Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžio, kuriuo M. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 2 d. ir jam paskirtos 45 paros arešto.

Pritaikius BK 64 ¹ str. 1 d., 2 d., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų areštas.

Bausmės pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Š. nuteistas už tai, kad jis 2015-05-21, apie 19 val., atėjęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, adresu: (duomenys neskelbtini), matant kasininkei R. B., nereaguodamas į pastarosios reikalavimą padėti iš parduotuvės prekybos salės pasiimtas dvi 0,5 litro talpos skardines alaus „Kalnapilis Grand Select“ po 0,69 Eur arba už jas susimokėti, t. y. atvirai pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias dvi skardines alaus už 1,38 Eur.

Teismo posėdžio metu nuteistojo M. Š. gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Š. apeliacinis skundas atmestinas

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai M. Š. pripažino kaltu atvirai pagrobus svetimą turtą ir nuteisė jį pagal BK 178 str. 2 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad jo padaryta veika turėtų būti pripažinta mažareikšme, o jis – atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d.).

Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo, teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai). Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Be to, pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad M. Š. atvirai, matant kasininkei R. B. ir nereaguodamas į jos reikalavimą padėti pasiimtas dvi skardines alaus arba už jas susimokėti, išėjo iš parduotuvės. Nors apeliantas teigia, kad pardavėja jį pažinojo, tikėjo, kad jis susimokės už prekes, pažymima, jog R. B. į policiją dėl vagystės kreipėsi ne iš karto, o tik praėjus 2 valandoms. Taigi, per šį laiką apeliantas turėjo galimybę grįžti ir susimokėti už prekes, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad nuteistasis net neketino grįžti ir susimokėti už prekes ir toks nuteistojo elgesys rodo jo įžūlumą, didesnį pavojingumą. Teisėjų kolegija įvertinusi šias aplinkybes sprendžia, jog nėra pagrindo M. Š. padarytą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnio nuostatas.

Taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme, teigdamas, kad jam paskirta per griežta bausmė.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 str. reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. Š. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė BK 54 str. reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas pripažinęs M. Š. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi bei atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 p., 3 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė bei įvertinęs tai, kad padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą teistumui neišnykus, pagrįstai padarė išvadą, jog bausmės tikslai už padarytą nusikalstamą veiką bus pasiekti paskyrus M. Š. arešto bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, taip pat įvertinusi ir nuteistojo asmenybę, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Š. už nusikalstamą veiką tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad M. Š. už BK 178 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė – 45 paros arešto – mažesnė nei šios bausmės vidurkis (BK 49 str. 3 d.). Be to, nuteistajam M. Š., BK 64¹ str. pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam M. Š. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra per griežta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. Š. apeliacinį skundą atmesti.