- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2-150-881/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01713-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ dėl kompensacijos priteisimo ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas (pareiškėjas) A. G. civilinėje byloje Nr. e2-2735-258/2019 prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau ir AB) „Energijos skirstymo operatorius“ 41 300 Eur kompensaciją už ieškovo žemės sklypui įstatymu nustatytą servitutą, 525 Eur nuostolių, susijusių su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu, 400 Eur kitų nuostolių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 3 452,77 Eur kompensaciją, 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2017 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 307 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusią ieškinio dalį atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą.
2. Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad 2020 m. liepos 8 d., Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – ir Konstitucinis Teismas) paskelbus nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatorių naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 16 punkto atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija), paaiškėjo nauja esminė aplinkybė, t. y. jog teisės aktas, kurio pagrindu buvo priimti teismų procesiniai sprendimai byloje, prieštaravo Konstitucijos 23, 29 straipsniams. Jeigu šios aplinkybės būtų buvusios žinomos bylos nagrinėjimo metu, pareiškėjo vertinimu, būtų priimtas kitas sprendimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. KT117-N9/2020 buvo priimtas jau po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimo bei Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties įsiteisėjimo, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo įrodinėjama aplinkybė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 725 patvirtintos Maksimalaus dydžio vienkartinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi įstatymu ar sutartimi tinklų operatoriaus naudai nustatytu žemės servitutu, nustatymo metodikos 16 punkto prieštaravimas Lietuvos Respublikos Konstitucijai) egzistavo civilinės bylos Nr. e2-2735-258/2019 nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis negali būti laikomos tokios naujos aplinkybės, kurių nagrinėjant bylą nebuvo, o jos atsirado jau priėmus sprendimą. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas sprendė, kad pagrindo atnaujinti procesą remiantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu nagrinėjamoje byloje nėra, todėl pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-2735-258/2019 atmetė (CPK 370 straipsnio 3 dalis).
5. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės, susijusios 2018 m. liepos 25 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 725 patvirtintos Metodikos galiojimu iki jos priėmimo susiklosčiusiems teisiniams santykiams reguliuoti, buvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. e2-2735-258/2019 ir teismai jau yra pateikę šių aplinkybių teisinį įvertinimą, todėl šios aplinkybės per se (savaime) nepatenka į CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą naujai paaiškėjusių bylos aplinkybių sąvoką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas A. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Civilinės bylos nagrinėjimo metu egzistavo aplinkybė dėl teisės akto galimo prieštaravimo Konstitucijai, kadangi Konstituciniame Teisme jau buvo priimtas prašymas dėl minėto akto atitikimo Konstitucijai įvertinimo. Pats apeliantas bylą nagrinėjusiems teismams buvo nurodęs aplinkybę, kad Konstituciniame Teisme yra priimtas prašymas ištirti Metodikos atitikimą Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimų priėmimo metu konstitucinės justicijos byla dar nebuvo išnagrinėta, apeliantui negalėjo būti žinoma galutinė Konstitucinio Teismo išvada, kuri pareiškėjui tapo žinoma 2020 m. liepos 8 d., jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Ši aplinkybė turi esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu ji būtų buvusi žinoma nagrinėjant bylą, būtų priimtas visiškai kitas sprendimas, kadangi teismai netaikytų antikonstitucinėmis pripažintų Metodikos nuostatų.
6.2. Civilinę bylą nagrinėję teismai, remdamiesi CPK 163 straipsnio 7 punktu, 3 straipsnio 3 dalimi, privalėjo sustabdyti bylą, kol Konstitucinis Teismas išspręs konstitucinės justicijos bylą ir priims sprendimą. Teismams vykdant šias imperatyvias nuostatas, nebūtų pagrindo kelti kausimo dėl proceso atnaujinimo.
6.3. Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Spręsdamas šį klausimą, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
Atsiliepimas
7. Atsakovė AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Apelianto atskirojo skundo argumentai yra prieštaringi ir neįrodo skundžiamos nutarties nepagrįstumo. Apeliantas pats pripažįsta, kad tik po Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimo priėmimo paaiškėjo aplinkybė, kad neva teisės aktas, kurio pagrindu buvo priimti teismų procesiniai sprendimai, prieštaravo Konstitucijos 23, 29 straipsniams. Nors apeliantas argumentuoja, kad bylą nagrinėjusiems teismams buvo nurodęs aplinkybę, jog Konstituciniame Teisme yra priimtas prašymas ištirti Metodikos atitikimą Konstitucijai, ir kad teismai privalėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal CPK 163 straipsnio 7 punktą, nėra teisinio pagrindo šį klausimą dėl galimo procesinės teisės normos pažeidimo nagrinėti jau išnagrinėtoje byloje.
