- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- e2-388-925/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24376-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jorūnė Pukinskienė
- Atsakovas
- A. V., J. G., S. T.
- Ieškovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- notarė J
- Advokatai
- Ieva Kūrytės-Mockeliūnė, Monika Šadbarė, Laurynas Staniulis, Indrė Panavaitė
trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, notarės D. S. atstovei advokatei Indrei Panavaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu naudojant Zoom platformą išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. patikslintą ieškinį atsakovams A. V., J. G. ir S. T. dėl testamento nuginčijimo, paveldėjimo pagal testamentą liudijimo pripažinimo negaliojančiu, sandorių dalyje pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo, tretieji asmenys notarė J. K., notarė D. S., V. G.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė L. M. patikslintu ieškiniu, pateiktu teismui 2021-01-11 (DOK-5841), prašo teismo: 1) pripažinti negaliojančiu P. V. 2019 m. sausio 16 d. sudarytą ir Vilniaus miesto 1–ojo notarų biuro notarės D. S. patvirtintą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) pripažinti negaliojančiu 45-ojo notaro biuro notarės J. K. 2019-10-02 atsakovui A. V. išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) taikyti restituciją ir grąžinti šalis į teisinę padėtį, buvusią iki testamento sudarymo, pripažįstant ieškovės L. M. teisę į P. V. palikimo priėmimą pagal įstatymą; 4) įpareigoti atsakovą J. G. grąžinti ieškovei ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 5) įpareigoti atsakovą A. V. sumokėti ieškovei pusę sandorio vertės gautų pinigų, kuriuos gavo sudarydamas pirkimo – pardavimo sandorį dėl 13/16 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 6) pripažinti negaliojančia 2019-11-13 Pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 12250, sudarytą tarp A. V., S. T. ir V. G., dalyje dėl 1/2 dalies A. V. perleisto turto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 8) priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Patikslintą ieškinį ieškovė grindžia tokiais esminiais argumentais:
2.1. P. V., ieškovės ir atsakovo A. V. tėvas (toliau – ir testatorius), mirė (duomenys neskelbtini). Po P. V. mirties liko jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir butas); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); garažas (boksas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bokso (garažo) Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypo dalis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanti adresu (duomenys neskelbtini). P. V. 2019-01-16 sudarytu testamentu visą savo turtą paliko sūnui, ieškovės broliui A. V. Ieškovės teigimu, ji apie tėvo 2019-01-16 sudaryto testamento egzistavimą sužinojo tik 2020-04-25, gavusi iš Vilniaus miesto apylinkės teismo pranešimą dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pateikimo. Ieškovė nurodė, kad ji iki tėvo mirties ir po jo mirties gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), šiame bute yra vienintelė ieškovės gyvenamoji vieta. Pagal 2016 m. gruodžio 23 d. ieškovės tėvo sudarytą testamentą po tėvo mirties ieškovė turėjo paveldėti ½ dalį šio buto. Ieškovės teigimu, pagal anksčiau jos tėvo sudarytą testamentą ieškovei turėjusią atitekti buto dalį atsakovas A. V. paveldėjo pasitelkdamas nesąžiningus veiksmus. Ieškovė teigia, kad jos tėvo 2019 m. sausio 16 d. sudarytas testamentas neatitinka jo tikrosios valios, kadangi testamento sudarymo metu jis buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, todėl prašo pripažinti testamentą negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio pagrindu ir taikyti restituciją - grąžinti šalis į teisinę padėtį, buvusią iki testamento sudarymo, pripažįstant L. M. teisę į P. V. palikimo priėmimą pagal įstatymą.
Šalies argumentai
2.2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. V., pasinaudodamas sunkia tėvo sveikatos būkle, įtikino jį, kad šis sudarytų naują testamentą, kadangi prieš tai buvęs testamentas atsakovo A. V. netenkino. Ieškovė nurodė, jog iki pat 2015 m. liepos mėn. ji gyveno (duomenys neskelbtini), iš kurios gyventi į Lietuvą grįžo pablogėjus mamos sveikatai. Ieškovė, kaip rūpestinga ir atsakinga dukra, slaugė mamą ir vėliau tėtį (testatorių). Ieškovė kartu su tėvais gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji, grįžusi iš (duomenys neskelbtini), turėjo santaupų, iš kurių gyveno, ir diena iš dienos slaugė mamą, gamino valgyti bei rūpinosi jos sveikatos priežiūra. Ieškovės santykiai su tėvais visuomet buvo labai artimi, ji mylėjo ir gerbė savo tėvus, buvo tarpusavio pasitikėjimas. Kadangi tarp ieškovės ir jos tėvų vyravo pasitikėjimas ir šeimos vertybės, (duomenys neskelbtini), mirus ieškovės mamai, testatorius (ieškovės tėvas) paprašė, kad vaikai, t. y. šiuo atveju ieškovė ir jos brolis atsakovas A. V., atsisakytų mamos palikimo tėvo naudai. Ieškovė taip ir padarė - atsisakė mamos palikimo dalies tėvo naudai. Ieškovės tėvas visuomet tikino, kad po jo mirties visą turtą paliks po lygiai vaikams, dėl ko ieškovė, pasitikėdama savo tėvu, pagal susitarimą taip ir padarė – atsisakė po motinos mirties jai tenkančios palikimo dalies tėvo naudai. Nurodytas aplinkybes, pasak ieškovės, patvirtina faktas, jog tais pačiais metais, (duomenys neskelbtini), buvo sudarytas testamentas, kuriuo P. V. ieškovei buvo užrašęs ½ dalį turto, esančio (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Po mamos mirties testatoriaus sveikata taip pat ėmė prastėti, dėl ko ieškovė ir toliau liko gyventi Lietuvoje bei rūpintis tėvu. Jie kartu ir toliau gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė gamino tėvui valgyti, rūpinosi medikamentiniu gydymu, slaugė jį. Ieškovė ir tėvas gyveno iš palikėjo gaunamos pensijos, kuri siekė apie 900 Eur/mėn. Ieškovė, atsisakiusi mamos palikimo dalies tėvo naudai, ir toliau gyveno su palikėju tame pačiame bute, ieškovė jokio kito savo turto neturėjo ir neturi šiai dienai. Ieškovės sveikatos būklė taip pat sudėtinga, todėl dėl sveikatos būklės ji niekur nesidarbino, pasirinko slaugyti tėvą, iš kurio pensijos kartu pragyveno, užteko maistui ir kitiems būtiniems poreikiams patenkinti. Taip pat pažymėjo, jog jau (duomenys neskelbtini) testamente testatorius buvo nurodęs ir pažymėjęs apie sunkią ieškovės sveikatos būklę, kas tik sustiprina faktines aplinkybes apie tai, kad ieškovės sveikatos būklė jau prieš sudarant testamentą buvo sunki; dėl to, pasak ieškovės, testatorius į (duomenys neskelbtini) testamentą įtraukė sąlygą dėl turto paveldėjimo tuo atveju, jei ji mirtų anksčiau nei testatorius.
2.3. Ieškovės teigimu, jos brolis atsakovas A. V. niekada nesirūpino nei mamos, nei tėvo sveikata. Atvažiuodavo aplankyti tik iš reikalavo ar bėdai nutikus, nes visą gyvenimą tėvas gelbėjo ir traukė atsakovą A. V., kuris niekur nedirbo ir mėgo “lengvus” pinigus (jis turi teistumą; įsiskolinimų už alimentus; lošė azartinius žaidimus kazino ir t.t.), iš bėdų. Ieškovės įsitikinimu, atsakovui A. V. niekur nedirbant ir negaunant jokių darbinių pajamų, jo veiksmų planas buvo gauti visą tėvo palikimą. 2019 m. sausio 3 d. ieškovės tėvui staiga sustreikavo sveikata ir sukilo aukšta temperatūra, jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, o tėvas išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Ieškovė tuo metu taip pat labai sirgo plaučių uždegimu. P. V. ligoninėje praleido apie 10 dienų iki 2019 m. sausio 14 d. Kadangi ieškovė tuo metu sunkiai sirgo plaučių uždegimu, tėvą iš ligoninės paėmė atsakovas A. V., tačiau jo neparvežė į namus, o apgyvendino kelioms dienoms pas ieškovės dukrą I. M. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur atsakovas A. V. testatoriui darė psichologinį spaudimą, kuris turėjo įtakos realios testatoriaus valios neatitinkančio testamento sudarymui. Ieškovės teigimu, netrukus po to, kai tėvas buvo išleistas iš ligoninės, t. y. 2019 m. sausio 16 d., atsakovas A. V. pasinaudojo bejėgiška testatoriaus sveikatos būkle ir nuvežė jį pas notarę D. S., kur jis dėl savo sunkios sveikatos būklės buvo paveiktas ir priverstas sudaryti naują testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka tik atsakovui A. V., eliminuojant iš testamento ieškovę. Pažymėjo, jog palikėjas buvo labai silpnos būklės, po infekcijos iki galo neatsistatęs, jis kartas nuo karto prarasdavo sąmonę, dėl ko dažnu atveju negalėdavo suprasti savo veiksmų reikšmės. Ieškovės teigimu, jos tėvas dažnai prarasdavo orientaciją, pamiršdavo dalykus bei jam atrodydavo nebūti (realiai neegzistuojantys) dalykai. Be kitų asmenų (tiksliau ieškovės, kuri viena rūpinosi palikėju ir su juo gyveno) pagalbos jis negalėjo atlikti savarankiškų veiksmų, reikalaujančių valios išraiškos (pvz., išeiti į lauką, vykti pas gydytojus, nusipirkti maisto ar vaistų ir pan.). Dėl nestabilios būklės jis galėjo nesusipažinti su ginčijamo testamento tekstu ir jo suprasti, galvoti, kad atliekami tęstiniai notariniai veiksmai, susiję su įgaliojimu už palikėją tvarkyti teisinius reikalus ir pan.
