Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. D. atstovių – advokatės Vilijos Jurčikonienės ir advokatės Dianos Višinskienės apeliacinius skundus dėl 2014 m. lapkričio 12 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutarimo D. D. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, jis 2014-09-04 apie 13.40 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį „Peugeot 806“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas lengvas (0,49 promilių) girtumas, važiuodamas šalutiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve, nepraleido pagrindiniu keliu, (duomenys neskelbtini) gatve važiavusios transporto priemonės, automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. B., ir su šia transporto priemone susidūrė bei apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, taip pat nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.

Apelianto D. D. atstovė - advokatė Diana Višinskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą dėl ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Apelianto atstovė pažymi, kad apeliantui skirta nuobauda pagal ATPK 127 str. 3 d. prilygsta sankcijoms už Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse įtvirtintus baudžiamuosius nusižengimus, todėl toks sankcijų dydis kelia aukštus reikalavimus vertinant byloje surinktus įrodymus, tikrinant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybinę poziciją. Advokatė Diana Višinskienė teigia, kad visos įrodymų vertinimo metu kilusios abejonės turi būti vertinamos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintomis nuostatomis. Byla turi būti išnagrinėta vadovaujantis viešumo, sąžiningo bylos nagrinėjimo, nekaltumo prezumpcijos ir kt. principais.

Apelianto atstovių – advokatės Vilijos Jurčikonienės ir advokatės Dianos Višinskienės skundai tenkintini iš dalies.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį teismo įsitikinimą, kuris turi būti pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš minėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kauno apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. D. padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu pagal ATPK 127 str. 3 d., Vilkaviškio rajono apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliacinių skundų turinys rodo, kad apelianto atstovai tik jiems palankų įrodymų vertinimą laikytų tinkamu ir teisingu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog D. D. savo veiksmais padarė ATPK 127 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą. Aplinkybė, kad byloje nustatytų aplinkybių apylinkės teismas neįvertino taip, kaip norėtų apelianto atstovai, dar nereiškia, kad jos buvo teisingos.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. D. blaivumas buvo patikrintas eismo įvykio dieną, 13 val. 56 min. Iš alkotesterio kvito matyti, kad apeliantui buvo nustatytas 0.49 promilių girtumas, tačiau policijos pareigūnams surašius administracinės teisės pažeidimo protokolą, apeliantas nuvyko į gydymo įstaigą, kur buvo paimtas jo kraujas alkoholio kiekiui jo kraujyje nustatyti ir jame nebuvo rasta etilo alkoholio. Apelianto atstovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, o būtent, pernelyg sureikšmino laiko tarpą per kurį buvo kreiptasi į sveiktos įstaigą, nes viena tai, kad apeliantas kreipėsi į įstaigą praėjus daugiau nei valandai, nereiškia, kad medicinos įstaigos rezultatai gali būti paneigti. Aukštesnysis teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008). Būtent todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime negali paneigti testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui nėra privalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai, todėl apelianto atstovių teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino laiko tarpą per kurį buvo atliekamas kraujo tyrimas, atmetami kaip nepagrįsti. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009).

Skunduose teigiama, kad remiantis eksperto pateikta informacija, jog suskaidoma žmogaus organizme alkoholio vidutinė norma per valandą yra 0,15 promilės, todėl jei D. D. buvo neblaivus, atlikus kraujo tyrimą net ir po dviejų valandų, kraujyje turėjo būti aptiktas tam tikras alkoholio kiekis. Apygardos teismas atmeta šiuos skundo argumentus kaip nepagrįstus ir pažymi, kad 0,15 promilės yra vidutinė norma per valandą suskaidomo alkoholio žmogaus organizme. Kaip teigė ekspertas V. V., normų žmogaus organizme nėra, alkoholio skaidymo greitis priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo individualiai. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad mažesnį alkoholio kiekį organizmas skaido greičiau. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apygardos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog atlikus tyrimą D. D. kraujyje alkoholio nebuvo rasta, nepaneigia fakto, jog eismo įvykio metu minėtas asmuo buvo neblaivus, todėl skundų argumentai, kad apylinkės teismas nepašalino prieštaravimų dėl D. D. girtumo, atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas taip pat atmeta skundų argumentus, jog nebuvo vertinami liudytojo A. B. parodymai, kuris teismo posėdžio metu parodė, jog labai arti vairuotojo nebuvo, alkoholio kvapo užuosti negalėjo. Remiantis eksperto V. V. paaiškinimu teismo posėdžio metu, apygardos teismas pažymi, jog uoslė yra individualus dalykas, vieni alkoholio kvapą gali užuosti, kiti ne, todėl liudytojo A. B. parodymai negali nei patvirtinti nei paneigti aplinkybės dėl D. D. neblaivumo eismo įvykio metu.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. turi būti kvalifikuojama tik tais atvejais, kai administracinės teisės pažeidėjas: 1) pažeidžia kelių eismo taisykles ir tai nulemia kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 2) veiksmai, padaryti neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens. Minėta teisės norma reikalauja, kad būtų nustatytos abi minėtos sąlygos. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo apelianto padarytą administracinės teisės pažeidimą, nes kaip jau minėta ankščiau, apelianto neblaivumas yra įrodytas surinktos byloje įrodymų visumos, o dėl kitiems asmenims priklausančios transporto priemonės apgadinimo byloje apeliacinės instancijos teismui net nekyla abejonių. Apelianto atstovių argumentai, kad apeliantas negalėjo matyti mokomosios transporto priemonės, nes ji važiavo kaire, o ne dešine kelio puse yra atmestini, kaip abejotini ir yra vertinami kritiškai kaip pažeidėjo gynybinė pozicija, nes yra paneigti byloje surinkta medžiaga. Teismas taip pat pažymi, kad klausimas dėl vaizdo įrašo pateikimo buvo išspręstas apylinkės teisme, kur teismas nutarė, jog aplinkybė, kad transporto priemonė važiavo pagrindiniu keliu nėra ginčijama, vairavimo mokyklos pateiktame rašte nurodytas automobilio greitis, o aplinkybė, jog D. D. negalėjo matyti transporto priemonės, jog buvo ribotas matomumas, yra kelių eismo taisyklių vertinimo dalykas. Su šiomis apylinkės teismo išvadomis aukštesnysis teismas neturi pagrindo nesutikti ir atmeta skundo argumentą, jog nebuvo išreikalautas eismo įvykio vaizdo įrašas. Dėl išvardintų priežasčių taip pat nebuvo apklaustas ir automobilį vairavęs asmuo. Aukštesnysis teismas pažymi, jog nagrinėjant bylą neturi būti įrodinėjama iki begalybės. Byloje turi būti panaudojami visi reikiami įrodinėjimo būdai, bet nėra būtina atlikti visus įmanomus veiksmus, kurių atlikimas kokybiškai naujų rezultatų negali duoti.

