Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei Aldonai. Jonaitienei., jos atstovui advokatui Osvaldui Martinkui, atsakovo AB „Klaipėdos vanduo“ atstovams – advokatui Mantui Mikalopui ir atstovui pagal įgaliojimą Žygimantui Mylei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. J. Aldonos Jonaitienės ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį A. J. Aldonai Jonaitienei dėl darbo ginčo išnagrinėjimo teisme, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company, atstovaujama filialo Lietuvoje,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Šalis siejo darbo santykiai nuo 2017-07-04 iki 2019-12-20 pagal 2011-07-03 sudarytą darbo sutartį Nr. 353 su vėlesniais pakeitimais. Pagal 2004-07-05 sutarties pakeitimą ieškovė vykdė finansų departamento direktorės pareigas.

Dėl atsakovės priskyrimo / nepriskyrimo Darbo kodekso 59 straipsnio 1 dalyje nurodytam darbdaviui

7. DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmones, viešąsias įstaigas, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, turi teisę nutraukti darbo sutartį šiame straipsnyje nurodytais pagrindais.

8. Bylos duomenimis nustatyta, kad akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ valdymo organai yra vadovas, valdyba, stebėtojų taryba. Juridinio asmens vardu veikia vadovas (LR Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas). Pagal atsakovės pateiktą informaciją apie akcininkus Klaipėdos miesto savivaldybei priklauso 83,51 proc., Klaipėdos rajono savivaldybei 15,59 proc., Neringos miesto savivaldybei 0,90 proc. akcijų.

9. Savivaldybės valdomos įmonės sąvoka yra daug platesnė už savivaldybės įmonės sąvoką (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1–3 dalys, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 6 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuostatos, susijusios su bendrovės, kurios steigėja yra savivaldybė, net ir dėl vadovo atšaukimo darbo sutarties pasibaigimo pagrindu, aiškintinos ir taikytinos taip pat, kaip ir kitų akcinių bendrovių atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-169-248/2021). Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas dėl ieškovės atleidimo iš akcinės bendrovės finansų departamento direktoriaus pareigų nelaikytinas viešu interesu, tokio asmens atleidimas priklauso bendrovės vadovo, veikiančio konkretaus juridinio asmens vardu, kompetencijai pagal pareigybės aprašymą ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą (19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnis). Todėl laikytinas nepagrįstu ieškovės teiginys, kad AB „Klaipėdos vanduo“ taikytinas DK 59 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas ir kad atsakovė neturi teisės nutraukti darbo sutartį šioje teisės normoje įtvirtintu pagrindu.

Dėl atleidimo pagrindų (priežasties)

10. Ieškovei Aldonai. Jonaitienei. 2019 m. gruodžio 17 d. buvo įteiktas įspėjimas „Dėl darbo sutarties 2001-07-03 Nr. 353 nutraukimo“ pagal DK 59 straipsnį, nurodant, kad yra priimtas l. e. generalinio direktoriaus pareigas įsakymas ir darbo sutartis nutraukiama siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą, bei nurodant, kad paskutinė jos darbo diena yra 2019 m. gruodžio 20 d.

11. 2019 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 2019/V-PERS.03-263, valdybos narys, laikinai einantis direktoriaus pareigas Alenas. Gumuliauskas., vadovaudamasis DK 59 straipsniu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia), nutraukė 2001-07-03 sudarytą darbo sutartį Nr. 353 su Aldona. Jonaitiene., paskutinę darbo dieną (2019 m. gruodžio 20 d.) išmokant 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, kompensaciją už nepanaudotas atostogas bei kitas išmokas.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020 sprendė būtent dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio valia pagal DK 59 straipsnį aiškinimo ir taikymo, ir pažymėjo, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatytu darbo sutarties nutraukimo pagrindu darbo sutartis gali būti nutraukta, kai: tam yra darbdavio iniciatyva, išreikšta DK 64 straipsnio nustatyta tvarka; egzistuoja teisėta, pakankama priežastis (viena ar kelios), lemianti konkretaus darbdavio poreikį nutraukti darbo sutartį; ši priežastis nėra nurodyta DK 57 straipsnio 1 dalyje ir nepatenka tarp nurodytų DK 59 straipsnio 2 dalyje. Priežastis nutraukti darbo sutartį DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, jos pasirinkimas konkrečiu atveju yra darbdavio diskrecija, tačiau ji turi būti realiai egzistuojanti (t. y. ne tariama ar išgalvota), teisėta, pakankama, kad pagrįstų darbo sutarties nutraukimą.