2.4. Ieškovės teigimu, ginčijamo testamento sudarymo dieną jos tėvas sunkiai sirgo, testamento sudarymo metu vartojo stiprius, didelį neigiamą šalutinį poveikį sukeliančius vaistus, dėl kurių jo fizinė ir psichinė būklė buvo ženkliai pablogėjusi. Akivaizdu, jog atsakovas A. V. suskubo pasinaudoti staiga suprastėjusia tėvo sveikatos būsena, pasirūpino, kad testatorius pakeistų testamentą atsakovo A. V. naudai. Tokiu būdu, atsakovas nesąžiningai, savo naudai, paveikė testatoriaus valią sudaryti testamentą ir siekė eliminuoti ieškovę iš paveldėtojų rato, o notarė neišsiaiškino tikrosios testatoriaus valios. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas A. V. pasidarė įgaliojimą tėvo vardu tvarkyti jo turtą, turėjo tėvo pasą bei banko prisijungimus, galėjo disponuoti tėvo pinigais; tėvo prašomas grąžinti pasą, atsakovas A. V. paso tėvui negrąžino. Ieškovės teigimu, testatoriaus ir atsakovo santykiai niekada nebuvo geri, todėl nėra jokio racionalaus ir loginio paaiškinimo, kad testatorius staiga, sunkiai sirgdamas, sugalvojo palikti visą turtą sūnui, kuris juo nesirūpino, santykiai buvo prasti. Be to, (duomenys neskelbtini) mirus tėvui, atsakovas A. V. net nedalyvavo tėvo laidotuvėse. Ieškovės įsitikinimu, vien tai, kad atsakovas nedalyvavo savo biologinio tėvo laidotuvėse tik sustiprina aplinkybes, kad atsakovui A. V. rūpėjo tik tėvo pinigai ir turtas. Po palikėjo mirties atsakovas A. V. iš viso atsiribojo nuo ieškovės: ieškovė nebegalėjo atsakovui nei priskambinti, nei kitaip susisiekti, atsakovas ieškovę ignoravo, atjungė bute, kuriame gyvena ieškovė, internetą, elektrą. Kaip dabar paaiškėjo, atsakovas nenorėjo bendrauti su ieškove dėl turtinių (palikimo priėmimo) klausimų, nes ieškovė būtų iš karto supratusi, ką jis padarė. Tuo tarpu ieškovė, neturėdama jokių teisinių žinių, nežinojo, nei kaip, nei kur kreiptis dėl palikimo, atsakovas su ja taip pat nekontaktavo šiais klausimais. Galiausiai atsakovas, ir toliau veikdamas nesąžiningai, fiktyviais sandoriais keliems asmenims perleido butą, kuriame gyveno ieškovė, ir ši galiausiai gavo ieškinį dėl iškeldinimo. Pradėjusi aiškintis susiklosčiusią situaciją, ieškovė sužinojo apie savo pažeistas teises bei atsakovo nesąžiningus veiksmus. Ieškovė, būdama teisėta pirmos eilės įstatyminė įpėdinė, pagrįstai tikėjosi, jog bus įgyvendinta tėvo valia, kuri atsispindėjo (duomenys neskelbtini) testamente, pagal kurį ieškovei būtų teisėtai priklausiusi ½ turto dalis. Tačiau testatorius buvo nesąžiningų atsakovo A. V. veiksmų auka. Nustačius, kad (duomenys neskelbtini) naujasis testamentas sudarytas su testatoriaus valios trūkumais, jis pripažintinas negaliojančiu, dėl ko turi būti naikintinas ir atsakovui A. V. išduotas paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)).
2.5. Ieškovė nurodė, kad atsakovas A. V., (duomenys neskelbtini) priėmęs mirusiojo P. V. palikimą, netrukus, t. y. 2019 m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi perleido nuosavybės teisę atsakovei S. T., o ši 2020 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartimi turtą perleido kitam atsakovui (galimai susijusiam su atsakovu A. V. asmeniui) J. G.. Visi šie sandoriai buvo įvykdyti ieškovei ir toliau gyvenant nurodytame bute bei juo naudojantis. Ieškovė įsitikinusi, jog iš A. V. turtą įsigiję asmenys (atsakovai S. T., J. G.) buvo nesąžiningi. Tokį ieškovės įsitikinimą lemia tai, kad turtas kartu su priėmimo-perdavimo aktais buvo perleistas asmenims fiziškai turto net neapžiūrėjus, nedalyvaujant nei vienai sandorio šaliai, neįsitikinus, kad toks turtas apskritai faktiškai egzistuoja, neatsižvelgus į tai, kad jame gyvena ieškovė ir moka mokesčius. Pirkimo-pardavimo sutartys turi būti pripažintinos negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms, bei CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančios viešajai tvarkai ir gerai moralei. Be to, atsakovas A. V. neabejotinai žinojo apie sunkią turtinę ieškovės padėtį ir neabejotinai suprato, kad tokius sandorius sudaro, siekdamas išvengti ir apsunkinti ieškovės galimybę reikšti reikalavimus dėl privalomos palikimo dalies. Dėl to pirkimo-pardavimo sutartys turėtų būti pripažintinos negaliojančiomis ir CK 1.91 straipsnio pagrindu, kaip sandoriai, sudaryti dėl atsakovo A. V. piktavališko susitarimo su trečiaisiais asmenimis.
2.6. Ieškovė pažymėjo, kad nei viena iš buto pirkimo-pardavimo sandorių šalių nebuvo atvykusi apžiūrėti buto, ieškovė jokiomis priemonėmis nebuvo informuota apie vykstančius sandorius, nors turėjo būti informuota, kadangi tiesiogiai buvo susijusi, nes faktiškai gyveno ir toliau gyvena nurodytame turte, juo rūpinasi ir t.t. Akivaizdu, kad tokiais sandoriais buvo siekiama apsunkinti jų nuginčijimą. Turto perleidimo sandoriai sudaryti su atsakovais S. T. ir J. G., kurie turtą įsigijo jo net fiziškai jo nematę. Taigi, visi šie sandoriai naikintini kaip tariami sandoriai ir taikytina restitucija natūra (išskyrus dėl žemės sklypo 13/16 dalies, esančios (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio atžvilgiu taikytina restitucija pinigais, nes šį turtą atsakovas A. V. jau perleido, o dėl trečiojo asmens G. G. sąžiningumo / nesąžiningumo duomenų ieškovė neturi.
Atsiliepimas
3. Atsakovas A. V. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė su ieškovės reikalavimais nesutinkantis. Pagrindiniai atsakovo nesutikimo argumentai yra šie:
3.1. Atsakovo teigimu, (duomenys neskelbtini) ieškovė gyveno nerūpestingą gyvenimą, dirbo įvairaus pobūdžio nelegalius darbus, turėjo problemų su teisėsauga, teismais, narkotikais. 2015 metais, nesusiklosčius santuokiniam gyvenimui bei turint rimtų finansinių sunkumų, ieškovė sugalvojo grįžti gyventi į Lietuvą. Ieškovės nurodomos aplinkybės neva ji slaugė savo mamą, o paskui tėtį, atsakovo įsitikinimu, neatitinka tikrovės. Teisingai ir taikliai įvertinant ieškovės vaidmenį savo tėvų gyvenime galima būtų apibūdinti ją kaip suaugusią savo tėvų išlaikytinę, kuriai buvo patogu naudotis savo tėvų gerumu. Mirus mamai ieškovė susirado ženkliai jaunesnį už save draugą, vardu (duomenys neskelbtini) (atsakovui nėra žinoma, ar toks vardas yra nurodytas asmens dokumente), kuris ilgainiui ėmė leisti didžiąją dalį laiko šalių tėvo P. V. bute. Kartu su savo naujuoju draugu ieškovė įsitraukė į nusikalstamą veiklą, vartojo narkotikus, juos platino ir vertė savo senyvą tėvą kęsti amoralų ir nusikalstamą savo gyvenimo būdą. 2019 m. pavasarį ieškovė netgi yra gavusi 45 paras arešto už narkotinių medžiagų vartojimą, o į namus nuolat ateidavo laiškai raudonomis raidėmis apie ieškovės skolų išieškojimus. Amžiną atilsį P. V. dažnai prašydavo savo sūnaus atvežti jam grynųjų pinigų, neva iš vienos ar kitos padėties reikia gelbėti ieškovę. Atsakovo teigimu, jis nuolat rūpinosi savo senyvu tėvu, veždavo jam į namus maistą bei padėdavo nusigauti bet kur, kur tik paprašydavo. Susitarimas, kad ieškovė kartu gyvendama rūpinsis savo senyvu tėvu iš tiesų buvo, tačiau ji niekada tinkamai taip ir neįgyvendino šios savo pareigos. Priešingai, ieškovė visiškai nustojo rūpintis savo tėvu. Tėvas pats dėl įvairių gretutinių ligų sunkiai galėdamas judėti skambindavo sūnui ir skųsdavosi, kad dukra prie jo neprieina, kad neduoda valgyti. Tokiais atvejais atsakovas viską metęs važiuodavo gelbėti tėvo ir žinoma visuomet susipykdavo su ieškove, nes turėjo jai pagrįstų priekaištų dėl jos sunkiai suvokiamo elgesio su senyvu žmogumi.
