- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- AN2-479-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03519-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Kazlauskienė
- Pažeidėjas
- S. G.
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patrauktos S. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-29 nutarimo, kuriuo S. G. pripažinta kalta padarius:
administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta 60 Eur dydžio bauda;
administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir jai paskirta 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, S. G. pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir 423 straipsnio 3 dalį paskirtos administracinės nuobaudos subendrintos ir jai paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. G. 2019-07-31, apie 23 val. 45 min., Gedimino pr., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Jetta, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 0,52 promilių girtumo laipsnis, prieš persirikiuodama neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi, gretima eismo juosta važiuojančiam automobiliui BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė. Minėto įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. S. G. tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14, 101 punktų reikalavimus ir padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-08-29 nutarimu S. G. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje padarymą, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, jai paskyrė administracinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patraukta S. G. prašo
-Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-29 nutarimą pakeisti - už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir paskirtą administracinę nuobaudą - baudą sumažinti bei administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą paskirti trumpesniam terminui nei paskyrė Vilniaus miesto apylinkės teismas ar imperatyviai ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatytas minimalus terminas;
-paskirtą baudą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui;
-prijungti su apeliaciniu skundu pateikiamus įrodymus.
3.1. Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. G. manymu, apylinkės teismo nutarimas priimtas nevertinant konkrečios situacijos individualiai, kai tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principai gali būti užtikrinti tik individualizuojant bausmes. Kiekvienas neteisėtą veiką padaręs asmuo turi teisę į teisingą nubaudimą, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama nuobauda atitiktų įstatymo reikalavimus, bet būtina atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas nuobaudai individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
3.2. Pažymi, jog teismo posėdis buvo paskirtas 2019-08-29, 8 val. 30 min. Ji į Vilniaus miesto apylinkės teismą, adresu Laisvės pr. 79A, Vilnius, atvyko 8 val. 15 min., nuėjo prie pirmame aukšte esančių langelių, rankoje turėdama administracinio nusižengimo protokolą. S. G. teismo darbuotojos paklausė, į kurią salę eiti, nes administracinio nusižengimo protokole salė nebuvo nurodyta. Darbuotoja pradėjo ieškoti, tačiau strigo kompiuterinė sistema, todėl ji negalėjo pamatyti reikalingos informacijos. Tada darbuotoja ėjo prie kito kompiuterio, paskui prie dar kito. Galiausiai, S. G. sužinojo, kur turi eiti, nuėjo prie salės. Ant durų buvo lapelis, kuriame buvo nurodyta, kurią valandą ir kokia byla nagrinėjama. Buvo parašyta, kad administracinio nusižengimo byla bus nagrinėjama 2019-08-29, 8val. 30 min. Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. G. teigimu, ji prie salės durų buvo lygiai 8 val. 30 min., tačiau jos buvo užrakintos. Pro šalį ėjo darbuotoja, kurios paklausus, ką daryti, jeigu jau yra laikas posėdžiui, tačiau nieko nėra, ji patarė sėdėti ir laukti. Apie 9 val. prie S. G. priėjo darbuotoja, pasiteiravo, ko pastaroji laukia. S. G. buvo pasakyta, kad ji į posėdį pavėlavo, jis jau baigtas, byla išnagrinėta, priimtas sprendimas, buvo duota pasirašyti. Pažymi, kad skundžiamame nutarime nenurodyta, kad apylinkės teismas būtų ėmęsis veiksmų, patikrinti, ar ji yra informuota apie bylos nagrinėjimo datą ir laiką ir ar jai tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimą. Susiklosčius tokiai situacijai, ji neturėjo progos teismo posėdžio metu pasisakyti ir pateikti dokumentus.
