Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2735-258/2019 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Prašymo ir atsiliepimo esmė

II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

3. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka.

4. Kasacinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant proceso atnaujinimo instituto paskirtį ir tikslus, nurodyta, kad teismo sprendimo teisinė galia lemia jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Jį galima taikyti tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014).

5. Proceso atnaujinimo institutas nėra nauja ar papildoma bylos nagrinėjimo stadija, bet ekstraordinarus būdas, leidžiantis atnaujinus procesą bylą išnagrinėti pakartotinai atitinkamos instancijos teisme ta apimtimi, kurią nustato proceso atnaujinimo pagrindas. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009; 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2011; kt.). Teismas, vykdydamas pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekdamas pagrindinių civilinio proceso tikslų – greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo paskirtį, turi tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų atnaujinti procesą buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-219/2016 18, 19 punktus ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

6. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad procesas byloje gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 8 d. išnagrinėjo konstitucinės justicijos bylą Nr. 3/2019, kurioje buvo prašoma ištirti, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams neprieštaravo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos 16 punktas. Konstitucinis Teismas 2020 m. liepos 8 d. nutarime Nr. KT117-N9/2020 pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 (TAR, 2018-07-30, Nr. 12584) patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos 16 punktas tiek, kiek pagal jį maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu apskaičiuojama ir mokama asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo prieš tai, kai joje buvo nutiesti elektros energijos perdavimo, skirstomieji tinklai ir (arba) buvo pastatyti kiti elektros energetikos objektai ir įrenginiai, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams; pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės ir kitų nekilnojamųjų daiktų servitutu, nustatymo metodikos (2020 m. sausio 22 d. redakcija; TAR, 2020-01-30, Nr. 2103) 16 punktas tiek, kiek pagal jį maksimali vienkartinė kompensacija už naudojimąsi įstatymu perdavimo sistemos ir skirstomųjų tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu apskaičiuojama ir mokama asmenims, kurie iki 2004 m. liepos 10 d. nuosavybės teises į žemę įgijo prieš tai, kai joje buvo nutiesti elektros energijos perdavimo, skirstomieji tinklai ir (arba) buvo pastatyti kiti elektros energetikos objektai ir įrenginiai, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams.

7. Taigi pareikėjo nuomone 2020 m. liepos 8 d. naujai paaiškėjo aplinkybės, kad teisės aktas, kurio pagrindu buvo priimti teismų procesiniai sprendimai civilinėje byloje Nr. e2-2735-258/2019 prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29 straipsniams.

8. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-2735-258/2019 ieškovas A. G. prašė iš atsakovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ priteisti 41 300 Eur kompensaciją už ieškovo žemės sklypui įstatymu nustatytą servitutą, 525 Eur nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 400 Eur kitų nuostolių, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui iš atsakovės priteisė 3 452,77 Eur kompensaciją, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2017 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 307 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.

10. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

11. Nagrinėjamu atveju Konstitucinio teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. KT117-N9/2020 buvo priimtas jau po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties įsiteisėjimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos 16 punkto prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai) egzistavo civilinės bylos Nr. e2-2735-258/2019 nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Atsižvelgiant į nurodytą, pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu nagrinėjamoje byloje nėra, todėl pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2735-258/2019 atmetamas (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

12. Taip pat teismas pažymi, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, susijusios 2018 m. liepos 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 725 patvirtintos Metodikos galiojimu iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams reguliuoti buvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. e2-2735-258/2019 ir teismai jau yra pateikę šių aplinkybių teisinį įvertinimą, todėl šios aplinkybės per se nepatenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių sąvoką.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 365 straipsniu, 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 370 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atmesti pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-2735-258/2019 pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus apygardos teismą.