3.2. Atsakovo teigimu, ieškovė visuomet buvo apsileidusi, o namai ilgainiui virtę dviejų narkomanų irštva. Atsakovo tėvas nebegalėjo pakęsti tokio gyvenimo ir puikiai suprato, kad savo dukrai nieko nėra skolingas, ypač dar ir dėl to, kad užaugino savo anūkę – ieškovės dukrą, kuriai padovanojo ir butą (duomenys neskelbtini). 2019 metų sausio mėnesio pradžioje ieškovė susirgo nepatikslinta bakterijų sukelta infekcija, kuria apkrėtė ir savo tėvą. Atsakovui 2019 m. sausio 4 dieną atvykus į namus ir savo tėvą radus leisgyvį, o ieškovę gulinčią lovoje su savo draugu (duomenys neskelbtini) ir nekreipiančią jokio dėmesio į tėvo akivaizdžiai kritinę būklę, A. V. „užvirė kraujas“. Jis nedelsdamas iškvietė greitąją pagalbą, kuri pristatė tėvą į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kurioje juo buvo tinkamai pasirūpinta. Praleidęs kelias dienas ligoninėje tėvas atsigavo ir labai gerai įvertino savo dukters tariamą rūpestį juo. Net nelaukdamas kol bus išrašytas iš ligoninės, jis pats susisiekė su notare ir pasiprašė būti priimtas testamento perrašymui. Apie šiuos tėvo planus atsakovas A. V. galutinai sužinojo tik vykstant pas notarę. Tuo pačiu P. V. ne tik surašė jo valią atitinkantį testamentą, bet ir įgaliojo savo sūnų tvarkyti visus su jo asmeniu ir nuosavybe susijusius reikalus bei surašė prašymą notarei dėl pareiškimo teksto ieškovei dėl išsikraustymo iš jam nuosavybės teise priklausančio buto išsiuntimo. Atsakovo tėvas buvo kaip reikiant supykęs ant savo dukters, kuri net ir po šio įvykio savo elgesio tėvo atžvilgiu nepakeitė, kankino senuką iki pat jo mirties. Atsakovas netgi įtaria, kad siekdama jį nutildyti, kad šis nebereikštų jai pretenzijų dėl išsikraustymo, girdė jį raminamaisiais vaistais ar duodavo kitų svaigalų. Kelias dienas prieš mirtį atsakovas savo tėvą namie rado gulintį pasliką lovoje, su mėlynėmis ant veido ir nereaguojantį.
3.3. Pažymėjo, kad P. V. prieš testamento surašymą išleistas iš ligoninės buvo „sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas“ - tokia yra jį gydžiusių gydytojų išvada. Be to, joks klausimas dėl atsakovo tėvo psichikos būklės apskritai nebuvo keltas, joks siuntimas pas psichiatrą jam nebuvo išduotas ir atsakovas niekada nėra vežęs savo tėvo pas jokį psichiatrą. Vienintelį kartą 2016-12-20 P. V. buvo atliktas MMSE tyrimas, kuris parodė visišką normą, todėl daugiau pas psichiatrą jis lankęsis nėra. Tai yra ciniškas ieškovės melas. Išleistas iš ligoninės P. V. laikinai buvo apgyvendintas savo anūkės bute, kad atsakovas turėtų galimybę įsitikinti, jog pati ieškovė nuo šios baisios ligos pasveiko ir nebėra jokios grėsmės, kad ji ir vėl užkrės savo senyvą tėvą. Kadangi į savo namus velionis labai pageidavo sugrįžti, po kelių dienų jis į juos ir buvo nuvežtas.
3.4. P. V., ieškovės ir atsakovo A. V. tėvas, savo valią išreiškė būdamas visiškai sveiko proto ir niekieno neįtakotas, išskyrus savo asmeninės ir nelabai patogios padėties su dukra (atsakovo teigimu, ieškovė vartojo narkotikus, juos platino, vertė savo tėvą kęsti jos amoralų ir nusikalstamą gyvenimo būdą), dėl kurios turėjo pagrindo manyti, jog palikus palikimą dukrai, palikimas nueitų ieškovės nesuskaičiuojamų skolų išieškojimui. Po tėvo mirties atsakovas A. V. nenorėjo tėvo palikimo pasilikti natūra, todėl organizavo turto pardavimą. Atsakovo teigimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad palikėjo P. V. išorinė valia surašant testamentą būtų neatitikusi jo vidinės valios. Nepaisant savo garbaus amžiaus ir gretutinių ligų, psichiškai P. V. buvo visiškai sveikas ir neturėjo jokių mąstymo ir atminties sutrikimų, tai patvirtina atsakovo teikiami išrašai iš P. V. ligos istorijos išleidžiant jį iš gydymo įstaigos. Pats faktas, kad palikėjas P. V. testamentą surašė po kelių dienų nuo tada, kai buvo išleistas iš ligoninės ir nuvykti pas notarę jam padėjo sūnus atsakovas A. V., automatiškai nesudaro pagrindo manyti, kad jam galėjo būti taikomas vienoks ar kitoks spaudimas dėl konkretaus turinio testamento sudarymo.
3.5. Atsakovas nurodė, kad jis nesikišo į tėvo planą, iš anksto nežinojo ir specialiai paliko tėvą vieną pas notarę biure, kad jis galėtų savarankiškai įgyvendinti savo valią, tuo tarpu notarė turėjo galimybę įsitikinti dėl palikėjo valios tikrumo ir tokį sandorį notarė patvirtino nematydama tam jokių kliūčių. Be to, tą pačią dieną, kaip ir buvo sudarytas testamentas ((duomenys neskelbtini)), tame pačiame biure palikėjas P. V. ne tik surašė jo valią atitinkantį testamentą, bet ir įgaliojo savo sūnų tvarkyti visus su jo asmeniu ir nuosavybe susijusius reikalus bei surašė prašymą notarei dėl pareiškimo teksto ieškovei L. M. dėl išsikraustymo iš jam nuosavybės teise priklausančio buto išsiuntimo. Šį laišką ieškovė gavo ir dar 2019 m. sausio mėnesį žinojo, kad tėvas jos reikalauja išsikraustyti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto, dėl ko ieškovė neturėjo jokio pagrindo būti užtikrinta dėl 2016 m. palikėjo surašyto testamento valios tęstinumo bei negalėjo nežinoti apie tariamai savo pažeistą teisę. Atsakovas nurodė, kad ieškovė praleido įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą ginčyti testamentą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, taip pat praleido terminą palikimui priimti ir savo ieškiniu neprašo šio termino atstatyti, todėl atsakovas A. V. prašo teismo taikyti įstatyme nustatytą ieškinio senaties terminą ir dėl jo praleidimo ieškinį atmesti.
