinamosios paaiškinimai, jog pagal kitas sudarytas sutartis – 2015-02-05 pastolių nuomos sutartį, 2015-04-11 subrangos sutartį dėl darbų atlikimo VŠĮ “ (duomenys neskelbtini)“, 2015-05-04 sutartį dėl statybinės technikos nuomos, piniginės lėšos už suteiktas paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išmokėtos ir tokiu būdu su bendrove buvo atsiskaityta. Šie kaltinamosios paaiškinimai taip pat nepatvirtinti jokiais objektyviais duomenimis, bet dargi priešingai, paneigtini objektyviai nustatytomis bylos aplinkybėmis. 2017-03-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/20 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, jog negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z., laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-12-03 panaudojo pinigines lėšas - 253 757,92 Eur. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog V. K. kategoriškai neigė iš R. Z. gavęs pinigus. Ir netikėti šiais V. K. parodymais, specialisto išvadų kontekste, nėra pagrindo.
Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Turto pasisavinimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu kaltininkas supranta, kad jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą (turtinę teisę) neteisėtai paverčia savo turtu, numato, jog dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106/2013, 2K-93/2013, 2K-148/2013, 2K-7-198/2018). Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo jurisprudencijoje formuoja, jog tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurių galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos veiksmų, ar jis veikė tyčia, tai yra suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje, kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.
Kaltinamoji R. Z. neigė pasisavinusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas. Tačiau nustatyti objektyvieji bylos duomenys, jų visetas leidžia pagrįstai teigti, jog R. Z. neabejotinai veikė tiesiogine tyčia.
Taigi, baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-05-04, tai yra per keturis mėnesius, taigi pakankamai trumpą laiko tarpą, periodiškai ir kiekvieną mėnesį, sudarytos keturios skirtingo turinio ir pobūdžio sutartys, kuriose įtvirtinti pakankamai didelės apimties tikrovės neatitinkantys duomenys, neabejotinai reikalaujantys intelektualių pastangų juos sukurti, kurių pagrindu išrašyti tikrovės neatitinkantys, tai yra suklastoti buhalterinės apskaitos dokumentai, kurie R. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės ir turinčios įgaliojimus turto atžvilgiu, nurodymu, buvo įtraukti ir panaudoti buhalterinėje bendrovės apskaitoje ir kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynais pinigais išmokėjo 253 757, 92 Eur. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, nustatyta, jog atlikus ūkinį finansinį UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą 2017-03-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/20 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, jog negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z., laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-12-03 panaudojo pinigines lėšas - 253 757,92 Eur. Galiausiai byloje nustatyta, jog R. Z. teisminio nagrinėjimo metu nepagrindė, jog pinigines lėšas panaudojo vadovaujamos bendrovės tikslams ir interesams.
Taigi, nagrinėjamoje byloje tiesioginės tyčios pasisavinant UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas buvimą neabejotinai pagrindžia ne tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esanti informacija, bet ir objektyviai nustatytos aplinkybės - nusikalstamų veiksmų mastas, nusikalstamų veiksmų intensyvumas ir besitęsiantis pobūdis ir vienareikšmiškai nusikalstamų veiksmų materialinė išraiška, kuri yra neabejotinai ženkli, juolab, turint omeny trumpą laiko tarpą, per kuri pinigų suma pasisavinta.
Esant išdėstytų visumai, objektyvu ir logiška, jog R. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė, turėdama aiškiai teisiškai apibrėžtus įgaliojimus jai patikėto bendrovės turto atžvilgiu, tyčia pažeidė jai suteiktus įgaliojimus, ir panaudodama suklastotus dokumentus, taigi neteisėtu būdu turtą užvaldė.
Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog kaltinamosios R. Z. kaltė padarius šią jai inkriminuojamą veiką laikytina įrodyta visa apimtimi ir kaltinamosios veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, kadangi R. Z. pasisavino didelės vertės - 253 757, 92 Eur, svetimą turtą, ir tokiais savo veiksmais neabejotinai padarė bendrovei realią žalą.
