- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-12-22
- Bylos Nr.
- 1-660-857/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43082-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dainius Strautininkas
- Nukentėjusysis
- A. Z.
- Kaltinamasis
- L. G.
- Civilinis ieškovas
- Panevėžio teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis, Laimutis Zaukevičius
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.4.1Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 1.2.26.2Viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 str.)
- 2.1.10.1Nuosprendis, nutartis (BPK 29, 31, 41 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
kaltinamiesiems L. G. ir jo gynėjui advokatui Laimučiui Zaukevičiui, L. T. ir jo gynėjui Vytautui Kupcikevičiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. . (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta . (duomenys neskelbtini), . (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas: 2020-11-25 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal LR BK 281¹ str. 1 d. 58 MGL dydžio bauda; paskutinįkart 2021-07-21 Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų pagal LR BK 178 str. 2 d. subendrinta bausme: 30 parų areštu ir 58 MGL dydžio bauda, areštą atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį,
L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), teistas, paskutinįkart 2020-07-01 Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų pagal LR BK 259 str. 1 d. 40 parų arešto, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. L. G., 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – ant šaligatvio, esančio adresu Biržai, Vytauto g., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu – tyčia, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu: be priežasties įžūliai prikibęs prie A. Z. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: suduodamas A. Z. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu A. Z. į galvos sritį, parversdamas A. Z. ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Z. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžius, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Z. sveikata, tuoj po to, tyčia įspirdamas į A. Z. automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą, sugadino svetimą turtą - A. Z. priklausančio automobilio AUDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą 57 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 57 eurų turtinę žalą ir visais šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
2. 2021-10-06 prokuroras T. B. vadovaujantis BPK 256 str. 1 d. teismui pateikė prašymą dėl kaltinimų pakeitimo, nes nenurodytas nusikalstamų veikų pagal BK 138 str. 1 d., 284 str., padarymo laikas. Todėl, atsižvelgiant į prašymą, keistinas kaltinimas, nurodant, jog nusikalstamos veikos padarytos 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val.
3. L. T. buvo perduotas teismui ir kaltinamas pagal BK 138 str. 1 d., 284 str., tuo, kad jis, veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su L. G., 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – ant šaligatvio, esančio adresu Biržai, Vytauto g., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu – tyčia, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu: be priežasties įžūliai prikibdamas prie A. Z. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: L. G. suduodant A. Z. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu A. Z. į galvos sritį, parverčiant A. Z. ant žemės, L. T. suduodant kumščiu ne mažiau kaip du kartus A. Z. į galvos sritį, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam A. Z. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžius, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Z. sveikata tuoj po to, tyčia L. G. įspiriant į A. Z. automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą, sugadinant svetimą turtą - A. Z. priklausančio automobilio AUDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą 57 eurų vertės, tuo padarant nukentėjusiajam 57 eurų turtinę žalą ir visais šiais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką.
4. Be to, L. T., 2021 m. kovo 14 d., apie 04 val. 10 min., Biržų r., Rinkuškių k., Rinkuškių g., ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems vairuotojams, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį B. L., būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija.
(nesunkus sveikatos sutrikdymas, viešosios tvarkos pažeidimas)
5. Kaltinamasis L. G. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų pripažysta visiškai ir parodė, jog tą dieną išėjo į miestą pasivaikščioti. Jau buvo sutemę. Atrodo, kad Vytauto gatvėje prie IKI sutiko L. T.. Ėjo link Swedbanko. Pamatė nuo kebabinės ateinantį A. Z.. Norėjo su juo pasisveikinti, bet jis jam nieko neatsakė. Paklausė jo, ką jis jam blogo padarė, kodėl jis su juo nebendrauja. Jie susikivirčijo, apsistumdė ir abu krito ant žemės. Jiems sukonfliktavus su nukentėjusiuoju, L. T. buvo šiek tiek toliau nuo jų, gal per 10 m. Atsimena, kad jis trenkė nukentėjusiajam ir nukentėjusysis jam trenkė. Kelis kartus jis gal nukentėjusiajam šiek tiek daugiau trenkė. Tada pamatė, kaip juos abu L. T. skiria. Jis juos išskyrė. Tada A. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Jie išsiskirstė. Su nukentėjusiuoju ėjo į vieną mokyklą, jis už jį (kaltinamąjį) buvo 2 metais vyresnis. Pripažįsta, kad atliko kaltinime išvardintus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Civilinius ieškinius sutinka sumokėti iš dalies. Sutinka sumokėti 1500 Eur, bendrai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Savo elgesį vertina labai blogai, gailisi, atsiprašo nukentėjusiojo, pasimokė.
6. Kaltinamasis L. T. teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, nurodė, kad kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų nepripažįsta ir parodė, jog su L. G. susitiko mieste, Vytauto gatvėje, netoli jo namų. Sugalvojo važiuoti pas jo draugą. Nuėję prie Swedbanko, esančio Vytauto gatvėje, laukė kol atvažiuos jo draugas. Atvažiavęs A. Z. nuėjo iki kebabinės ir sugrįžo atgal. A. su L. G. konfliktavo, susimušė. Konflikto pradžios jis nematė, kalbėjo, kaip tada galvojo, su A. Z. draugu stovėdamas prie jo balto automobilio, galimai Audi. Tas draugas sėdėjo vairuotojo pusėje. Nuo besimušančiųjų buvo atstumu apie 3-4 metrus. Jis atsisuko, kai L. G. ir A. Z. buvo susikibę ant žemės, jie smūgiavo vienas kitam. Nukentėjusysis buvo ant žemės, L. G. buvo ant viršaus. Kiek buvo suduota smūgių negali pasakyti, nes visos pradžios nematė. Išskyrė L. G. su nukentėjusiuoju. L. G. iš lupos šiek tiek bėgo kraujas, galimai ir A. Z. iš nosies bėgo kraujas. A. Z., pasiėmęs iškritusią dėžutę, išvažiavo. Baltos spalvos automobilis po įvykio irgi išvažiavo. Konfliktas truko labai trumpai, net minutė nepraėjo. L. G. sakė, kad sukonfliktavo, susižodžiavo su nukentėjusiuoju. Jie sulaukę draugo išvažiavo į Kirkilus. Su pareikštais civiliniais ieškiniais nesutinka, nesutinka mokėti. Jis niekam jokių smūgių nesudavė. Nei vienas nespyrė į nukentėjusiojo automobilio priekinį žibintą. Gyvena su mama ir dviem mažesniais broliais. Broliai einantys į mokyklą. Mama neseniai įsidarbino. Jis įsidarbino spalio 6 d. (duomenys neskelbtini). Darbo sutartis lygtai neterminuota. Darbas sekasi. Darbo užmokestis priklauso nuo išdirbtų dienų, darbų atliktų, pagamintos produkcijos. Padeda mamai su broliukais.
7. Nukentėjusysis A. Z. parodė, kad spalio mėnesį važiavo iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime, į greito maisto parduotuvę – kebabinę, esančią Vytauto gatvėje prie Swedbanko. Nuėjęs ir užsisakęs kebabo, grįžo į automobilį, palaukė tam tikrą laiką kol paruoš kebabą. Lipdamas iš automobilio pamatė L. G. ir L. T., stovinčius už keleto metrų nuo jo automobilio. Nuėjęs į kebabinę ir pasiėmęs maistą, dar pasižiūrėjo kur jie stovi. L. G. su juo pasisveikino. Jis atgal nepasisveikino, bijojo, nes iš jų veiksmų atrodė galimai neblaivūs. Pasiėmęs maistą sparčiu žingsniu ėjo link automobilio. Jam nepriėjus iki automobilio, jie jam užkirto kelią. L. T. sugriebė jį ranka už megztinio. Paklausė, kodėl jis nepasisveikino, ar nori, kad jam sutrupintų galvą. Pasakė, kad nenori, paprašė paleisti, pasakė, kad nori važiuoti namo. Jis pakartojo dar kartą. Jis vėl paprašė jį paleisti, kad nenori problemų, norėjo važiuoti namo. Sulaukė smūgio iš L. T.. Aptemo akyse, pajuto, kad ištrūko iš jo. Žino, kad ėjo atbulas, nežino į kurią pusę. Po kiek laiko vėl sulaukė smūgio, bet nematė kas trenkė, nes akys buvo aptemusios. Praėjus šiek tiek laiko, vėl pajuto smūgį į nosį. Pradėjo tada neryškiai matyti vaizdą. Pamatė, kad priekyje jo stovi L. G.. Tada gavo vėl kelis smūgius. L. G. bandė jį parversti, tačiau nepavyko iš pirmo karto. Po to vėl gavo smūgį iš L. G.. Bandė ištrūkti. Nepavyko ištrūkti, paslydo. Atsidūrė ant asfalto dangos. L. G. buvo jį prispaudęs. Bandė ištrūkti, bet vėl sulaukė smūgio. Kai atsigavo, gavo ištrūkti, nuėjo link mašinos. Kiek atsimena, kad jam nespėjus užsidaryti durelių, kažkuris iš vaikinų bandė atidaryti dureles ir suduoti smūgius, bet nepavyko suduoti. Smarkiau patraukęs vairuotojo pusės dureles, užsidarė ir užsirakino centriniu užraktu. Sulaukė smūgio į automobilio vairuotojo pusės žibintą. L. G. su L. T. kažkur nuėjo, o jis išvažiavo į Norfos aikštelę. Pasiskambinęs policijai 112, nurodė, kad su juo susisieks pareigūnai. Po to susisiekė pareigūnai ir paklausė jo, ar jis gali vairuoti. Pasakė, kad gali, paprašė jo atvykti į komisariatą iš vidinės kiemo pusės. Atvykus buvo pareigūnų apklaustas tą patį vakarą. Kas išdaužė automobilio žibintą, jis neatsimena. Jautė pažeminimą, buvo smarkiai sužalotas, kraujavo nosis, buvo patinusi akis, matėsi nubrozdinimai po akimi. Kitą dieną pamatė nubrozdintą šoną po kritimo. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai sakė tiesą. Pirmą smūgį sudavė L. T.. Neatsimena, kaip atsiskyrė nuo L. G., kad gulėjo ant asfalto. Negali pasakyti, ar L. T. atitraukė L. G. nuo jo. Šiai dienai negali atsakyti, kodėl skirtingai nurodė to pačio fakto aplinkybes. Neatsimena, kas daužė automobilį.