3.3. Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų jos atžvilgiu taikymo nurodo, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014). Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. G. teigimu, konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusižengimas formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusižengimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusižengimo pavojingumo. Nusižengimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Priimant sprendimus ir skiriant nuobaudas teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi. S. G. pripažįsta, jog pasielgė neteisingai, savo veiksmų nepateisina ir dėl jų labai gailisi. Ji, suvokdama padarinius, kurie galėjo atsirasti dėl netinkamo elgesio, pasižada daugiau nepadaryti ne tik analogiško, bet ir kito šiurkštaus ar smulkaus KET pažeidimo. Prašo apeliacinės instancijos teismo patikėti, kad jos gailėjimasis dėl pažeidimo nėra tik tušti žodžiai ar tik formalus gailėjimasis. Jos atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Šalies argumentai
3.4. S. G. prašo įvertinti ir kitas ją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Ji neteista, nėra įtraukta į įskaitą dėl priklausomybės ligų, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra jokių duomenų apie tai, kad ji teisės pažeidimus darytų alkoholio įtakoje. Be to, ji dirba, yra teigiamai charakterizuojama tiek esamo, tiek buvusio darbdavio. S. G. sportuoja, yra kraujo donorė. Už šiurkščius, grubius nusižengimus ar už analogiško pobūdžio pažeidimus ji nėra bausta. Paskutinis KET pažeidimas buvo padarytas prieš metus. Visa tai, S. G. nuomone, sudaro pagrindą teismui manyti, jog nusižengimas, už kurį ji nubausta šioje byloje, yra atsitiktinio pobūdžio. Esant šioms aplinkybėms, administracinėn atsakomybėn patraukta S. G. tikisi, kad teismas apie ją susidarys kaip atsakingos ir gebančios pasimokyti iš savo klaidų moters įspūdį ir patikės, kad daugiau toks smerktinas poelgis jos gyvenime nebepasikartos. Skunde S. G. taip pat prašo tinkamai įvertinti būtinumą turėti teisę vairuoti ir realizuoti konstitucinį proporcingumo principą, kuris reikalauja asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje.
3.5. Nurodo, kad jos senelis J. A. yra patyręs insultą, sunkiai kalba ir sunkiai juda. Jis netekęs 55 proc. darbingumo, todėl S. G. veža senelį į gydymo įstaigas, jį lydi ir bendrauja su jį gydančia gydytoja. Taip pat kasdien po darbo senelį lanko ir tvarko jo buitį. S. G. teigimu, tik būdama mobili ji gali operatyviai ir pilnavertiškai rūpintis seneliu. Pažymi, jog ji niekada ankščiau nebuvo praradusi teisės vairuoti transporto priemones, todėl nebuvo susimąsčiusi, kokia ši teisė jai yra svarbi. Dabar ji yra tvirtai pasiryžusi kelyje elgtis atsakingai ir nedaryti naujų KET pažeidimų.
3.6. Pažymi, jog jos tėvas yra miręs prieš 19 metų, mama yra išvykus į užsienį. Todėl, trūkstant pinigų pragyvenimui, ji naudojosi greitųjų kreditų paslaugomis, dėl ko jos skolos perduotos antstoliams išieškojimui. Skoliniai įsipareigojimai siekia iki 7 000 Eur. Kas mėnesį ji stengiasi mokėti po 300 Eur. Nurodo, kad jos atlyginimas yra valandinis, o mėnesinės pajamos tėra 500 Eur. Šiuo metu ji neturi santaupų, kilnojamo, nekilnojamo turto. Automobilis, su kuriuo buvo padarytas nusižengimas, jai nepriklauso.
3.7. Be to, nukentėjusioji šioje administracinio nusižengimo byloje S. G. neturi jokių pretenzijų ir tarpininkauja, kad ji nebūtų griežtai baudžiama.
3.8. Pažymi, kad apylinkės teismas šioje byloje visiškai nesvarstė klausimo dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų jos atžvilgiu taikymo. S. G. sutinka su tuo, kad įstatymas draudžia vairuoti asmeniui, apsvaigus nuo alkoholio, kai neblaivumas viršija 0,4 promilės, ir už tai numato administracinę atsakomybę, tačiau nurodo, jog įstatymas nenumato, kad dėl tam tikrų nusižengimų švelnesnės nei įstatymas numato nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skirti negalima. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtyje apibrėžta neblaivumo amplitudė (nuo 0,4 iki 1,4 prom.) yra pakankamai plati ir minimalus 3 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimas teisinėje praktikoje už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą dažnai skiriamas ir už ženkliai didesnį neblaivumo lygį, nei nustatytas šioje byloje. Todėl S. G. prašo atsižvelgti į nustatytą neblaivumo lygį (0,52 promilės etilo alkoholio, su 0,017 paklaida - 0,503 promilės). Nors apylinkės teismas konstatavo, kad padarytas vienas sunkiausių nusižengimų, tačiau visiškai neanalizavo konkrečios situacijos. Nurodo, kad eismo įvykio metu automobilių apgadinimai nebuvo labai ženklūs, niekas nenukentėjo. Ji automobilį vairavo trečiadienio naktį, kuomet eismas nebuvo intensyvus.