3.6. Atsakovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė, ginčydama turto perleidimo sandorius, neatsižvelgė į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 12250, sudaryta tarp A. V. ir S. T., iš tiesų yra ne dvišalė, bet trišalė. Turtą S. T. pardavė ne tik A. V., bet ir atsakovo ir ieškovės motinos anūkas V. G., kuris paveldėjo turto dalį mirus jo močiutei - šalių motinai G. V. Patikslintu ieškiniu jis į bylą yra įtrauktas trečiuoju asmeniu, tačiau tik formaliai. Reikšdama reikalavimą dėl ½ dalies buto grąžinimo, ieškovė ignoruoja faktą, kad tokia dalis jai niekada nepriklausytų net ir pritaikius restituciją, nes 3/16 dalys šio buto bet kuriuo atveju priklausė V. G., į kurio nuosavybės dalį ieškovė pretenduoti neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, norėdama pripažinti negaliojančia pirkimo-pardavimo sutarties dalį, kuria S. T. turto dalį perleido ir V. G., ieškovė turėtų įrodinėti ir jo nesąžiningumą bei į bylą V. G. įtraukti atsakovu, o ne trečiuoju suinteresuotu asmeniu. Pažymėjo, kad V. G. parduodamas savo turto dalį grąžino skolas antstoliams ir tai matyti iš pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto atsiskaitymo būdo. Svarbu yra ir tai, kad antstoliai nėra pareiškę jokių pretenzijų dėl per mažos parduodamo turto kainos ar kitaip išreiškę savo nesutikimo, jog šis sandoris įvyktų. Be to, ginčijama pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 12250, sudaryta tarp A. V., V. G. ir S. T., parduotas buvo ne tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), tačiau ir negyvenamoji patalpa – garažas (boksas), kurio pardavimo ieškovė neginčija ir neprašo jam taikyti restitucijos. Garažas kitu ginčijamu sandoriu J. G. perleistas nebuvo ir liko S. T. nuosavybe.
4. Atsakovė S. T. pateiktame atsiliepime nurodė, kad apie ieškovės bendravimą su giminėmis, jų asmeninius ryšius ir santykius bei testamento sudarymo aplinkybes nieko nežino ir nėra su tuo susijusi, tačiau atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės teiginiai yra akivaizdžiai prieštaringi. Nors ieškovė teigia buvusi rūpestinga, dėmesinga ir rūpinosi tėvo reikalais, tame tarpe ir po mirties, tačiau būdama “rūpestinga” apie testamentą sužinojo tik beveik po metų, t. y. 2020-04-25, kai tėvas mirė (duomenys neskelbtini), tuo tarpu po mirties yra prievolė priimti palikimą per 3 mėnesius. Atsakovė S. T. nurodė, kad jai perkant butą antstolė I. B., antstolis D. T. ir notarė J. K. pateikė visapusišką ir oficialią informaciją bei patvirtino, kad sudaromo sandorio metu jokių oficialių duomenų apie ten gyvenančius asmenis nebuvo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad testatoriaus P. V. valia buvo kitokia negu surašyta testamente. Atsakovė nurodė, kad ji pirko butą jį vizualiai apžiūrėjusi, o sandoris vyko notarinėje kontoroje, kur dalyvavo visos šalys. Atsakovė atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovė prašo pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, bei CK 1.81 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujančias viešajai tvarkai ir gerai moralei, tačiau ieškinyje nėra nurodyta, kokioms imperatyvioms įstatymo normoms pirkimo-pardavimo sutartis prieštarauja bei nepateikta jokių įrodymų, kurie įrodytų viešosios tvarkos pažeidimą ar amoralų elgesį. Atsakovė S. T. pažymėjo, kad negalėjo būti jokio ieškovės nurodomo piktavališko susitarimo ginčijamų sandorių sudarymo metu, nes su pardavėjais V. G., A. V. ir pirkėju J. G. iki sandorių sudarymo ji nebuvo pažįstama. Atsakovė taip pat nurodė, kad sandoriai vyko pas tris skirtingus notarus (vienas tvirtino testamentą, kitas pirmą pirkimo-pardavimo sutartį ir trečias antrą pirkimo-pardavimo sutartį), be to, ieškovė nutylėjo, kad buto pirkimo-pardavimo procese buvo aktyvūs ir du antstoliai, kurie yra davę priesaiką valstybei kartu su notarais turėjo užtikrinti sandorių teisėtumą. Atsakovė nurodė, jog ji laiko save sąžininga turto įgijėja ir prašė ieškovės reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
5. Atsakovas J. G. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį nurodė su ieškovės reikalavimais nesutinkantis ir prašė juos atmesti remiantis tokiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Viena iš atsakovo veiklų yra prekyba nekilnojamuoju turtu. Dėl buto (duomenys neskelbtini), pardavimo į jį kreipėsi atsakovės S. T. žentas ar sūnus (tikslaus giminystės ryšio nežino) bei pasiūlė įsigyti butą. Atsakovui buvo paaiškinta, kad bute gyvena moteris (ieškovė), kuri teisinio pagrindo jame gyventi neturi, tačiau nėra linkusi išsikelti. Atsakovas J. G., įvertinęs buto teisinę kokybę, 2020-03-25 sudarė buto pirkimo-pardavimo sandorį. Atsakovas, įgijęs nuosavybės teisę į butą bei siekdamas išvengti teisminio ginčo, 2020-03-29 telefonu kreipėsi į ieškovę dėl buto atlaisvinimo abiem šalims priimtinomis sąlygomis, tačiau ieškovė atsisakė atlaisvinti butą bei perduoti jį teisėtam savininkui. 2020-04-17 atsakovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl ieškovės iškeldinimo iš buto.
5.2. Atsakovas J. G. pažymėjo, kad siekdama pripažinti jo sudarytą buto pirkimo-pardavimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją, ieškovė privalo įrodyti dvi kumuliatyvias sąlygas, t. y., pirma, kad atsakovė S. T., sudarydama 2019-11-13 buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžininga įgijėja, ir, antra, kad atsakovas J. G., sudarydamas 2020-03-25 buto pirkimo-pardavimo sutartį, buvo nesąžiningas įgijėjas. Atsakovo teigimu, ieškovė nepateikė jokių duomenų ar informacijos, kurie leistų bent jau kelti abejones dėl galimo įgijėjų nesąžiningumo. Vienintelis argumentas, kuriuo ieškovė grindžia atsakovo J. G. nesąžiningumą, yra ta, kad pastarasis pirko butą jo neapžiūrėjęs. Atsakovas pažymėjo, kad tai yra visiškai įprasta praktika perkant turtą, kai jis yra užimtas atsisakančių išsikelti asmenų ar įgyjamas varžytynėse. Tokiais atvejais yra vertinama turto lokacija ir bendra statinio, kuriame yra turtas, būklė. Pagrindinės aplinkybės, kurios vertinamos, yra asmens, kuris perleidžia turtą, teisė sudaryti sandorį ir asmens, kuris atsisako išsikelti, teisės naudotis turtu. Atsakovo J. G. teigimu, jokių duomenų, kad buto pardavėja atsakovė S. T. neturi teisės disponuoti butu nebuvo, t. y. butas buvo registruotas atsakovės S. T. vardu, ginčų dėl sandorio, kurio pagrindu buvo įgytas butas, nebuvo. Be to, buto pirkimo-pardavimo sandoris buvo tvirtinamas notaro, kuris turėjo pareigą patikrinti, ar toks sandoris gali būti teisėtai sudarytas; notaras šį sandorį patvirtino. Atsakovas pažymėjo, kad jis apie testamentą, kuris yra šios bylos ginčo objektas, testamento sudarymo aplinkybes, ieškovės ir atsakovo A. V. tarpusavio santykius ir galimus ginčus ar nesutarimus nieko nežinojo ir objektyviai negalėjo žinoti, kadangi nei su ieškove, nei su jos broliu A. V., nei su S. T. nebuvo pažįstami, todėl atsakovas yra laikytinas sąžiningu įgijėju, kurio teisės yra ginamos CK 4.96 straipsnyje nustatyta tvarka. Išdėstyto pagrindu atsakovas J. G. prašo atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.
6. Trečiasis asmuo notarė J. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2019 m. liepos 3 d. Notarų rūmų sprendimu Nr. PB-S-826 jai buvo perduota vesti paveldėjimo byla po testatoriaus P. V. mirties. Notarė pažymėjo, kad ji netvirtino nei vieno P. V. sudaryto testamento, todėl pasisakyti apie testatoriaus būklę testamento sudarymo metu negali. Nurodė, kad ginčo testamentas, kurį vedant paveldėjimo bylą po testatoriaus mirties notarei pateikė atsakovas, buvo teisės aktų nustatyta tvarka sudarytas notarine forma (testamentą patvirtino Vilniaus r. 1-ojo notarų biuro notarė D. S., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame išdėstytas testatoriaus valios pareiškimas. Į Vilniaus m. 45ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos vedimo kreipėsi tik atsakovas A. V. ir pateikė testamentą, kuriame vieninteliu testatoriaus turto paveldėtoju buvo nurodytas tik atsakovas. Ieškovė dėl paveldėjimo po testatoriaus mirties nesikreipė ir jokių aktyvių veiksmų, kiek žinoma notarei, dėl testatoriaus turto paveldėjimo nesiėmė, nors kaip matyti iš ieškinio, turėjo žinoti, kad turi kreiptis į notarą dėl turto paveldėjimo, kadangi neseniai buvo tvarkytas paveldėjimo klausimas po ieškovės motinos mirties. Atsižvelgiant į tai, kad testamentą notarei pateikė pats testamente nurodytas įpėdinis (atsakovas A. V.) ir į tai, kad jokie kiti asmenys nesikreipė dėl paveldėjimo po testatoriaus mirties, remiantis Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2008 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 15.1 patvirtinta Testamentų skelbimo tvarka, testamentas nebuvo skelbiamas. Be to, nebuvo galimybės informuoti ieškovės apie testamento skelbimą, kadangi remiantis VĮ Registrų centras tvarkomo Gyventojo registro duomenimis, tikrintais vedant paveldėjimo bylą po testatoriaus mirties, ieškovė buvo nedeklaravusi savo gyvenamosios vietos. Nesant jokių notarei žinomų kliūčių išduoti atsakovui paveldėjimo teisės liudijimą, 2019 m. spalio 2 d. atsakovui A. V. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodyta 2019-11-13 pirkimo – pardavimo sutartis, not. reg. Nr. 12250, sandorių šalių buvo sudaryta laikantis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, laisva valia ir pateikus visus sandoriui sudaryti būtinus dokumentus, jokių abejonių dėl tikrosios sandorio šalių valios notarei nekilo. Notarė, kaip valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.), sąžiningai pareiškia ir patvirtina, kad, jos giliu bei nešališku įsitikinimu, paremtu objektyviu buvusios situacijos vertinimu, sandoris buvo sudarytas laisva sandorio šalių valia, jokių abejonių dėl sandorio sudarymo tikslų notarei nekilo, priešingu atveju notarė, kaip valstybės įgaliotas asmuo, neturėdama jokio nei materialinio teisinio, nei procesinio teisinio suinteresuotumo, būtų neabejotinai atsisakiusi notarine forma įtvirtinti sandorį (Notariato įstatymo 30 str. 1 d., 31 str. 2 d. 48 str. 1 d.? Civilinio kodekso 1.89 str. 1 d.).
