Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Pauliaus Veršekio,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. A. ir jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,

atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. N. (R. N.) ir jo gynėjui advokatui Eugenijui Šuliokui,

viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Ievos Danylienės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. ir R. N. pripažinti kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, jiems paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civiliniam ieškovui UAB „Aibės prekyba“ padarytą turtinę žalą – 2,70 eurus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. M. A. ir R. N. pripažinti kaltais dėl to, kad 2021 m. lapkričio 16 d., apie 18.55 val., veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą turtą, Vilniaus raj., Nemenčinės sen., Nemenčinės mstl., Švenčionių g. 23, iš UAB „Aibės prekyba“ priklausančios parduotuvės „Aibė“, atvirai – matant parduotuvės darbuotojai ir parduotuvės patalpas filmuojant vaizdo kameromis, pagrobė svetimą – UAB „Aibės prekyba“ priklausantį turtą, t. y. R. N. užėjus į prekybos centro salę ir nuo lentynos paėmus 4 vnt. submarinų XXL su vištiena „Fresh Walk“, kurių vieno vertė 1,35 euro, bendros 5,40 eurų vertės, R. N. pardavėjos akivaizdoje submarinus perdavė prie parduotuvės durų stovinčiam M. A., o jis (t. y. M. A.) su minėtomis prekėmis parduotuvės darbuotojos akivaizdoje pasišalino iš parduotuvės patalpų, tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė UAB „Aibės prekyba“ priklausantį 5,40 eurų vertės turtą, padarydami 5,40 eurų turtinę žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo, pareikšto M. A. ir R. N., pašalinta dalis veiksmų kaip perteklinių, ir dalį, kuria nusikalstama veika pripažinta mažareikšme bei M. A. ir R. N. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, ir priimti naują nuosprendį: pripažinti M. A. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę; pripažinti R. N. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Prokurorė skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pertekliniais veiksmais pripažino ir iš kaltinimo pašalino tai, kad R. N., užėjęs į prekybos centro salę ir nuo lentynos paėmęs 4 vnt. submarinų XXL su vištiena „Fresh Walk“, vieno vnt. vertė 1,35 euro, bendros 5,40 eurų vertės, iš parduotuvės patalpų pasišalino, tačiau submarinų dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nepagrobė, nes kartu su R. N. išėjusios pardavėjos su minėtomis prekėmis R. N. buvo grąžintas į parduotuvės patalpas. Anot prokurorės, teismas netinkamai taikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Šie R. N. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, būtinąjį sudėties objektyvųjį požymį – veiką. Tais atvejais, kai veika susideda iš kelių tapačių veiksmų, dalis jų negali būti pripažįstami nereikšmingais, nes net ir nelemiant jiems nusikalstamos veikos kvalifikavimo, jie yra reikšmingi individualizuojant atsakomybę, skiriant bausmę, o taip pat ir sprendžiant, ar padaryta nusikalstama veika yra mažareikšmė, todėl kaltinime nurodyti R. N. veiksmai nėra pertekliniai ir negali būti pašalinti iš kaltinimo.

2.2. Prokurorė teigia, kad teismas, pašalinęs iš kaltinimo dalį R. N. veiksmų kaip perteklines aplinkybes ir įvertinęs vien tik nusikalstamos veikos dalyką – pagrobto turto vertę ir padarytos žalos dydį, nevertindamas kitų objektyviųjų bei subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, to, kad veika padaryta bendrininkaujant, veikiant dviem asmenims, padarė neteisingą išvadą, pripažindamas nusikalstamą veiką mažareikšme.

2.3. Remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, prokurorė nurodo, kad BK 37 straipsnyje numatyta, jog padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal BK 37 straipsnį nusikaltimas mažareikšmiu laikomas tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme numatytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kai kurių sudėties požymių ypatumų, teismas padaro išvadą, kad padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir nesiekia tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje numatyta bausme, o baudžiamojo nusižengimo požymių straipsnio dispozicija nenumato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-387/2008 ir kt.)