3.9. Atkreipia dėmesį į tai, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje padarytą nusižengimą jai buvo atimta teisė vairuoti netgi 3 metų laikotarpiui. Mano, kad toks jai paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas prilygsta specialiosios teisės atėmimui, kuris skiriamas padarius nusikaltimą. S. G. sutinka su išvada, kad jos padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis ir, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Kiekvienos veikos ir teisės pažeidimą padariusio asmens pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Formalus ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalių sankcijos laikymasis prasilenkia su konstitucine teisingumo samprata, t. y. kad skiriamos poveikio priemonės neturi varžyti asmens labiau, nei to reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti - tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėją ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (reikalaujama laikytis proporcingumo principo). Per griežtas nubaudimas iškreiptų ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytus tikslus (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-52-175/2018).
3.10. Nurodo, jog teismų praktikoje net esant didesniam neblaivumo laipsniui ir sukeliant eismo įvykį yra taikomas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos (Nr. AN2-89-462/2019 - nepasirinko saugaus greičio, dėl to nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, iš eismo įvykio vietos pasišalino, padaryta žala viršija 15 NBD, vartojo alkoholį iki tol, kol nebuvo iki galo ištirtos eismo įvykio aplinkybės; byloje Nr. ATP-496-468/2015 pažeidėjai nustatytas 2,65 prom. neblaivumas; byloje Nr. AN2-164-634/2019 - vairuodamas, atsitrenkė į kelio ženklą, pasišalino iš įvykio vietos ir iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį, byloje Nr. ATP-595-256/2016 pažeidėjai nustatytas 1,77 prom. neblaivumas, kuri vairuodama sukėlė eismo įvykį; Nr. AN2-188-211/2018 pažeidėjas išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kur susidūrė su tiesiai važiuojančiu automobiliu, pasišalino iš eismo įvykio vietos ir vartojo alkoholinius gėrimus iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo; Nr. AN2-457-810/2018 - įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu, vartojo alkoholinius gėrimus po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, nustatytas 2,36 prom. neblaivumas; byla Nr. ATP-60-348/2015, Nr. ATP-545-319/2014, Nr. ATP-330-211/2014).
3.11. Atkreipia dėmesį į Kauno apygardos teismo nutartį Nr. AN2-52-175/2018, kurios faktinės aplinkybės panašios į nagrinėjamąją. Paminėtoje byloje vairuotoja, būdama neblaivi, jai nustatytas lengvas - 0,52 promilės - girtumas, nepaliko tarpo iš šono ir pravažiuodama kliudė kitą automobilį. S. G. nuomone, visiškai suprantama būtų tokia griežta papildoma nuobauda, jei ji jau būtų praeityje padariusi analogišką pažeidimą, tačiau šiuo atveju tai vienkartinis pažeidimas. Mano, kad apylinkės teismas, skyręs tokią milžinišką baudą, kuri yra kone 3 mėnesiniai jos atlyginimai ir administracinę poveikio priemonę, kuri atitinka kriminalinės bausmės požymius, siekė ją ne nubausti ir pamokyti, o tiesiog sužlugdyti. Nurodo, kad net neatėmus teisės vairuoti, neigiamų pažeidimo pasekmių jai išvengti nepavyks. Pirmiausiai, ji jaučia didžiulę gėdą, turės atlyginti padarytą žalą. Be to, jau nuo pažeidimo padarymo (2019-07-31) iki tol, kol bus išnagrinėtas jos apeliacinis skundas (maždaug 3 mėn.), ji negalės vairuoti transporto priemonės. Taigi ji šiuo metu ir taip patiria didelius suvaržymus, susijusius su įsipareigojimų vykdymu.
