Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės A. M. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo P. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje antstolė A. M., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolės A. M. kontoroje vykdomas išieškojimas iš skolininko P. A. pagal 2012 m. balandžio 16 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo išduotą nutarimą Nr. A2.11.-206-182/2012 dėl 300 Lt, vykdomoji byla Nr. 0151/12/00698; pagal 2012 m. vasario 27 d. Druskininkų miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. A2.1 l.-l 10-314/2012 dėl 250 Lt, vykdomoji byla Nr. 0151/12/00895.

Antstolė 2016 m. vasario 17 d. priėmė patvarkymus Nr. SD-I-3655 ir SD-I-3652 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriais Kybartų pataisos namų vadovybei nurodyta iš P. A. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 20 proc. nuo sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo, ir po 70 proc. nuo sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų atlyginimą.

2016 m. birželio 29 d. patvarkymu antstolė A. M. pareiškėjo skundo netenkino, skundą perdavė nagrinėti Varėnos rajono apylinkės teismui.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo argumentai

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 bei bylą nagrinėjo per CPK 668 straipsnio kontekstą, neatkreipęs dėmesio, kad skiriasi nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. 2S-988-254/2016 faktinės aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. 2S-988-254/2016 antstolis nukreipė išieškojimą į skolininko sąskaitą, esančią laisvės atėmimo įstaigos vietoje, nurašydamas visas šioje sąskaitoje buvusias lėšas. Antstolės 2016 m. vasario 17 d. patvarkymuose Nr. SD-I-3655 ir SD-I-3652 „Dėl skolos išieškojimo“ nurodyta iš P. A. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų atlyginimą, ir po 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo. Patvarkymuose pažymėta, kad jie siunčiami vadovaujantis CPK 733–743 straipsniais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 pažymėta, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius). Nutartimi teisėjų kolegija pažymėjo, jog CPK 668 straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI (CPK 733–743 straipsniai) skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-154-313/2016 teisėjų kolegija nustatė, kad antstolio patvarkymas, kuriuo išieškojimas nukreipiamas į laisvės atėmimo vietoje bausmę atliekančio asmens darbo užmokestį ar jam prilygintas pajamas, išskaičiuojant iš šių pajamų po 20 proc. nuo dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, ir po 70 proc. nuo dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą, yra teisėtas, o kadangi iš skolininko neišskaitoma 100 procentų jo pajamų, likusią dalį jis turi teisę naudoti savo reikmėms, inter alia, nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti. Antstolės A. M. 2016 m. vasario 17 d. priimti bei vykdymui pateikti patvarkymai Nr. SD-I-3655 ir SD-I-3652 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį, yra teisėti, o Varėnos rajono apylinkės teismas šių patvarkymų dalis, kuriomis reikalaujama iš skolininko darbo užmokesčio išieškoti po 20 proc. nuo dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, panaikino be pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl išieškojimo į pareiškėjo turimas pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, teisėtumo

Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo - patvarkymų vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriais (patvarkymais) nurodyta iš skolininko P. A. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 20 proc. nuo sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo, ir po 70 proc. nuo sumos, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų atlyginimą. Varėnos rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl antstolės 2016 m. vasario 17 d. patvarkymų Nr. SD-I-3655 ir SD-I-3652, 2016 m. liepos 5 d. nutartimi pareiškėjo P. A. skundą tenkino iš dalies, panaikino 2016 m. vasario 17 d. vykdomosiose bylose Nr. 0151/12/00698 ir Nr. 0151/12/00895 patvarkymus Nr. SD-I-3655 ir SD-I-3652 „Dėl skolos išieškojimo“, tose dalyse, kur Kybartų pataisos namų vadovybei nurodyta iš P. A. gaunamų pajamų išskaityti po 20 proc. nuo sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, kuria vadovavosi ir pirmosios instancijos teismas, išaiškino, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų.Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 straipsnio 1 dalį, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Įgyvendinant šią nuostatą, toks pats draudimas įtvirtintas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punkte. CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 str. 1 d. 2 p.); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 str. 1 d. 3 p.); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 1 d. 1 p.). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima. Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, paneigia pareiškėjo poziciją, kad iš tokio dydžio lėšų išieškojimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Nustatyta, kad antstolės 2016 m. vasario 17 d. patvarkymuose Nr. SD-I-3655 ir SD-I-3652 „Dėl skolos išieškojimo“ nurodyta iš P. A. darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti po 70 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą vieną minimalų atlyginimą, ir po 20 proc. nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo. Šiuose patvarkymuose pažymėta, kad jie siunčiami vadovaujantis CPK 733–743 straipsniais.Taigi antstolės priimti patvarkymai Nr. SD-I-3655 ir SD-I-3652 „Dėl skolos išieškojimo“, kuriais išieškojimas nukreiptas į pareiškėjo darbo užmokestį ir kitas jam prilygintas išmokų sumas vadovaujantis CPK 736 straipsniu, yra teisėti, atitinkantys Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai antstolės veiksmus, nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), pripažino neteisėtais ir panaikino antstolės 2016 m. vasario 17 d. vykdomosiose bylose Nr. 0151/12/00698 ir Nr. 0151/12/00895 patvarkymus Nr. SD-I-3655 ir SD-I-3652 „Dėl skolos išieškojimo“, tose dalyse, kur Kybartų pataisos namų vadovybei nurodyta iš P. A. gaunamų pajamų išskaityti po 20 proc. nuo sumos, neviršijančios Vyriausybės nustatyto vieno minimalaus mėnesinio atlyginimo.Pirmosios instancijos teismui netinkamai pritaikius procesines teisės normas, reglamentuojančias išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir jam prilygintų pajamų dydį (CPK 736 straipsnis, CPK 329 straipsnio 1 dalis), atskirasis skundas tenkintinas, Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis naikintina, pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Varėnos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - pareiškėjo P. A. skundą dėl antstolės veiksmų atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.