Pareikšto kaltinimo, padėjus pasisavinti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, apimtyje laikytina įrodyta ir kaltinamojo V. K. kaltė. V. K., tyčiniais sąmoningais veiksmais pasirašydamas R. Z. parengtus suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – sutartis ir tokiu būdu patvirtindamas dokumentuose įtvirtintus melagingus, tikrovės neatitinkančius duomenis, tyčia sąmoningai padėjo R. Z. pasisavinti jos vadovaujamos bendrovės pinigines lėšas. Kaltinamojo V. K. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį - 183 straipsnio 2 dalį.
Dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo (Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalis)
Byloje R. Z. pareikšti ir kaltinimai apgaulingai tvarkius buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Kaltinamoji R. Z. kalta padarius šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir faktinių nustatytų baudžiamosios bylos aplinkybių pareikšto kaltinimo apimtyje neneigė.
Pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus (pvz. dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose, buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas, jų paslėpimas ir pan.). Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai nustatyti šiame Baudžiamojo kodekso straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ir pirmiausia, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2014, 2K-422-303/2015, 2K-508-976/2015).
Nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu, vykdant FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiojo tyrėjo užduotį, pagal prie užduoties pateiktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinių atskaitomybių ataskaitas bei ikiteisminio tyrimo medžiagą, 2017-02-27 - 2017-03-28 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriuje atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas (t. 6, b. l. 169-172, t. 7, b. l. 1-24). Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2017-03-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/20 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, jog, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-05-04 bendrovės buhalterinėje apskaitoje patalpų nuomos paslaugų pirkimui, pastolių atvežimo/montavimo paslaugų pirkimui, statybinės technikos nuomos pirkimui, santechnikos medžiagų bei montavimo paslaugų pirkimui, pastato rekonstrukcijos projekto pirkimui pagrįsti panaudojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytas septynias išankstines sąskaitas faktūras, dvi sąskaitas faktūras ir dvi PVM sąskaitas faktūras, iš viso - 253 804,92 Eur, kuriose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo (t. 7, b. l. 1-24). Nustatyta, kad 2017-03-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/20 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-05-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apmokėjimui pagrįsti panaudojo ir devynis bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vardu išrašytus pinigų priėmimo kvitus - iš viso 253 757,92 Eur, kuriuose ūkinių operacijų duomenys taip pat neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, konstatuota, jog laikotarpiu nuo 2015-10-30 iki 2015-12-03 dviem kasos išlaidų orderiais, kuriuose ūkinių operacijų duomenys neatitinka ūkinės operacijos tapatumo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagrindė ir 25 000 Eur grynųjų pinigų išmokėjimą direktorei R. Z.. 2017-03-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/20 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota ir tai, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus dokumentus ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė R. Z., laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-12-03, panaudojo pinigines lėšas - 253 757,92 Eur. Galiausiai nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2017-03-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/20 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, kad dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies, 3 dalies nuostatų pažeidimų, laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.
Pažymėtina, jog teismų praktikoje duomenys, gauti specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu, nagrinėjamu atveju - specialisto išvada, įrodomąja prasme yra vieni reikšmingiausių įrodymų išvadai apie nusikalstamų padarinių Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio prasme buvimą pagrįsti. Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste akivaizdu, jog esminė aplinkybė baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį kilti - nusikalstamų padarinių buvimas - nagrinėjamoje byloje konstatuota specialiomis žiniomis pagrįsto tyrimo metu. Tokiu būdu konstatuotina, jog padariniai - negalėjimas iš dalies nustatyti ūkio subjekto UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, sąlygojantys baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnį kilimą, byloje nustatyti objektyviai.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota ir tai, kad duomenis apie asmens (ūkio subjekto) veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį, ar struktūrą, turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei tokiu būdu to padaryti (o ne atliekant ikiteisminį tyrimą, priešpriešinius patikrinimus, ir pan.) negalima, taipogi atsiranda Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Šiame kontekste pažymėtina, jog tikrovę atitinkantys ir tikrąją finansinę būklę atspindintys duomenys apie ūkio subjekto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, jo turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą nagrinėjamu atveju nustatyti tik atlikus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ir tik baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu atlikus bendrovės ūkinės finansinės veiklos patikrinimą, analizuojant, akcentuotina, ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir gautus juridinio asmens ūkinius finansinius bei kitus duomenis, o ne tik ūkio subjekto - UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Ši aplinkybė nagrinėjamu atveju taipogi vienareikšmiškai ir objektyviai suponuoja baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio kilimą.
Nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog kasacinio teismo formuojama praktika, jog esminė aplinkybė kilti baudžiamajai atsakomybei pagal Baudžiamojo 222 straipsnį – nusikalstamų padarinių buvimas, be specialiomis žiniomis pagrįsto buhalterinio vertinimo, turi būti pagrįsta ir kitais baudžiamojoje byloje objektyviai konstatuotais duomenimis ir nustatytomis faktinėmis baudžiamosios bylos aplinkybėmis. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, jog teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami Baudžiamojo kodekso 222 straipsnyje numatytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl ko negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios sumos nepagrįstai buvo įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 290-699/2016, Nr. 2K- 26-788/2017). Taigi, galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012).
Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, kad buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita netinkamai, pažeidžiant buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus buvo tvarkoma laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-12-03, taigi vienerius metus. Nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-05-05 į buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtrauktos septynios išankstinės sąskaitos faktūros, dvi sąskaitos faktūros, dvi PVM sąskaitos faktūros ir devyni pinigų priėmimo kvitai, taigi vos per keturių mėnesių laikotarpį į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukti net dvidešimt, taigi pakankamai nemažas kiekis buhalterinės apskaitos dokumentų, kuriuose įtvirtinti ūkinės operacijos tapatumo neatitinkantys duomenys. Tai objektyviai byloja buhalterinės apskaitos pažeidimų mastą ir jų intensyvumą. Nustatyta, jog minėtu laikotarpiu į buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą įtraukti, iš vienos pusės, skirtingo pobūdžio ir paskirties pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai - išankstinės sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, PVM sąskaitos faktūros, pinigų priėmimo kvitai, iš kitos pusės, vienas kitą sąlygojantys ir neatsiejami buhalterinės apskaitos dokumentai galutiniam rezultatui buhalterinės apskaitos registruose pasiekti. Tai objektyviai byloja buhalterinės apskaitos pažeidimų sistemingumą ir nuoseklumą. Galiausiai byloje nustatyta, jog į buhalterinę bendrovės apskaitą įtraukti buhalteriniai dokumentai, kurių bendra suma – 253 757, 92 Eur. Taigi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje per pakankamai trumpą keturių mėnesių laikotarpį įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, kurios turtinė išraiška yra itin ženkli. Esant tokioms aplinkybėms, objektyviai konstatuotina, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje apgaulingą apskaitos tvarkymą akivaizdžiai ir pagrįstai suponuoja žymus pažeidimų mastas ir apimtis, pažeidimų sistemingumas, nuoseklumas ir intensyvumas bei materialinė pažeidimų išraiška.
Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, laikytina, kad objektyvieji nusikalstamos veikos – apgaulingo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymo – požymiai, įstatymų reikalavimams prieštaraujanti veika ir to pasėkoje kilę nusikalstami padariniai, objektyviai nustatyti.
Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, t.y. už tai, kad įmonėje buhalterinė apskaita būtų vedama ir organizuojama laikantis įstatymų normų reikalavimų, taip pat ir už dokumentų bei apskaitos išsaugojimą yra atsakingas įmonės vadovas.
Nagrinėjamoje byloje objektyviai nustatyta, jog juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini) direktore, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 straipsnio 1 dalį, atsakinga už tinkamą juridinio asmens ūkinę – finansinę veiklą, buhalterinės apskaitos organizavimą, tvarkymą, vedimą nuo 2014-04-08 iki 2016-07-01 buvo R. Z..
Apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas tiek veikiant tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Veika laikoma padaryta tyčia, kai asmuo, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai netinkamai juos vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori (siekia) arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170/2012, 2K-564/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, nusikalstamų veiksmų pobūdis ir nusikalstamų veiksmų apimtis – buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma vienerius metus, per keturis mėnesius į buhalterinę apskaitą įtraukti dvidešimt tikrovės neatitinkančių, skirtingos paskirties buhalterinių apskaitos dokumentų, dėl ko negalima nustatyti, kur buvo panaudota net 253 757, 92 Eur, tai yra itin ženkli pinigų suma, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus, buvo tvarkoma sąmoningai ir tikslingai, taigi neabejotinai veikiant tiesiogine tyčia. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu R. Z. nustatytų faktinių bylos aplinkybių pareikšto kaltinimo apimtyje neginčijo.
Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog R. Z. nuo 2014-04-08 iki 2016-07-01 būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore ir kasininke, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdama atsakinga už įmonės ūkinę – finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, siekdama iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001-11-06 buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, apgaulingai tvarkius vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, dėl ko laikotarpiu nuo 2015-01-02 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.
R. Z. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką – apgaulingai tvarkius buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą - laikytina įrodyta visa apimtimi. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį.
Dėl didelės vertės turtinės prievolės panaikinimo apgaule – sukčiavimo (Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalis)
Byloje R. Z. kaltinimai pareikšti ir apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams panaikinus didelės vertės turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio sumokėjimo į Lietuvos Respublikos biudžetą, tai yra tokiu būdu sukčiavus.,
Kaltinamoji R. Z. kalta padarius šią jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką neprisipažino. Tačiau tokie kaltinamosios argumentai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, kuri paneigtina bylos duomenų visuma.
Pagal Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Pagal teismų praktiką esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio ar panaikinant prievolę juos mokėti reiškiasi suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje. Apgaulė PVM sukčiavimo bylose reiškiasi per PVM mokėtojo santykį su mokesčių inspekcija, pateikiant šiai suklastotas PVM deklaracijas (kartais ir kitus dokumentus). Melagingų duomenų pateikimas mokesčių inspekcijai paprastai susijęs su apgaulinga buhalterine apskaita: apskaitos dokumente (paprastai PVM sąskaitoje faktūroje) fiksuojama melaginga informacija apie sandorį, išrašoma PVM sąskaita faktūra dėl sandorio, kurio iš viso nebuvo, sumažinama arba padidinama realiai įvykusio sandorio kaina ir sumokėto PVM suma. Užregistravus šį suklastotą dokumentą įmonės apskaitoje, vėliau jo pagrindu daromi atitinkami įrašai PVM deklaracijoje, kuri dėl to taip pat tampa suklastota. Apgaulė išvengiant PVM, pelno mokesčio reiškiasi suklastotų dokumentų įtraukimu į ūkio subjektų buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu sukurtos suklastotos PVM deklaracijos ar kitų dokumentų pateikimu mokesčių inspekcijai, taip ją suklaidinant, siekiant įgyti valstybės biudžeto lėšas ar panaikinti turtinę prievolę valstybės biudžetui tarpusavio užskaitų būdu arba jos išvengti ateityje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171/2010, 2K-34/2011, 2K-7-398/2013).
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, kad R. Z., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 nuostatas, būdama atsakinga už įmonės - UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinę - finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą, tačiau minėto buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą reglamentuojančio įstatymo nuostatų nesilaikydama ir jas pažeisdama, tyčia apgaulingai organizuodama ir tvarkydama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkančiai buhalterei D. G. nurodė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą įtraukti UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus – septynias išankstines sąskaitas - faktūras, dvi sąskaitas - faktūras, dvi PVM sąskaitas - faktūras, devynis pinigų priėmimo kvitus - kuriuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ suteikė patalpų nuomos, pastolių atvežimo ir montavimo, pastolių nuomos, santechnikos medžiagų tiekimo bei montavimo, projekto rengimo paslaugas už 253 804, 92 Eur, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ už gautas paslaugas sumokėjo 253 757,92 Eur grynais pinigais. Byloje nustatyta, jog, vykdydama šiuos R. Z. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės nurodymus, buhalterinę apskaitą tvarkanti bendrovės buhalterė D. G. suklastotus UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus – sąskaitas – faktūras, pinigų priėmimo kvitus - įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą - 2015 m. sausio, vasario, balandžio, gegužės mėnesių pirkimų skolon žurnalą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-15 avanso apyskaitą Nr. 1, 2015-02-27 avanso apyskaitą Nr. 13, 2015-04-30 avanso apyskaitą Nr. 32, 2015-05-21 avanso apyskaitą Nr. 40. Byloje objektyviai nustatyta, jog to pasėkoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas – buhalterė D. G. 2015 m. balandžio mėnesio pirminėje pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje bei paskesnėje 2015 m. balandžio mėnesio patikslintoje pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje, taigi dviejuose dokumentuose, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir deklaravo 14 175 Eur daugiau įsigytų prekių ir paslaugų PVM, kartu deklaravo 14 175 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM ir šiuos dokumentus - pirminę ir patikslintą pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, už mokestinį laikotarpį nuo 2015-04-01 iki 2015-04-30, per elektroninę deklaravimo sistemą pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Byloje objektyviai nustatyta, jog, R. Z. nurodymu į buhalterinę apskaitą įtraukus suklastotus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, to pasėkoje tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkanti buhalterė D. G. įrašė ir į 2015 metų metinę pelno mokesčio deklaraciją, tai yra metinėje pelno mokesčio deklaracijoje nedeklaravo 237 983 Eur pelno, kartu nedeklaravo 356 97,45 Eur pelno mokesčio mokėtino į valstybės biudžetą ir šią metinę pelno mokesčio deklaraciją, už mokestinį laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, per elektroninę deklaravimo sistemą taip pat pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai. Galiausiai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje objektyviai nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu atlikus ūkinį finansinį bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą, 2017-03-28 specialisto išvadoje Nr. 5-3/20 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos“ konstatuota, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 2015 metus nesumokėjo į Valstybės biudžetą 49 872,45 Eur mokesčių, iš jų: PVM – 14 175 Eur, pelno mokesčio – 35 697,45 Eur, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ valstybės biudžetui padarė 49 872,45 Eur nuostolį.
Išdėstytas nustatytas faktines baudžiamosios bylos aplinkybes vertinant nusikalstamos veikos - sukčiavimo panaikinant turtinę prievolę - teisinio reglamentavimo kontekste, akivaizdu, jog objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai nagrinėjamu atveju R. Z. veiksmuose nustatyti objektyviai ir neginčytinai.
Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas, kuris padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t.y. kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia. Kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais, situacija, kuriai esant padaryta nusikalstama veika. Kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne tik kaltininko parodymais apie jo suvokimą darant pavojingą visuomenei veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis.
Taigi, nagrinėjamu atveju būtent nustatyti objektyvieji bylos duomenys, jų visetas - tyčinis apgaulingas buhalterinės UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos tvarkymas, tiesiogiai, objektyviai ir neišvengiamai sąlygojęs neteisingų duomenų apie turtą ir pelną pateikimą mokesčių inspekcijai, leidžia pagrįstai teigti, jog R. Z. ir šiuo atveju neabejotinai veikė tiesiogine tyčia. Bylos duomenų visuma objektyviai leidžia teigti, jog buhalterinė UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaita, turint omeny jos mąstą ir apimtį, apgaulingai buvo tvarkoma sąmoningai ir tikslingai turint aiškiai apibrėžtą tikslą tokiu būdu apgaule panaikinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, ir šio tikslo aktyviais veiksmais siekiant. Pažymėtina, jog R. Z. apgaulingai tvarkius buhalterinę bendrovės apskaitą neginčijo, tokiu būdu logiška, jog, apgaulingai tvarkydama buhalterinę apskaitą, R. Z. suvokė, kad taip panaikins ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę prievolę į valstybės biudžetą mokėti privalomus mokečius ir to akivaidžiai siekė.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje formuojama, kad PVM sukčiavimo vykdymu laikytini ne tik fiziniai veiksmai įgyjant suklastotas sąskaitas faktūras, jas apskaitant, įrašant melagingus duomenis į PVM deklaracijas, pateikiant jas VMI, disponuojant neteisėtai gautais pinigais ir pan., bet ir vadovaujamas pareigas einančių asmenų atitinkamų sprendimų taip veikti priėmimas, nurodymų davimas pavaldiems asmenims ir pan. Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltieji asmenys, kurie atsakingi už juridinio asmens veiklą ar eina jame vadovaujamas pareigas, koks bebūtų jų dalyvavimas PVM nusikalstamoje schemoje, laikytini vykdytojais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016,Nr. 2K-159-696/2018).
Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei objektyviai nustatytam bylos duomenų visetui, nagrinėjamoje byloje konstatuotina, jog kaltinamosios R. Z. kaltė šio pareikšto kaltinimo apimtimi yra įrodyta. Konstatuotina, jog R. Z. tyčia, jos vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir interesams, apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę sumokėti į Valstybės biudžetą 14 175 Eur pridėtinės vertės mokestį ir 35 697,45 Eur pelno mokestį, iš viso – 49 872,45 Eur mokesčių. Kaltinamosios nusikalstami veiksmai tokiu būdu kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį.
Dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis (Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalis)
Kaltinamasis V. K. kaltu padarius šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, neturint leidimo laikius šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, taip pat prisipažino visiškai ir nurodė, jog ginklą ir šaudmenis įsigijo prieš dešimt metų asmeniniams tikslams, savigynai, nurodė, kad žinojo, jog ginklą būtina registruoti policijos įstaigoje, tačiau to nepadarė ir leidimo ginklui bei šaudmenims neturi.
Baudžiamojo kodekso 253 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis.
Baudžiamojoje byloje nustatyta, jog, atlikus kratą, V. K. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini), buvo rastas ir paimtas revolveris Nr. (duomenys neskelbtini) ir 73 šoviniai „Selkier&Bellot“ (t. 6, b. l. 34-36). 2016-09-16 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų tarnybos specialisto išvadoje Nr. 30-(Gl-335)-ISl-796 nustatyta, kad tirti pateiktas revolveris - Nr. (duomenys neskelbtini) yra fabrikinės gamybos 5,6 mm (.22) kalibro dujinis revolveris „RG-22“ (Straž), skirtas šaudyti 5,6 mm kalibro dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais. Pateiktas revolveris yra C kategorijos šaunamasis ginklas. Šaudymui tinkamas. Pateikti šoviniai yra šaudmenys, skirti C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Šoviniai šaudymui tinkami (t. 6, b. l. 163-165). Baudžiamojoje byloje nustatyta ir tai, jog Klaipėdos AVPK Viešosios tvarkos tarnybos duomenimis, V. K. leidimas laikyti (nešioti) ginklus nėra išduotas, taip pat nėra išduotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti ginklus. Šaunamasis ginklas Nr. (duomenys neskelbtini) Policijos informacinėje sistemoje neregistruotas. Adresu (duomenys neskelbtini) registruotų šaunamųjų ginklų nėra (t. 6, b l. 158).
Vertinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog V. K. kaltė šio pareikšto kaltinimo apimtyje įrodyta. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinių ieškinių
Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė - BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį 253 757,92 Eur turtinės žalos (t. 2, b. l. 28). UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius S. G. civilinį ieškinį prašo tenkinti visiškai ir iš R. Z. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 253 757,92 Eur. Byloje yra pareikštas ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 49 872 Eur turtinės žalos valstybei.
BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam, ar už jų veikas atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Į turtinės žalos sąvoką pagal šį straipsnį įeina turtinė žala ir kiti materialiniai nuostoliai, susiję su nusikaltimo padarymu, kai atsiradusią žalą ir kaltininko veiksmus jungia priežastinis ryšys.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčytinai nustatyta, jog BUAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 253 757,92 Eur turtinę žalą. Neginčytinai byloje nustatyta ir tai, kad minėtą turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė realiai, padarytos žalos tikrumas abejonių nekelia ir šią turtinę žalą bendrovė patyrė dėl neteisėtų R. Z., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 253 757,92 Eur turtinės žalos tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios R. Z..
Byloje neginčytinai nustatyta, jog R. Z. kaltų veiksmų, panaikinus turtinę prievolę, pasėkoje valstybė neabejotinai patyrė turtinę žalą, kurios turtinė išraiška - 49 872 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys dėl 49 872 Eur. Eur turtinės žalos tenkintinas visiškai ir priteistinas iš kaltinamosios R. Z..
Vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų stadiją, kaltininkų asmenybes, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.).
Kaltinamasis V. K. padarė tris tyčinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, nusikalstama turto pasisavinimo veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, priskirtina sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstama dokumentų klastojimo veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir nusikalstama disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai.
Kaltinamasis V. K. kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai. Pažymėtina, kad kaltinamojo pozicija, dėstant nusikalstamų veikų aplinkybes, buvo nuosekli viso baudžiamojo proceso eigoje, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Tokia kaltinamojo pozicija nagrinėjamu atveju pagrįstai suponuoja išvadą, jog kaltinamasis iš tiesų suvokė nusikalstamą savo veiksmų pobūdį, atliktus veiksmus iš tiesų vertina kritiškai ir nevengia atsakomybės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tai pagrįstai pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nagrinėjamoje byloje nėra.
