- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- e2A-968-562/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24376-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Rosita Patackienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- A. V., J. G., S. T.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič ir Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovams A. V., J. G. ir S. T. dėl testamento nuginčijimo, paveldėjimo liudijimo pagal testamentą pripažinimo negaliojančiu, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, - notarė Jurga Kontutienė, notarė Dalija Svirbutienė, V. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, patikslintu 2021 m. sausio 11 d. (DOK – 5841), kuriuo teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančiu jos tėvo P. V., mirusio (duomenys neskelbtini), (toliau taip pat – palikėjas) 2019 m. sausio 16 d. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto 1–tojo notarų biuro notarės Dalijos Svirbutiene?s, notarinio registro Nr. 719 (toliau – testamentas); 2) pripažinti negaliojančiu atsakovui A. V. 2019 m. spalio 2 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, patvirtintą Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės, notarinio registro Nr. 10544 (toliau – paveldėjimo teisės liudijimas); 3) atitinkamai, taikyti restituciją ir grąžinti šalis į teisinę padėtį, buvusią iki testamento sudarymo, pripažįstant ieškovės teisę į tėvo P. V. palikimo priėmimą pagal įstatymą; 4) dalyje dėl 1/2 dalies A. V. perleisto turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pripažinti negaliojančia 2019 m. lapkričio 13 d. tarp A. V., S. T. ir V. G. sudarytą pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės, notarinio registro Nr. 12250; 5) dalyje dėl 1/2 dalies turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleidimo, pripažinti negaliojančia 2020 m. kovo 25 d. S. T. ir J. G. pirkimo - pardavimo sutartį, patvirtintą Vilniaus r. 1-ojo notaro biuro notarės Dalijos Svirbutienės, notarinio registro Nr. 3567; 6) įpareigoti atsakovą J. G. grąžinti ieškovei 1/2 dalį turto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini); 7) įpareigoti atsakovą A. V. sumokėti ieškovei pusę sutarties, sudarytos dėl 13/16 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo - pirkimo, kainos; 8) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, jog testamento sudarymo metu palikėjas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, testamentas neatitinka palikėjo tikrosios paskutinės valios, todėl pripažintinas negaliojančiu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.89 straipsnis). Ieškovė nurodė, jog testamentu visas palikėjui priklausęs turtas buvo paliktas atsakovui A. V. – ieškovės broliui. Testamento pagrindu atsakovui A. V. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas. 2019 m. lapkričio 13 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės, notarinio registro Nr. 12250, atsakovas A. V. testamentu paveldėtas 13/16 dalis (visas, kurias paveldėjo) buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bei 13/16 dalis garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), perleido S. T. (priėmimo - perdavimo aktas patvirtintas 2019 m. lapkričio 20 d. Vilniaus m. 45-ojo notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės, notarinio registro Nr. 12580). 2020 m. kovo 25 d. pirkimo – pardavimo sutartimi, patvirtinta Vilniaus r. 1-ojo notaro biuro notarės Dalijos Svirbutienės, notarinio registro Nr. 3567, butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), S. T. perleido J. G.. Ieškovės teigimu, nurodyti susitarimai buvo sudaryti atsakovui A. V. siekiant apsunkinti ieškovės galimybes reikšti reikalavimus dėl privalomos palikimo dalies jai priteisimo, o kitos sandorių šalys tai žinojo, t. y., žinojo, kad 1/2 dalį jų įgyjamo turto atsakovas A. V. įgijo neteisėtai, t. y. pažeidžiant ieškovės interesus.
3. Grindžia tuo, jog, ieškovės teigimu, testamento sudarymo laikotarpiu palikėjo sveikatos būklė buvo labai prasta, kartais jis prarasdavo sąmonę ar orientaciją, dažnu atveju nesuprasdavo savo veiksmų reikšmės, dalykus dažnai pamiršdavo. 2019 m. sausio 3 d. palikėjo sveikatai staiga pablogėjus – sukilus aukštai temperatūrai, jis buvo išvežtas į VŠĮ Antakalnio ligoninę, 2019 m. sausio 14 d. buvo išleistas. Kadangi ieškovė tuo metu sunkiai sirgo plaučių uždegimu, palikėją iš ligoninės paėmė atsakovas A. V., kuris jį kelioms dienoms apgyvendino pas ieškovės dukrą I. M.. Ieškovės teigimu, ten atsakovas A. V., pasinaudoamas labai silpna palikėjo sveikatos būkle ir panaudodamas psichologinį spaudimą, įtikino palikėją sudaryti testamentą, kuriuo visas palikėjo turtas būtų paliekamas atsakovui A. V.. 2019 m. sausio 16 d. atsakovas A. V. nuvežė palikėją pas notarę Daliją Svirbutienę, kuri, priešingai tikrajai palikėjo valiai pusę jo turto palikti ieškovei, patvirtino testamentą, pagal kurį visas palikėjo turtas atitenka atsakovui A. V.. Pažymėjo, jog atsakovo A. V. ir palikėjo santykiai niekada nebuvo artimi, atsakovas A. V. niekada nesirūpino nei mamos, nei tėvo (palikėjo), sveikata, jeigu atvažiuodavo aplankyti, tai iš namų išeidavo su trenksmu ir keiksmažodžiais. Papildomai nurodė, kad palikėjas taip pat galėjo būti suklaidintas pasirašomo dokumento turiniu, kadangi, atsižvelgiant į jo nestabilią būklę, galėjo galvoti, kad pas notarą pasirašomas ne naujas testamentas, o atliekami tęstiniai notariniai veiksmai, susiję su įgaliojimo už palikėją tvarkyti teisinius reikalus patvirtinimu.
Šalies argumentai
4. Ieškovės teigimu, S. T. ir J. G. žinojo, kad 1/2 dalis jų įgyjamo turto atsakovo A. V. buvo įgyta neteisėtai, ir tai patvirtina tai, kad šie turtą įsigijo jo net neapžiūrėję. Be to, J. G. - dabartinis buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, dar net nebūdamas oficialiu šio buto savininku, t. y. 2020 m. sausio mėn., paskambino ieškovei ir pasiūlė susitarti, jog ši išsikraustytų iš buto, o šis jai sumokėsiantis už tai tam tikrą pinigų sumą.
5. Ieškovė nurodė, jog atsakovas taip pat pardavė testamentu paveldėtas 13/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė duomenų, patvirtinančių žemės sklypo įgijėjo Gedimino Gaurelio galimą nesąžiningumą, neturi, todėl prašo teismo priteisti ieškovei iš atsakovo A. V. 1/2 dalį gautos žemės sklypo pardavimo kainos (CK 6.222 straipsnio 1 dalis).