3.12. Pažymi, kad, nors ji yra baudžiama pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, tačiau 2020-01-01 įsigaliosiančiose ANK 423 straipsnio 3 ir 4 dalies pataisose, numatyta, kad už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. S. G. teigimu, įstatymo pataisos (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimas ir antialkoholinių variklio užraktų įsirengimas) buvo priimtos pagrindus šios priemonės veiksmingumą, remiantis kitų šalių patirtimi ir kitais rodikliais. Dėl šių įstatymų leidėjo patvirtintų ir netrukus įsigaliosiančių pataisų akivaizdu, kad ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino ilgumas lemia administracinės nuobaudos tikslų pasiekimą.
3.13. Nurodo, kad teisingumo ir protingumo principai yra vienas iš valstybės teisminės valdžios institucijų instrumentų, sprendžiant privatinės ir viešosios teisės normomis reglamentuojamose socialinių santykių srityse kylančius ginčus. Teisingumas ir protingumas yra ir administracinio nubaudimo funkciją vykdančių subjektų veiklos standartai, orientuojantys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodytą teismo (ir kitų administracines sankcijas taikančių teisės subjektų) teisingo sprendimo priėmimą (LAT 2019-04-30 nutartis Nr. 2AT-29-693/2019). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti (galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai).
3.14. Administracinėn atsakomybėn patrauktos S. G. manymu, jai paskirta nuobauda neatitinka proporcingumo reikalavimo tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti. Nagrinėjamu atveju, nėra teisingos pusiausvyros, nors nuobaudos tikslai ir bus pasiekti, tačiau vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, jos asmenybę, tokia administracinio poveikio priemonė yra akivaizdžiai per griežta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog S. G. savo kaltės dėl administracinio nusižengimų, numatytų ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo ir jos veiksmų kvalifikacijos neginčija, prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, ir už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti mažesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, galutinę nustatytą baudą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui, taip pas sumažinti paskirtos teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Todėl būtent šiuo klausimu dėl administracinės nuobaudos skyrimo S. G. apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.
6. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 200 Eur iki 1 500 Eur. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 5 metų (ANK 423 straipsnio 4 dalis).
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Už šio straipsnio 3, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių (ANK 417 straipsnio 9 dalis).
8. Kaip pagrįstai skunde pažymi administracinėn atsakomybėn patraukta S. G., tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnis, kurio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
9. Apylinkės teismas, paskirdamas nuobaudas už atskirus nusižengimus S. G. bei nustatydamas galutinę nuobaudą, jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nusižengimo gailėjosi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nors S. G. skunde akcentuoja ją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, pilietišką gyvenimo būdą, išreiškia tvirtą apsisprendimą daugiau nedaryti jokių administracinių nusižengimų, tačiau, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad jai paskirta nuobauda prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.
