- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-24
- Bylos Nr.
- ATP-330-211/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimo, kuriuo A. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 2000 Lt bauda, ją išdėstant, be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. S. nubausta pagal LR ATPK 127 str. 3 d. už tai, kad ji 2014-01-04 apie 1 val. 2 min. Vilniaus m. Liepkalnio g., ties pastatu Nr. 68, vairavo automobilį „Mitsubishi Carisma“, v/n „(duomenys neskelbtini) būdama lengvo girtumo būklės. Pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (LR Vyriausybės 2008-07-16 nutarimo Nr. 768 red.) (toliau – KET) 133 p. reikalavimus, ji nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė savo automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą bei kelio ženklą, apgadino stulpą ir kelio ženklą.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – Kelių policijos valdyba) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-27 nutarimą ir paskirti A. S. LR ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje įtvirtintą minimalią administracinę nuobaudą – 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams. Nurodo, kad pagal teismų praktiką, taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas, turi būti nustatytos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Prieš taikant LR ATPK 30¹ str., privalu įvertinti padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo pavojingumą visuomenei. Kelių policijos valdybos teigimu, nubaustosios A. S. teismui nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ str. Be to, įstatymų leidėjo nustatyta administracinė atsakomybė už vairavimą neblaiviam ir visuomenės požiūris į saugų eismą A. S. buvo žinomi, tačiau ji ignoruodama šias aplinkybes automobilį vairavo neblaivi ir kėlė grėsmę žmonėms. Grėsmė kitiems eismo dalyviams akivaizdžiai buvo sukelta, nes vairuotoja nesuvaldžiusi vairuojamos transporto priemonės nuvažiavo nuo kelio gyvenvietėje, kelyje su šaligatviu, todėl, pasak Kelių policijos valdybos, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs A. S. prašymą neatimti jai teisės vairuoti transporto priemones, sudarė palankias sąlygas pažeidinėti Kelių eismo taisykles ateityje.
Skunde nurodoma, toks elgesys, kaip nubaustosios A. S., neturėtų būti toleruojamas taikant asmens atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas nesilaikant suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nenustačius išskirtinių aplinkybių, nes priešingu atveju asmuo pasijus nebaudžiamas, nuobauda neturės auklėjamojo poveikio. Kelių policijos valdybos teigimu, A. S. turėtų būti paskirta LR ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje įtvirtinta minimali administracinė nuobauda – 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 36 mėnesiams.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nubaustoji A. S. prašo Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą atmesti ir palikti nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad įstatymų leidėjo nėra nustatyta išlyga, jog baudžiant asmenį už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus LR ATPK 127 str. 3 d. negali būti taikomas LR ATPK 30¹ str. Nubaustoji nurodo, kad anksčiau nėra sukėlusi eismo įvykio, dėl kurio būtų sužalotas žmogus, o juo labiau apsvaigusi, todėl teismas išvadą dėl nuobaudos tikslų pasiekimo turi padaryti tik išnagrinėjęs konkretų atvejį, o ne apskritai kelių eismo taisyklių pažeidimus Lietuvoje, taip pat įvertinęs nubaustosios asmenį ir nuobaudą individualizuoti, siekiant teisingumo bei nuobaudos proporcingumo principų įgyvendinimo. A. S. teigimu, teismas pagrįstai skundžiamu nutarimu nustatytas aplinkybes įvertino kaip leidžiančias taikyti LR ATPK 30¹ str. ir pagrįstai jai paskyrė švelnesnę nei įstatymo nustatytą nuobaudą.
Šalies argumentai
Nubaustoji taip pat nurodo į teismų praktiką ir teigia, kad priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė apeliantas, teismai pripažįsta ir šeimoje susiklosčiusias įvairias aplinkybes, kurios sudaro pagrindą taikyti LR ATPK 30¹ str. Nurodo nuo pat pažeidimo pradžios elgusis garbingai, kaltę pripažinusi, gailėjosi, skubiai atlyginusi žalą. Dar kartą pabrėžia, kad labai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo, pripažindama, kad jos veiksmai tikrai buvo pavojingi visuomenei, nurodo nepateisinanti jų ir labai išgyvenanti dėl padaryto teisės pažeidimo. Nurodo beveik nevartojanti alkoholio, kadangi serganti nepagydoma liga – Raudonąją vilklige. Tą vakarą vyko korporatyvinė darbo Naujametinė šventė, išgėrusi putojančio vyno, nesijuto apsvaigusi, todėl nutarė važiuoti automobiliu. Važiuojant kelio danga buvo šlapia, formavosi plikledis, todėl automobilis pradėjo slysti. Po įvykio nurodo kuo skubiau atlyginusi žalą bei teigia, kad padarytas pažeidimas buvo ne sistemingo teisės normų nesilaikymo rezultatas, o visiškai atsitiktinis, vienkartinis pažeidimas, kurį laiko apmaudžia klaida.