2.4. Kasacinės instancijos teismo sprendimuose ne kartą pažymėta, kad padarytos žalos dydis – pagrobto turto vertė negali būti lemiama aplinkybė konstatuojant veikos mažareikšmiškumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-658/2011). Būtina atsižvelgti tiek į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumas, motyvai) požymius. Nors ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad įvykdytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti, tačiau teismams vertinant objektyviuosius bei subjektyviuosius požymius, paprastai asmenys, bendrininkų grupėje arba kvalifikuotą vagystę įvykdę asmenys nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 37 straipsnyje, neatleidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-12-699/2016, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis byloje Nr. 1A-372-519/2015).

2.5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota vagystės sudėtis. Šioje byloje nustatyta, kad M. A. ir R. N. įvykdė atvirąją vagystę – svetimą turtą pagrobė matant parduotuvės darbuotojai ir parduotuvės patalpas filmuojant vaizdo kameromis. Byloje nustatyta, kad parduotuvės darbuotoja ne tik pasyviai stebėjo vykdomą turto vagystę, tačiau ir bandė užkirsti jai kelią – sulaikyti nusikalstamą veiką darančius asmenis, grąžinti į prekybą grobiamas prekes, vieną kartą iš parduotuvės patalpų su grobiamomis prekėmis išbėgusį R. N. ji sugrąžino į parduotuvės patalpas, tačiau šis veikos nenutraukė, o grobiamas prekes perdavė M. A., kuris su šiomis prekėmis pabėgo ir todėl kilo įstatyme numatyti padariniai – padaryta žala UAB „Aibės prekyba“. Sulaukę vagystę matančio asmens – pardavėjos pasipriešinimo, M. A. ir R. N. nenutraukė daromos nusikalstamos veikos, o ją tęsė, dar kartą atliko veiksmus, atitinkančius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, požymį – veiką, kol realizavo visus minėtame straipsnyje aprašytus sudėties požymius – padarinius, t. y. padarė žalą UAB „Aibės prekyba“. Tai rodo, kad nusikalstama veika įvykdyta ypač įžūliai, todėl negali būti pripažinta mažareikšme. Nors pagrobtų prekių vertė tik 5,40 eurų, tačiau kaltininkai žalos neatlygino, tai rodo, kad jie savo veiksmų nevertina kritiškai.

2.6. Apeliantė pažymi, kad M. A. ir R. N. nusikalstamas veikas nuosavybei vykdo sistemingai – M. A. praeityje tris kartus teistas (du kartus teistas iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo ir vieną kartą teistas po šios nusikalstamos veikos padarymo), iš kurių vieną kartą teistas už nusikaltimą nuosavybei. R. N. teistas šešis kartus, iš kurių tris kartus už nusikaltimus nuosavybei, dar viena byla dėl dviejų nusikalstamų veikų nuosavybei jiems abiem yra išnagrinėta, priimtas apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu dar neįsiteisėjęs. Apeliantės manymu, tai rodo didesnį šių asmenų pavojingumą visuomenei. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad veika padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, bendrininkaujant, veiką padarė du asmenys. Padaryta veika pavojinga visuomenei ir pažeidžia įstatymo saugomas vertybes. Vien tai, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, nesumažina padarytos veikos pavojingumo tiek, kad būtų galima ją pripažinti mažareikšme, todėl teismas, atleisdamas asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, netinkamai taikė BK 37 straipsnio nuostatas.

2.7. Kaip teigiama skunde, nusikalstama veika, kuri atitinka kvalifikuotos nusikalstamos veikos sudėtį, savaime yra pavojingesnė nei nusikalstama veika, neturinti papildomų sudėties požymių, kurie šią nusikalstamą veiką kvalifikuoja. Taigi, atviroji vagystė jau yra pavojingesnė vien todėl, kad ji vykdoma pašaliniams asmenims matant ir kaltininkui suvokiant, kad jo daromą vagystę stebi pašaliniai. Be to, BK 37 straipsnyje numatyta galimybė atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės tik dėl padaryto nusikaltimo. Teisės aktai nenumato galimybės atleisti nuo atsakomybės asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, todėl asmuo, įvykdęs nedidelės vertės svetimo turto vagystę, t. y. mažiau pavojingą nusikalstamą veiką nei atviroji vagystė, nebūtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, kas prieštarautų protingumo principui. Todėl teismų praktika yra susiformavusi taip, kad dėl nusikaltimų, kurių privilegijuota sudėtis įstatyme yra įtvirtinta kaip baudžiamasis nusižengimas, asmenys dėl mažareikšmiškumo nėra atleidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-719/2012 ir kt.). Prokurorės teigimu, teismas netinkamai taikė BK 37 straipsnio nuostatas, nes vagystės privilegijuota sudėtis yra numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje kaip baudžiamasis nusižengimas – nedidelės vertės svetimo turto pagrobimas (vagystė).