Minėta, jog viena kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų – didelės vertės svetimo turto pasisavinimas yra sunkus nusikaltimas, tačiau bausmės skyrimo aspektu reikšminga tai, kad šiuo atveju V. K. veiksmai kvalifikuojami pagal Baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį, tai yra tik kaip padėjėjo. Taigi, kaltinamojo veiksmai šiuo atveju objektyviai nebuvo esminiai ir pagrindiniai, kaltinamojo V. K. veiksmais žala bendrovei nepadaryta. Šių aplinkybių visuma objektyviai mažina tiek kaltinamojo kaip asmenybės, tiek kaltinamojo padarytos sunkios nusikalstamos veikos pavojingumą. Pažymėtina, jog kaltinamojo veiksmai, nors ir reikšmingi, tačiau buvo ne pagrindiniai ir nusikalstamos dokumentų klastojimo veikos aspektu. Nagrinėjamu bausmės skyrimo klausimu imtina domėn ir tai, jog V. K. fiktyvių buhalterinės apskaitos dokumentų į buhalterinę UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą neįtraukė ir neįtraukė sąmoningai, būtent dėl dokumentų fiktyvumo. Ši aplinkybė taipogi suponuoja mažesnį asmenybės ir nusikalstamų veiksmų pavojingumą.
Kaltinamasis V. K. anksčiau nėra teistas (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis nėra įsiteisėjęs). V. K. turi šeimą, kurioje auga du vaikai, dirba.
Kaltinamosios R. Z. padarytos nusikalstamos veikos yra tyčinio pobūdžio nusikalstamai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio normomis, dvi R. Z. padarytos nusikalstamos veikos - didelės vertės svetimo turto pasisavinimas, numatyta Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje ir didelės vertės turtinės prievolės panaikinimas, numatyta Baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, priskirtinos sunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos - dokumentų klastojimo veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, priskirtinos apysunkių nusikaltimų kategorijai.
Kaltinamoji R. Z. jai pareikštų kaltinimų apimtyje, kalta prisipažino tik padarius apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, tai yra apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą. Tuo tarpu dėl pareikštų kaltinimų padarius sunkias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, tai yra pasisavinus didelės vertės vadovaujamos bendrovės turtą ir panaikinus bendrovės naudai didelės vertės turtinę prievolę bei apysunkę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalyje, tai yra suklastojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus, kaltinamoji R. Z. kalta neprisipažino. Matyti, jog R. Z. kalta prisipažino mažąją pareikštų kaltinimų dalimi. Bausmių skyrimo, jų dydžio nustatymo aspektu nagrinėjamoje byloje reikšminga tai, jog R. Z. vaidmuo turto pasisavinimo ir dokumentų klastojimo veikose buvo pagrindinis ir esminis, veiksmų apimtis buvo ženkliai didesnė nei V. K.. Šios aplinkybės objektyviai suponuoja didesnį R. Z. atliktų įstatymui prieštaraujančių veiksmų pavojingumą. Kartu pažymėtina, jog būtent R. Z. veiksmais sukelti neigiami padariniai tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek valstybei. Pažymėtina ir tai, jog kaltinamoji savo veiksmų kritiškai nevertino, priešingai, siekė atsakomybę perkelti kitam asmeniui - V. K..
Tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina ir tai, jog R. Z. anksčiau nėra teista, turi šeimą, kurioje auga mažametė dukra, dirba. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Formuojama teismų praktika, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1, 2 dalyse įstatymo leidėjo įtvirtintoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/214 ir kt.).
Tyčinis nusikalstamų veikų pobūdis, nusikalstamų veikų skaičius ir, akcentuotina, nusikalstamų veikų sunkumo laipsnis nagrinėjamoje byloje pagrįstai suponuoja laisvės atėmimo bausmių skyrimą kaltinamiesiems.