6. Atsakovas A. V. su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmestį, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodė, jog palikėjas savo paskutinę valią išreiškė būdamas visiškai sveiko proto ir niekieno neįtakotas. Pridėjo gydytojų pažymą, pagal kurią išleistas iš ligoninės palikėjas buvo „sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas“ (atsiliepimo priedas Nr. 1). Atsakovo teigimu, priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Sprendimą pakeisti testamentą pašalinant ieškovę iš įpėdinių sąrašo palikėjas priėmė įvertinęs savo ir ieškovės tarpusavio santykius, ieškovės gyvenimo būdą. Nuo 2015 m. ieškovė gyveno pas palikėją ir, nors ieškovė teigia, kad tai lėmė jos noras slaugyti tėvus, tačiau iš tikrųjų ieškovė pas tėvus, o 2016 metais mirus motinai – pas tėvą (palikėją), gyveno dėl patogumo ir asmeninės naudos. Gyvenimo pas palikėją laikotarpiu ieškovė pastoviai vartojo narkotikus, užsiėmė jų platinimu, į namus, kuriuose gyveno kartu su palikėju, „atsivedė“ sugyventinį. Ilgainiui namai virto „narkomanų irštva“. Ieškovė buvo įgijusi daug skolų. Nors ieškovė teigia, jog rūpinsoi palikėju, tačiau palikėjas dažnai skambindavo atsakovui A. V. ir skųsdavosi, kad dukra prie jo neprieina, kad neduoda valgyti. Atsakovas veždavo jam maistą į namus, padėdavo nusigauti bet kur, kur tik paprašydavo. 2019 m. sausio 4 d. atsakovui atvykus pas palikėją į namus jis rado jį „leisgyvį“. Ieškovė palikėjo kritinę būklę ignoravo, nors kartu buvo namuose ir matė, jog ji prasta. Atsakovas iškvėte greitąją, palikėjas buvo išvežtas į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Dar gydomas ligoninėje palikėjas užsiregistravo pas notarę D. S. naujo testamento sudarymui. Atsakovas apie tai sužinojo 2019 m. sausio 16 d., kai buvo paprašytas nuvežti palikėją į notaro biurą. 2019 m. sausio 16 d. testamento sudarymo notarės Dalijos Survilienės notaro biure metu palikėjas taip pat pasirašė prašymą dėl pareiškimo ieškovei dėl išsikraustymo iš buto išsiuntimo įteikimo (atsiliepimo priedas Nr. 4).
8. Pažymėjo, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnis) per tris mėnesius. Jog palikimą būtų priėmusi, ieškovė nenurodė ir duomenų apie tai nepateikė. CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, kad „asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo“. Atsakovo vertinimu, ieškovė nurodytą įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą praleido.
9. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuomet, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad palikėjo P. V. išorinė valia surašant testamentą būtų neatitikusi jo vidinės valios. Papildomai nurodė, jog, atsakovo vertinimu, ieškovė reikalavimą dėl 1/2 turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo pirkimo – pardavimo sutartimis notarinio registro Nr. 12250 ir notarinio registro Nr. 3567 pripažinimo negaliojančiu grindžia tuo, kad pirkėjai šį turtą įgijo nesąžiningai, siekdami turtą ne įgyti, o sudaryti papildomas kliūtis ieškovei jį išsireikalauti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikia. Nurodė, jog nepagrįstas ieškovės teiginys, kad butas buvo parduotas pirkėjams jo net neapžiūrėjus. Atsakovo teigimu, atsakovas turėjo raktus ir pirkėjams galimybė apžiūrėti butą buvo sudaryta.
10. Atsakovė S. T. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog iki 2019 m. lapkričio 13 d. buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo su kitomis sandorio šalimis, įskaitant atsakovu A. V., nebuvo pažįstama. Sutarties sudarymo metu antstoliai I. B., D. T. ir notarė Jurga Kontutienė jai pateikė visapusišką ir oficialą informaciją, kad duomenų apie tai, jog sandorio sudarymo metu bute gyvena kiti asmenys, nėra. Atsakovė butą vizualiai buvo apžiūrėjusi ir pirko todėl, nes jis yra antrame namo aukšte. Atsakovės vertinimu, ieškovė nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų jos reikalavimą sandorį pripažinti negaliojančiu. Be to, ieškovė, teigdama, jog sandorio sudarymu buvo pažeistos imperatyvios įstatymo normos, konkrečių sandorio sudarymo pažeistų imperatyvių įstatymo normų nenurodė.
11. Atsakovas J. G. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog užsiima nekilnojamojo turto prekyba, nei su ieškove, nei su atsakovu A. V. iki 2019 m. kovo 25 d. sandorio sudarymo nebuvo pažįstamas, testamento sudarymo aplinkybės jam nėra žinomos. Dėl buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo į jį kreipėsi atsakovės S. T. žentas / sūnus (tikslus tarpusavio ryšys nėra žinomas), kuris pasiūlė jam butą įsigyti. Nurodė, jog jam buvo paaiškinta, kad bute gyvena moteris (ieškovė), kuri teisinio pagrindo jame gyventi neturi, tačiau nėra linkusi išsikelti. Sprendžiant dėl buto įsigijimo atsakovui J. G. tai nebuvo esminė aplinkybė. Sprendžiant dėl buto įsigijimo atsakovas vertino jo lokaciją ir bendrą statinio, kuriame yra butas, būklę. Atsakovo teigimu, tai yra įprasta praktika perkant turtą, kai jis yra užimtas, kai jame yra atsisakančių išsikelti asmenų ar jis įgyjamas varžytinėse, todėl buto pirkimo – pardavimo sutartį sudarė buto neapžiūrėjęs. Pažymėjo, kad CK 4.96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo, taigi, ieškovė, siekdama atsakovo J. G. sudaryto buto įsigijimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, turi įrodyti, jog tiek atsakovė S. T., tiek atsakovas J. G. buvo nesąžiningi įgijėjai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Sąžiningu įgijėju yra laikomas asmuo, kuris nežinojo ir neturėjo žinoti, kad daiktas įgyjamas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti. Atsakovo vertinimu, ieškovė duomenų, pagrindžiančių jo ir atsakovės S. T. nesąžiningumą, nepateikia. Pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, CK 4.262 straipsniu, visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 2019 m. kovo 25 d. sudarant buto pirkimo – pardavimo sandorį butas buvo registruotas atsakovės S. T. vardu.