2.8. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir BPK 303 straipsnio nuostatas. BPK 303 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismo nuosprendis gali būti apkaltinamasis arba išteisinamasis. Be to, nuosprendžiu gali būti nutraukiama baudžiamoji byla. Vadovaujantis to paties straipsnio 2 dalimi, kaltinamasis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė tik apkaltinamuoju nuosprendžiu. Tuo tarpu, jeigu yra BK 36-40 straipsniuose, taigi ir dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nuosprendžiu nutraukia bylą (BPK 303 straipsnio 4 dalis). BK 37 straipsnyje įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis. Tai reiškia, kad BK 37 straipsnyje numatytais pagrindais asmenį atleisdamas nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atleidžia jį tiek nuo pasmerkimo valstybės vardu, t. y. nepripažįsta jo kaltu, tiek nuo bausmės, tiek nuo teistumo. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje teismas, atleisdamas M. A. ir R. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo, nuosprendžiu M. A. ir R. N. pripažino kaltais padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nors nagrinėjamoje byloje apkaltinamojo nuosprendžio nepriėmė, taigi, nepagrįstai vadovavosi BPK 303 straipsnio 2 dalimi. Atleidžiant asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės, jie neturėtų būti pasmerkiami valstybės vardu – pripažįstami kaltais.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė tenkinti apeliacinį skundą. R. N., M. A. ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti. M. A. gynėjas advokatas Pavelas Ravluševičius, vadovaudamasis BK 3 straipsnio 2 dalimi, prašė panaikinti pirmos instancijos teismo nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. R. N. nurodė, kad jis pripažįsta savo kaltę ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau nesutinka, kad vagystė padaryta įžūliai, tik dabar supranta, kad įvykdė vagystę. Tuo metu jis negalvojo, kad daro nusikaltimą, nes žinojo, kad už submarinus yra sumokėta. Jeigu jis būtų norėjęs pavogti, būtų nekreipęs dėmesio į tai, kad jį kvietė pardavėja, ir nuėjęs, tačiau jis nenuėjo, o grįžo į parduotuvę ir aiškinosi, parodė piniginę ir pasakė, kad jis pirko, jam buvo atiduota grąža. Būtų atlyginęs žalą, bet jam buvo paskirtas suėmimas, jis buvo įkalintas, todėl neturėjo galimybės to padaryti. M. A. nurodė, kad tai nėra vagystė. Pripažįsta kaltę ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Jis nori įgyti naują profesiją, padėti mamai.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius, šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

Dėl procesinių pažeidimų

6. Visų pirma, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas M. A. ir R. N. pripažino kaltais padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir tik po to, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleido juos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama byla, nėra apkaltinamasis, juo asmuo nėra pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos padarymo ir jam neskiriama bausmė (BPK 307 straipsnio 5 dalis).

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodyta, kad atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad asmuo pripažįstamas kaltu. Šiuo aspektu aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010, kurioje atkreiptas dėmesys į nuosprendžio, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį, rezoliucinę dalį. Minėtoje nutartyje nurodoma, kad atleisdamas asmenis nuo baudžiamosios atsakomybės tais pagrindais, kurie nustatyti BK 40 straipsnyje, teismas nuosprendžio ar nutarties rezoliucinėje dalyje nedaro įrašo, kad asmuo pripažįstamas kaltu, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tai leidžia padaryti BK 40 straipsnio 1 dalies tekstas, t. y. nurodomas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso atitinkamame straipsnyje, ir pan. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusprendus taikyti BK 37 straipsnio nuostatas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodytas sprendimas pripažinti M. A. ir R. N. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, nes kaip buvo minėta, nuosprendžio, kuriuo nutraukiama byla, rezoliucinėje dalyje nėra numatyta imperatyvo pripažinti asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo, t. y. nutraukiant bylą sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas.