14. Liudytoju byloje apklaustas buvęs bendrovės vadovas Alenas. G.umuliauskas parodė teismui, kad jam susidarė įspūdis, kad A. Jonaitienė. nėra linkusi į pokyčius, neturėjo jokios iniciatyvos, nematė naujų veiklos metodų. Pavyzdžiui, jis prašė apskaičiuoti investicijų grąžą, tačiau A. Jonaitienė. pasakė, kad nežino, kaip tai padaryti, nesidomėjo, nes nenorėjo keistis, valdyba turėjo pastabų, kad jos teikiama medžiaga ne išsami. Pažymėjo, kad valdybos tikslas buvo ne tik palaikyti gaunamą pelną, bet ir įmonės modernizavimas. A. Gumuliauskas. patvirtino, kad atleidimo priežastis sutapo su įspėjime ir įsakyme dėl atleidimo nurodyta priežastimi, būtent – A. Jonaitienės. nepritapimas prie komandos, siekiant bendrovėje suformuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą. A. Gumuliausko. paaiškinimais, įmonėje buvo nusistovėjusi sena ir neefektyvi tvarka – kiekvieno ryto departamentų vadovų susitikimai prie kavos, jo manymu, buvo neproduktyvūs. Reikėjo automatizuoti, skaitmenizuoti daugelį procesų, tačiau A. Jonaitienė. nenorėjo to priimti, nenorėjo keistis, ieškoti informacijos internete, kitų valstybės įmonių praktikoje, yra daug viešos informacijos, tačiau ieškovė to nedarė. A. Gumuliauskas. nurodė, kad dažniausiai valdybos posėdžiuose pastabos nebuvo protokoluojamos, tačiau išsakomos žodžiu. Liudytojas pažymėjo, kad A. Jonaitienė. neturėjo departamento veiklos tobulinimo pasiūlymų, kai kitų departamentų vadovai, kurie liko dirbti, tokius pasiūlymus teikė. Atkreipė dėmesį, kad įmonėje vadovo jau nebuvo metai, niekas nežinojo, kiek užtruks naujo vadovo atrankos procedūra, todėl jis, kad ir kaip laikinasis vadovas, privalėjo priimti atitinkamus sprendimus.

15. Nenustatyta, kad įspėjimas A. Jonaitienei. būtų įteiktas pažeidžiant DK 64 straipsnio reikalavimus. Pati A. Jonaitienė. teismui patvirtino, kad su įspėjimo turiniu ir nurodyta priežastimi ją supažindino pats l. e. generalinio direktoriaus pareigas A. Gumuliauskas. A. Gumuliauskas. patvirtino teismui, kad supažindinant A. Jonaitienę. su įspėjimu buvo kartu ir skaitomas DK straipsnis, kuris nurodytas įspėjime.

16. Teismo posėdžio metu kaip liudytoja buvo išklausyta bendrovės valdybos pirmininkė Regina. Derkintytė.-Kaupienė., kuri patvirtino, kad buvęs generalinis direktorius informavo valdybą apie ketinimą atleisti A. Jonaitienę. iš pareigų, ir valdyba tam pritarė. Toks valdybos sprendimas neturėjo būti priimtas, nes darbuotojų atleidimas, įskaitant ir iš finansų departamento direktoriaus pareigų, yra bendrovės vadovo kompetencija. Tačiau valdybos pirmininkės parodymai patvirtina, kad laikinojo vadovo sprendimas valdybai nebuvo staigmena, priešingai negu teigia ieškovė. Valdybos netenkino A. Jonaitienės. valdybos posėdžiams teikiama medžiaga, atitinkamos analizės nebuvimas, nenoras nieko keisti, naujovių vengimas. Tai patvirtino ir ieškovės prašymu liudytoju apklaustas valdybos narys Andrius. Kačalinas., kuris patvirtino, kad žinojo apie valdybos bei generalinio direktoriaus nusiskundimus dėl to, kad A. Jonaitienė. netinkamai pateikia medžiagą, nesinaudoja excel programa.

17. Liudytoja I. L.ukauskienė nurodė, kad buvo trukdomas darbas, nes A. Gumuliauskas. laiku nevizuodavo buhalterinių sąskaitų. Bet būtent jos parodymai patvirtino, kad A. Gumuliauskui. keliant klausimą, ar nekeistina buhalterinių sąskaitų vizavimo tvarka, buvo pakeista apskaitos politika. A. Jonaitienė. generaliniam direktoriui nesugebėjo suformuoti konkrečių ir aiškių pasiūlymų dėl vadovaujamų padalinių efektyvumo didinimo. Generalinis direktorius siekė, kad finansų departamentas būtų valdomas efektyviau, be kita ko taikant skaitmenines planavimo priemones.