Tuo pačiu, esant išdėstytam teisiniam reglamentavimui, įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, kad V. K. anksčiau nėra teistas, esant nustatytai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, turint omeny V. K. tik kaip padėjėjo vaidmenį, mažesnę nusikalstamų veiksmų apimtį, vertinant kaltinamojo V. K. asmenybę, manytina, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmes nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Be to, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina jog bausmės tikslai kaltinamajam V. K. gali būti pasiekti ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, į tai, kad padaryta sunki nusikalstama veika, nustatytinas didesnis nei įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo termino vidurkis, nustatant kaltinamajam pareigas - tęsti darbą (LR BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas) ir įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d. redakcija).
Išdėstyto teisinio reglamentavimo kontekste, įvertinus baudžiamosios bylos aplinkybes, kad R. Z. anksčiau nėra teista, nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nesant ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, manytina, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai ir paskirtis bus pasiekti ir R. Z. už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmes nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Tačiau turint omeny R. Z. pagrindinį vaidmenį ir didesnę nusikalstamų veiksmų apimtį, R. Z. skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžiai nustatyti didesni nei V. K.. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina jog bausmės tikslai ir kaltinamajai R. Z. gali būti pasiekti ir atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau, kartu atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų kiekį, į tai, kad padarytos dvi sunkios nusikalstamos veikos, kaltinamosios veiksmais padaryta didelė žala tiek bendrovei, tiek valstybei, R. Z. nustatytinas maksimalus įstatyme numatytas bausmės vykdymo atidėjimo terminas, nustatant kaltinamajai pareigas - tęsti darbą (LR BK 75 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 5 punktas) ir įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (LR BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d. redakcija).
Dėl bausmių bendrinimo
Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tuomet, kai padarytos kelios veikos, jos padarytos viena po kitos, įgyvendinant bendrą sumanymą. Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia bendras sumanymas, siekiant pagrindinio nusikalstamos veikos tikslo, tokioje situacijoje visos nusikalstamos veikos dalys yra neatskiriamos (būtinos), nepadarius bent vienos veikos nebus pasiektas pagrindinis tikslas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-355/2009, 2K-477/2008).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamojo V. K. nusikalstamus dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo veiksmus jungė bendra tyčia, siekiant pagrindinio tikslo – padėti R. Z. pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, ir šiam tikslui pasiekti V. K. suklastojo dokumentus. Taigi padarytos nusikalstamos dokumentų klastojimo ir turto pasisavinimo veikos, sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, ir už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Bausmė, paskirta už neteisėtą šaunamojo ginklo ir šaudmenų laikymą, su subendrinta bausme bendrintina dalinio sudėjimo būdu pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 dalį, pridedant minimalią trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį, kadangi nusikalstamos veikos itin skiriasi pagal objektą, pavojingumo laipsnį ir sukeltus padarinius.
Nusikalstami R. Z. veiksmai taip pat buvo apjungti vieningos tyčios siekiant vieningo sumanymo – siekiant pasisavinti bendrovės turtą bei panaikinti bendrovės naudai turtinę prievolę, tikslingai buvo klastojami dokumentai ir tikslingai apgaulingai buvo tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita. Taigi R. Z. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, ir už padarytas nusikalstamas veikas paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą.
Kardomąsias priemones V. K. ir R. Z. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. Z. priklausančiam turtui - žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiam (duomenys neskelbtini), pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD prie 2017-01-16 apžiūros protokolo, priedas Nr. 1, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimis, bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentai, saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - šoviniai, revolveris, saugomi Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. Z. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir trims mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį R. Z. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d. redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant R. Z. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą.
Kardomąją priemonę R. Z. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje – 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalį – 183 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams ir penkiems mėnesiams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams;
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 6 dalyje – 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, šią subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir galutinę subendrintą bausmę pagal šį nuosprendį V. K. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554, įsigaliojusio 2015 m. kovo 24 d. redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei tęsti darbą.
Kardomąją priemonę V. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš R. Z. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 253 757,92 Eur žalos atlyginimo.
Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Iš R. Z. priteisti 49 972,42 Eur Valstybės naudai.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą R. Z. priklausančiam turtui - žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), pastatui - gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) , registro Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki civilinio ieškinio įvykdymo.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD prie 2017-01-16 apžiūros protokolo, priedas Nr. 1, su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimis bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentais, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus, saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - šovinius, revolverį, saugomus Klaipėdos AVPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.