Dėl kaltinimo dalies pašalinimo

8. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad M. A. ir R. N. pareikštame kaltinime buvo nurodyti pertekliniai veiksmai – pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą. Teismas konstatavo, kad byloje pakanka duomenų daryti išvadoms, kad šie asmenys padarė baigtą nusikalstamą veiką, todėl paminėti pertekliniai veiksmai iš kaltinimo šalintini. Prokurorė, nesutikdama su šiais pirmosios instancijos teismo teiginiais, apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pertekliniais veiksmais pripažino ir iš kaltinimo pašalino tai, kad R. N., užėjęs į prekybos centro salę ir nuo lentynos paėmęs 4 vnt. submarinų XXL su vištiena „Fresh Walk“, kurių vnt. vertė 1,35 euro, bendros 5,40 eurų vertės, iš parduotuvės patalpų pasišalino, tačiau submarinų dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nepagrobė, nes kartu su R. N. išėjusi pardavėja su minėtomis prekėmis R. N. grąžino į parduotuvės patalpas. Prokurorės teigimu, šie iš kaltinimo pašalinti R. N. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinąjį sudėties objektyvųjį požymį – veiką. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas minėtą aplinkybę iš kaltinimo pašalino pagrįstai. Šiuo atveju, tai, kad R. N., užėjo į prekybos centro salę ir nuo lentynos paėmė 4 vnt. submarinų ir iš parduotuvės patalpų pasišalino, tačiau submarinų dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nepagrobė, nes jį, kartu su prekėmis, parduotuvės darbuotoja grąžino į parduotuvę, galėtų būti vertinami kaip pasikėsinimas atvirai pagrobti svetimą turtą, kas šiuo atveju M. A. ir R. N. nebuvo inkriminuota. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nustatyta, jog M. A. ir R. N. nusikalstamais veiksmais buvo pasiektas rezultatas - atvirai pagrobtas svetimas turtas, vagystė buvo baigta, apylinkės teismas pagrįstai minėtus veiksmus dėl pasikėsinimo atvirai pagrobti svetimą turtą laikė pertekliniais ir juos iš kaltinimo pašalino. Apygardos teismas pritaria, jog ši iš kaltinimo pašalinta aplinkybė yra reikšminga sprendžiant baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo klausimus, tačiau kartu teismas pažymi, kad kaltinime turi būti nurodytos esminės veikos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės veikos kvalifikavimui. Nagrinėjamu atveju iš kaltinimo pašalinti veiksmai neturi esminės reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Vis tik, į šią iš kaltinimo pašalintą aplinkybę galima atsižvelgti sprendžiant atsakomybės individualizavimo ir bausmės skyrimo klausimus, nepaisant to, kad kaltinime ji nebus nurodyta. Tokiu būdu prokurorės skundas šioje dalyje atmestinas.

Dėl BK 37 straipsnio taikymo

9. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su sprendimu atleisti M. A. ir R. N. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį dėl mažareikšmiškumo. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir pateiktu apeliaciniu skundu, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad M. A. ir R. N. nusikalstama veika yra mažareikšmė ir bylą nutraukė BK 37 straipsnio pagrindu.

10. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

11. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teisingai konstatavo, kad M. A. ir R. N. veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, šios nuosprendžio dalies neskundžia ir prokurorė, tačiau nesutiktina su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad M. A. ir R. N. padarytos veikos pavojingumas nėra didelis ir tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga juos už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, sprendžiant BK 37 straipsnyje nustatyto instituto taikymo tikslingumo klausimą, išvada dėl mažesnio veikos pavojingumo buvo daroma išskirtinį dėmesį suteikiant padaryto turto mažavertiškumui, taip pat toms aplinkybėms, jog, anot pirmosios instancijos teismo, pirmąjį kartą į parduotuvę užėję M. A. ir R. N. už prekes atsiskaitė ir prekių vertė buvo gerokai didesnė nei keturių vienetų submarinų. Taip pat teismas nurodė, kad M. A. ir R. N. kritiškai vertino savo elgesį, sutiko atlyginti menkavertę žalą, pripažino, kad įvykdė nusikaltimą, labai gailėjosi. Teismas pažymėjo ir tai, kad M. A. ir R. N. veiksmai nesukėlė reikšmingų ir pavojingų padarinių, civiliniam ieškovui nebuvo apsunkintos galimybės juos surasti bei ginti savo pažeistas teises. Teismas sprendė, kad šių asmenų padarytų veikų pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga juos patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir skirti bausmę.

12. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia tai, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Nusikaltimo pavojingumas apibūdinamas pavojingumo pobūdžiu ir laipsniu, kuriems įtakos turi tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kartu pažymėtina, kad pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi, asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-231-976/2017). Nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, M. A. ir R. N. veika, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, negali būti vertinama kaip mažareikšmė. Vien ta aplinkybė, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, savaime nelemia padarytos veikos mažesnio pavojingumo, ypač įvertinus tai, kad M. A. ir R. N. svetimą turtą pagrobė atvirai, t. y. matant parduotuvės darbuotojai ir parduotuvės patalpas stebint vaizdo kameromis. Nagrinėjamu atveju, byloje nustatyta, kad nusikaltimas padarytas gana įžūliai, nes parduotuvės darbuotoja aktyviais veiksmais bandė užkirsti kelią M. A. ir R. N. vagystei – bandė juos sulaikyti ir grąžinti į prekybą grobiamas prekes, vieną kartą iš parduotuvės patalpų su grobiamomis prekėmis išbėgusį R. N. ji sugrąžino į parduotuvę, tačiau šis ir toliau tęsė savo veiksmus, t. y. grobiamas prekes perdavė M. A., kuris su prekėmis pabėgo, tokiu būdu šie asmenys atvirai pagrobė svetimą turtą ir dėl to buvo padaryta žala UAB „Aibės prekyba“. M. A. ir R. N. nenutraukė savo daromos nusikalstamos veikos net tada, kai sulaukė parduotuvės darbuotojos pasipriešinimo, o tai rodo, kad jie suprato, jog grobia svetimą turtą, todėl akivaizdu, kad jų nusikalstama veika padaryta itin įžūliai. Teismo posėdyje R. N. atkreipė dėmesį į tai, kad kai jį pakvietė pardavėja, jis nenuėjo, o grįžo į parduotuvę ir aiškinosi, parodė piniginę ir pasakė, kad jis pirko ir jam atidavė grąžą. Vis tik, šiuo aspektu pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog R. N. kalbėjo su pardavėjomis apie sumokėjimą už submarinus ir bandė išsiaiškinti situaciją, todėl ši teisme R. N. pateikta versija atmestina kaip nepagrįsta. Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, jog M. A. ir R. N. veikė siekdami tiesioginės turtinės naudos, be to, jie savo kaltę viso proceso metu pripažino tik iš dalies. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog M. A. ir R. N. veiksmų pavojingumas buvo mažesnis nei įprastai BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytais veiksmais sukeliamų padarinių pavojingumas.

13. Taigi, įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad M. A. ir R. N. 2021 m. lapkričio 16 d., apie 18.55 val., veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą turtą, Vilniaus raj., Nemenčinės sen., Nemenčinės mstl., Švenčionių g. 23, iš UAB „Aibės prekyba“ priklausančios parduotuvės „Aibė“, atvirai – matant parduotuvės darbuotojai ir parduotuvės patalpas filmuojant vaizdo kameromis, pagrobė svetimą – UAB „Aibės prekyba“ priklausantį turtą, t. y. R. N. užėjus į prekybos centro salę ir nuo lentynos paėmus 4 vnt. submarinų XXL su vištiena „Fresh Walk“, kurių vieno vertė 1,35 euro, bendros 5,40 eurų vertės, R. N. pardavėjos akivaizdoje submarinus perdavė prie parduotuvės durų stovinčiam M. A., o šis (M. A.) su minėtomis prekėmis, matant parduotuvės darbuotojai, pasišalino iš parduotuvės patalpų. Tokiu būdu, M. A. ir R. N. bendrais veiksmais pagrobė UAB „Aibės prekyba“ priklausantį 5,40 eurų vertės turtą, padarydami bendrovei 5,40 eurų turtinę žalą.