7.2. Apeliantas neteisingai supranta ir aiškina Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimą arba sąmoningai siekia suklaidinti teismą. Priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, apie kurį apeliantas sužinojo tik jo priėmimo dieną, net įvertinus apelianto nurodomą aplinkybę, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo žinoma aplinkybė, jog Konstituciniame Teisme yra priimtas prašymas dėl minėto akto atitikimo Konstitucijai įvertinimo, neturi ir negali turėti jokios esminės reikšmės jau išnagrinėtai bylai. Metodikos 16 punkto dalis dėl kompensacijos apskaičiavimo asmenims, kurie nuosavybės teises į žemę įgijo po to, kai joje buvo nutiesti elektros tinklai ir (arba) pastatyti kiti įrenginiai (tarp jų ir apeliantui), nėra panaikinta ir liko nepakitusi. Todėl priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju neegzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindai dėl proceso atnaujinimo. Jokių abejonių dėl priimtų ir įsiteisėjusių teismų sprendimų nėra ir negali būti, kadangi šie procesiniai sprendimai priimti pagal tuo metu galiojusias Metodikos nuostatas, kurios nėra panaikintos ar pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai ir kurios analogiškai būtų taikomos apelianto atžvilgiu šiuo metu, jei klausimas dėl kompensacijos priteisimo nebūtų išspręstas teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apelianto prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Absoliučių skundžiamų nutarčių negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskiruosiuose skunduose nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apelianto prašymas atnaujinti procesą buvo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu – kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę apeliantas nurodė teisės akto (Metodikos), kurio pagrindu byloje buvo priimti teismų procesiniai sprendimai, prieštaravimą Konstitucijos 23, 29 straipsniams, kuris paaiškėjo Konstituciniam Teismui 2020 m. liepos 8 d. paskelbus dėl to nutarimą.
12. Remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015).
13. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką, esminis naujos aplinkybės, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą, pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys ne tik teisiniai, bet ir faktiniai argumentai. Tuo tarpu apelianto nurodoma aplinkybė – byloje taikytas teisės aktas po bylos išnagrinėjimo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nėra susijusi su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Galimybė atnaujinti procesą Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą dėl teisės akto, kurio pagrindu byloje priimtas teismo sprendimas, prieštaravimo Konstitucijai atskirai numatyta CPK 366 straipsnio 1 dalies 10 punkte, tačiau šiuo proceso atnaujinimo pagrindu, pagal nustatytą teisinį reguliavimą, gali būti atnaujintas tik tos civilinės bylos, kurioje priimtas konkretaus subjekto – asmens, teikusio individualų konstitucinį skundą, – konstitucines teises ar laisves pažeidžiantis sprendimas.
14. Antra, kaip minėta, naujai paaiškėjusios aplinkybės turi turėti esminės reikšmės bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas. Iš paties apelianto cituojamo Konstitucinio Teismo 2020 m. liepos 8 d. nutarimo matyti, kad prieštaraujančia Konstitucijai nebuvo pripažinta visa Metodika ir net ne visas jos 16 punktas, tą patvirtina nutarime vartojama formuluotė „tiek, kiek“. Todėl pareiškėjui, siekiančiam proceso atnaujinimo, teko pareiga (įrodinėjimo našta) konkrečiais teisiniais argumentais pagrįsti, kad būtent nurodytos apimties Metodikos 16 punkto prieštaravimas Konstitucijai turėjo esminės reikšmės bylai, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tokių argumentų apeliantas nepateikė, apsiribodamas abstrakčiu nurodymu, kad teisės aktas, kurio pagrindu buvo priimti teismų procesiniai sprendimai, prieštaravo Konstitucijos 23, 29 straipsniams.
15. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
16. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apelianto prašymo dėl proceso atnaujinimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.