12. Tretysis asmuo notarė Dalija Svirbutienė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog palikėjas P. V. dėl testamento sudarymo kreipėsi 2019 m. sausio 11 d. Su palikėju bendravo notarė ir darbuotoja M. M.. Palikėjas paaiškino, kad jau yra sudaręs testamentą, tačiau nori jį pakeisti ir visą turtą palikti sūnui A. V.. Minėjo, kad taip pat turi dukrą (ieškovę). Palikėjas paaiškino, kad nebenori palikti turto dukrai, nes pastaroji, jo žodžiais tariant, beveik keturiolika metų gyveno Vokietijoje ir juo nesirūpino, be to, turi priklausomybių, sietinų su azartiniais žaidimais (lošimu), vartoja narkotikus. Aptarus testamento turinį ir jo sudarymo (keitimo) motyvus, notarė paskyrė testamento sudarymo datą - 2019 m. sausio 16 d. – be kita ko, tam, jog palikėjas turėtų pakankamai laiko savo sprendimą tinkamai apsvarstyti. 2019 m. sausio 16 d. palikėjas atvyko sudaryti aptarto turinio testamentą. Nei notarei, nei darbuotojoms M. M. bei E. Č., ruošusiai testamento tekstą, įtarimų dėl palikėjo psichinės būklės ir galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę nekilo. Palikėjas aiškiai dėstė savo mintis, atsakinėjo į notarės klausimus, išsakė motyvus dėl testamento turinio bei anskčiau sudarytame testamente išdėstytos valios pakeitimo. Aplinkybių, kurios leistų manyti, jog palikėjas testmentą sudaryti yra verčiamas, taip pat nebuvo pastebėta.
13. Tretysis asmuo notarė Jurga Kontutienė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį dalyje, kurios išsprendimas gali turėti įtakos notarės teisėms ir pareigoms, atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė.
15. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, be kita ko, byloje atliktos pomirtinės palikėjo P. V. teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis, kuriomis, konstatuota, kad palikėjas P. V. 2019 m. sausio 16 d. sudarydamas testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat notarės Dalijos Survilienės paaiškinimais, liudytojos I. M. parodymais, konstatavo, kad palikėjas P. V. 2019 m. sausio 16 d. sudarydamas testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismas pažymėjo, kad testamento sudarymas, taip pat aplinkybė, jog palikėjas 2019 m. sausio 16 d. pas notarę taip pat pasirašė pareiškimą ieškovei dėl išsikraustymo iš buto, atitinka ir patvirtina atsakovo A. V. paaiškinimus, kad palikėjas buvo supykęs ant ieškovės, nes ši blogai su juo elgėsi, be kita ko, jam susirgus neiškvėte pagalbos. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovė, duodama paaiškinimus, patvirtino, kad palikėjas iki jo paguldymo į ligoninę 2019 m. sausio mėn. buvo kvietęs policijos pareigūnus dėl ieškovės „sugyventinio“ palikėjo bute elgesio. Ieškovė neneigė, kad 2019 m. sausio pradžioje palikėjui pasijutus blogai ji nemanė, kad jo būklė rimta, greitąją pagalbą palikėjui iškvietė atsakovas A. V.. Liudytoja apklausta I. M. – palikėjo anūkė, ieškovės dukra, pas kurią palikėjas gyveno kelias dienas po to, kai buvo paleistas iš ligoninės, nurodė, jog palikėjas buvo nusilpęs, tačiau iš esmės buvo sąmoningas, nepaisant kelių epizodų, orientavosi laike ir erdvėje. Taip pat nurodė, jog jai apie senelio ketinimus pakeisti testamentą nebuvo žinoma, tačiau praėjus keliems mėnesiams po testamento sudarymo palikėjas jai apie tai pasakė, tačiau prašė nesakyti to mamai (ieškovei).
16. Teismas atmetė ieškovės teiginius, jog testamentą palikėjas sudarė paveiktas atsakovo A. V.. Teismo vertinimu, bylos medžiaga, be kita ko, notarės Dalijos Survilienės paaiškinimai, kad palikėjas į notarų biurą dėl testamento sudarymo atvyko du kartus, testamento sudarymo dieną palikėjas neatrodė susijaudinęs, prislėgtas ar pan., pagrindo daryti išvadą, jog palikėjas testamentą sudarė nelaisva valia, nesudaro. Teismas konstatavo, kad, priešingai, byloje esantys duomenys, be kita ko, tai, kad ieškovė vartojo narkotikus, buvo bausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, patvirtina, jog labiau tikėtina, kad palikėjas palikti turto ieškovei nenorėjo laisva valia. Teismo vertinimu, vien faktas, kad palikėjas testamentą surašė po kelių dienų nuo tada, kai buvo išleistas iš ligoninės, ir nuvykti pas notarę jam padėjo sūnus atsakovas A. V., pagrindo konstatuoti, kad atsakovas A. V. paveikė palikėjo valią sudarant testamentą, nesudaro.
17. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, pažymėjo, kad ieškovei neįrodžius, jog ji priėmė palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnyje numatytų būdų per CK 5.57 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą, ir ieškovei neprašant šio termino atnaujinti, testamento nuginčijimas ieškovei negalėtų sukelti jokių teisinių padarinių.
18. Pirmosios instancijos teismas atsakovo A. V. reikalavimą taikyti ieškinio senatį atmetė (CK 5.8 straipsnis). Teismas konstatavo, kad palikėjas mirė 2019 m. birželio 21 d. Teismo vertinimu, ieškovė, laikydama save įpėdine, į notarą dėl palikėjo palikimo priėmimo vėliausiai turėjo kreiptis 2019 m. rugsėjo 21 d. Taigi, vėliausiai apie 2019 m. sausio 16 d. sudarytą palikėjo testamentą galėjo ir turėjo sužinoti 2019 m. rugsėjo 21 d. Nuo šios dienos skaičiuotinas CK 5.8 straipsnyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas, todėl konstatavo, kad ieškinio senaties terminas ieškinio pateikimo metu nebuvo suėjęs.
19. Remiantis tuo, kad reikalavimai pripažinti testamentą ir paveldėjimo teisės liudijimą negaliojančiais buvo atmesti, pirmosios instancijos teismas reikalavimus dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmetė kaip nepagrįstus, dėl jų plačiau nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
20. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį patenkinti. Apeliacinės instancijos teismui ieškinį tenkinti atsisakius, apeliantė prašo grąžinti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Žemesnės instancijos teismas
21. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neišanalizavo visų bylos aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepašalino jų prieštaringumo, netinkamai įvertino ekspertizės aktą, be kita ko, kurio reikšmę pirmosios intancijos teismas nepagrįstai iškėlė, trūkumų, ko pasekoje neatskleidė bylos esmės ir padarė nepagrįstą išvadą, jog palikėjas testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti.