10. Iš 2019-08-05 administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad per šį laikotarpį S. G. už įvairius KET pažeidimus (leistino greičio viršijimas, taisyklių, susijusių su automobilio statymu, pažeidimai) ne kartą buvo bausta administracine tvarka (b. l. 2-6). Įvertinus S. G. pakankamai nedidelį automobilių vairavimo stažą bei praeityje jos atžvilgiu taikytų nuobaudų skaičių bei nusižengimų pobūdį, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog daromi nusižengimai sunkėja. Nagrinėjamu atveju, S. G. administracinėn atsakomybėn patraukta už vieno iš šiurkščiausių administracinių nusižengimų padarymą, galintį sukelti neatitaisomus padarinius ne tik paties vairuotojo, bet ir kitų asmenų turtui bei sveikatai. Taigi akivaizdu, kad praeityje S. G. skiriamos nuobaudos jai pakankamos įtakos neturėjo ir nelėmė pastarosios apsisprendimo būti atidesne ir pareigingesne vairuotoja. Todėl skundą nagrinėjantis teismas S. G. poziciją, kad šiuo metu ji yra tvirtai apsisprendusi nedaryti jokių administracinių nusižengimų, ypač susijusių su KET pažeidimais vartojant alkoholį, vertina labiau kaip deklaratyvią, nes jos nepagrindžia objektyvūs duomenys. Be to, S. G. ankstesni baustumai sustiprina abejones ir dėl padaryto nusižengimo atsitiktinio pobūdžio. Nors ji iš tiesų praeityje nebuvo bausta už nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu, tačiau akivaizdu, jog vairavimas, esant neblaiviam, negali būti toleruojamas ar pateisinamas jokiomis aplinkybėmis. Jau pats sėdimas už vairo prieš tai pavartojus alkoholio, nepriklausomai nuo alkoholinio gėrimo kiekio ir rūšies ar pasitikėjimo savo organizmu toleruojant suvartotą alkoholį, suvokiant, kad toks elgesys neabejotinai gali sukelti itin nemalonius padarinius, tokius kaip nuobauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, tačiau šią aplinkybę sąmoningai ignoruojant, rodo asmens apsisprendimą prisiimti ir dėl savo elgesio galinčias kilti visas nepageidaujamas pasekmes. Nagrinėjamu atveju, S. G., sėsdama už automobilio vairo būdama neblaivi, rizikavo ne tik savo bei kitų eismo dalyvių turto saugumu bei sveikata, bet ir savo šeimos narių gerove. Kaip matyti iš bylos medžiagos, S. G. rūpinasi savo senelio sveikata, padeda jam buityje, dėl ko jai yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, tačiau net ir žinojimas, kad neturėjimas teisės vairuoti gerokai apsunkintų ne tik jos, bet ir pagalbos reikalingo šeimos nario buitį, jos nuo transporto priemones vairavimo, esant neblaiviai, nesulaikė. Administracinėn atsakomybėn patraukta S. G. elgėsi lengvabūdiškai ir sąmoningai ignoravo bet kokias dėl tokio elgesio galinčias kilti pasekmes.
11. Teismas nesutinka su skunde pateikiamu padaryto nusižengimo vertinimu, o būtent, kad jo padarymo aplinkybės nesiekia tokio pavojingumo, jog S. G. būtų tikslinga paskirti įstatymo sankcijos ribose numatytą nuobaudą – baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu įstatyme numatytam minimaliam terminui. Nors S. G. automobilį būdama neblaivi vairavo trečiadienio naktį, kai, jos teigimu, eismas nebuvo didelis, tačiau byloje nustatyta, kad eismo įvykis buvo sukeltas vasaros naktį, pačiame Vilniaus miesto centre, kur eismas yra pakankamai aktyvus net ir darbo savaitės dieną. Sutiktina su S. G. skundo argumentu, kad jai nustatytas neblaivumo laipsnis (0.52 prom. su 0.017 prom. paklaida) yra artimas minimaliam, kurį nustačius kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, tačiau, iš bylos medžiagos matyti, kad nustatytas neblaivumas įtakojo pastarosios reakcijos ir orientacijos sumažėjimą, lėmusį eismo įvykio kilimą, kurio metu tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti itin skaudžių pasekmių. Su skundu pateiktame nukentėjusiosios V. K. tarpininkavimo rašte nurodyta, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami ne dėl S. G. neblaivumo, bet vien dėl to, kad ji neturėjo dokumentų, reikalingų eismo įvykio deklaracijai užpildyti (b. l. 35). Tačiau iš 2019-08-01 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad į eismo įvykio vietą atvykusiems pareigūnams jokių abejonių dėl to, kad ji galimai yra neblaivi, nekilo. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad iš S. G. burnos sklido specifinis alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (b. l. 7). Todėl nėra pagrindo sutikti su argumentu, kad eismo įvykį įtakojo ne S. G. neblaivumas, lėmęs pastarosios reakcijos ir atidumo sumažėjimą, o „aklojoje zonoje“ atsidūręs nukentėjusiosios automobilis.