18. Ieškovė, norėdama paneigti atsakovės teiginius, kaip įrodymą pateikė elektroninį laišką, tačiau nustatyta, kad šį laišką siuntė jos pavaldinė, kuri atsiuntė paskaičiuotus atsipirkimo projektus (xlsx). Pažymėtina, kad ir liudytoja apklausta Irma. Lukauskienė., kuri buvo pavaldi A. Jonaitienei., nurodė, kad A. Jonaitienė . gautas užduotis perduodavo savo pavaldiniams.

20. Kaip pastebėjo bendrovės valdybos pirmininkė, ir tai patvirtina bylos duomenys, A. Gumuliauskas. iki paskiriant jį laikinuoju generaliniu direktoriumi buvo valdybos narys ir buvo susipažinęs tiek su bendrovės veikla, tiek su A. Jonaitiene. ir jos atliekamu darbu. A. Jonaitienė. nepaneigė A. Gumuliausko . darbinės patirties ir kompetencijos finansų srityje.

22. Liudytoja Irma. Lukauskienė. paliudijo, kad ji buvo atleista iš darbo 2020 m. gegužės mėnesį jau kito generalinio direktoriaus įsakymu taip pat pagal DK 59 straipsnį, liudytojos teigimu, įsakyme nurodant tokią pačią priežastį. Tai rodo, kad po A. Gumuliausko. jau nuolatiniu generaliniu direktoriumi paskirtas asmuo vykdo buvusio generalinio direktoriaus pradėtą procesą dėl tinkamo kolektyvo formavimo. Kad tokios pozicijos laikosi įmonė, patvirtina tiek valdybos pirmininkės parodymai, tiek jau naujojo generalinio direktoriaus atsiliepimai, esantys DGK medžiagoje, ir darbdavio pozicija nagrinėjamoje byloje.

23. Būtent ši aplinkybė patvirtina Kasacinio teismo išaiškinimą, kad darbdavio veiksmai ir sprendimai konkrečioje situacijoje vertintini pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020).

25. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017). Nė vienas įrodymas teismui neturi iš anksto nustatytos galios ir turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

26. Atsakovo atstovai nurodo, kad buvo padarytas CPK pažeidimas, nes ieškovės prašomi apklausti liudytojai buvo susipažinę su bylos medžiaga ar girdėjo ieškovės ir kitų liudytojų duodamus parodymus, tačiau tokie argumentai nėra pagrįsti. CPK 175² straipsnio nauja redakcija leidžia teismui tiek proceso dalyvius, tiek liudytojus apklausti ne tik teismo posėdžių salėje, bet ir per vaizdo konferencijas. Liudytoja apklausta I. Lukauskienė. teismui citavo ne bylos medžiagą, o Darbo tarybos raštą, kurį galėjo turėti ir kaip buvusi darbuotoja. Pažymėtina, kad šis raštas tiesiogiai į bylą ir nebuvo teiktas, jis yra DGK medžiagoje. Bet teismas įvertina tai, kad ieškovės prašymu apklausti liudytojai J. Spudulienė., V. Valantinas. buvo darbdavio atleisti, vėliau darbdavio, nors ir vadovaujant kitam vadovui, buvo atleista ir I. Lukauskienė. A. Jagnieškus. patvirtino teismui, kad tik sužinojęs apie tai, kad vadovauti paskirtas A. Gumuliauskas., išėjo atostogų, o po jų grįžus, bendru darbdavio ir darbuotojo sutarimu taip pat atleistas. Teismas taip pat įvertina ir tai, kad liudytojais apklausti J. Spudulienė., V. Valantinas. taip pat teisme yra pareiškę ieškinį dėl neteisėto atleidimo, I. Lukauskienė . buvo kreipusis į DGK. Bet teismas taip pat įvertina ir tai, kad pati AB „Klaipėdos vanduo“ taip pat yra pareiškusi ieškinius dėl J. Spudulienės., V. Valantino. atleidimo iš darbo pripažinimo teisėtais.