14. Esant visumai išdėstytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada atleisti M. A. ir R. N. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu yra nepagrįsta, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis.

Dėl bausmių skyrimo

15. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti nusikaltusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir nusikalstama veika padarytą žalą. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias, aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

16. Teismo posėdyje M. A. gynėjas pateikė M. A. charakterizuojančią medžiagą: M. A. neįgaliojo pažymėjimo kopiją, iš kurios matyti, kad M. A. nustatytas 50 procentų neįgalumo lygis, taip pat M. A. darbingumo lygio pažymos kopiją, kurioje nurodyta, kad jo darbingumo lygis yra 50 procentų, 2020 m. liepos 14 d. ambulatorinio apsilankymo VšĮ Vilniaus universiteto ligoninėje Santaros klinikose aprašymą bei 2020 m. rugsėjo 16 d. psichologinio tyrimo išvadą (t. 3, b. l. 81-85). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į M. A. nustatytą neįgalumo lygį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iš 2022 m. kovo 25 d. specialisto išvados matyti, kad nėra duomenų, jog M. A. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, galinčiu turėti įtakos jo gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, taip pat nėra duomenų, kad jis įtariamos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (t. 2, b. l. 39).

17. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę M. A., vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 2 dalyje, ir atsižvelgia į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, turi profesinį išsilavinimą, iki suėmimo dirbo. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą turi būti vertinama ir nusikalstama veika padaryta žala, kuri šiuo atveju nebuvo žymi – pagrobtas mažos vertės turtas. Skiriant bausmę M. A. atsižvelgtina ir į neigiamai jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, t. y. į tai, kad jis tris kartus teistas, iš kurių - vieną kartą už nusikaltimą nuosavybei, taip pat daugybę kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 30-95). M. A. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą, teismas nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. M. A. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

18. BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Įvertinus M. A. inkriminuotą nusikalstamą veiką, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, jo požiūrį ir elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. A. paskyrus BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimesnę sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui. Iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO) esančių duomenų matyti, kad šiuo metu M. A. atlieka Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu paskirtą 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesprendžia bausmių subendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis klausimo, kadangi šis klausimas bus išspręstas BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

19. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą R. N., atsižvelgtina į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, turi profesinį išsilavinimą, iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą, taip pat į tai, kad jis anksčiau teistas penkis kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus nuosavybei (BK 178 straipsnio 2 dalis, 178 straipsnio 1 dalis, 180 straipsnio 1 dalis), daugybę kartų baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 1-29, t. 3, b. l. 52-62). Ankstesni R. N. teistumai patvirtina aplinkybę, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nuosavybei nėra atsitiktinės ir priešingas teisei veikas jis daro sistemingai. R. N. padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą. Teismas nenustatė R. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat, kad šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Esant šioms paminėtoms aplinkybėms, įvertinus R. N. inkriminuotą nusikalstamą veiką, kad pagrobto turto vertė nėra didelė, jo požiūrį ir elgesį po nusikaltimo padarymo, jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskiriant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos trukmę nustatant artimesnę sankcijoje nustatytam bausmės vidurkiui.

Dėl išlaidų už suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą išieškojimo

20. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės R. N. suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 143,33 Eur.

21. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje būtinumą skirti nuteistajam gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama pagal prokurorės apeliacinį skundą. Advokatas apeliacinės instancijos metu apeliacinio skundo ar atsiliepimo į prokurorės apeliacinį skundą nepateikė. Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. birželio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos bausmės pradžią M. A. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. lapkričio 8 d.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Paskirtos bausmės pradžią R. N. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. lapkričio 8 d..

R. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti valstybei 143,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, netenkinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.