12. S. G. skunde akcentuoja 2019-03-26 įstatymu Nr. XIII-2027 pasikeičiančias ANK 423 straipsnio nuostatas, įsigaliojančias nuo 2020-01-01, numatančias, kad asmenims, kuriems nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, tai, kad įstatymų leidėjas numato alternatyvias veiksmingas priemones, tokias kaip antialkoholinius variklio užraktus, įtakojančias efektyvesnį skiriamos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslų įgyvendinimą, savaime nereiškia švelnėjančios politikos ir įstatymų leidėjo pozicijos neblaivių vairuotojų atžvilgiu. Šiuo metu stebint vis dar didelį neblaivių vairuotojų kelyje skaičių, keliantį pavojų ne tik jų pačių, bet ir kitų eismo dalyvių turtui bei gyvybei ir sveikatai, visais atvejais svarbu pažeidėjui paskirti padarytam pažeidimui proporcingą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, ne tik nubaudžiančias administracinį nusižengimą padariusį asmenį, bet ir darančias poveikį, atgrasančias pažeidėją nuo naujų administracinių nusižengimų darymo bei atimančias galimybę asmenims daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
13. Skunde S. G. remiasi apygardos teismų nutartimis, kuriomis administracinėn atsakomybėn patrauktų asmenų atžvilgiu buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog už ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą yra privaloma. Tuo tarpu išimtinė galimybė iš viso neskirti administracinio poveikio priemonės įvertinus nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, ANK 34 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, tačiau įtvirtinta kaip alternatyvi galimybė renkantis tarp švelnesnės poveikio priemonės skyrimo ir išvis neskyrimo, pasirinkimą paliekant teismo diskrecijai kiekvienu konkrečiu atveju įvertinus bylos aplinkybes. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, įvertinęs padarytų nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, S. G. nustatytą neblaivumo laipsnį, tai, kad eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai, yra jos atsakomybę lengvinantį atsakomybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jos jauną amžių, jai paskyrė minimalaus dydžio nuobaudą – baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui. Dar labai mažinti S. G. paskirtos baudos dydį ir/ar teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, skundą nagrinėjančio teismo manymu, nėra pagrindo.
14. Akivaizdu, kad tiek įstatyme numatytos nuobaudos – baudos S. G. paskyrimas, tiek teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeis įprastą jos asmeninį, visuomeninį bei jos šeimos narių gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos paskirtos nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kalta pati pažeidėja. Pastebėtina, jog administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonės, kurios skiriamos administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 ir 27 straipsniai). Taigi administracine nuobauda bei administracinio poveikio priemone, kuri yra skirta padėti įgyvendinti nuobaudos tikslus, siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Pažymėtina ir tai, kad nusižengimą padaręs ir nubaustas asmuo turi (gali) imtis visų įmanomų teisėtų priemonių, kad jam paskirta administracinio poveikio priemonė turėtų kuo mažesnę neigiamą įtaką jo paties bei jo šeimos įprastam gyvenimui.
15. S. G. prašo jai paskirtos baudos sumokėjimą išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Pažymėtina, jog ANK 675 straipsnio 3 dalis numato, kad atsižvelgdami į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), priimdami nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki 2 metų, atsižvelgdami į paskirtos baudos dydį. Asmens prašymas išdėstyti baudos mokėjimą, paduodamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiai institucijai (pareigūnui) arba teismui ne teismo posėdžio metu, privalo būti rašytinis. Šis prašymas teismui ne teismo posėdžio metu paduodamas per instituciją, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka.
16. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių dėl to, kad S. G. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dieną buvo nuvykusi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, tačiau jai pavėlavus į teismo posėdį, administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta pastarajai jame nedalyvaujant. Kadangi, nagrinėjamu atveju, nutarimas jau yra priimtas, pirmosios instancijos teisme baudos mokėjimo išdėstymo klausimas spręstas nebuvo, tačiau, vis dar esant galimam S. G. paskirtos baudos mokėjimo išdėstymui, toks prašymas teiktinas mokesčių administratoriui Mokesčių administravimo įstatyme numatyta tvarka. S. G. kaltės bei pačio administracinio nusižengimo fakto iš esmės neginčija, jos prieštaravimai apylinkės teismo sprendimui išsamiai išdėstyti apeliaciniame skunde, pagrindų pripažinti, jog jos teisė į gynybą buvo pažeista tiek, jos yra besąlygiškas pagrindas naikinti apylinkės teismo nutarimą – nenustatyta.
17. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-29 nutarimas yra paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies1 punktu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-29 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos S. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis yra neskundžiama.