Kaip nepagrįstas atmetamas ir skundo argumentas, jog apylinkės teismas šalindamas prieštaravimus neskyrė teismo ekspertizės D. D. blaivumui nustatyti eismo įvykio metu. Aukštesnysis teismas pažymi, jog remiantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2013 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. V-616 „Ddėl teismo psichiatrijos ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, minėtos ekspertizės yra neatliekamos, nes tokios ekspertizės atlikimas viršytų ekspertų įgaliojimus.

Nagrinėjamu atveju teigti, kad alkotesterio parodymai galėjo rodyti neblaivumo rezultatą didesnį nei leidžiama ±5% paklaida, nėra objektyvaus pagrindo. Alkotesteris buvo tinkamas naudoti, patikros sertifikatas galiojo iki 2014-11-27, o pažeidimas užfiksuotas 2014-09-04.

Vis dėlto, apygardos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, kitas reikšmingas aplinkybes, ir nepagrįstai padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Būtent ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Remiantis nagrinėjamoje byloje pateikta pažyma apie galiojančias nuobaudas, matyti, kad D. D. nuobaudų neturi. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pažeidimas formaliai buvo padarytas, tačiau leistinos neblaivumo ribos buvo viršytos labai nežymiai, tik 0,06 promilės. Be abejo, D. D. privalėjo elgtis rūpestingiau, tačiau, pagrįsta teigti, jog pažeidėjas galėjo sąžiningai klysti, pervertindamas savo organizmo galimybes ir gerą savijautą.

Kadangi administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra, darytina išvada, kad nors D. D. buvo paskirta bauda arti minimaliai - 1 303 Eur, kas atitiko 4 500 Lt, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ji šiuo atveju yra aiškiai per griežta ir neatitinka teisės pažeidimo pobūdžio bei pavojingumo laipsnio, taip pat pažeidėjo asmenybės charakteristikos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, apylinkės teismo nutarimas keistinas paskiriant teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 2 metams ir piniginę baudą – 579 Eur.

Motyvuojamoji dalis

Dėl vairavimo neturint tam teisės

Asmuo laikomas neturinčiu teisės vairuoti ar neturinčiu teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, jeigu jam tokia teisė apskritai nėra suteikta ar ji yra atimta įstatymų nustatyta tvarka.

Remiantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 str. 1 d. (įstatymo Nr. VIII-2043 redakcija). Teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Taigi asmeniui suteikiama teisė vairuoti transporto priemones, jeigu jis atitinka anksčiau minėtus reikalavimus. To paties įstatymo 2 str. 83 p. įtvirtina, kad vairuotojo pažymėjimas – teisės aktų nustatyta tvarka išduodamas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (motorines transporto priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos. Iš tokio vairuotojo pažymėjimo apibrėžimo galima daryti išvadą, kad vairuotojo pažymėjimas, kaip oficialus dokumentas, tik įrodo, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones, tačiau šio pažymėjimo neturėjimas su savimi, ar jo laiku nepasikeitus, nereiškia, kad asmuo netenka teisės vairuoti transporto priemonės ir turi laikyti vairavimo egzaminą iš naujo. Byloje nėra duomenų, kad D. D. teisė vairuoti transporto priemones būtų atimta, todėl pirmosios instancijos teismas apeliantui pagrįstai paskyrė baudą už pažeidimą numatytą ATPK 124¹ str. 7 d.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėja

nutaria:

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimą pakeisti.

D. D. paskirtą nuobaudą už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. padarymą sušvelninti – taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones – atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., šia nutartimi paskirtą nuobaudą apėmimo būdu subendrinti su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu paskirta 8 Eur, griežtesnei baudai apimant švelnesnę ir paskirti galutinę nuobaudą - 579 Eur (penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.