27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šalies buvimas suinteresuotu bylos baigtimi asmeniu neteikia pagrindo nevertinti jos duotų paaiškinimų kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Taip pat ir aplinkybė, kad asmuo, apklausiamas kaip liudytojas, gali būti suinteresuotas duoti vienai iš šalių palankius parodymus, nėra pagrindas atsisakyti apklausti asmenį kaip liudytoją, o jo duotų parodymų nevertinti kaip įrodymų šaltinio – įrodinėjimo priemonės, o joje esančių faktinių duomenų – kaip įrodymų. Civilinėse bylose kaip liudytojai gali būti apklausiami darbdavio darbuotojai ar buvę darbuotojai, jeigu jie žino aplinkybes, turinčias ryšį su byla (CPK 189 straipsnio 1 dalis). Aplinkybė, kad jie gali būti suinteresuoti bylos aplinkybių tam tikru nustatymu pagal vienos iš šalių interesus ar savo interesus, nėra pagrindas atsisakyti juos apklausti kaip liudytojus, bet turi įtakos parodymų įvertinimui. Ši išvada turi būti daroma pagal liudytojų parodymų turinį, visų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) ir turi būti motyvuota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008).

28. Ieškovės argumentas, kad valdybos pirmininkė pažadėjo, kad, kol pareigas eis laikinasis direktorius, nebus jokių pokyčių personalo klausimu, nėra pagrįstas. Kaip ir patvirtino liudytoja apklausta valdybos pirmininkė, tokius sprendimus A. Gumuliauskas. turėjo teisę priimti, apie ketinamus priimti sprendimus informavo valdybą. Liudytoja I. Lukauskienė. patvirtino, kad su tokiu sprendimu A. Gumuliauskas. supažindino bendrame susirinkime, kuriame dalyvavo viduriniosios grandies vadovai, t. y. visi šie veiksmai buvo atviri. Pažymėtina ir tai, kad l. e. generalinio direktoriaus pareigas A. Gumuliauskas. priėmė sprendimą atleisti trijų departamentų direktorius, t. y. tai tik parodo, kad toks sprendimas nebuvo nukreiptas į A. Jonaitienę. apskritai kaip į asmenį, bet būtent į įspėjime ir įsakyme dėl atleidimo nurodytą tikslą – formuoti darnų ir bendrovės poreikius atitinkantį kolektyvą. A. Jonaitienė. nurodo, kad įmonėje išdirbo daugelį metų, neturėjo priekaištų dėl darbo, tačiau sutiktina su darbdavio argumentu, kad ji ir nebuvo atleista dėl kvalifikacijos ar už darbinių pareigų pažeidimą. Tuomet ir negalima būtų taikyti DK 59 straipsnio. Naujasis DK įnešė tam tikrų pokyčių darbiniuose santykiuose. Darbuotojas ir toliau liko silpnesnioji darbo santykių šalis, bet likti darbiniuose santykiuose taip, kaip nori tik darbuotojas, nėra savaime jam priklausantis dalykas. Pažymėtina, kad Naujasis darbo kodeksas sudarė sąlygas darbdaviui lanksčiau priimti sprendimus ne tik atleidžiant, bet ir priimant į darbą. Be abejo, laikantis įstatymu nustatytos tvarkos. DK 59 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu įtvirtinta galimybė darbdaviams, išskyrus konkrečiai įvardytus, lanksčiau, lyginant su anksčiau buvusiu teisiniu reglamentavimu, nutraukti darbo sutartį, įtvirtinta platesnė jų diskrecija spręsti dėl darbo santykių pabaigimo. Šia teisės norma siekiama sudaryti darbdavio (verslo subjekto) vadovui galimybę surinkti jo poreikius ir supratimą apie darnų kolektyvą, siekiantį bendrų tikslų, atitinkančią komandą. Pažymėtina, kad tokia galimybė darbdaviui suteikta sumokant net 6 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką, t. y. tokį sprendimą kiekvienas darbdavys priima ir tai įvertindamas. Būtent todėl ir atleidimui pagal DK 59 straipsnį taikytina daug paprastesnė tvarka (įspėjus vos prieš tris darbo dienas) nutraukti darbo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. birželio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-199-701/2020 nurodė, kad aiškinant DK 59 straipsnio santykį su DK 53 straipsniu ir su DK 54–58, 60, 62 straipsniais, reglamentuojančiais kitus konkrečius darbo sutarties pasibaigimo pagrindus, konstatuotina, kad DK 59 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatytas savarankiškas darbo sutarties pasibaigimo pagrindas ir nustatyta šiuo pagrindu nutraukiant darbo sutartį taikytina konkreti darbo sutarties nutraukimo tvarka. Kasacinis teismas akcentavo, kad nagrinėdami darbo ginčą dėl atleidimo iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu teisėtumo, darbo ginčus nagrinėjantys organai, be kita ko, turi tirti ir nustatyti priežasties, kuria darbdavys grindė darbo sutarties nutraukimą, realumą ir teisėtumą, turi įvertinti, ar darbdavys turėjo pagrindą nuspręsti, kad buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį, ir tai įrodyti, tačiau darbdavio subjektyvi valia pripažinti darbuotoją netinkamu yra akivaizdi ir atskirai neįrodinėtina.