8. Teisėjas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duotus parodymus.
9. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-27 apie 19 val. jis važiavo jam priklausančiu automobiliu ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), Biržuose. Išlipęs iš automobilio pastebėjo šiek tiek toliau ant šaligatvio stovinčius jam pažįstamus asmenis, t.y. L. T. ir L. G., jie stovėjo ties Swedbanku ant šaligatvio. Jis atvažiavo pasiimti maisto, kurį buvo užsisakęs. Jam išlipus iš automobilio, jį pamatė L. T., kuris su juo pasisveikino, jis taip pat pasisveikinęs nuėjo pasiimti maisto. Pasiėmęs maistą ėjo link automobilio, pamatė, jog link jo artinasi abu minėti asmenys, matė jog jie neblaivūs ir agresyviai nusiteikę. Jis jiems nieko nesakė ir toliau ėjo link automobilio. L. T. jo paklausė ko jis nekalba ir pasakė, „ar jis nori, kad jis jam galvą sutrupintų“, taip pat jį abu asmenys išplūdo necenzūriniais žodžiais. Jis jiems atsakė, kad nenori jokių problemų ir tik atvažiavo po darbo pasiimti maisto ir važiuos į namus. Prie jo priėjęs L. T. jam ranka sugriebė už sportinio džemperio ties krūtine, jį traukė. Jis bandė nuo asmenų atsitraukti ir pasišalinti. Jam stovint matė kaip priėjęs L. G. vieną kartą kumščiu sudavė į galvą, nuo smūgio jis apsvaigo. L. G. sudavė kumščiu dar vieną smūgį į veidą ir jį parvertė ant asfalto netoli važiuojamosios kelio dalies. Jį parvertę, tiek L. T., tiek L. G. kumščiais jam sudavė smūgius į galvą, nežino kiek tiksliai smūgių. Kai jį mušė, jam skaudėjo, sukėlė fizinį skausmą. Jiems nustojus mušti, jis atsikėlė, greitai įsėdo į savo automobilį. Jam bandant uždaryti automobilio duris, L. T. rankomis įsikibo į automobilio dureles ir jas traukė atgal, kad jis neuždarytų durelių. Jam stipriau patraukus dureles, jas uždarė ir iš karto užsirakino, kad jie nepatektų į vidų. Užvedęs automobilį važiavo atbuline eiga, priėjęs prie jo automobilio L. G. koja spyrė į automobilio priekinę dalį. Jis išvažiavo iš tos vietos, kur po to asmenys pasišalino, jis nematė. Anksčiau tarp jo ir minėtų asmenų yra buvę konfliktų, jie yra jį sumušę ir anksčiau, tačiau jis į policiją nesikreipė (1 t., b.l. 2).
10. Nukentėjusysis patvirtino teisėjo pagarsintus parodymus. Nurodė, kad šiai dienai negali pasakyti, ar gindamasis sudavė smūgius. Po įvykio susirašinėjo apie įvykį su broliu, esančiu Anglijoje. Galimai tą pačią dieną po įvykio, tiksliai nežino. Prašo neturtinės žalos - 8000 Eur. Turtinė žala sudaro už automobilio AUDI priekinio žibinto sugadinimą - 57 Eur. Neturtinės žalos prašo dėl patirto skausmo, išgyvenimų, važinėjo pas medikus, kurį laiką negalėjo dirbti, kol sugijo visi sužalojimai. Buvo nepatogu atvažiuoti į miestą, kad pamatys jį sumuštą. Jautė gėdą. Iki šiol lankosi pas gydytojus dėl skaudančios galvos, kraujavimo iš nosies, galvos svaigimo galvai skaudant. Gydytojai dabar neberekomenduoja dirbti naktinio darbo, nes darbuojasi (duomenys neskelbtini), teko jį perkelti į dieninę pamainą, sumažėjo per pus atlyginimas. Iš nukentėjusiųjų fondo gavo 1600 Eur. Kaltinamieji nėra nei kiek atlyginę žalos.
11. Liudytoja A. B. parodė, kad ką prisiminė, parodymus davė tyrėjai. Teisėjas pagarsino liudytojos duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu.
12. Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-10-27 ji baigė darbą, ir grįžo į namus. Automobilį pasistatė automobilių stovėjimo aikštelėje priešais ,,Eurokos'' parduotuvę Vytauto gatvėje. Dar automobilyje važiuodama pamatė, kad mušasi jaunuoliai. Kaip tiksliai buvo apsirengę, kokios aprangos detalės buvo, kokios išskirtinės detalės negali pasakyti. Buvo jau tamsu, įvykio vieta buvo matyti, bet buvo apšviesta tik nežymiai nuo parduotuvių vitrinų, bet asmenų veidų neįsidėmėjo, jų atpažinti negalėtų. Vienas jaunuolis labiau stovėjo pasyviai, nieko nedarė, bet kaip jis buvo apsirengęs neprisimena, tik be kepurės, tačiau kokia jo plaukų spalva, neprisimena. Ar jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, ji nematė. O kitas, atrodo, kuris buvo su kapišonu puolė tą jaunuolį - nukentėjusįjį, kuris paskui išvažiavo automobiliu. Iš situacijos suprato, kad tas su kapišonu jaunuolis puola nukentėjusįjį. Kiek ji matė, jam tas su kapišonu jaunuolis sudavė kumščiais, kiek kartų, į kurias kūno vietas ji nežiūrėjo. Tik girdėjo, kad yra liepiama išvažiuoti, ir girdisi, kad yra aiškinama, kad jis yra šeimoje vienas. Taip aiškino, kaip ji galvoja, kad nukentėjęs, nes jis buvo sumuštas, matė prakirstą jo skruostą ir jis išvažiavo automobiliu. Kad kiti būtų buvę sumušti, nematė. Kai jis - nukentėjusysis įsėdo į automobilį, tai matė, kad tas, kuris buvo su kapišonu priėjo prie to automobilio ir per atidarytą langą sudavė tam jaunuoliui kumščiu į veidą. Kiek smūgių sudavė vėlgi nepasakys. O tas, kur ji minėjo, pasyviau stovėjęs jaunuolis, dar kelis kartus įspyrė į to žmogaus - nukentėjusiojo automobilio kapotą. Kai nukentėjusysis išvažiavo, ji išlipo. Kartu su nukentėjusiojo automobiliu joks kitas automobilis nevažiavo, bent jau tuo metu ji nematė. Tada grįžo į namus ir atsiliepė į policijos pranešimą socialiniame tinkle. Pats įvykis buvo nemalonus ir tiek. (1 t., b.l. 150-153).
13. Liudytoja A. B. patvirtino teisėjo pagarsintus parodymus.
14. Liudytojas L. M. nurodė, kad dirba Panevėžio AVPK Biržų r. PK Reagavimo skyriaus tyrėju. Parodė, kad spalio 27 d. gavo pranešimą, kad prie Swedbanko, esančio Vytauto gatvėje, buvo sumuštas žmogus. Sumuštas asmuo atvyko pas juos, ant jo veido matėsi sužalojimai. Asmuo konkrečiai nurodė du asmenis. Vieno asmens vardas buvo lyg ir L.. Jis pradėjo ikiteisminį tyrimą. Tą pačią dieną su kaltinamaisiais nebendravo ir jų nesulaikė. Dar sakė, kad jie spardė automobilį, kurie abu jį mušė. Į įvykio vietą važiavo tą patį vakarą. Tuo metu nebuvo įrengta jokių vaizdo kamerų. Kebabinėje tikrai nebuvo vaizdo kamerų. Dėl banko nežino, nes tuo metu bankas nedirbo, nebuvo galimybės pabendrauti su banko darbuotojais.