7. Trečiasis asmuo notarė D. S. pateikė atsiliepimus į ieškinį ir patikslintą ieškinį, kuriuose nurodė, jog su ieškovės reikalavimais nesutinka. Pagrindiniai nesutikimo motyvai yra šie:
7.1. Testatorius P. V. į notarę D. S. dėl testamento sudarymo kreipėsi 2019-01-11. Su juo šiuo klausimu bendravo notarė D. S. ir Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro darbuotoja M. M. P. V. minėjo, kad jau yra sudaręs testamentą (šio – anksčiau sudaryto - testamento notarei nepateikė), tačiau nori pakeisti ankstesniame testamente išdėstytą valią ir testamentu visą turtą palikti sūnui A. V. Notarei D. S. paklausus testatoriaus, dėl kokių priežasčių jis nori pakeisti savo valią, P. V. paaiškino, jog nenorįs turto palikti dukrai (P. V. notarei, be to, paaiškino, kad turi du vaikus – sūnų ir dukrą), nes pastaroji, jo žodžiais tariant, beveik keturiolika metų gyveno (duomenys neskelbtini) ir juo nesirūpino, be to, turinti priklausomybių, sietinų su azartiniais žaidimais (lošimu), kt. Susiklosčius tokio pobūdžio situacijai, notaras neturi teisės kvestionuoti ketinančio testamentą sudaryti (ar jį pakeisti) asmens valios bei apsisprendimo, tačiau turi suteikti galimybę būsimam testatoriui tinkamai apsvarstyti šiuo klausimu priimamus sprendimus ir planuojamus daryti patvarkymus, prieš tai tokiam asmeniui išaiškinus jo atliktino notarinio veiksmo pasekmes. Ši notaro pareiga grindžiama ir LR notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostata, numatančia notaro pareigą išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę bei padarinius, t. y. notaras, vykdydamas šią jam teisės akto deleguotą pareigą, privalo išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui, kokius konkrečius teisinius padarinius sukels ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas. Be to, notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Taigi ir dėl šios priežasties – vykdydama minėtą pareigą - notarė D. S. ne tik P. V. išaiškino jo atliktino notarinio veiksmo esmę bei pasekmes, tačiau testamento sudarymo (pasirašymo) laiką nustatė 2019-01-16, t. y. pasiūlė P. V. atvykti į notarų biurą pasirašyti testamento po kelių dienų. P. V. savo sprendimo dėl testamento sudarymo nepakeitė, į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą atvyko 2019-01-16, su juo testamente aptartinais klausimais taip pat bendravo ir šio notaro biuro darbuotoja E. Č., betarpiškai rengusi sudarytino testamento tekstą, taigi tą pačią dieną P. V. sudarė testamentą, kuris yra teisėtas ir galiojantis. Notarė D. S. pažymėjo, kad jai ir minėtoms notarų biuro darbuotojoms nekilo jokių įtarimų dėl testatoriaus psichinės būklės, atitinkamai – jo valios išraiškos, kadangi jis ne tik labai aiškiai dėstė savo mintis įvairiais notarės užduodamais klausimais (kaip žinia, bet kokį sandorį tvirtinantis notaras ne tik turi išsiaiškinti, kokio turinio veiksmą ar sandorį asmuo ketina atlikti, sudaryti, bet taip pat turi įsitikinti tokį veiksmą ar sandorį sudarančio asmens tikrąja valios išraiška), tačiau ir išsakė savo motyvus dėl testamento turinio bei ankstesniame sudarytame testamente buvusios išdėstytos valios pakeitimo, pasidalijo tam tikrais savo gyvenimo įvykiais ir aplinkybėmis, vizualiai atrodė tvarkingos išvaizdos, korektiško elgesio ir pan.
7.2. Notariato įstatymo 31 straipsnis įpareigoja notarą tvirtinant sandorius, įsitikinti asmenų veiksnumu. Tvirtinant testamentą apie tai, kad įsitikino testatoriaus veiksnumu, notaras nurodo pačiame dokumente. Ar asmuo nėra pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje notaras įsitikina patikrinęs duomenis Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų registre. Šiuos veiksmus notarė D. S. taip pat atliko. Bendraujant su testatoriumi notarei D. S. ir notarų biuro darbuotojoms taip pat nekilo įtarimų, jog šį testamentą P. V. nori sudaryti dėl galimai kitų asmenų jam kokio nors padaryto neteisėto poveikio, kadangi, kaip minėjo aukščiau, testatorius į notarų biurą dėl testamento sudarymo atvyko du kartus, t. y. po pirmojo vizito savo apsisprendimo nepakeitė, neatrodė susijaudinęs, prislėgtas ar pan., kas galimai būtų leidę įtarti, jog šio asmens tikrieji ketinimai yra kitokie, nei jis juos buvo išdėstęs notarei ar sprendimus P. V. galimai tuo metu priėmė nelaisva valia, paveiktas kitų asmenų ar susiklosčiusios tam tikros galimai nepalankios situacijos. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog testatoriaus sveikatos būklė ar kitos aplinkybės (vartojami vaistai ar kt., kaip tai nurodyta ieškinyje) netrukdė P. V. tinkamai išreikšti savo valią testamento sudarymo metu, suvokti savo atliekamus veiksmus ir jų pasekmes. Dėl šių priežasčių notarė laiko, kad ieškovės nurodomi argumentai, jog P. V. dėl sveikatos būklės ar vartojamų vaistų testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų prasmės ir juos valdyti, nėra pagrįsti.
7.3. Be to, notarė pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių aplinkybių ir jas patvirtinančių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad ji atliko kokius nors veiksmus, nukreiptus P. V. palikimui priimti pagal CK 5.50 straipsnyje įtvirtintas taisykles. Tai reiškia, jog ieškovė per įstatymo nustatytą terminą neatlikusi jokių veiksmų, nukreiptų palikimui priimti, negali pretenduoti į kokių nors jos teisių į palikėjo turtą pripažinimą, net jei tam būtų ir kiti teisėti pagrindai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė teismui ieškovės pateiktuose procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė jais remiantis patenkinti patikslintą ieškinį. Pažymėjo, kad byloje pateikta pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės išvada yra neišsami ir neobjektyvi, todėl teismas ja neturėtų vadovautis.
9. Teismo posėdžio metu atsakovo A. V. atstovė prašė patikslinto ieškinio reikalavimus, kaip nepagrįstus ir neįrodytus, atmesti.
10. Teismo posėdžio metu atsakovo J. G. atstovas prašė patikslinto ieškinio reikalavimus, kaip nepagrįstus ir neįrodytus, atmesti.
11. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens notarės D. S. atstovė prašė patikslinto ieškinio reikalavimus, kaip nepagrįstus ir neįrodytus, atmesti.
Atsiliepimas
12. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo notarė J. K. dėl ieškovės reikalavimų prašė spręsti įvertinus jos pateiktame atsiliepime išdėstytus argumentus dėl ginčijamo paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimo išdavimo ir turto pirkimo-pardavimo sandorio tvirtinimo.