22. Taip pat nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė nebuvo išreiškusi valios priimti palikėjo palikimą, todėl testamento nuginčijimas ieškovei negali sukelti jokiu? teisiniu? pasekmių. Ieškovės teigimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas nurodytą išvadą, nepagrįstai neatsiželgė ir neįvertino aplinkybės, kad ieškovė po palikėjo mirties liko gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), kurį valdė kaip savo, t. y. ieškovė priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti jį sudarantį turtą.
Šalies argumentai
23. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovams priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino sprendžiant dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio reikšmingų bylos aplinkybių, be kita ko, neatsižvelgė į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus kriterijus, todėl nepagrįstai atsakovams priteisė akivaizdžiai per dideles bylinėjimosi išlaidas.
24. Atsakovas A. V. su apeliaciniu skundu nesutika, prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
25. Nurodė, jog apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės kelia naują reikalavimą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme - pripažinti, jog ieškovė turtą paveldėjo faktiškai pradėdama jį valdyti. Pažymėjo, kad, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatinėjo ir nesprendė, ar ieškovė priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti jį sudarantį turtą. Be to, nurodė, jog pagal įstatymą paveldima tik tuo atveju, kai tai nepakeista testamentu, ir tokia apimtimi, kiek nepakeista testamentu (CK 5.2 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju palikėjas P. V. buvo sudaręs testamentą, todėl galimybė turtą paveldėti kitu įstatyme nurodytu būdu – faktiškai pradedant turtą valdyti, galima tik tuo atveju, jei sudarytas testatoriaus testamentas būtų nuginčytas teismine tvarka.
Atsiliepimas
26. Atsakovo vertinimu, ieškovė, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad palikėjas testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti, nepateikia jokių tokią poziciją pagrindžiančių įrodymų. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus, o teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsakovo vertinimu, sprendžiant iš ieškovės apeliacinio skundo argumentų, ieškovės nuomone pirmosios instancijos teismas turėjo būti aktyvus ir, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, turėjo aiškintis aplinkybes, kuriomis ieškovė negrindė savo reikalavimų, tačiau tai prieštarautų civiliniame procese galiojantiems dispozityvumo ir rungimosi principams. Be kita ko, pažymi, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurių, ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, iš esmės nėra susijusios su tuo, ar palikėjas testamento sudarymo metu galėjo suprato savo veiksmų reikšmę, t. y. šių aplinkybių nei patvirtina, nei paneigia. Be to, tai, kad atsakovas turėjo ligų, savaime nereiškia, jog atsakovas testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikšmės.
27. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas atsakovams priteisė nepagrįstai dideles bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo vertinimu, priteistos bylinėjimosi išlaidos neviršija ieškovės nurodytomis rekomendacijomis rekomenduojamų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio ir yra visiškai adekvačios nagrinėtos civilinės bylos apimčiai bei spręstiems teisiniams klausimams.
28. Atsakovas J. G. su apeliaciniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
29. Nurodė, jog ieškinio dalyko ir pagrindo nustatymas yra ieškovo, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme apibrėžtus atvejus. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavimo dėl juridinio fakto, kad palikimą ji priėmė faktiniu valdymu, nustatymo nereiškė, todėl pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių pagrįstai netyrė ir fakto, ar ieškovė išreiškė valią priimti palikimą pradėdama jį sudarantį turtą faktiškai valdyti, nenustatinėjo. Be to, nors ieškovė ir gyvena bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurį neva faktiškai valdydama priėmė palikimą, tačiau realiai šiuo turtu nesirūpina, su juo susijusių mokesčių nemoka.
Žemesnės instancijos teismas
30. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad testamento sudarymo metu palikėjas galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pažymėjo, kad teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjos valios atitikimo jos tikrajai valiai.
Šalies argumentai
31. Tretysis asmuo notarė Dalija Svirbutienė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
32. Notarės vertinimu, ieškovės teiginiai, kad palikimą ji priėmė faktiškai pradėdami valdyti palikimą sudarantį turtą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), nepagrįsti. Notarės vertinimu, teisiniai santykiai, susiklostę ieškovei naudojantis butu, kvalifikuotini kaip panauda, todėl pagrindo konstatuoti, kad ieškovė mirus palikėjui pradėjo valdyti butą kaip savą ir taip priėmė palikėjo palikimą, nėra.
33. Pažymėjo, kad pati ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad „tėvas buvo mokslininkas, <...> nebuvo silpnaprotis, nebuvo suvaikėjęs“, jo psichinė būklė, apeliantės žodžiais tariant, pasikeitė, pablogėjo neužilgo iki mirties. Ieškovė taip pat nurodė, jog apie 2019 m. sausio 16 d. sudarytą testamentą palikėjas jai nepasakojo, tik minėjo, kad notarų biure „pasirašė žemės klausimais“, tačiau iš liudytojos I. M. teisme duotų paaiškinimų matyti, jog palikėjas iš pradžių slėpė faktą, kad 2019 m. sausio 16 d. buvo nuvykęs į notarų biurą dėl testamento pakeitimo, tačiau po kurio laiko (2019 metų vasario – kovo mėn.) šiai pasakė, jog notarų biure „perrašė testamentą“, bet prašė apie tai nesakyti ieškovei (liudytojos mamai). Be to, I. M. paaiškino, kad jos senelis, su kuriuo ji buvo itin artima, jie bendraudavo pačiais įvairiausiais klausimais, ir tuo laikotarpiu – 2019 metų žiemą, pavasarį, buvo aiškaus mąstymo, proto „senelis sakė, aš mąstau, kaip aštuoniolikmetis, noriu žaisti šachmatais, eiti į teatrus, bet fiziškai negaliu“. Be to, palikėjas jį gydžiusiems gydytojams taip pat aiškino apie blogus jo santykius su dukra (ieškove) ir pastarosios sugyventiniu – „Įvardija kaip problemą namų situaciją, kai dukra Vokietijoje išsiskyrė su vyru, dabar grįžusi pas jį apsistojo, bet dirbti nenori, jaunesnis sugyventinis geria alkoholį, triukšmauja. Pacientas du kartus kvietė policiją, nori juos iškeldinti, nes jie neregistruoti jo bute. Kalbėdamas apie situaciją susijaudina, kalba emociškai gyvai, net interpretuoja„ (ekspertizės akto 7 psl.), t. y. kaip matyti, gydytojams nurodė faktiškai tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir notarei Dalijai Svirbutienei aiškindamas naujo testamento sudarymo motyvus bei priežastis.