15. Teisėjas pagarsino liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
16. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. M. parodė, kad tą dieną dirbo pagal iš anksto patvirtintą grafiką. Dirbo kartu su kolege D. Č.. 2020-10-27 apie 19 val., į policijos registruojamų įvykių registrą buvo gauta informacija, kad pilietį A. Z. Biržuose, Vytauto gatvėje, sumušė du jam žinomi asmenys - L. T. ir L. G.. Minimi asmenys abu jam sudavė nenustatyta kiekį smūgių kumščiais į galvos sritį, sukėlė jam fizinį skausmą. Iš A. Z. buvo priimtas pareiškimas, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Buvo patikrintas A. Z. blaivumas, jis buvo blaivus. Bendraujant su A. Z., šis nurodė, kad jo abu paminėti asmenys jį sumušė, išplūdo necenzūriniais žodžiais. Taip pat apklausiamas jis nurodė, kad L. G. jam stengiantis ištrūkti ir išvažiuoti savu automobiliu iš įvykio vietos, spyrė į automobilio priekinę dalį. Įforminant įvykį, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. O apklausai A. Z. į policijos tarnybinį kiemą buvo atvažiavęs tuo pačiu automobiliu, į kurį buvo įspirta. Automobilis AUDI markės, valstybinių numerių neprisimena. Apžiūrėjęs automobilį, matė, kad yra sulūžę automobilio priekinio žibinto laikikliai ir žibintas šiek tiek sulindęs į vidų. Tada dar paklausė, kas nutiko automobiliui, bet kiek prisimena, A. Z. jam atsakė, kad čia nieko tokio. Automobilio sugadinimas užfiksuotas nebuvo. Užfiksavo pareiškėjo A. Z. sužalojimus. Po to buvo ieškomi nusikalstamą veiką padarę asmenys, tačiau po įvykio jie rasti ir sulaikyti nebuvo. Todėl L. G. ir L. T. girtumai nustatyti nebuvo (1 t., b.l. 166-169).
17. Liudytojas L. M. patvirtino teisėjo pagarsintus parodymus.
18. Liudytojas R. K. parodė, kad pradžios nematė. Matė, kaip kompanija pradėjo stumdytis. Neatsimena veidų, nei kaip kas buvo apsivilkę. Jis buvo gana toli, per 100 m. Pradėjus stumdytis, jis matė, kad dviese puolė vieną. Stumdėsi. Atsimena, kad vienas labai smarkiai trenkė nukentėjusiajam į veidą, jis nugriuvo ant žemės. Po to, kaip ir skirstėsi. Jis grįžo namo, dar išlindo pro balkoną, matė, kaip išvažinėjo tas nukentėjęs asmuo.
19. Teisėjas pagarsino ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R. K. duotus parodymus.
20. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. K. parodė, kad 2020-10-27, galėjo būti apie 19 val., jis buvo daugiabučio namo kieme, prie ,,Elektromarkt'', pastatė automobilį. Iš pradžių išgirdo riksmus, bet tai buvo pasirėkavimai, į kuriuos jis neatkreipė dėmesio. Kokie žodžiai buvo išrėkti, negali pasakyti, neatkreipė dėmesio. Po to pažiūrėjo į prieigas prie ,,Swedbank'', ant šaligatvio, pamatė kaip du tamsiai apsirengę jaunuoliai puola šviesiai apsirengusį jaunuolį. Tas, kuris vilkėjo šviesią striukę, nešėsi kebabą. Kebabas išgriuvo jam iš rankų. Jis buvo gal apie 150 metrų atstumu nuo jų. Tamsiai apsirengę jaunuoliai puolė tą šviesiai apsirengusį jaunuolį. Tie, kurie buvo apsirengę tamsiais rūbais, vienas buvo šviesiais plaukais, kitas - tamsių plaukų. Tas, kuris buvo tamsių plaukų, šviesia striuke vilkėjusiam jaunuoliui sudavė kumščiais į galvos sritį. Nuo smūgių tas jaunuolis pargriuvo, taip pat tamsių plaukų jaunuolis jį spardė kojomis. Nors smūgių neskaičiavo, bet tas tamsus jaunuolis, tam šviesia striuke vilkėjusiam jaunuoliui rankų kumščiais ir įspirdamas viso sudavė tikrai ne mažiau kaip 10 smūgių. Tas, kuris buvo apsirengęs tamsiai, bet buvo šviesių plaukų, jis taip pat buvo kartu, bet ar jis ten skyrė, ar sudavė smūgius tam šviesia striuke vilkėjusiam jaunuoliui, negali pasakyti. Pačios konflikto pradžios tikrai nematė. Šviesia striuke vilkintis jaunuolis, kai tamsių plaukų jaunuolis jam sudavė smūgius, mosikavo rankomis, matėsi, kad ginasi nuo jam suduodamų smūgių, bet, kad būtų pataikęs tam tamsių plaukų jaunuoliui, negali pasakyti, nematė. Viskas vyko labai greitai, ir greit viskas nurimo. Pamanė, kad tai konfliktas paprasčiausiai tarpusavyje kokių nors jaunuolių, todėl nepagalvojo, kad reikia įsikišti. Jis grįžo į butą, pažiūrėjo pro balkoną ir pamatė, kaip tas šviesia striuke vilkintis jaunuolis jau buvo automobilyje ir išvažiavo nuo įvyko vietos. O tiedu tamsiai vilkintys jaunuoliai stovėjo ant šaligatvio, kažką rėkavo, ką konkrečiai neišgirdo. Kas dar galėjo vykti prie nukentėjusiojo automobilio, jis nematė. Jis taip pat neįžiūrėjo tų tamsiai vilkinčių jaunuolių veidų, todėl jų atpažinti negalėtų, tik vienas jų buvo šviesių plaukų, kitas tamsių. Ir tas tamsių plaukų jaunuolis tikrai sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių nukentėjusiajam. O šviesių plaukų jaunuolis buvo šalia, mosikavo rankomis prie tų dviejų, bet ar jis sudavė smūgius, ar norėjo išskirti, šito negali pasakyti. Po įvykio jis policijai nepranešė, nes įvykį matė iš toli, net veidų neįžiūrėjo, tačiau pats įvykis vyko viešoje vietoje, jį galėjo matyti daugiau žmonių, ir tai buvo nemalonu. Po to kai pamatė žinutę Facebook, kad policija ieško liudytojų, ką nors mačiusių, jis iš karto į pranešimą atsiliepė (1 t., b.l. 156-159). 2021-03-08 papildomai apklaustas liudytojas parodė, kad įvykio metu abu jaunuoliai ėjo artyn link to šviesiai apsirengusio jaunuolio, ir abu stumdė rankomis tą šviesiai apsirengusį jaunuolį, o pastarasis traukėsi nuo jų. Toliau veiksmus atliko tamsių plaukų jaunuolis. Jis nematė, kad kokius smūgius būtų sudavęs tas šviesių plaukų jaunuolis. Jis negali pasakyti, ar šviesių plaukų jaunuolis skyrė, ar sudavė smūgius. Kai pažiūrėjo per balkoną, matė kaip nukentėjusysis jau įlipo į automobilį, o tie du jaunuoliai stovėjo šalia ant šaligatvio. Kad būtų kuris spyręs į nukentėjusiojo automobilį, jis nematė, tai galėjo nutikti tuo metu, kai įvykio nematė. Nukentėjusiajam lipant į automobilį abu jaunuoliai šūkavo link nukentėjusiojo, sakė, kad kažkas jam bus, ar panašiai, o jam išvažiavus, jie išėjo (1 t., b. l. 160-161).
21. Liudytojas R. K. patvirtino teisėjo pagarsintus parodymus.
22. Iš 2020-10-27 A. Z. pareiškimo matyti, kad 2020-10-27 apie 19 val. jam būnant adresu Biržai, Vytauto g. ties (duomenys neskelbtini) Nr. pažymėtu pastatu, jis sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje, ėjo pasiimti maisto kurio buvo užsisakęs, išlipęs iš automobilio pastebėjo einančius du pažįstamus asmenis, tai buvo L. T. ir L. G.. Jie buvo neblaivūs, pradėjo su juo konfliktuoti, kodėl nežino. Konflikto metu jie jam rankomis sudavė smūgius į veidą, kiek tiksliai smūgių jam sudavė jis nežino, kai jam minėti asmenys sudavė smūgius, jam skaudėjo. Po to kai jį sumušė, jis sėdo į savo automobilį ir iš tos vietos pasišalino. Prašo surasti minėtus asmenis ir nubausti juos įstatymų nustatyta tvarka. (1 t., b.l. 1-8).
23. Iš 2020-10-27 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu Biržai, Vytauto g. ties (duomenys neskelbtini) Nr. pažymėtu pastatu, matomas penkių aukštų daugiabutis pastatas, pirmajame aukšte matomos įsikūrusios parduotuvės, bankas. Prie daugiabučio pastato mato automobilių stovėjimo aikštelė, stovintys automobiliai. Nuo daugiabučio pastato, šiaurės kryptimi matomas kioskelis, kuriame prekiaujama maisto produktais. Šalia stovėjimo aikštelės matomas šaligatvis, jis grįstas trinkelėmis. Automobilio stovėjimo aikštelės danga - asfaltas. Tiek šaligatvis, tiek asfaltuota danga šlapia. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, vakarų kryptimi matomi laiptai, jais užlipus matomos plastikinės įstiklintos durys, virš kurių yra užrašas SwedBank, dešinėje pusėje matomos plastikinės įstiklintos durys, virš jų užrašas - EUROKOS. Iš įvykio vietos jokie daiktai reikšmingi tyrimui nepaimti. Įvykio vieta fotografuota. (1 t., b.l. 40-46).
24. Iš 2020-10-27 Asmens - A. Z. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu nustatyta, jog apžiūrimas A. Z.. Ant jo veido, ant kairiojo skruosto matomas patinimas, matomas nosies patinimas, ties nosimi - sukrešėjusio kraujo žymės. Sužalojimai nufotografuojami. (1 t., b.l. 49-53).