13. Atsakovė S. T. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta teismo posėdyje atsakovei nedalyvaujant.
14. Trečiasis asmuo V. G. į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai – patikslinto ieškinio kopija ir pranešimas dėl atsiliepimo į patikslintą ieškinį pateikimo – trečiajam asmeniui įteikti ir apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta trečiajam asmeniui V. G. teismo posėdyje nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys atmestinas
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis vertinimas
15. Byloje nėra ginčo ir tą patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai bei šalių paaiškinimai, kad P. V., miręs (duomenys neskelbtini), buvo ieškovės L. M. ir atsakovo A. V. tėvas. P. V. mirties momentu galiojo jo 2019 m. sausio 16 d. surašytas oficialusis testamentas, patvirtintas notarės D. S., kuriuo jis pakeitė anksčiau (2016 m. gruodžio 23 d.) sudarytą oficialųjį testamentą ir visą jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigus, vertybinius popierius, visas turtines ir neturtines teises paliko savo sūnui atsakovui A. V.
16. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 3 d. Notarų rūmų sprendimu Nr. PB-S-826 notarei J. K. buvo perduota vesti paveldėjimo bylą po testatoriaus P. V. mirties. Į Vilniaus m. 45-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos vedimo kreipėsi tik atsakovas A. V. ir notarei J. K. pateikė 2019-01-16 testamentą, kuriame vieninteliu testatoriaus turto paveldėtoju buvo nurodytas tik atsakovas A. V. Notarė J. K., atsižvelgdama į tai, kad testamentą notarei pateikė pats testamente nurodytas įpėdinis (atsakovas A. V.) ir į tai, kad jokie kiti asmenys nesikreipė dėl paveldėjimo po testatoriaus mirties, remdamasi Lietuvos notarų rūmų prezidiumo 2008 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 15.1 patvirtinta Testamentų skelbimo tvarka, testamento neskelbė. Nesant jokių notarei žinomų kliūčių išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, 2019 m. spalio 2 d. atsakovui A. V. buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, not. reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė ir byloje nėra įrodymų, kad ji po jos tėvo mirties būtų kreipusis į notarų biurą dėl jos tėvo palikimo priėmimo pagal įstatymą ar pagal testamentą. Nors ieškovė nurodė, kad ji iki tėvo mirties gyveno ir po tėvo mirties iki šiol gyvena bute (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl mokesčių, susijusių su šio buto priežiūra ir išlaikymu, mokėjimu po tėvo mirties.
17. Notarės J. K. atsakovui A. V. 2019 m. spalio 2 d. išduotame paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodyta, kad paveldimą turtą sudaro: 13/16 dalių buto, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir butas); 13/16 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 13/16 dalių garažo (bokso), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 5/8 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), 5/8 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), transporto priemonė Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
18. Atsakovas A. V., paveldėjęs Sprendimo 17 punkte nurodytą tėvo turtą ir įregistravęs į jį nuosavybės teises išduoto paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, sudarė tokius turto perleidimo sandorius, kurių dalį ieškovė ginčija šioje byloje pareikštu patikslintu ieškiniu: 2019-11-13 sudaryta notarinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir garažo (bokso), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. V., V. G. (pardavėjų) ir S. T. (pirkėjos) (S. T. butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2020-03-25 pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė J. G.); 2020-04-03 sudaryta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pirkimo-pardavimo sutartis tarp A. V., V. G. (pardavėjų) ir G. G. (pirkėjo).
19. Ieškovė teigia, kad apie tėvo P. V. 2019-01-16 sudarytą testamentą ji sužinojo tik 2020-04-25, t. y. iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gavusi pranešimą apie jos atžvilgiu pradėtą civilinę bylą dėl iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė teigia, kad 2019-01-16 P. V. sudarytas testamentas neatitinka tikrosios palikėjo valios, kadangi jo sudarymo metu P. V. buvo tokios būsenos (dėl ligos, vartotų vaistų, kt.), kad negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Ieškovė taip pat nurodė, kad prieš sudarant šį testamentą palikėjas buvo paveiktas ir priverstas sudaryti naują testamentą, o šį poveikį tėvui padarė jos brolis atsakovas A. V.
20. Taigi byloje, visų pirma, yra reikšmingi du klausimai: 1) ar P. V. galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę, kai 2019 m. sausio 16 d. sudarė testamentą; 2) kada ieškovė L. M. turėjo ir galėjo sužinoti apie savo palikimo teisės atsiradimą, o kartu ir teisių pažeidimą, susijusį su P. V. palikimo priėmimu. Pagrindinis klausimas, dėl kurio turi būti pasisakyta pirmiausiai, yra P. V. testamentinis veiksnumas. Teismas pažymi, kad tik nustačius, jog P. V. ginčijamo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti bei papildomai nustačius, kad ieškovė nėra praleidusi senaties termino ginčyti P. V. sudarytą testamentą ir jo pagrindu išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, teismui atsirastų pagrindas svarstyti ieškovės nurodytų turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo klausimus.
Dėl P. V. galėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę 2019 m. sausio 16 d. testamento sudarymo metu
21. Testamento sudarymo metu testatorius turi būti veiksnus, suprasti savo veiksmų reikšmę ir jų padarinius. Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Nagrinėjamu atveju yra svarbūs kasacinio teismo bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais pateikti išaiškinimai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Teismo išvada, kad testamento surašymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų padarinių, gali būti padaryta, tik tuo atveju, jei pašalinamos visos pagrįstos abejonės dėl išreikštos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai. Bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamą reikšmę turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina kraštutine priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2010; 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).
23. Nagrinėjamoje byloje buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė P. V. psichinei būsenai ginčijamo testamento sudarymo metu nustatyti ir įvertinti.
24. Ekspertizę atlikusių Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertų 2021 m. rugsėjo 1-15 d. parengtame ekspertizės akte konstatuota, kad pagal savo psichikos būklę P. V. 2019-01-16 sudarydamas testamentą galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, taip pat išvadoje pažymėta, kad P. V. 2019-01-16 testamento sudarymo metu konstatuojamas lengvas kognityvinis sutrikimas, duomenų apie sandorio dieną P. V. vartotus psichikos būklę veikiančius medikamentus ar kitų medikamentų šalutinį poveikį jo psichikos būklei nėra. Iš ekspertizės akto išvadų akivaizdu, kad medicininis P. V. veiksnumą apibrėžiantis kriterijus nėra suformuluotas kaip tikėtina prielaida, bet pateiktas kaip vienareikšmiška išvada. Ekspertizės akte yra nurodyta, kad išvada dėl P. V. veiksnumo ginčijamo testamento sudarymo metu medicininiu požiūriu padaryta remiantis civilinės bylos medžiaga, taip pat ekspertui pateikta P. V. asmens sveikatos istorija iš (duomenys neskelbtini) poliklinikos Nr. (duomenys neskelbtini), gydymo (duomenys neskelbtini) ligoninėje ligos istorijomis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Eksperto išvadoje pažymėta, kad nuo 2019-01-04 iki 2019-01-14 P. V. gydytas bendro profilio stacionare, nurodant, kad jo būklė pablogėjo prieš 3 dienas, kada pradėjo karščiuoti iki 39 C, nusilpo, tapo encefalopatiškas. Pastarojo stacionarinio gydymo metu 2019-01-09 konsultuotas psichiatro aprašant santykių su dukra ypatumus, psichikos būklės aprašyme nurodytos pasilpusios kognityvinės funkcijos, tačiau nurodyta, kad akivaizdžių atminties sutrikimų nestebima, teisingai orientuotas savyje ir vietoje, patenkinamai laike, nustatyta lengvo kognityvinio sutrikimo diagnozė, rekomenduota gydyti somatinę patologiją bei nurodyta, kad tikslingas ambulatorinis stebėjimas dėl galimo demencijos sindromo vystymosi ir organinio pobūdžio sutrikimų. Gydymo stacionare metu P. V. būklė nurodyta kaip pagerėjusi, pažymėta, kad jis tapo „sąmoningas, orientuotas, kontaktiškas“.
25. Teismo vertinimu, į bylą pateikti medicininiai dokumentai, taip pat teismo psichiatro eksperto atliktos ekspertizės išvada patvirtina, kad 2019 m. sausio 16 d. sudarydamas testamentą P. V. buvo pajėgus suprasti savo veiksmų reikšmę. Be to, šią išvadą patvirtina ir notarės D. S., kuri tvirtino ginčijamą P. V. testamentą, pateikta informacija apie testamento sudarymo aplinkybes ir testatoriaus būklę testamento sudarymo metu. Notarės pateiktais duomenimis ir jos atstovės teisme duotais paaiškinimais nustatyta, kad P. V. į notarę D. S. dėl testamento sudarymo kreipėsi 2019-01-11. Su juo šiuo klausimu bendravo notarė D. S. ir Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro darbuotoja M. M. P. V. notarei nurodė, kad jau yra sudaręs testamentą (šio – anksčiau sudaryto - testamento notarei nepateikė), tačiau nori pakeisti ankstesniame testamente išdėstytą valią ir testamentu visą turtą palikti sūnui A. V. Notarei D. S. paklausus testatoriaus, dėl kokių priežasčių jis nori pakeisti savo valią, P. V. paaiškino, jog nenorįs turto palikti dukrai (P. V. notarei nurodė, kad turi du vaikus – sūnų ir dukrą), nes pastaroji keturiolika metų gyveno (duomenys neskelbtini), lošia, vartoja narkotikus. Pažymėtina, kad priežastys, sąlygojusios testatoriaus valią pakeisti anksčiau sudarytą testamentą, yra atžymėtos notarės (jos darbuotojų) raštu 2019-01-11 ant testatoriaus paso kopijos, kuriame taip pat numatyta testatoriui paskirta naujo testamento sudarymo data – 2019-01-16.
26. Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę bei padarinius, t. y. notaras, vykdydamas šią jam teisės akto deleguotą pareigą, privalo išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui, kokius konkrečius teisinius padarinius sukels ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas. Be to, notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Teismas pagal į bylą pateiktus duomenis ir notarės atstovės paaiškinimus neturi pagrindo abejoti, kad notarė D. S. P. V. išaiškino jo atliktino notarinio veiksmo esmę bei pasekmes, įvertinus ir tą aplinkybe, kad notarė testamento sudarymo (pasirašymo) laiką nustatė 2019-01-16, t. y. pasiūlė P. V. atvykti į notarų biurą pasirašyti testamento po kelių dienų, iki to laiko testatoriui sudariusi galimybę dar kartą iš naujo apsvarstyti savo valią. Nustatyta, kad P. V. antrą kartą į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą atvyko 2019-01-16 ir sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko sūnui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, notarei D. S. nekilo jokių abejonių ar įtarimų dėl testatoriaus psichinės būklės, atitinkamai – jo valios išraiškos, kadangi jis ne tik labai aiškiai dėstė savo mintis įvairiais notarės užduodamais klausimais, tačiau ir išsakė savo motyvus dėl testamento turinio bei ankstesniame sudarytame testamente buvusios išdėstytos valios pakeitimo, pasidalijo tam tikrais savo gyvenimo įvykiais ir aplinkybėmis, vizualiai atrodė tvarkingos išvaizdos, korektiško elgesio. Pažymėtina, kad 2021-01-16 P. V. pas notarę D. S. surašė ne tik testamentą, bet ir įgaliojo savo sūnų tvarkyti visus su jo asmeniu ir nuosavybe susijusius reikalus bei surašė prašymą notarei dėl pareiškimo teksto ieškovei dėl išsikraustymo iš jam nuosavybės teise priklausančio buto išsiuntimo. Teismo vertinimu, minėti P. V. pas notarę atlikti veiksmai atitinka ir patvirtina atsakovo A. V. paaiškinimus, kad tėvas buvo supykęs ant savo dukters, kuri jam susirgus neiškvietė pagalbos. Be to, pati ieškovė, duodama paaiškinimus teismui, patvirtino, kad jos tėvas iki jo minėto paguldymo į ligoninę 2019 m. sausio mėn. buvo kvietęs policijos pareigūnus dėl ieškovės priimto į tėvo butą gyventi jos draugo (duomenys neskelbtini) elgesio. Ieškovė neneigė, kad ji 2019 m. sausio pradžioje tėvui pasijutus blogai nemanė, kad jo būklė rimta, greitąją pagalbą tėvui iškvietė atsakovas A. V.
27. Teismas taip pat neturi pagrindo netikėti ir abejoti notarės teiginiais, kad jai nekilo įtarimų, jog testamentą P. V. nori sudaryti dėl galimai kitų asmenų jam kokio nors padaryto neteisėto poveikio. Kaip nustatyta, testatorius į notarų biurą dėl testamento sudarymo atvyko du kartus, po pirmojo vizito savo apsisprendimo nepakeitė. Notarės tvirtinimu, testatorius neatrodė susijaudinęs, prislėgtas ar pan., kas galimai būtų leidę įtarti, jog šio asmens tikrieji ketinimai yra kitokie, nei jis juos buvo išdėstęs notarei ar sprendimus P. V. galimai tuo metu priėmė nelaisva valia, paveiktas kitų asmenų ar susiklosčiusios tam tikros galimai nepalankios situacijos. Teismas atmeta kaip neįrodytus ieškovės argumentus, kad jos tėvo valia pakeisti testamentą ir pašalinti ją iš paveldėtojų yra nelogiška, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė yra bausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo narkotinių medžiagų, teista už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, už šią nusikalstamą veiką ieškovei buvo paskirta arešto bausmė, kurią ji atliko laikotarpiu nuo 2019-02-13 iki 2019-03-05. Teismo vertinimu, minėti duomenys patvirtina, jog ieškovė vartojo narkotines medžiagas, ką galima laikyti logiška ir suprantama priežastimi testatoriui nuspręsti dėl testamento pakeitimo ieškovės nenaudai. Be to, teismas, išklausęs dalyvaujančių byloje asmenų, jų atstovų paaiškinimų, liudytojos I. M. parodymų, ištyręs ir įvertinęs bylos rašytinę medžiagą, neturi pagrindo manyti, jog atsakovas A. V. būtų daręs neleistiną poveikį testatoriui ir paveikęs jo valią dėl testamento pakeitimo. Teismo vertinimu, vien faktas, kad palikėjas P. V. testamentą surašė po kelių dienų nuo tada, kai buvo išleistas iš ligoninės ir nuvykti pas notarę jam padėjo sūnus atsakovas A. V., automatiškai nesudaro pagrindo manyti, kad jam iš atsakovo A. V. galėjo būti taikomas vienoks ar kitoks spaudimas dėl konkretaus turinio testamento sudarymo. Atsakovas A. V. neneigė, kad po to, kai jo tėvas sudarė ginčijamą testamentą, tėvas jam saugoti patikėjo ir pasą, be to, išdavė notarinį įgaliojimą tvarkyti jo turtinius reikalus. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų piktnaudžiavęs jam tėvo išduotu įgaliojimu ir atsakovo veikimas būtų neatitikęs tėvo interesų. Atsakovas paaiškino, kad tėvo gaunamą pensiją jis tėvui nuveždavo dalimis, nes bijodavo, kad ieškovė, gyvendama su tėvu, jo neišnaudotų ir savo interesams neiššvaistytų tėvo pinigų. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas, būdami brolis ir sesuo, nepalaikė draugiškų santykių, turėjo skirtingą požiūrį į gyvenimą ir skirtingai suprato ir vertino rūpinimąsi tėvais. Iš esmės ieškovė ir atsakovas kaltina vienas kitą tėvų išnaudojimu, siekimu tėvus palenkti jų interesų tenkinimui, todėl teismas ieškovės ir atsakovo paaiškinimus vertina tiek, kiek jie neprieštarauja ir atitinka kitus bylos įrodymus.
28. Liudytoja I. M. (ieškovės dukra ir P. V. anūkė) 2021-10-28 teismo posėdžio metu parodė, kad jos dėdė P. V. po to, kai senelį išleido iš ligoninės 2019 m. sausio mėn., atvežė senelį pagyventi pas ją, nes jos mama tuo metu sirgo, be to, dėdė abejojo dėl mamos gebėjimų tinkamai pasirūpinti seneliu, manė, kad senelis susirgo dėl jo netinkamos priežiūros, įtarė, kad mama galimai seneliui duoda narkotikų, kuriuos pati vartoja. Liudytoja nurodė, kad seneliui gulint ligoninėje jis jos prašymu buvo tirtas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau narkotinių medžiagų senelio organizme rasta nebuvo. Liudytoja pažymėjo, kad nors senelis dėl ligos (neaiškios kilmės bakterinės infekcijos), dėl kurios jis pateko į ligoninę, buvo nusilpęs tačiau iš esmės su juo kontaktas po to, kai buvo išleistas iš ligoninės, buvo sąmoningas, jis, nepaisant kelių epizodų, orientavosi laike ir erdvėje. Liudytoja nurodė, kad jai apie senelio ketinimus pakeisti testamentą nebuvo žinoma, dėdė senelį sudaryti testamento išsivežė tuo metu, kai jos nebuvo namie ir ji apie senelio kelionę pas notarą nežinojo, tačiau jau po to, kai senelis jo pageidavimu buvo parvežtas atgal gyventi į jo butą (duomenys neskelbtini), praėjus keliems mėnesiams po testamento sudarymo, jos ir senelio pokalbio metu senelis jai pasakė, kad jis pakeitė testamentą, tik prašė nesakyti to mamai. Liudytoja nurodė, kad ji apie šį jos ir senelio pokalbį mamai neužsiminė, manė, kad tai senelio reikalas, kaip elgtis su savo turtu. Teismo vertinimu, tiek liudytojos I. M. parodymai, tiek pačios ieškovės L. M. paaiškinimai patvirtina, kad P. V. po to, kai jis po gydymo buvo išleistas iš ligoninės 2019-01-14, gebėjo pats savarankiškai tvarkyti ir spręsti kasdienius klausimus. Teismas, įvertinęs ieškovės L. M. paaiškinimų turinį, daro išvadą, kad, nepaisant pavienių P. V. atminties sutrikimo atvejų buityje (iš esmės ieškovė konkrečių atvejų, kada ir kaip pasireiškė P. V. atminties sutrikimai negalėjo nurodyti), ji su savo tėvu iki pat jo mirties bendravo kaip su sąmoningu, galinčiu savarankiškai priimti sprendimus žmogumi. Kaip paaiškino ieškovė, tėvas jai sakė, kad yra išdavęs įgaliojimą A. V. tvarkyti jo turtinius klausimus, taip pat su tėvu aptarė ir tėvo per notarą atsiųsto pranešimo dėl reikalavimo ieškovei išsikraustyti iš buto klausimą. Teismo vertinimu, logiška, kad ieškovės tėvas galėjo bijoti užsiminti ieškovei apie pakeistą testamentinę valią bijodamas jos reakcijos, bet ne dėl to, kad apie išreikštą valią būtų užmiršęs ar jos nesupratęs. Tačiau P. V. apie pakeistą testamentinę valią užsiminė savo anūkei, kas paneigia ieškovės teiginius, jog jos tėvas pas notarę galėjo nesuprasti sudaromo sandorio turinio bei paneigia tai, kad jam būtų sutrikusi atmintis dėl jo priimtų sprendimų esminiais reikalų tvarkymo klausimais.
29. Teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog, nepaisant turėtų sveikatos problemų, P. V. buvo pajėgus išreikšti savo testamentinę valią 2019-01-16 testamento sudarymo metu. Juolab, kad tuo atveju, jeigu P. V. psichinė būsena po to, kai jis buvo paleistas iš ligoninės, būtų pablogėjusi, vargu, ar šeimos nariai (ieškovė, atsakovas, anūkė) nebūtų ėmęsi dėl to veiksmų. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, su kuria iki mirties tėvas gyveno, nurodydama, kad tėvu rūpinosi, nematė pagrindo dėl tėvo būklės kreiptis į psichiatrą.
30. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu P. V. 2019 m. sausio 16 d. sudaryto testamento CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu. Vien tik epizodiniai P. V. sveikatos sutrikimai, įvertinus tai, kad jis iki pat mirties iš esmės sąmoningai bendravo su artimaisiais – ieškove, atsakovu, anūke, P. V. testamentinė valia nėra neįprasta ar nelogiška, nepakankami pripažinti, jog sudarydamas ginčo testamentą, testatorius negalėjo išreikšti savo valios (CPK 185 straipsnis). Taip pat teismas iš bylos duomenų nenustatė pagrindo pripažinti, kad P. V. ginčijamą testamentą sudarė ne savo valia, bet paveiktas atsakovo A. V. ir kad P. V. iki savo mirties būtų išreiškęs norą savo ginčijamu testamentu išreikštą valią pakeisti. Pagal bylos medžiagą prioritetas turi būti teikiamas testamento išsaugojimui. Dėl to ieškovės reikalavimai dėl testamento ir jo pagrindu išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais atmetami kaip nepagrįsti.
Dėl ieškovės turėjimo ir galėjimo sužinoti apie savo palikimo teisės atsiradimą, o kartu ir savo teisių pažeidimą, susijusį su P. V. palikimo priėmimu
31. Atsakovas A. V. byloje teigė, kad ieškovė yra praleidusi terminą ginčyti atsakovui A. V. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.8 straipsnis).
32. CK 5.8 straipsnyje nustatyto vienerių metų termino pradžia yra ta diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.
33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad testatorius P. V. mirė (duomenys neskelbtini). Ieškinį teismui ieškovė pateikė 2020 m. rugpjūčio 26 d., t. y. praėjus daugiau kaip keturiolikai mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos. Savo pasyvumą ieškovė grindžia tuo, kad jai apie P. V. 2019 m. sausio 16 d. testamentą tapo žinoma tik 2020 m. balandžio 25 d., kuomet iš teismo gavo pranešimą apie jai iškeltą bylą dėl iškeldinimo iš buto. Visgi ieškovė nesugebėjo teismui paaiškinti, kodėl ji nesikreipė į notarą dėl P. V. palikimo priėmimo, jeigu jai buvo žinoma apie jos tėvo 2016-12-23 sudarytą testamentą, kurio pagrindu ji buvo testamentinė įpėdinė, ir ieškovė manė, jog šis testamentas tebegalioja. Teismo vertinimu, ieškovė, laikydama save testamentine įpėdine, į notarą dėl P. V. palikimo priėmimo vėliausiai turėjo kreiptis (duomenys neskelbtini), tačiau, kaip minėta, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė būtų ėmusis kokių nors aktyvių veiksmų dėl P. V. palikimo priėmimo per 3 mėnesių laikotarpį po palikėjo mirties. Teismas laiko, kad vėliausiai ieškovė apie P. V. pakeistą testamentą ir taip pat apie savo teisių pažeidimą šio testamento sudarymu turėjo ir galėjo sužinoti (duomenys neskelbtini), todėl nuo šios datos skaičiuotinas CK 5.8 straipsnyje numatytas ieškinio senaties terminas. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė šio termino nėra praleidusi, todėl nėra papildomo savarankiško pagrindo ieškovės reikalavimams dėl testamento ir paveldėjimo teisės liudijimo ginčijimo atmesti. Tačiau teismas kartu pažymi, kad ieškovei neįrodžius, jog ji priėmė palikimą vienu iš CK 5.50 straipsnyje numatytų būdų per CK 5.57 straipsnio 3 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą ir ieškovei neprašant šio termino atnaujinti, testamento nuginčijimas ieškovei negali sukelti jokių teisinių pasekmių.
Dėl turto perleidimo sandorių ginčijimo ir restitucijos taikymo
34. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 2019-01-16 testamento ir paveldėjimo pagal šį testamentą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiais atmesti, darytina išvada, kad atsakovas A. V. teisėtai - pagal 2019-01-16 P. V. testamentą ir jo pagrindu notarės išduotą paveldėjimo pagal testamentą teisės liudijimą - nuosavybės teise įgijo paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijime nurodytą turtą (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), todėl turėjo teisę disponuoti šiuo turtu savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnis). Nustatyto pagrindu likę ieškovės reikalavimai – dėl pripažinimo negaliojančia 2019-11-13 pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos tarp A. V., S. T. ir V. G., dalyje dėl 1/2 dalies A. V. perleisto turto, esančio (duomenys neskelbtini), restitucijos taikymo ir turto dalies vertės pagal 2020-04-03 žemės sklypo perleidimo sandorį priteisimo – atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, taip pat pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
36. Atmetus kaip nepagrįstą patikslintą ieškinį, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
37. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovas A. V. byloje patyrė 4591,57 Eur bylinėjimosi – advokatės teisinės pagalbos – išlaidų, kurios susidarė už atsiliepimų į ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį rengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, procesinių prašymų parengimą. Bylinėjimosi išlaidų detalizacija yra pateikta į bylą kartu su 2021-12-07 atsakovo prašymu. Spręsdamas dėl atsakovo A. V. nurodytų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, teismas daro išvadą, kad atsakovo nurodytos teisinės pagalbos išlaidos, įvertinus atsakovo atstovės darbo ir laiko sąnaudas, parengtų procesinių dokumentų kiekį, pobūdį, turinį, nagrinėtos bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) numatytų maksimalių užmokesčio dydžių, išlaidų dydį patvirtina į bylą pateikti dokumentai, todėl išlaidos vertintinos kaip atitinkančios pagrįstumo ir protingumo kriterijus. Išdėstyto pagrindu iš ieškovės atsakovui A. V. priteistina 4591,57 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
38. Bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, jog trečiasis asmuo notarė D. S. byloje patyrė 1300 Eur bylinėjimosi – advokatės teisinės pagalbos – išlaidų, kurios susidarė už atsiliepimų į ieškovės ieškinį ir patikslintą ieškinį rengimą, pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Patikslintą ieškinį atmetus, atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimas yra palankus trečiajam asmeniui, trečiasis asmuo notarė D. S. turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl trečiojo asmens notarės D. S. patirtos 1300 Eur teisinės pagalbos išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 2 dalis).
39. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys – atsakovai J. G., S. T., tretieji asmenys notarė J. K. ir V. G. – įrodymų teismui apie jų byloje patirtas išlaidas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl teismas nesprendžia klausimo dėl šių asmenų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
40. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 726 Eur dydžio žyminio mokesčio dalies už ieškinį sumokėjimas. Netenkinus ieškinio, paminėta žyminio mokesčio dalis į valstybės biudžetą priteisiama iš ieškovės.
41. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 46,12 Eur. Šių išlaidų atlyginimas valstybei, atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, priteisiamas iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu valstybės naudai iš viso iš ieškovės priteistina 772,12 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 4591,57 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro 57 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atsakovui A. V., a. k. (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš ieškovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą trečiajam asmeniui notarei D. S.
Priteisti iš ieškovės L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 772,12 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt du eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.