Motyvuojamoji dalis
Kelių policijos valdybos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. numatyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 4000 Lt iki 5000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 metų iki 5 metų. Apylinkės teismas, pritaikęs LR ATPK 30¹ str. nuostatas, paskyrė A. S. 2000 Lt baudą ją išdėstant ir neskyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. įtvirtinta, jog organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 str. 2 d., taip pat į šio kodekso 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi, įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-13-195/2011, ATP-23-195/2011).
Apylinkės teismas skundžiamame nutarime tokias aplinkybes nurodė esant: nubaustoji A. S. prisipažino kalta padariusi teisės pažeidimą, gailisi dėl jo, atlygino UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“ padarytą turtinę žalą (teismas tai pripažino jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis). A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad darbovietėje A. S. apibūdinama tik teigiamai (b.l. 16), nors anksčiau ji 3 kartus buvo bausta už KET pažeidimus, tačiau ne už analogiškas veikas ir galiojančių nuobaudų ji neturi. Pažeidėjai diagnozuotas alerginis susirgimas, pasireiškiantis organizmo reakcija į aplinkos užterštumą ir chemizaciją, ji turi neįgalią senyvo amžiaus motiną, gyvenančią Šakiuose (b.l. 15, 17-19), dėl ko pažeidėja priversta naudotis transporto priemone ją vairuojant.
Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas A. S. prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, apylinkės teismas, neskirdamas A. S. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, tinkamai neįvertino nubaustosios padaryto teisės pažeidimo pobūdžio. Byloje nustatyta, kad A. S., vairuodama neblaivi transporto priemonę, kaip didesnio pavojaus šaltinį, padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl nubaustosios elgesys yra visuomeniškai pavojingas. Tą pripažįsta ir pati A. S.. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Be to, A. S. nustatytas neblaivumo laipsnis artimas vidutiniam.
Įvertinus aptariamo teisės pažeidimo pobūdį, nepritartina teismų praktikai, kai asmeniui visiškai neatimama teisė vairuoti transporto priemones už šį teisės pažeidimą, nes tai paprastai neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatytų administracinės nuobaudos taikymo tikslų, t. y. kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
A. S. atsakomybę lengvina tos aplinkybės, kad ji prisipažino dėl padaryto teisės pažeidimo ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino nuostolį (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p., 2 p.). Kita vertus, nors skundžiamame nutarime nurodoma, kad A. S. už analogiškus pažeidimus nėra bausta, tačiau kaip matyti iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos, nubaustoji, nors ir neturi galiojančių nuobaudų, anksčiau už tos pačios rūšies KET pažeidimus bausta 3 kartus. Pagal teismų praktiką, vienarūšiais teisės pažeidimais Lietuvos Respublikos ATPK 32 str. 1 d. 5 p. prasme laikytini teisės pažeidimai, numatyti to paties Lietuvos Respublikos ATPK skirsnio straipsniuose, o ne analogiški pažeidimai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444- 1504/2008, N575-2408/2011).
Apylinkės teismas taip pat nustatė, kad pažeidėjai A. S. diagnozuotas alerginis susirgimas, pasireiškiantis organizmo reakcija į aplinkos užterštumą ir chemizaciją, ji turi neįgalią senyvo amžiaus motiną, gyvenančią Šakiuose (b.l. 15, 17-19), dėl ko pažeidėja priversta naudotis transporto priemone ją vairuojant. Taip pat darbovietėje A. S. apibūdinama tik teigiamai.
Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti administracinę nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys N261-986/2011, N575-3335/2011). A. S. sėsdama už vairo neblaivi, ignoravo jos padaryto teisės pažeidimo pasekmes, t. y. kad dėl jos padaryto teisės pažeidimo gali nukentėti ne tik jos asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo nubaustosios neatsakingumą, kuris taip pat turi būti įvertintas sprendžiant atsakomybės dydžio klausimą.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad LR ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai nagrinėjamu atveju negali būti pasiekti vien tik paliekant galioti pakankamai švelnią piniginę baudą. Atsižvelgusi į šioje nutartyje nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, tai, kad buvo padarytas šiurkštus teisės pažeidimas, keliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, taip pat atsižvelgiant į padarinius, nubaustosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, spręstina, jog šios aplinkybės vis tik sudaro pagrindą A. S. dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 3 d., taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas. Pagal LR ATPK 127 str. 3 d. paskirta 2000 Lt bauda paliekama galioti, tačiau kartu skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), tačiau paskyrė teisingumo principo neatitinkančią administracinę nuobaudą A. S., dėl ko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimas keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 6 p., nutarė:
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarimą pakeisti: A. S. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., paskirti nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 metams ir 6 mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.