34. Notarė nurodė, kad negali paaiškinti, ar 2019 m. sausio 11 d. su palikėju buvo bendrauta telefonu ar šis į notaro biurą buvo atvykęs gyvai, nes jau praėjo daug laiko, o notarų biure kiekvieną dieną priimama daug klientų. Dėl nurodytų priežasčių notarė taip pat negali paaiškinti, ar palikėjas, lankydamasis notaro biure, turėjo su savimi pasiėmęs akinius, ar jais naudojosi, ar turėjo klausos aparatą. Be to, nurodė, kad ieškovės ir atsakovo A. V. tarpusavio santykiai ar kiekvieno jų santykiai su palikėju, kuriems daug dėmesio skiriama ir apeliaciniame skunde, sprendžiant dėl 2019 m. sausio 16 d. testamento sudarymo aplinkybių ir jo galiojimo neturi jokios. Notaras, įsitikinęs, kad palikėjas sandorio sudarymo metu supranta norimo sudaryti testamento reikšmę, tokios palikėjo valios kvestionuoti negali ir privalo ją vykdyti – testamentą patvirtinti. Be kita ko, notarės vertinimu, ieškovė napateikė jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti ekspertizės akto išvadomis, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar palikėjas suprato 2019 m. sausio 16 d. testamento sudarymo reikšmę, pagrįstai rėmėsi, be kita ko, ekspertizės akto išvadomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
35. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1- 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
Dėl ieškovės teisinio suinteresuotumo testamento nuginčijimu.
36. Byloje kilo ginčas, ar ieškovės ieškinys dėl testamento nuginčijimo, ir su tuo susijusių reikalavimų, yra nagrinėtinas civilinio proceso tvarka, nes ieškovė nėra priėmusi palikimo (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), ieškiniu reikalavimo pripažinti, jog mirus palikėjui ji palikimą priėmė pradėdama faktiškai valdyti jį sudarantį turtą, nepareiškė, taip pat nepareiškė reikalavimo termino palikimo priėmimui atnaujinti, o jis yra pasibaigęs (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su atsakovų A. V. ir J. G. teiginiais, jog ieškovės reikalavimas pripažinti, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti jį sudaratį turtą, savo esme yra savarankiškas reikalavimas dėl pripažinimo (CK 1.138 straipsnio 1 punktas), ieškovė tokio reikalavimo ieškinyje nesuformulavo, todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą, aplinkybių, ar ieškovė išreiškė valią priimti palikimą faktiškai pradėdama valdyti jį sudarnatį turtą, pagrįstai netyrė ir nenustatinėjo, o apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus draudžiama (CPK 312 straipsnis), todėl dėl šio ieškovės reikalavimo pagrįstumo šioje apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamoje byloje daugiau nepasisakytina.
37. Visgi, atsižvelgiant į tai, jog nurodytu iš esmės yra keliamas klausimas, ar ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl palikėjo testamento pripažinimo negaliojančiu, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas byloje, kurioje spręsta dėl ankstesniu testamentu paskirto įpėdinio teisės ginčyti vėlesnį testamentą, kai ankstesniu testamentu paskirtas įpėdinis ieškinį dėl vėlesnio testamento pripažinimo negaliojančiu pateikė suėjus terminui, per kurį įstatymo nustatyta tvarka turi būti išreiškiama valia priimti palikimą (CK 5.50 straipsnis), išaiškino, jog „tuo atveju, kai įpėdinis pagal testamentą, būdamas galimas mirusiojo teisių perėmėjas, jų negali perimti tik dėl to, kad šios teisės ginčytinu sandoriu (vėlesniu testamentu) buvo perleistos, šis galimas neteisėtas sandoris tampa kliūtimi įpėdiniui pagal testamentą tapti teisių perėmėju. Tokiu atveju šiam asmeniui teisė paveldėti palikimą atsiranda ne nuo testatoriaus mirties momento, bet nuo juridiškai reikšmingo fakto – testamento pripažinimo negaliojančiu. Ir trijų mėnesių terminas palikimui priimti yra skaičiuojamas būtent nuo pastarojo juridinio fakto“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013). Taigi, remiantis nurodytu, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju CK 5.50 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas 3 mėnesių palikimo priėmimo terminas ieškovei nėra suėjęs, be kita ko, ieškovės atžvilgiu šis terminas gali būti skaičiuojamas tik jeigu ginčijamas testamentas bus panaikintas.
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu
38. Ieškovė byloje prašo pripažinti testamentą negaliojančiu, grindžia tuo, jog testamento sudarymo laikotarpiu palikėjo sveikatos būklė buvo labai prasta, kartais jis prarasdavo sąmonę ar orientaciją, dažnu atveju nesuprasdavo savo veiksmų reikšmės, dalykus dažnai pamiršdavo, todėl testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmu? reikšmės. Taigi, ieškovė iš esmės reiškia reikalavimą dėl savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis).
39. Lietuvos Aukščiausiasi Teismas yra išaiškinęs, jog asmeniui, CK 1.89 straipsnio pagrindu pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012). Sprendžiant klausimą, galėjo ar negalėjo asmuo, sudarydamas sandorį, suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, būtina atsižvelgti į asmens būseną (jo sveikatą, psichikos būklę ir kitas svarbias aplinkybes) ir į sudaryto sandorio turinį (jo naudingumą, pagrįstumą, protingumą ir kita) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439-219/2017). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, paprastai patvirtina teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu, t. y. turi būti nustatyta medicininių ir juridinių kriterijų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609/2012; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013; 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015). Pagal ekspertų atsakymų į teismo pateiktus paskiriant ekspertizę klausimus pobūdį eksperto išvada gali būti kategoriška, tikėtina arba ekspertas gali neatsakyti į teismo iškeltus klausimus, jei jam trūksta tyrimui pateiktos medžiagos arba jo žinių lygis neleidžia duoti atsakymą. Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012).