29. Kaip pažymėjo atsakovės atstovai, tokios praktikos laikosi teismai, nagrinėdami bylas, kuriose sprendžiama dėl atleidimo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1674-910/2018 nurodė, kad priežasties svarba šiuo atveju teisiškai nereikšminga, nes aptariamas atleidimo pagrindas siejamas iš esmės su subjektyvaus pobūdžio atleidimo priežastims, dėl kurių darbdavys nusprendžia, kad konkretus darbuotojas netinkamas tęsti darbą įmonėje, pažymėdamas, kad vertinti, ar konkretus darbuotojas tinkamas vadovauti įmonės padaliniui, yra darbdavio prerogatyva ir kompetencija (taip pat Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1379-852/2019).

31. Ištyrus ir įvertinus įrodymus byloje, darytina išvada, kad darbdavys akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“ atleidimo tvarkos pagal DK 59 straipsnio 1 dalį nepažeidė, darbdavio veiksmai ir priimti sprendimai sudaro pagrindą padaryti teismo išvadą, kad buvo pakankama priežastis nutraukti darbo sutartį, ieškovės atleidimas iš darbo DK 59 straipsnio 1 dalies pagrindu yra teisėtas ir pagrįstas. Tuo pagrindu atmestinas ieškovės reikalavimas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl atmestini ir išvestiniai ieškinio reikalavimai (DK 218 straipsnis), t. y. priteisti jai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; priteisti jos naudai 3 jos vidutinio darbo užmokesčio dydžio patirtą neturtinę žalą ir 6 jos vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją už negražinimą į darbą. Išeitinė išmoka ieškovei išmokėta pagal DK 59 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK teisės normas civilinei atsakomybei atsirasti yra privalomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė. Nesant bent vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). DK 218 straipsnis numato, kad darbuotojui patirta turtinė ir neturtinė žala atlyginama tuo atveju, jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, nepriklausomai nuo to, ar tuo pagrindu darbuotojas yra grąžinamas į darbą ar ne. Pripažinus, kad ieškovė iš darbo atleista teisėtai ir pagrįstai, nėra teisinio pagrindo konstatuoti neteisėtų darbdavio veiksmų – nėra vienos iš būtinųjų sąlygų atsakomybei kilti. Pažymėtina, kad ieškovė nurodė, jog sveikatos įraše nusiskundimai yra užrašyti vadovaujantis jos žodžiais, ieškovės pateikti medicininiai dokumentai neįrodo, kad atliktų medicininių tyrimų metu tam tikri sveikatos sutrikimai atsirado būtent po ieškovės atleidimo iš darbo, t. y. ieškovė neįrodė, kad tarp atsakovės veiksmų ir jos galimų sveikatos sutrikimų yra priežastinis ryšys, kuris gali nulemti atsakovės civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos priteisimo už sveikatos sužalojimą. Ieškovei neįrodžius visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nėra įrodytas ir atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

32. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktu ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši proceso teisės normos nuostata reiškia, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, antroji šalis apmoka visas turėtas bylinėjimosi išlaidas net ir tada, kai ši antroji šalis pagal CPK 83 straipsnį yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2007; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-66-701/2019; 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-684/2020). Teismas, vertindamas atsakovės patirtų išlaidų teisinei pagalbai pagrįstumo klausimą, atsižvelgia į tai, kad jos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių užmokesčio dydžių, į tai, kad atsakovė siūlė ginčą spręsti taikiai, be to, įvertinant bylos sudėtingumą, darytina išvada, kad pagrindų nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių nėra (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos teisinei pagalbai – 1 279,58 Eur, priteistinos iš ieškovės.

Dėl Darbo ginčų komisijos sprendimo

33. Teismo sprendimui įsiteisėjus, darbo ginčų komisijos sprendimas netenka galios (DK 231 straipsnio 4, 7 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, 414 straipsniu, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais,

Teismas nusprendžia:

ieškovės A. J. Aldonos Jonaitienės ieškinį atmesti.

Patenkinti atsakovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinio reikalavimą.

Pripažinti A. J. Aldonos Jonaitienės atleidimą iš darbo ir 2001-07-03 darbo sutarties Nr. 353 nutraukimą teisėtu.

Priteisti iš ieškovės A. J. Aldonos Jonaitienės atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ 1 279,58 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 58 ct) bylinėjimosi išlaidų.

2020 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimas Nr. DGKS-5481, teismo sprendimui įsiteisėjus, netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijai.