Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2018-09-26 · Civilinė byla Nr. 2YT-7764-329/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-09-26
Bylos Nr.
2YT-7764-329/2018
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03277-2018-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Šeškuvienė
Pareiškėjas
V. P.
Civilinė byla Nr. 2YT-7764-329/2018Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03277-2018-5
Procesinio spendimo kategorijos:(S)3.4.5.11.; 3.2.7.1.; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugsėjo 26 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Virginija Šeškuvienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui Artūrui Augliui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi su skundu dėl antstolio Artūro Auglio veiksmų ir prašo nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0023/16/00296 suėjus senaties terminui, taip pat prašo panaikinti 2018 m. rugpjūčio 13 d. priimtą patvarkymą Nr. S-18009759 vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/00296, leidžiant naudotis laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje esančiomis lėšomis, neviršijančiomis 1 MMA (b. l. 4).

Antstolis Artūras Auglys skundą išnagrinėjo atskirai kiekvienoje jo žinioje esančioje vykdomojoje byloje, 2018 m. rugsėjo 5 d. priėmė patvarkymą Nr. S-18010574 dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. skolininko skundo, kuriuo skundo netenkino, kartu su vykdomosiosmis bylomis persiuntė nagrinėti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams. Nurodė, jog atsižvelgiant į vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/00296 atliktus procesinius veiksmus, siekiant išieškoti skolą, nėra pagrindo teigti, jog antstolis veikė aplaidžiai. Antstolio manymu, skolos išieškojimas užsitęsė būtent dėl skolininko vengimo vykdyti jam paskirtą piniginę baudą, apie kurią skolininkui buvo žinoma. Pats skolininkas nepagrįstai užtęsė baudos išieškojimo procedūrą, su antstoliu nebendradarbiavo, todėl jo siekis pasinaudoti vykdymo senaties institutu pateikiant skundą yra nepagrįstas ir vertintinas kaip tęstinis vengimas sumokėti skolas. Anstolis taip pat nurodo, jog 2018 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas Nr. S-18009759 priimtas, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei naujai suformuota Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, dėl ko nenaikintinas. Priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, nurodant iš skolininko išskaitčiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies ar kitų jam prilygintų išmokų bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (toliau - 1 MMA), ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA, taip pat atitinka galiojančius teisės aktus bei kasacinio teismo praktiką, todėl nėra pagrindo jo naikinti (b. l. 1-3).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finasų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimą į pareikštą skundą pateikė, su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 12-14).

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėjama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 straipsnio 5 dalis).

Pareiškėjas bei suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl administracinės nuobaudos – baudos vykdymo senaties termino ir dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Dėl vykdymo senaties termino

CPK 629 straipsnyje reglamentuojami vykdomosios bylos nutraukimo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakęs 2010 m. balandžio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010, kurioje nurodė, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, 2017 m. rugsėjo 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2023-230/2017).

Būtina išsiaiškinti, ar vykdymo laikotarpiu nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi, t. y. ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, ar jis ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos sumokėjimo. Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abejoms aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007, 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Taigi, atsižvelgiant į paminėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, būtina nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų; ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai dėl antstolio aplaidumo ar kitų priežasčių nebuvo atlikta veiksmų dėl nuobaudos įvykdymo; įvertinti skolininko veiksmus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolio Artūro Auglio žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0023/16/00296, užvesta pagal 2016 m. kovo 21 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nutarimą Nr. A2.11.1926-564/2015 dėl administracinės nuobaudos - baudos išieškojimo iš pareiškėjo V. P. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai. Vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti pateiktas 2016 m. kovo 22 d., kas reiškia, jog nutarimas skirti baudą perduotas vykdyti nepažeidžiant ATPK 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (vykdomoji byla Nr. 0023/16/00296, b. l. 4).

Kaip minėta aukščiau, sprendžiant ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą vykdymo senaties terminas, būtina nustatyti sąlygą ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo.

Nagrinėjamu atveju, vertinant dviejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymo išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0023/16/00296, esantys duomenys patvirtina, jog vykdymo veiksmus antstolis atliko nuolat, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 22 d. iki skundo padavimo periodiškai tikrinta skolininko turtinė padėtis, pateiktos užklausos įvairiems Lietuvos Respublikos registrams, tikrinta, ar skolininkas turi darbo santykių, teiktos užklausos kredito įstaigoms, priimti patvarkymai areštuoti lėšas ir kt., taip pat patvarkymai dėl skolos išieškojimo bei patvarkymai vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje. Teismas sutinka su antstolio pasirinkta pozicija atlikti veiksmus tik vienoje vykdomojoje byloje. Vadovaujantis ekonomiškumo principu, siekiant užtikrinti skolininko interesus, antstolis pagrįstai tapačius vykdymo veiksmus, t. y. nuolatinius užklausimus, atliko ne kiekvienoje iš vykdomųjų bylų, o vienoje iš jų. Pastebėtina, kad už priverstinį skolų išieškojimą kiekvienoje vykdomojoje byloje apskaičiuojamos vykdymo išlaidos pagal Sprendimų vykdymo instrukciją. Taigi, antstolio sprendimas duomenis apie skolininką rinkti tik vienoje vykdomojoje byloje nepažeidžia skolininko interesų. Pažymėtina tai, kad antstoliui vykdant kelias vykdomąsias bylas to paties asmens atžvilgiu, nėra pagrindo kiekvienoje vykdomojoje byloje užklausinėti tų pačių institucijų apie skolininko turimą turtą, darbo vietą ir kt., tokiu būdu bereikalingai didinant iš skolininko išieškotinas vykdymo išlaidas, kurios vėliau taip pat turi būti išieškomos iš skolininko.

Taigi, darytina išvada, kad antstolis Artūras Auglys savalaikiai bei periodiškai atliko vykdymo veiksmus siekiant įvykdyti vykdomuosius dokumentus per kuo įmanomai trumpesnį laiką. Išieškojimo laikotarpiu skolininkas niekur nedirbo, registruotino turto neturėjo, taip pat nėra duomenų apie tai, kad jis dėl sveikatos būklės būtų nedarbingas.

Pareiškėjas nuo baudos paskyrimo žinojo apie pareigą šią baudą sumokėti ir tai galėjo padaryti pats gera valia, dėl ko nebūtų reikėję pateikti vykdomąjį dokumentą antstoliui vykdyti, o skolininkas išvengtų vykdymo išlaidų sumokėjimo. Savalaikis skolininko pareigų nevykdymas būtent ir rodo jo vengimą įvykdyti paskirtą administracinę nuobaudą. Pareiškėjas, kaip skolininkas, savo pareigų, tokių kaip domėjimasis vykdymo proceso eiga, siekis išsiaiškinti skolos padengimo galimybes tinkamai neatliko. Pažymėtina, kad visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Nagrinėjamu atveju spręstina, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties pareiškėjo (skolininko) vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog sumokėti skolą jis neturėjo galimybės, nesudaro teisinio pagrindo spęsti dėl pareiškėjo atleidimo nuo jam paskirtos baudos sumokėjimo, nes įsiteisėję teismo sprendimai, nutartys, įsakymai ar nutarimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis), o skolininkas privalo ieškoti būdų siekiant pagerinti savo finansinę būklę ir sumokėti jam paskirtą baudą.

Teismas daro išvadą, kad antstolis išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai išsprendė klausimą dėl išieškojimo senaties termino netaikymo ir pagrįstai atsisakė pareiškėjo prašymą tenkinti bei atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą dėl paskirtos administracinės nuobaudos - baudos vykdymo, į tai, jog vykdomasis dokumentas antstoliui vykdyti pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino, nesant pagrindo konstatuoti antstolio atliekamų veiksmų neteisėtumą, pareiškėjo skundas nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0023/16/00296, suėjus senaties vykdymo terminui laikytinas nepagrįstu ir netenkinamas (CPK 510, 513 straipsniai).

Dėl išieškojimo vykdymo iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Pareiškėjas ginčija patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir remdamasis CPK 668 straipsnio 1 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – SVI) 93.6 punkto nuostatomis, nesutinka su skolos išieškojimu, nukreipiant jį į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Jo manymu, vykdymas nepagrįstai nukreiptas į jo turimas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurių suma yra mažesnei kaip 1 MMA.

Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, gaunamas pajamas (CPK 688-689 straipsniai). Nustatęs, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę, antstolis priima patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, ir siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą (Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.81, 4 punktai). CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Analogiškas draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte, uždraudžiantis išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo ir įstatyme nustatytų apribojimų išieškoti iš fizinių asmenų turto aiškinimo ir taikymo, konstatuota, kad teisės aktuose nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Taigi, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto.

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos patenka į kategoriją lėšų, iš kurių yra negalimas išieškojimas pagal CPK 739 straipsnį. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo gautos lėšos yra priskiriamos darbo užmokesčiui ar jam prilygintoms išmokoms, vadinasi tai lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje yra pareiškėjo asmeninė nuosavybė arba pervestos trečiųjų asmenų piniginės lėšos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę: skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas.

Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo (skolininko) poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas apskritai negalimas. Pagal CPK 739 straipsnį, negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip: 1) kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kaip kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; 2) sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; 3) valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; 4) išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; 5) laidojimo pašalpa; 6) išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai; 7) išeitinės išmokos. Taigi, CPK nenumato, kad išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtos lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į tokias lėšas. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad sąskaitoje, kurią tvarko pataisos įstaiga, esančios pareiškėjo piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Darytina išvada, jog antstolio priimti patvarkymai dėl skolos išieškojimo, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas, kiekvieną mėnesį išskaičiuojant 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumų. Teismas negali sutikti su pareiškėjo nurodytu argumentu, jog iš jo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms. Pažymėtina tai, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalies nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2123-390/2016, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2S-2258-392/2016).

Teismo vertinimu, remiantis aukščiau minėtomis įstatymo nuostatomis, antstolis turi teisę areštuoti bei nukreipti išieškojimą į pareiškėjo (skolininko), atliekančio bausmę pataisos namuose, į asmeninę sąskaitą įplaukiančias pinigines lėšas, nors jos ir neviršija 1 MMA. Draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 MMA, nepatenka į CPK 739 straipsnio ir 668 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus. Be to, lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise, o įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į tokias lėšas, todėl pareiškėjo skundas yra nepragrįstas ir netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsniu, 513 straipsniui, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

V. P skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui Artūrui Augliui vykdomąją bylą Nr. 0023/16/00296.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Virginija Šeškuvienė