40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, yra pažymėjęs, jog bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, atitinkamai, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010). Atitinkamai, nagrinėjamu atveju byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė palikėjo P. V. psichinei būsenai ginčijamo testamento sudarymo metu nustatyti ir įvertinti, kurios atlikimo išvadoje konstatuota, jog: 1) P. V. 2019 m. sausio 16 d. testamento sudarymo metu konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas; 2) Duomenų apie sandorio dieną P. V. psichikos būklę veikiančius medikamentus ar kitų medikamentų šalutinį poveikį jo psichikos būklei nėra; 3) Pagal savo psichikos būklę P. V. 2019 m. sausio 16 d. sudarydamas testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertizės akto turinys nėra prieštaringas, yra išsamus, išvados pagrįstos bylai reikšmingų duomenų vertinimu, atsakyta į teismo pateiktus klausimus, todėl pagrindo konstatuoti, jog ekspertizės išvada yra nepatikima, dėl ko nevertintina, nėra. Kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, ekspertizės išvada, jog palikėjas testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, suformuluota kategoriškai, todėl byloje ji pripažintina tiesioginiu įrodymu, jog palikėjas testamento sudarymo metu suprasti savo veiksmų reikšmę galėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2020 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-293-969/2020). Pažymėtina, jog atmestinas ieškovės teiginys, jog ekspertizės išvada nepagrįsta, o jos išvada neatsako į ekspertizės paskyrimo metu iškeltus klausimus. Priešingai nei teigiama ieškovės, ekspertizės atlikimo metu, remiantis medicininių dokumentų ir bylos duomenų analizės tyrimo metodais, visos civilinės bylos medžiagos, įskaitant ieškovės paaiškinimus, interpretacija, buvo apžvelgta palikėjo ligų istorija, atitinkamai, padarytos išvados, jog duomenų apie tai, kad palikėjas vartojo psichikos būklę veikiančius medikamentus, ar jog kiti jo vartojami (-oti) medikamentai galėjo turėti šalutinį poveikį jo psichikos būklei, taip pat tai, jog testamento sudarymo dieną palikėjas galėjo nesuprasti savo veiksmų reikšmės, nėra. Priešingas aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Ieškovės teiginiai, jog dėl lėtinės smegenų išemijos palikėjas nesiorientavo aplinkoje, negalėjo suprasti savo veiksmu? bei ju? valdyti, buvo mažai kalbus, dėl ko palikėjas testamento sudarymo metu būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų atlikimo reikšmės, byloje kitais, kaip ieškovės paaiškinimais, duomenimis nebuvo pagrįsti.
41. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog, remiantis į bylą VŠĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės pateiktais, be kita ko, ekspertizės metu ištirtais, duomenimis, palikėjas nuo 2018 m. lapkričio 14 d. iki 2018 m. lapkričio 15 d. buvo gydytas VŠĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje Abdominalinės chrurgijos skyriuje (dėl abipusės kirkšnies išvaržos). Pastarojo stacionaro gydymo metu objektyvioje būklėje nurodyta: „Bendra būklė patenkinama. Sąmoningas, kontaktiškas“, išrašant „Bendra būklė patenkinama. Sąmoningas, kontaktiškas“. Nuo 2019 m. sausio 4 d. iki 2019 m. sausio 14 d. palikėjas buvo gydytas Vidaus ligų skyruje. Ligos istorijoje nurodyta: „ligonis atvežtas dėl karščiavimo, bendro silpnumo. Anamnezė: Paciento būklė pablogėjo prieš 3 d., kada pradėjo karšiuoti iki 39 laipsnių pagal celcijų, pacientas nusilpo, tapo encefalopatiškas, nustojo vaikščioti, vedamas griūna. Dėl pablogėjusios savijautos iškviesta GMP ir stacionarizuotas. <...> Bendra būklė sunkoka. Sąmoningas, tačiau encefalopatiškas, prasmingo kontakto su ligoniu nėra, informacijos iš paciento surinkti nepavyksta, nors pacientas kalba“. 2019 m. sausio 9 d. palikėjas buvo konsultuotas psichiatro aprašant: „Atvykęs į stacionarą buvo neorientuotas, gydytas dėl infekcijos. Kelios dienos būklė pagerėjusi <....>. Orientuotas vietoje, savyje. Laike patenkinamai – pasako metus <....>. Dėmesį sunkiai koncentruoja, atsako į klausimus po ilgos pauzės <...>. Įvardija, kaip problemą namų situaciją, kai dukra Vokietijoje išsiskyrė su vyru, dabar grįžusi pas jį apsistojo, bet dirbti nenori, jaunesnis sugyventinis geria alkoholį, triukšmauja. Pacientas 2 kartus kvietęs policiją, nori juos iškeldinti nes jie neregistruoti jo bute. Kalbėdamas apie situaciją susijaudina, kalba emociškai gyvai, net interpretuoja, gal jie nori kažką padaryti jam. Mąstymas sulėtintas, gana konkretus. Akivaizdžių atminties sutrikimų nestebima, nors kognityvinės funkcijos pasilpusios <...>. Po gydymo aprašyta tiriamojo būklė: „Gydymo eigoje paciento būklė pagerėjo, nekarščiavo, tapo sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas, pradėjo judėti, stebima teigiama labaratorinių tyrimų dinamika. Būklei pagerėjus pacientas išrašomas ambulatoriniam gydymui <...>“. Taigi, konstatuotina, jog palikėjo būklė, lyginant ją su ta, kuri buvo 2019 m. sausio 4 d. palikėjui išvykstant į ligoninę, 2019 m. sausio 14 d., t. y. palikėjo išleidimo iš ligoninės dieną, buvo žymiai pagerėjusi, jis galėjo bendrauti, buvo adekvatus, sąmoningas. Be to, 2019 m. vasario 7 d. VŠĮ Antakalnio poliklinkoje palikėjui taip pat buvo atlikta ambulatorinė kataraktos operacija, kuriai sutikimo formą pasirašė ir klausimyną prieš operaciją užpildė pats palikėjas. Pažymėtina, jog, remiantis bylos duomenimis, ieškovė palikėjo nematė ir nebuvo jo sutikusi nuo pat 2019 m. sausio 4 d. iki laiko, kai palikėjas grįžo į namus, kur gyveno kartu su ieškove, t. y., remiantis liudytojos I. M. parodymais, maždaug 2019 m. vasario mėn. vidurio. Kaip savo parodymuose nurodė liudytoja I. M., nurodytu laikotarpiu ieškovė apie palikėjo buvimo vietą nežinojo, ieškovei apie tai, jog palikėjas yra pas jos dukrą, liudytoją I. M., nebuvo pranešta, taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog ieškovė palikėjo būklės testamento sudarymo laikotarpiu žinoti negalėjo.
42. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog palikėjas testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, taip pat įvertino testamentą tvirtinusios notarės Dalijos Svirbutienės byloje duotus paaiškinimus, liudytojos I. M., pas kurią palikėjas, be kita ko, gyveno nuo 2019 m. sausio 14 d. iki 2019 m. vasario mėnesio vidurio, duotus parodymus.
43. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog, remiantis notarės Dalijos Svirbutienės paaiškinimais, palikėjas į notarų biurą pirmą kartą kreipėsi 2019 m. sausio 11 d., nurodė, jog nori sudaryti naują testamentą, nes nori pakeisti ankstesniame testamente išdėstytą valią, paaiškino to priežastis – ieškovės gyvenimo būdas, kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, taip pat neprieštaravo tam, ką palikėjas 2019 m. sausio 9 d., gulėdamas ligoninėje, nurodė psichiatrui. Priežastys, sąlygojusios palikėjo valią pakeisti anksčiau sudarytą testamentą, buvo atžymėtos notarės (jos darbuotojų) raštu ant palikėjo paso kopijos, kuriame taip pat buvo pažymėta ir paskirta testamento sudarymo data – 2019 m. sausio 16 d. 2019 m. sausio 16 d., palikėjui atvykus sudaryti testamento, notarei Dalijai Svirbutienei abejonių ar įtarimų dėl testatoriaus valios tikrumo abejonių nekilo. Palikėjas susitikimo metu aiškiai dėstė savo mintis įvairiais notarės užduodamais klausimais, išsakė savo motyvus dėl testamento turinio bei ankstesniame sudarytame testamente buvusios išdėstytos valios pakeitimo, pasidalijo tam tikrais savo gyvenimo įvykiais ir aplinkybėmis, vizualiai atrodė tvarkingos išvaizdos, korektiško elgesio. Įtarimų, jog palikėjas testamentą pasirašinėjo remdamasis ne savo valia, o kieno nors įtakotas, notarei taip pat nekilo. Palikėjas testamento sudarymo dieną – 2019 m. sausio 16 d., pas notarę taip pat sudarė įgaliojimą, kuriuo įgaliojo atsakovą A. V. tvarkyti visus su jo asmeniu ir nuosavybe susijusius reikalus, taip pat pasirašė pareiškimą ieškovei dėl išsikraustymo iš jam nuosavybės teise priklausančio buto. Liudytoja I. M. davė parodymus, kad palikėjas, išleistas iš ligoninės, gyveno pas ją iki 2019 m. vasario 15 d. Palikėjas buvo nusilpęs, tačiau iš esmės su juo kontaktas buvo sąmoningas, jis, nepaisant kelių epizodų, iš esmės laike ir erdvėje orientavosi. Praėjus keliems mėnesiams po testamento sudarymo, jos ir senelio pokalbio metu jis jai pasakė, kad jis pakeitė testamentą, tik prašė nesakyti to mamai. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tiek liudytojos I. M. parodymai, tiek pačios ieškovės L. M. paaiškinimai, duoti teismo posėdžio metu, patvirtina, kad palikėjas, po to, kai jis po gydymo 2019 m. sausio 14 d. buvo išleistas iš ligoninės, gebėjo pats savarankiškai tvarkyti ir spręsti kasdienius klausimus, pati ieškovė su savo tėvu iki pat jo mirties bendravo kaip su sąmoningu, galinčiu savarankiškai priimti sprendimus žmogumi. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad palikėjas jai sakė, jog yra išdavęs įgaliojimą atsakovui A. V. tvarkyti jo turtinius klausimus, ji su palikėju taip pat aptarė ir per notarą atsiųsto pranešimo dėl reikalavimo ieškovei išsikraustyti iš buto klausimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, logiška, kad ieškovės tėvas galėjo vengti užsiminti ieškovei apie pakeistą testamentinę valią bijodamas jos reakcijos, bet ne dėl to, kad apie išreikštą valią būtų užmiršęs ar jos nesupratęs. Palikėjas apie pakeistą testamentinę valią užsiminė savo anūkei I. M., kas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovės teiginius, jog palikėjas pas notarę galėjo nesuprasti sudaromo sandorio turinio bei, kad jam būtų sutrikusi atmintis dėl jo priimtų sprendimų esminiais reikalų tvarkymo klausimais, paneigia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrindo nesutikti su nurodytomis pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu nėra.
44. Pažymėtina, kad, kaip konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, tai, jog testamento sudarymo dieną palikėjas nurodė I. M., jog buvo pas notarą tvarkyti žemės reikalų, nepatvirtina jog, palikėjas nesuprato savo atliktų veiksmų reikšmės, nes po kurio laiko jis anūkei – liudytojai I. M., pasakė, jog pakeitė testamentą, tačiau prašė apie tai mamai t. y. ieškovei, nieko nesakyti (liudytojai pasakė: „I., aš perrašiau visą testamentą A., tik nesakyk nieko L.“). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti bylos nagrinėjimo metu gauti duomenys taip pat patvirtina, jog testamento sudarymo laikotarpiu, prieš 2019 m. sausio 4 d. būnant išvežtam į ligoninę bei iš jos grįžus, palikėjas buvo adekvatus, mąstantis, bendraujantis su žmonėmis. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja I. M. nurodė, jog dar 2019 m. sausio 1 d. naktį, švenčiant naujuosius metus, palikėjas buvo pakviestas išgerti šampano, kartu su ieškove, jos draugu ir liudytoja I. M. jis išgėrė taurę, pabuvo 10-15 min. ir išėjo į savo kambarį, tuo metu jautėsi „normaliai“, tačiau po naujųjų metų jo savijauta pablogėjo, jis susirgo, taip pat susirgo ir liudytoja bei ieškovė su jos draugu. Kaip ir pažymėta palikėjo ligos istorijoje, palikėjui atvykus į ligoninę palikėjo būklė buvo prasta. Dėl to byloje ginčo nėra. Liudytoja I. M. nurodė, kad palikėjui pasireiškė haliciunacijos, tačiau jo būklė, būnant ligoninėje, gerėjo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys atitinka duomenis, užfiksuotus palikėjo ligos istorijoje, jog palikėjo būklė ligoninėje pagerėjo. Liudytoja I. M. taip pat nurodė, kad su palikėju daug bendraudavo. Palikėjui būnant ligoninėje su juo praleisdavo po 6 valandas, tuo tarpu jo buvimo pas ją metu kalbėdavo iki vidurnakčio ar 1 val. nakties. Palikėjas buvimo pas ją metu jai sakė, jog jis mąsto kaip 18 metų, nori eiti į teatrus, žaisti šachmatais, tačiau kūnas jau neleidžia, kaip nurodė liudytoja, pokalbio metu jis dažnai užmigdavo, eiti vienas negalėdavo, griūdavo, tačiau taip pat vis dar sugebėdavo įsijungti kompiuterį, skaitydavo Vatikano naujienas, žiūrėdavo televizorių, lengvai sportuodavo (gulėdamas lovoje kilnodavo rankas, sukiodavo kaklą). Liudytoja I. M. taip pat nurodė, jog apie tai, kad ketina vykti pas notarą, palikėjas buvo užsiminęs dar būdamas ligoninėje, tačiau tiksliai kokiu tikslu ketina vykti pas notarą tada nurodęs nebuvo.
45. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, susijusias su palikėjo galėjimu suprasti testamento sudarymo reikšmę, taip pat įvertino ir tokios valios susiformavimo galimas priežastis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog, remiantis notarės Dalijos Svibutienės paaiškiniamis, palikėjas kaip testamento sudarymo priežastį notarei nurodė tai, jog nenori turto palikti dukrai, nes pastaroji keturiolika metų gyveno Vokietijoje, lošia, vartoja narkotikus. Atitinkamai, testamento sudarymo metu taip pat pasirašė ieškovei adresuotą pareiškimą dėl išsikraustymo iš jam nuosavybės teise priklausančio buto išsiuntimo. Pirmosios teismas konstatavo, jog nurodyti palikėjo pas notarę atlikti veiksmai atitinka ir patvirtina atsakovo A. V. paaiškinimus, kad tėvas buvo supykęs ant savo dukters, kuri jam susirgus neiškvietė pagalbos. Tokią aplinkybę, be kita ko, patvirtina ir 2019 m. sausio 9 d. palikėjo psichiatrui duoti paaiškinimai. Pažymėtina, jog ieškovė, teismui duodama paaiškinimus, patvirtino, kad jos tėvas iki jo minėto paguldymo į ligoninę 2019 m. sausio mėnesio buvo kvietęs policijos pareigūnus dėl ieškovės į tėvo butą priimto gyventi draugo A. elgesio, kuris, be kita ko, remiantis liudytojos I. M. parodymais, vartojo narkotikus. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovė taip pat buvo bausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ieškovė savo paaiškinimuose neneigė, kad 2019 m. sausio pradžioje tėvui pasijutus blogai ji nemanė, kad jo būklė rimta, greitąją pagalbą tėvui iškvietė atsakovas A. V..
46. Atsižvelgiant į nurodytą bei tai, jog, kaip jau pažymėta, išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta tik jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012), apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, kad palikėjas testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, nėra. Tiek byloje atliktos ekspertizės duomenys, kurie, kaip minėta, byloje šiuo atveju laikytini tiesioginiais įrodymais, patvirtinančiais, jog palikėjas testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, tiek kiti bylos duomenys – liudytojos I. M. parodymai, ieškovės, trečiojo asmens notarės Dalijos Svirbutienės paaiškiniami, aplinkybė, jog dar 2019 m. vasario 7 d. palikėjas pats pasirašė sutikimą dėl operacijos, užpildė klausimyną, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės patvirtina, jog palikėjas testamento sudarymo metu buvo sąmoningas asmuo, su kuriuo, kaip su tokiu, bendravo ir aplinkiniai asmenys. Tuo tarpu ieškovės daromos prielaidos, jog palikėjas iš esmės negalėjo norėti sudaryti tokio turinio testamento, aplinkybių, jog palikėjas testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę nepaneigė. Pažymėtina, jog pagal CPK 185 straipsnio nuostatas, teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę, ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog tam tikras faktas buvo, nei kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010).
47. Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas pripažinti testamentą negaliojančiu buvo atmestas pagrįstai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas išvestinius ieškinio reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus ir dėl jų plačiau nepasisakė taip pat pagrįstai. Taigi šioje byloje dėl išvestinių ieškinio reikalavimų plačiau taip pat nepasisakoma.
48. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų nepažeidė, todėl priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą ieškinį atmesti, o apeliacinio skundo argumentai pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
49. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai atsakyti, gali būti pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti. Vertinant, ar apeliacinio skundo argumentai yra pakankami jų išsamumo aspektu, reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus, neperžengdamas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
50. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo atsakovams iš ieškovės priteistu bylinėjimosi išlaidų dydžiu, ieškovės vertinimu, jis nepagrįstai didelis.
51. Pirmosios instancijos teismas atsakovui A. V. priteisė 4 591,57 Eur, trečiajam asmeniui - notarei Dalijai Svirbutienei, -1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.
52. Teismas konstatavo, jog atsakovas A. V. byloje patyrė 4 591,57 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudarė atsiliepimų į ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose, procesinių prašymų parengimas; trečiasis asmuo notarė Dalija Svirbutienė byloje patyrė 1 300 Eur advokatės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudarė atsiliepimų į ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį rengimas, pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose.
53. CPK 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) už nurodytus procesinius veiksmus mokėtinas toks užmokestis: už atsiliepimo į ieškinį parengimą – 4 198.25 Eur, už valandą pasirengimo ir (ar) atstovavimo teismo posėdyje - 167.93 Eur, už procesinio prašymo parengimą - 671.72 Eur (Rekomendacijų 7 ir 8 punktai).
54. Atsakovas A. V. bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai grindžia: už 2020 m. spalio 28 d. atsiliepimą į ieškinį – 1 900 Eur, 2021 m. sausio 27 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį – 1 200 Eur, procesiniai prašymai (5) (2020 m. spalio 2 d., 2020 m. spalio 16 d., 2021 m. vasario 22 d., 2021 m. gegužės 17 d., 2021 m. rugpjūčio 17 d.) – 490,57 Eur, atstovavimas teisme (7 val.: 2021 m. gegužės 20 d., 2020 m. spalio 15 d., 2020 m. spalio 28 d.) – 637 Eur, numatomas atstovavimas teisme (4 val.: 2021 m. gruodžio 7 d.) – 364 Eur. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovo A. V. nurodytos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos Rekomendacijose nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžių neviršija, todėl, įvertinus atsakovo atstovės darbo ir laiko sąnaudas, nurodytų parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, nagrinėtos bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, laikytinos pagrįstomis. Duomenų, kurie galėtų leisti teismui daryti priešingą išvadą, ieškovė napateikė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės reikalavimas dėl atsakovui A. V. priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumažinimo atmetamas.
55. Notarė Dalija Svirbutienė bylinėjimosi išlaidas advokatės teisinei pagalbai grindžia atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį parengimu, atstovavimą teisme – 1 300 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens notarės Dalijos Svirbutienės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos Rekomendacijose nurodytų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dyžių neviršija, įvertinus jos atstovės darbo ir laiko sąnaudas, nurodytų parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, nagrinėtos bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, laikytinos pagrįstomis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
56. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
57. Atsakovas A. V. prašo priteisti iš ieškovės 1 035,03 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktas paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teismo vertinimu, atsakovo nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija nurodytų Rekomendacijose, todėl atsakovui A. V. priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
58. Atsakovas J. G. prašo priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie jų patyrimą nepateikė.
59. Tretysis asmuo notarė Dalija Svirbutienė prašo priteisti iš ieškovės 900 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokatės suteiktas paslaugas (atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Teismo vertinimu, nurodytos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir protingo dydžio, neviršija nurodytų Rekomendacijose, todėl trečiajam asmeniui, notrei Dalijai Svirbutienei, priteistinos iš ieškovės (CPK 98 straipsnis).
60. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 837 Eur dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas. Ieškinį atmetus, nurodyto dydžio žyminis mokestis priteisiamas iš ieškovės į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 035,03 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus 03 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarei Dalijai Svirbutienei 900 Eur (devynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 837 Eur (aštuonis šimtus trisdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.