25. Iš A. Z. medicininio tyrimo specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad joje nurodyta, jog:
1) A. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimai dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžis, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžiai, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, lydimi poodinio oro susikaupimo kairėje veido pusėje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra.
2) Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai.
3) Sužalojimai padaryti mažiausiai 3 trauminių poveikių pasekoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms, nėra.
4) Dėl nustatytų nosies kaulų, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių ir kairės akiduobės išorinės sienelės lūžių A. Z. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. (1 t., b.l.78-80).
26. Iš 2021-01-26 Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinio matyti, kad prašoma dėl žalos atlyginimo 200,18 Eur sumai (1 t., b.l. 91-93; 95).
27. Iš 2021-02-17 nutarimo matyti, kad nutarta pripažinti civiliniu ieškovu Panevėžio teritorinę ligonių kasą 200,18 Eur sumai (1 t., b.l. 99-100; 103-104).
28. Iš 2021-02-21 A. Z. ieškinio matyti, kad ieškinys pateiktas 8057 Eur sumai, prašant solidariai priteisti iš kaltinamųjų 8000,00 Eur neturtinės žalos ir 57,00 Eur turtinės žalos ir proceso išlaidas už advokato K. P. teisines paslaugas (1 t., b.l. 107-111).
29. Iš 2021-05-12 nutarimo matyti, kad A. Z. pripažintas civiliniu ieškovu 8057 Eur sumai (1 t., b.l. 112-113).
30. Iš 2021-03-26 A. Z. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad jis pateikė 2021-03-19 sąskaitą - faktūrą - 1 lapas; 2021-03-19 pinigų priėmimo kvitą, 1 lapas. (1 t., b.l. 116-118).
31. Iš 2021-05-18 Daiktų apžiūros protokolo ir daiktų - dokumentų originalų, pateiktų A. Z. 2021-03-26, matyti, kad nustatyta, kad apžiūrimas dokumentas - 2021-03-19 sąskaita - faktūra - serija A; Nr. 2, 1 lapas. Dokumente nurodytas pirkėjas - A. Z.. Prekės pavadinimas - lempa. Kiekis - 1 vnt. Suma - 57 Eur, darbas - 50 Eur, lempų reguliavimas - 10 Eur. Pinigų priėmimo kvitas. Serija Nr. UIB Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas. Sumokėta suma - 177 Eur. (1 t., b.l. 119-121b).
32. Iš 2021-01-28 Panevėžio aps. VPK Biržų r. PK VS vyresniosios tyrėjos G. B. tarnybinio pranešimo dėl gautų nukentėjusiojo A. Z. rašytinių paaiškinimų, matyti, kad jame nurodyta, jog atliekant ikiteisminį tyrimą 2021-01-27 elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) gauti nukentėjusiojo A. Z. rašytiniai paaiškinimai. ?A. Z. parodė, kad 2020-10-27 apie 19 val., jis savo automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš savo namų (duomenys neskelbtini) važiavo kebabų į greito maisto kebabinę išsinešimui adresu Biržai, Vytauto g. Automobilį pastatė automobilių stovėjimo aikštelėje kuri yra adresu Biržai, Vytauto g. ties šios gatvės (duomenys neskelbtini) Nr. pažymėtu pastatu. Nebuvo tamsu, buvo prieblanda, kadangi Vytauto gatvė buvo apšviesta. Iš karto išlipo šioje automobilių stovėjimo aikštelėje iš automobilio ir ėjo į greito maisto kebabinę užsisakyti kebabo. Įėjo į kebabinę, kebabinėje dirbo 2 ar 3 moteriškos lyties darbuotojos. Užsisakė kebabą. Pardavėja nurodė, kad ateitų pasiimti paruošto kebabo už maždaug 15 minučių. Tada jis nuėjo į savo automobilį laukti iki tol, kol jam paruoš kebabą. Praėjus maždaug 15 minučių, lipdamas pro vairuoto pusės priekines savo automobilio duris, pamatė, kad maždaug 5-10 m. atstumu ant šaligatvio ties banku „Swedbank“ stovi jam pažįstami asmenys: L. T. ir L. G.. L. G. žino nuo pradinės mokyklos laikų, kadangi jie lankė ta pačią pradinę mokyklą (duomenys neskelbtini). L. T. yra jo buvusio klasioko D. K. pusbrolis, jis dažnai ateidavo pasitikti pusbrolio iš mokyklos, todėl L. T. dažnai matydavo mokykloje. Su L. G. jokių konfliktų nėra turėjęs, su juo kelis metus jokių santykių, kai baigė pradinę mokyklą neturėjo. Su L. T. apie 3-4 metus jokių santykių nepalaikė, nebendravo, jokių pykčių paskutiniu meta neturėjo, prieš penkis metus L. T. buvo jį sumušęs, tačiau į policiją nesikreipė. L. T. buvo apsirengęs juodos spalvos striuke (kaip būna striukės pašiltintais užpildais, su išilgai esančiomis užpildytomis užpildų ringėmis), vilkėjo juodas kelnes su kažkokiu šviesiu užrašu prie kelnių kišenių, buvo be kepurės, šviesių plaukų. L. G. buvo be kepurės, buvo tamsių plaukų, vilkėjo tamsios spalvos striukę, kokias kelnes vilkėjo šiuo metu neatsimena. Jis ėjo link kebabinės, pamatė kaip L. G. ir L. T. jį pamatė ir atsisuko į jį. Tada L. G. jam pasakė „sveikas, A.“. Jis tada pasižiūrėjo į abu juos ir nieko neatsakė, toliau ėjo pasiimti kebabo į kebabinę. Nesisveikino su jais, nereagavo į L. G. pasisveikinimą, nes nenorėjo turėti su L. G. ir L. T. jokių reikalų (akivaizdžiai matė, kad abu yra neblaivūs, nes kažkaip keistai svirinėjo, susidarė įspūdis, kad buvo pilni ekspresijos). Jų bijojo, nes žinojo, kad dėl jų Biržų rajone žinomos reputacijos geriau su jais nebendrauti (dažnai elgdavosi agresyviai, žinojo, kad turi reikalų su teisėsauga), bijojo turėti su šiais vaikinais šiuo atveju bet kokio bendravimo, norėjo būti kuo toliau nuo galimos bėdos. Dar pradėjo L. G. bei L. T. bijoti dėl to, kad neatsakė į L. G. pasisveikinimą. Pasiėmė jam kebabinėje paruoštą maistą. Tikrai jautė baimę, todėl pasižiūrėjo pro kebabinės langelį, kur yra ir ką veikia L. G. ir L. T.. Pamatė, kad L. G. ir L. T. stovi toje pačioje vietoje, iš jų judesio suprato, kad jie tarpusavyje apie kažką intensyviai bendrauja, kažką vienas kitam rodė rankomis. Siekdamas išvengti kontakto su L. G. ir L. T. sparčiu žingsniu ėjo link savo automobilio, pamatė kaip prie jo sparčiu žingsniu nuo Swedbanko pusės artinasi garsiu tonu piktai kažką kalbėdami (girdėjo minimą jo vardą) L. T. ir L. G.. Nespėjo prieiti prie priekinių savo automobilio vairuotojo pusės durelių, nes likus maždaug metrui ar dviem (tikrai žino, kad buvo ant šaligatvio) iki jo automobilio, L. G. ir L. T. atsistojo taip, kad jis negalėtų prieiti prie automobilio durų, t.y. užkirto jam kelią link jo automobilio. Arti jo stovėjo L. T., už L. T. stovėjo L. G.. Nieko nesakydamas L. T. griebė savo dešinės rankos delnu jį sučiupdamas už striukės maždaug ties krūtinės sritimi. Jo striukė buvo plona, panašios išvaizdos ir storio kaip džemperis, todėl griebdamas už striukės, L. T. užkabino ir jo odą, jam dėl to skaudėjo, tačiau oda atsipalaidavo iš jo delno, toliau laikė jį ta pačia ranka už striukės. Taip jį laikė apie pusantros minutės. L. T., laikydamas už striukės jį ties krūtinės sritimi, piktai, žiūrėdamas į akis, paklausė, kodėl su jais nesisveikina. Jis pasakė, kad pasisveikino, kad nenori problemų, prašė jį paleisti ir jis važiuos sau namo. Tuomet L. T. piktu tonu dar kartą perklausė, kodėl su juo nesisveikina ir ar nori, kad jis jam galvą sutrupintų. Abu vaikinai išvadino jį necenzūriniais ir jo orumą įžeidžiančiais žodžiais: „,pyderu“, „gaidžiu“, „asilu“ "durniumi“. Bandė ištrūkti iš L. T. rankos. Jis tada dar labiau išsigando ir pasakė L. T., kad jis jo prašo jį paleisti, kadangi nenori turėti problemų ir nori važiuoti namo. Iš karto po jo prašymo paleisti L. T. savo kairės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą stipriai į dešinę veido pusę, aptemo akyse ir kažkaip juto, kad ištrūko iš L. T. dešinės rankos, jam iškrito iš rankos kebabas. Tada pradėjo trauktis žingsniais atbuline eiga, ką darė L. T. ir L. G. nematė, taip pat negali pasakyti, kurios pusės link traukėsi, nes buvo aptemusios akys. Tada pajuto smūgį į dešinį smilkinį, taip pat pajuto smūgį truputį žemiau pakaušio, taip pat smūgį prie nosies kairėje veido pusėje. Tada atitemo akyse ir pradėjo matyti vaizdą. Pamatė, kad yra ant automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau ne ant automobilių kelio važiuojamosios dalies. Pamatė L. G., kuris stovėjo priešais jį, šis pribėgo prie jo iš kairio šono, apglėbė jį per kaklą su dešine ranka, su kaire ranka apglėbė per juosmenį, ir bandė jį praversti, tačiau nepavyko. Tada L. G. trenkė jam du kartus į nosį. Pajuto, kad jam pradėjo bėgti iš nosies kraujas ir pradėjo labai skaudėti nosį, pasidarė sunku kvėpuoti. Tada L. G. bandė jį dar kartą apglėbdamas parversti, tačiau jam to padaryti nepavyko. Jis paslydo ir nugriuvo su L. G. ant asfalto, nes L. G. buvo jį apglėbęs. L. G. jo nepaleido. Bandė stotis, stojantis sulaukė smūgio į dešinę galvos dalį netoli dešinės ausies. Pasuko galvą ir pamatė L. T., suprato, kad tai buvo jo smūgis. Stovėdamas iš L. T. gavo smūgį kumščiu viršutinėje dešinės galvos pusės dalyje, vėliau matė, kad toje buvo nubrozdinimai ir šašai. Tada jis pribėgo prie savo automobilio, atsisėdo ant vairuotojo pusės sėdynės ir užsidarinėjo vairuotojo duris. Jam nedaug trūko užsidaryti duris, bet kažkuris iš jį mušusių vaikinų, bandė atidaryti automobilio vairuotojo duris, jis priešinosi ir bandė duris traukti į save, kad užsidaryti, tačiau jiems pavyko pusiau atidaryti duris, L. G. bandė jam suduoti su kumščiu pro automobilio vairuotojo duris, tačiau jam nepavyko jo pasiekti. Tada jis stipriau patraukė duris į save, jam pavyko uždaryti vairuotojo duris iki galo, užspaudė automobilio vairuotojo durelių užrakinimo svirtį ir centrinis užraktas užrakino visas automobilio duris. Užsikūrė automobilį, įsijungė automobilio šviesas, įjungė atbulinį bėgį ir pradėjo automobiliu palengva judėti atbuline eiga. Jam pradėjus automobiliu judėti atgaline eiga, L. G. spyrė iš kojos į automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą, dėl spyrio išlūžo šio žibinto laikikliai ir žibintas buvo įstumtas iš savo vietos į automobilio vidų. Tada jis, kadangi bijojo L. G. ir L. T., nuvažiavo toliau nuo vietos, kur buvo sumuštas, ir sustojo PC „Norfa“ stovėjimo aikštelėje Respublikos g. Biržuose. Paskambino pagalbos numeriu 112 ir pasakė, kad buvo užpultas. Jam nurodė, kad palauktų, kadangi jam turėtų paskambinti policija. Kol laukė policijos drėgna servetėle apsivalė veidą. Po kelių minučių jam paskambino policija, nurodė, kad jeigu gali vairuoti, turi važiuoti į Biržų rajono policijos vidinį kiemą. Policijoje iš jo paėmė pareiškimą, jį nufotografavo, apžiūrėjo ir nufotografavo jo automobilį. Tuomet išvažiavo namo. Policijos pareigūnai (vyras ir moteris) veiksmus atlikinėjo labai skubėdami. Paklausė, ką skaudą, parodė veidą ir šį nufotografavo. Tą pačią dieną apie 21.10 val. per messengerį jo broliui M. R., jam jį užkalbinus, nusiuntė nuotrauką ir parašė, kad jį sumušė du jaunuoliai, kurie prie jo prisikabino ir tai įvyko dėl jų girtumo. Kitą dieną atsikėlė ištinusiu veidu, apsižiūrėjo, kad po plaukais yra šašai ir kraujo, pajuto, kad skauda dešinį šoną ir buvo nubrozdintas šonas, nuvyko Biržų ligoninės priimamąjį, nes poliklinika buvo dėl Covid 19 uždaryta. Jį apžiūrėjo budintis gydytojas, parodė sužalojimus (viršugalvį veidą ir šoną, matė, kad gydytojas pildė dokumentas), pasiuntė jį apžiūrai į Panevėžio respublikinę ligoninę, kur buvo apžiūrėtas, daromos rentgeno nuotraukos. Dėl padaryto nusikaltimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą, reikš civilinį ieškinį byloje. A. Z. pasirašo kvalifikuotu elektroniniu parašu, popierinis variantas nebus siunčiamas. Pridedamas susirašinėjimas su broliu M. R. nusikaltimo padarymo dieną po pareiškimo pateikimo policijoje (pagal mesendžerio duomenis 21 val. 10 min.). Gautas rašytinis nukentėjusiojo A. Z. paaiškinimas pridedamas prie ikiteisminio tyrimo. PRIDEDAMA: A. Z. rašytiniai paaiškinimai gauti el.paštu. (1 t., b.l. 138-141; 142-147).
Transporto priemonės vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo
33. Kaltinamasis L. T. teisiamojo posėdžio metu dėl kaltinimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nurodė, kad kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažįsta pilnai ir parodė, jog važiavo neblaivus. Važiavo iki draugo, kad parvežtų namo, bet nenuvažiavo. Draugas gyvena Rinkuškiuose. Nenuvažiavo, nes Rinkuškiuose sustabdė policija. Pareigūnai patikrino girtumą, surašė protokolą, parvežė namo. Buvo nustatytas 1,97 promilės. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Blogai vertina savo tokį poelgį. Šį kaltinimą pripažįsta pilnai.
34. Liudytojas D. J. nurodė, kad dirba Panevėžio AVPK Biržų r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. Parodė, kad prieš 1,5- 2 mėnesius dirbo su kolega, stovėjo Rinkuškių kaime. Apie 4 valandas ryte pamatė nuo Germaniškio pusės link Rinkuškių važiuojantį automobilį AUDI A4, juodos spalvos, valstybinių numerių neatsimena. Vairuotojo pusėje buvo užrasojęs langas. Automobilį prisivijo, sustabdė Rinkuškių - Liepų gatvių sankryžoje. Jis nuėjo prie vairuotojo, nes kolega vairavo automobilį. Neatsimena, ką atidarė vairuotojas – langą, arba duris. Iš karto priėjus padvelkė iš automobilio alkoholio kvapas, matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus. Vairuotojo paklausus, ar jis vartojo alkoholį, vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholį. Alkotesteriu vairuotojui buvo nustatytas virš 1,5 promilės girtumas, tada ne mažiau kaip po 15 min., ir ne daugiau, kaip po 30 min., buvo pakartotinai patikrintas girtumas. Taip pat buvo virš 1.5 promilės girtumas, tiksliai girtumo neatsimena. Kolega pradėjo ikiteisminį tyrimą. Vairuotojui buvo įteiktas šaukimas sekančią dieną atvykti į komisariatą. Vairuotoją parvežė namo, jo draugą parvežė kitas ekipažas.
35. Liudytoja B. L. parodė, kad L. T. pavasarį vieną pavakarį atėjo ir pasiskolino automobilį nuvažiuoti iki namų. Jis buvo blaivus, girto jo nėra mačiusi. Ji paskolino. Kitą rytą, sekmadienį, paskambino iš policijos dėl mašinos, kad mašina paimta į saugojimo aikštelę, o L. T. sulaikytas vairavęs išgėręs. AUDI A4 priklauso jai, ji su ja nevažinėja, vyras važinėja. Automobilis registruotas jos vardu. Automobilį atsiėmė po kelių dienų, pretenzijų dėl automobilio neturi.
36. Iš 2021-03-31 Panevėžio aps. VPK Biržų r. PK RS tyrėjo L. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodyta, jog 2021-03-14 apie 04.10 val. adresu (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio langai buvo aprasoję. Aautomobilio vairuotojas įtartinai manevravo kelyje, todėl nuspręsta jį patikrinti. Patikrinimo metu automobilį vairavo L. T., gim. (duomenys neskelbtini). Iš automobilio salono sklido alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, todėl jam buvo nuspręsta patikrinti blaivumą. Alkotesteriu ALCOTEST 7510 Nr. ARJK-0057, patikros Nr. (duomenys neskelbtini) pirmu patikrinimu, kuris buvo atliktas 04.10 val. buvo nustatytas, 1.97 prom. girtumas, pakartotiniu patikrinimu kuris buvo atliktas 04.32 val. jam buvo nustatytas 2.12 prom. girtumas, taip pat nustatyta, kad asmuo neturi teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių. Automobilis vilkiku buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Biržų r., Rinkuškių k. Esant ankščiau išvardintoms aplinkybėms pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 281¹ str. 1 d. (1 t., b.l. 23-26).
37. Iš 2021-03-14 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) Nr. pažymėtu pastatu, šalikelėje matomas stovintis juodos spalvos lengvasis automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis purvinas. Matomi apgadinti priekinis kairys ir galinis dešinys sparnai. Automobilis stovi į Biržų k., Liepų g. pusę. Kelio danga - asfaltas. Automobilio salone - tuščios alaus skardinės. Automobilio bėgių perjungimo svirtis palikta ties 2 pavara. Iš įvykio vietos jokie daiktai nepaimti. Įvykio vieta, automobilis fotografuoti. (1 t., b.l. 170-172; 173-177).
38. Iš 2021-03-14 nutarimo matyti, kad nutarta automobilį AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti UAB „Tomadas“, Biržų r., Rinkuškių k., Rinkuškių g. 26 aikštelę (1 t., b.l. 180-181).
39. Iš VĮ ,,Regitra'' informacijos matyti, kad automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas - B. L. (1 t., b.l. 182-183).
40. Iš VšĮ ,,Emprekis'' informacijos matyti, kad pagal techninius duomenis, automobilio AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė - 1830 Eur (1 t., b.l. 184).
41. Iš 2021-03-23 nutarimo ir pakvitavimo matyti, kad automobilis AUDI A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gražintas B. L. (1 t., b.l. 194-195; 196-197).
42. Iš 2021-03-25 Panevėžio aps. VPK prašymo dėl patirtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis, matyti, kad prašoma išlaidas, susijusias su automobilio saugojimu ikiteisminio tyrimo byloje pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kalto asmens 133,10 Eur nuvežimo išlaidų bei 2,43 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2021-03-14 iki 2021-03-23. Viso patirtų išlaidų suma - 157,40 Eur (2 t., b.l. 3-15).
43. Iš 2021-03-14 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad L. T. nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 min., atliktas tikrinimas Alcotest 750 Nr. (duomenys neskelbtini) patikros Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu patikrinimu 04.10 val., nustatyta 1,97 promilių girtumas; antrasis patikrinimas - 04.32 val., nustatyta – 2,12 promilių, girtumas. (1 t., b.l. 198-199; 200).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ str. 1 d.
44. Visų įrodymų visumos pakanka kaltinamojo L. T. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ str. 1 d. pagrįsti. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo L. T. kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką jokių abejonių nekelia. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo L. T. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – liudytojų D. J., B. L. duotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. T. 2021 m. kovo 14 d., apie 04 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems vairuotojams, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį "Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį B. L., būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija. L. T. veiksmai pagal BK 281¹ str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi pagal BK 281¹ str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (L. T. iškvėptame ore nustatyta 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija).
Pagal BK 138 str.. 1 d., 284 str.
45. BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.
46. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šiame straipsnyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Be to, kaltininko veiksmai turi būti atlikti viešoje vietoje. Ši nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė turtinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-120/2014, 2K-397-895/2015, 2K-467-976/2015).
47. Vadovaujantis teismų praktika, BK 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas, todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar tvarką nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis pagal BK 284 straipsnį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamą dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-249/2009).
48. 2021-10-06 prokuroras T. B. vadovaujantis BPK 256 str. 1 d. teismui pateikė prašymą dėl kaltinimų pakeitimo L. G. ir L. T., nes nenurodytas nusikalstamų veikų pagal BK 138 str. 1 d., 284 str., padarymo laikas. Todėl, atsižvelgiant į prašymą, keistinas kaltinimas, nurodant, jog nusikalstamos veikos padarytos 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val. Kaltinamųjų teisė į gynybą nėra suvaržoma ir nepažeidžiama.
49. Kaltinamasis L. G. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymo pripažino. Kaltinamasis pripažino, jog kaltinime nurodytu metu, t. y. 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – ant šaligatvio, esančio adresu Biržai, Vytauto g., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, sudavė A. Z. smūgius kumščiu į galvos sritį ir parvertė A. Z. ant žemės.
50. Iš parodymų ir bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – ant šaligatvio, esančio adresu Biržai, Vytauto g., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu įvyko konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo. Kaltinamasis L. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konfliktas kilo nukentėjusiajam ateinant nuo kioskelio ir prieš tai su kaltinamaisiais nepasisveikinus. Minėtas aplinkybes dėl konflikto pradžios patvirtina ir kaltinamasis L. T., ir nukentėjusysis. L. G. parodė, kad su nukentėjusiuoju apsižodžiavo, apsistumdė, sudavė smūgius vienas kitam. L. T. bandė juos išskirti, jis nematė, kad draugas būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam (2 t., b.l. 46-47). Posėdžio metu L. G. nurodė, kad susikivirčijus, apsistumdžius, jis su nukentėjusiuoju krito ant žemės. L. T. juos išskyrus, nukentėjusysis išvažiavo. Kaltinamasis L. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusysis su jais nepasisveikino nueidamas į kioskelį. Taip pat nurodė, kad jis nematė, kaip atvažiavo A., bet matė, kad jis buvo automobilyje ne vienas, su draugu, kurio jis nepažįsta. Tačiau nurodo, kad A. perkant kebabus, jis su tuo draugu kalbėjosi. Tas draugas sėdėjo automobilyje, nelipo, jis buvo prie automobilio. Grįžus A., jis su L. G. sukonfliktavo. Kadangi jis kalbėjosi, tai nematė konflikto pradžios, o atsisukęs pamatė jog A. guli ant žemės, o L. buvo jį užsigulęs. Jie vienas kitam smūgiavo kumščiais. Jis pribėgęs juos išskyrė. Tada A. susirinko iškritusias dėžutes ir įsėdęs į automobilį išvažiavo. O draugas, kuris sėdėjo kitame automobilyje, į konfliktą nesikišo ir išvažiavo po A. (2 t., b.l. 105-106). Posėdžio metu L. T. parodė analogiškas aplinkybes, nurodė, kad kalbėjo, kaip galvojo su nukentėjusiojo draugu, kuris sėdėjo baltos spalvos automobilyje (3 t., b.l. 129-130).
51. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam sustojus ir išlipus aikštelėje prie Swedbanko su juo pasisveikino L. T., jis taip pat pasisveikinęs nuėjo pasiimti maisto, kurį buvo užsisakęs. Nukentėjusiajam grįžtant prie automobilio, kaltinamieji priėjo prie jo. L. T. paklausė, kodėl jis nesisveikina, jis atsakė, kad pasisveikino. L. T. dar kartą paklausė, kodėl jis nekalba ir pasakė, ar jis nori kad jis jam (nukentėjusiajam) galvą sutrupintų. Taip pat jį abu asmenys išplūdo necenzūriniais žodžiais. Prie jo priėjęs L. T. jam ranka sugriebė už sportinio džemperio ties krūtine, jį traukė. Jis bandė nuo asmenų atsitraukti, pasišalinti. Jam stovint, jis matė, kaip prie jo priėjęs L. G. vieną kartą jam rankos kumščiu sudavė į galvą, nuo smūgio jis apsvaigo. L. G. rankos kumščiu sudavė dar vieną smūgį į veidą ir jį parvertė ant žemės netoli važiuojamosios kelio dalies. Jį parvertę, tiek L. T., tiek L. G. rankų kumščiais jam sudavė kumščius į galvą, tiksliai nežino kiek smūgių. Jiems nustojus mušti, jis atsikėlė, greitai atsisėdo į automobilį. Jam bandant uždaryti automobilio dureles, L. T. rankomis įsikibo į automobilio dureles ir jas traukė atgal, tačiau jis uždarė ir iš karto užsirakino. Užvedęs automobilį važiavo atbuline eiga, L. G. koja spyrė į automobilio priekinę dalį. Jis išvažiavo iš tos vietos (1 t., b. l. 2). Posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad L. G. su juo pasisveikinus, jis nesisveikino, nes bijojo jų, jam atrodė jie neblaivūs. Nukentėjusysis parodė, kad L. T. buvo jam suėmęs už megztinio ir sulaukė iš jo smūgio. Aptemus akyse, sulaukė dar vieno smūgio, negali pasakyti kas smūgiavo. Po tam tikro laiko pajuto vėl smūgį į nosį, pamatė jog prieš jį stovi L. G.. Tada vėl kelis smūgius gavo. Bandydamas ištrukti paslydo, atsidūrė ant asfalto dangos. L. G. buvo jį prispaudęs, vėl sulaukė smūgio. Jam atsikėlus ir sėdant į automobilį, kažkuris iš vaikinų bandė atidaryti dureles, sulaukė smūgio į automobilio vairuotojo pusės žibintą. Neprisimena, kas išdaužė automobilio žibintą. Negali pasakyti, kodėl teisme ir ikiteisminio tyrimo metu skirtingai nurodo įvykio aplinkybes. Negali pasakyti, ar L. T. atitraukė L. G. nuo jo (3 t., b. l. 130-131).
52. Iš nukentėjusiojo 2021-01-21 rašytinių paaiškinimų ikiteisminiame tyrime dėl veikos aplinkybių matyti, kad jam einantį link automobilio, L. T. sugriebė jam už striukės ties krūtine, po to jis kairės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą stipriai jam į dešinę veido pusę, jam aptemo akyse. Tada pajuto smūgį į dešinį smilkinį, taip pat smūgį žemiau pakaušio, taip pat smūgį prie nosies kairėje veido pusėje. Pradėjus matyti vaizdą, pamatė L. G., stovintį prieš jį, kuris bandė jį parversti ant žemės. L. G. jam du kartus trenkė į nosį. Jam paslydus parkrito ant asfalto kartu su L. G.. Bandydamas stotis sulaukė smūgio į dešinę galvos dalį netoli dešinės ausies. Pasisukęs pamatė L. T., suprato jog tai buvo jo smūgis. Jam nubėgus iki automobilio ir sėdantis į jį, L. G. bandė jam suduoti kumščiu pro automobilio vairuotojo duris, tačiau jam nepavyko jo pasiekti. Jam važiuojant automobiliu atbuline eiga, L. G. spyrė iš kojos į automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą (1 t., b. l. 142-144).
53. Kaltinamasis L. G. nurodo, kad jis su nukentėjusiuoju sudavė smūgius vienas kitam, tačiau minėtas aplinkybes paneigia nukentėjusiojo parodymai, kuris nurodė jog gavus pirmą smūgį jam apsvaigo galva, jis traukėsi atgal. Liudytoja A. B. nenurodo, kad nukentėjusysis būtų smūgiavęs. Ji matė, kaip nukentėjusiajam prakirstas skruostas. Ji nematė, kad kiti būtų sumušti. O liudytojas R. K. nurodė, kad matė, kaip nukentėjusysis mosikavosi rankomis, matėsi, kad ginasi, bet, kad būtų pataikęs tam tamsių plaukų jaunuoliui, jis nematė. Be to L. G. apklausa vyko 2020-10-28, t.y. kitą dieną po įvykio ir L. G. nenurodė jokių sumušimo žymių, nereiškė jokių pretenzijų nukentėjusiajam. Todėl atmestina kaltinamojo versija, kad jie abu su nukentėjusiuoju sudavė smūgius vienas kitam, iš nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų matyti, kad nukentėjusysis buvo užpultas kaltinamojo L. G. ir tiesiog mojuodamas rankomis ginėsi nuo kaltinamojo smūgių.
54. Nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo patvirtina byloje esantis Asmens apžiūros protokolas, fotonuotraukos (1 t., b.l. 49, 51-52), Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 78-79). Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šios specialisto išvados objektyvumu, proceso dalyviai taip pat neišsakė abejonių dėl išvados patikimumo.
Žemesnės instancijos teismas
55. Liudytoja A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad važiuodama automobiliu pamatė, jog mušasi jaunuoliai. Vienas jaunuolis labiau stovėjo pasyviai, nieko nedarė, buvo be kepurės. Ji nematė, kad jis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. O kitas jaunuolis, su kapišonu, puolė nukentėjusįjį, kuris paskui išvažiavo automobiliu. Jaunuolis su kapišonu sudavė kumščiais, nežiūrėjo kiek kartų ir į kurias kūno vietas. Matė, kaip nukentėjusiajam prakirstas skruostas. Ji nematė, kad kiti būtų sumušti. Kai nukentėjusysis įsėdo į automobilį, tai jaunuolis su kapišonu priėjo prie automobilio ir per atidarytą langą sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. O pasyviai stovėjęs jaunuolis kelis kartus įspyrė į to žmogaus automobilio kapotą. Ji išlipo iš automobilio, kai nuvažiavo nukentėjusysis. Kartu su nukentėjusiojo automobiliu joks kitas automobilis nevažiavo, bent jau tuo metu ji nematė (1 t., b. l. 150-151). Liudytoja posėdžio metu patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus.
56. Liudytojas R. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam daugiabučio namo kieme prie „Elektromarkt“ pastačius automobilį, išgirdo riksmus, pasirėkavimus. Po to pažiūrėjęs į Swedbank prieigas, ant šaligatvio pamatė kaip du tamsiai apsirengę jaunuoliai puola šviesiai apsirengusį jaunuolį, kuris nešėsi kebabą, iškritusį jam iš rankų. Jis buvo apie 150 m atstumu nuo jaunuolių. Tamsiai apsirengę jaunuoliai, vienas buvo šviesių plaukų, kitas tamsių. Tamsiu plaukų jaunuolis nukentėjusiajam sudavė kumščiais į galvos sritį, nuo smūgių tas jaunuolis pargriuvo, taip pat tamsių plaukų jaunuolis parkritusįjį spardė kojomis. Viso galėjo būti nemažiau 10 smūgių. Šviesių plaukų jaunuolis buvo kartu, tačiau ar jis ten skyrė, ar sudavė smūgius, negali pasakyti. Jis buvo šalia, mosikavo rankomis. Jis nematė konflikto pradžios. Nukentėjusysis mosikavosi rankomis, matėsi, kad ginasi, bet, kad būtų pataikęs tam tamsių plaukų jaunuoliui, negali pasakyti, nematė. Grįžęs į butą ir pažiūrėjęs per balkoną, matė kaip nukentėjusysis išvažiavo iš įvykio vietos, o likę du jaunuoliai stovėjo ant šaligatvio ir kažką rėkavo (1 t., b.l. 156-157). Papildomos apklausos metu liudytojas parodė, kad abu jaunuoliai ėjo artyn nukentėjusiojo ir abu stumdė rankomis tą šviesiai apsirengusį jaunuolį, o anas traukėsi atgal. Toliau veiksmus atliko tamsių plaukų jaunuolis, kuriuos nurodė pirmos apklausos metu. Būdamas balkone nematė, kad jaunuoliai būtų spyrę į automobilį. Jie abu šūkavo tam nukentėjusiajam, sakė, kad kažkas jam bus (1 t., b. l. 160). Liudytojas posėdžio metu patvirtino ikiteisminiame tyrime duotus parodymus.
57. Iš nukentėjusiojo 2021-01-21 rašytinių paaiškinimų ikiteisminiame tyrime dėl veikos aplinkybių matyti, kad L. T. buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, vilkėjo juodas kelnes, buvo be kepurės, šviesių plaukų. L. G. buvo be kepurės, tamsių plaukų, vilkėjo tamsios spalvos striukę (1 t., b. l. 142).
58. Liudytojas L. M. ikiteisminio tyrimo ir posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis nurodė, jog kaltinamieji jį sumušė ir išplūdo necenzūriniais žodžiais, o L. G. jam išvažiuojant spyrė į automobilio priekinę dalį. Jis apžiūrėdamas nukentėjusiojo automobilį, matė, kad yra sulužę automobilio priekinio žibinto laikikliai ir žibintas šiek tiek sulindęs į vidų. Paklausus, kas automobiliu, nukentėjusysis pasakė, kad čia nieko tokio (1 t., b. l. 166-167).
59. Kaltinamasis L. G. tyčia įspirdamas į A. Z. automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą, sugadino svetimą turtą - A. Z. priklausančio automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą 57 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 57 eurų turtinę žalą. Kaltinamasis L. G. ikiteisminio tyrimo metu neneigė, kad buvo priėjęs prie automobilio, tačiau neigė spardęs nukentėjusiojo automobilį, nurodė, kad nematė, ar spardė L. T.. Posėdžio metu kaltinamasis pripažino, kad atliko kaltinime išvardintus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Sutiko sumokėti 1500,00 Eur turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 153). L. T. posėdžio metu nurodė, kad abu kaltinamieji automobilio nespardė. Iš 2021-05-18 Daiktų apžiūros protokolo ir daiktų - dokumentų originalų, pateiktų A. Z. 2021-03-26, matyti, kad nukentėjusiojo automobilis buvo remontuojamas, nustatyta, kad apžiūrimas dokumentas - 2021-03-19 sąskaita - faktūra - serija A; Nr. 2, 1 lapas. Dokumente nurodytas pirkėjas - A. Z.. Prekės pavadinimas - lempa. Kiekis - 1 vnt. Suma - 57 Eur, darbas - 50 Eur, lempų reguliavimas - 10 Eur. Pinigų priėmimo kvitas. Serija Nr. UIB Nr. (duomenys neskelbtini), 1 lapas. Sumokėta suma - 177 Eur. (1 t., b.l. 119-121b). Liudytojas policijos pareigūnas L. M. parodė, kad nukentėjusysis nurodė, jog L. G. jam išvažiuojant spyrė į automobilio priekinę dalį. Jis apžiūrėdamas nukentėjusiojo automobilį, matė, kad yra sulužę automobilio priekinio žibinto laikikliai ir žibintas šiek tiek sulindęs į vidų. Liudytoja A. B. nurodė, kad kai nukentėjusysis įsėdo į automobilį, tai jaunuolis su kapišonu priėjo prie automobilio ir per atidarytą langą sudavė nukentėjusiajam kumščiu į veidą. O pasyviai stovėjęs jaunuolis kelis kartus įspyrė į to žmogaus automobilio kapotą. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jam bandant uždaryti automobilio dureles, L. T. rankomis įsikibo į automobilio dureles, o L. G. koja spyrė į automobilio priekinę dalį (1 t.,b. l. 2). Rašytiniuose paaiškinimuose nukentėjusysis nurodė, kad jam bandant uždaryti automobilio dureles, kažkuris iš jį mušusių vaikinų bandė atidaryti vairuotojo dureles. L. G. bandė jam suduoti kumščiu pro automobilio vairuotojo duris, tačiau jam nepavyko jo (nukentėjusiojo) pasiekti. Jam pradėjus automobiliu judėti atgaline eiga, L. G. spyrė iš kojos į automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą (1 t., b. l. 143). Posėdžio metu nukentėjusysis parodė, kad kažkuris iš vaikinų bandė atidaryti dureles ir suduoti smūgius, sulaukė smūgio į automobilio vairuotojo pusės žibintą. Jis neprisimena, kas išdaužė automobilio žibintą (3 t., b. l. 130). Iš 2020-10-27 Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad atvykus adresu Biržai, Vytauto g. ties (duomenys neskelbtini) Nr. pažymėtu pastatu, matomas penkių aukštų daugiabutis pastatas, pirmajame aukšte matomos įsikūrusios parduotuvės, bankas. Prie daugiabučio pastato mato automobilių stovėjimo aikštelė, stovintys automobiliai. Nuo daugiabučio pastato, šiaurės kryptimi matomas kioskelis, kuriame prekiaujama maisto produktais. Šalia stovėjimo aikštelės matomas šaligatvis, jis grįstas trinkelėmis. Nuo automobilių stovėjimo aikštelės, vakarų kryptimi matomi laiptai, jais užlipus matomos plastikinės įstiklintos durys, virš kurių yra užrašas SwedBank, dešinėje pusėje matomos plastikinės įstiklintos durys, virš jų užrašas - EUROKOS (1 t., b.l. 40-46). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai parodė, kad jam važiuojant atbuline eiga, L. G. spyrė į vairuotojo pusės priekinį žibintą. Posėdžio metu nurodė, kad neprisimena, kas spyrė. Kaltinamasis L. G. neneigia, kad buvo prie automobilio, atlikęs kaltinime nurodytus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Nukentėjusysis ir liudytoja A. B. nurodo, kad jis bandė suduoti nukentėjusiajam pro automobilio dureles. Liudytoja A. B. parodė, kad pasyviai stovėjęs jaunuolis kelis kartus įspyrė į nukentėjusiojo automobilio kapotą. Nors byloje nenustatyta kokiu atstumu liudytojos automobilis buvo nuo nukentėjusiojo automobilio, tačiau liudytoja nurodo, kad automobilį pastatė ties Eurokos parduotuve, t.y. žiūrint iš automobilių aikštelės, dešiniau Swedbanko. Iš bylos aplinkybių, nukentėjusiojo ir kaltinamųjų parodymų ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko nukentėjusiajam ateinant nuo kebabinės ties Swedbanku. Liudytojas R. K. parodė, kad įvykis vyko prie Swedbank prieigų ant šaligatvio. Iš bylos aplinkybių matyti, kad kai buvo spirta į automobilio žibintą, liudytoja A. B. sėdėjo savo automobilyje. Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad, jam įsėdus į automobilį, L. G. bandė jam suduoti pro dureles ir nepataikė, o nukentėjusiajam pradėjus važiuoti atbuline eiga, spyrė į automobilio žibintą. Iš minėtų aplinkybių matyti, kad liudytoja A. B. galėjo matyti, kaip į automobilio kapotą spyrė L. T., nes jis stovėjo priekyje automobilio, ant šaligatvio, ir kaip L. G. pro dureles trenkė nukentėjusiajam, tačiau, tolėliau sėdėdama automobilyje, galėjo nepamatyti, kaip L. G. spyrė į automobilio žibintą jau nuvažiuojant nukentėjusiajam. Nukentėjusysis nematė, kad L. T. būtų spyręs į kapotą, nereiškė jokių pretenzijų, nebuvo užfiksuotas joks kapoto sugadinimas.
60. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo L. G. visišku kaltės pripažinimu bei įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnio nustatyta tvarka – nukentėjusiojo A. Z., kaltinamojo L. T., liudytojų A. B., R. K., L. M. duotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis L. G. 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val., viešoje vietoje – ant šaligatvio, esančio adresu Biržai, Vytauto g., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu – tyčia, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu: be priežasties įžūliai prikibęs prie A. Z., nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: suduodamas A. Z. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu A. Z. į galvos sritį, parversdamas A. Z. ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. Z. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, odos nubrozdinimus dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžį, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžius, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo A. Z. sveikata, tuoj po to, tyčia įspirdamas į A. Z. automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą, sugadino svetimą turtą - A. Z. priklausančio automobilio AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą 57,00 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 57,00 eurų turtinę žalą ir visais šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Visi pirmiau išvardyti kaltinamojo veiksmai buvo atlikti tyčia – kaltinamasis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį, numatė, kad tokiais veiksmais bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
61. Kaltinamojo L. G. kaltė bei faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo padarytos veikos atitinka nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, požymius.
62. Tai, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas intensyvus fizinis smurtas, sugadintas jo automobilio žibintas, bet ir tai, kad nukentėjusysis turėjo kreiptis į policiją, kaltinamųjų viešąją tvarką pažeidžiančius veiksmus matė pašaliniai asmenys. Smurtą prieš nukentėjusįjį pavartojo ir sugadino jo automobilio žibintą dėl menkavertės priežasties – nukentėjusiajam nepasisveikinus su kaltinamaisiais. Toks konflikto pobūdis, fizinio smurto pavartojimas ir automobilių žibinto sugadinimas viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje, patvirtina, kad kaltinamasis L. G. suprato, jog tuo bus sutrikdyta viešoji rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
63. Kaltinamasis L. T. kaltinamas tuo, kad 2020 m. spalio 27 d., apie 19.00 val., veikdamas kartu kaip bendrininkų grupė su L. G., viešoje vietoje – ant šaligatvio, esančio adresu Biržai, Vytauto g., ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu – tyčia, viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, įžūliu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu, aplinkinius šokiruojančiu elgesiu: be priežasties įžūliai prikibęs prie A. Z. nesunkiai sutrikdė jo sveikatą, o būtent: L. G. suduodant A. Z. ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvos sritį, perverčiant A. Z. ant žemės, sudavė kumščiu ne mažiau kaip du kartus A. Z. į galvos sritį, tuoj po to, L. G. tyčia įspiriant į A. Z. automobilio vairuotojo pusės priekinį žibintą, sugadinant svetimą turtą - A. Z. priklausančio automobilio AUDI valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žibintą 57 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam 57 eurų turtinę žalą ir visais šiais bendrais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis L. T. savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, padarymo neigia, nurodo, kad netrenkė nukentėjusiajam, o tik išskyrė L. G. ir nukentėjusįjį.
64. Kaltinamasis L. T. nurodo, kad konflikto pradžioje nedalyvavo, kalbėjo su kitu asmeniu, ir tik pamatęs L. G. ir nukentėjusįjį ant žemės, juos išskyrė. Tačiau abejotina, kad jis galėjo kalbėti su asmeniu, kurio nepažįsta ir negali nurodyti tapatybės. Duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, iš pradžių nurodė, kad tas asmuo atvažiavo kartu su nukentėjusiuoju, po to nurodė, kad kitu automobiliu. Be to kaltinamasis L. G. nurodo, kad L. T. nuo jų buvo 10 m atstumu, pats L. T. nurodo, kad buvo 3-4 m atstumu, tačiau iš nukentėjusiojo ir liudytojų A. B. ir R. K. parodymų matyti, kad kaltinamasis L. T. dalyvavo konflikte, šūkavo, stumdėsi. Liudytoja A. B. iš automobilio išlipo išvažiavus nukentėjusiajam ir ji nurodo, jog nematė kito išvažiuojančio automobilio. Liudytojas R. K. taip pat nurodė, kad jam žiūrint iš balkono, išvažiavo būtent nukentėjusiojo automobilis. Nukentėjusysis nurodo, kad abu kaltinamieji jį plūdo necenzūriniais žodžiais. Taip pat liudytojas R. K. nurodo, kad pirmiausia išgirdo riksmus, pasirėkavimus, matė kaip šviesių plaukų jaunuolis (L. T.) mosikuojasi rankomis. Grįžęs liudytojas R. K. į butą ir pažiūrėjęs per balkoną, matė kaip nukentėjusysis išvažiavo iš įvykio vietos, o likę du jaunuoliai stovėjo ant šaligatvio ir kažką rėkavo. Be to nukentėjusysis tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai nurodė, kad grįžtant prie automobilio, kaltinamieji priėjo prie jo. L. T. paklausė, kodėl jis nesisveikina, jis atsakė, kad pasisveikino. L. T. dar kartą paklausė, kodėl jis nekalba ir pasakė, ar jis nori kad jis jam (nukentėjusiajam) galvą sutrupintų. Taip pat jį abu asmenys išplūdo necenzūriniais žodžiais. Prie jo priėjęs L. T. jam ranka sugriebė už sportinio džemperio ties krūtine, jį traukė. Todėl akivaizdu, kad L. T. nuo pradžios dalyvavo konflikte, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo suėmęs nukentėjusiajam už džemperio, traukė.
65. Kaltinamasis L. T. neigia sudavęs smūgius nukentėjusiajam, teigia, kad konflikto metu kalbėjęs su kitu asmeniu ir tik atsisukęs ir pamatęs L. G. su nukentėjusiuoju, juos išskyrė. Kaltinamasis L. G. parodė, kad būtent jis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad jam stovint, prie jo priėjęs L. G. jam vieną kartą rankos kumščiu sudavė į galvą, nuo smūgio jis apsvaigo. L. G. vėl prie jo priėjęs dar vieną kartą sudavė kumščiu jam į veidą ir jį parvertė ant asfalto. Jį parvertę tiek L. T., tiek L. G. rankų kumščiais jam sudavė smūgius į galvą, negali pasakyti kiek tiksliai smūgių (1 t., b. l. 2). Rašytiniuose paaiškinimuose nukentėjusysis paaiškino, kad L. T. dešine ranka laikydamas už jo striukės, kairės rankos kumščiu sudavė jam vieną kartą stipriai į dešinę veido pusę, aptemo akyse, ištrūko iš L. T. dešinės rankos. Nukentėjusiajam traukiantis atgal pajuto smūgį į dešinį smilkinį, taip pat smūgį truputį žemiau pakaušio, taip pat smūgį prie nosies kairėje veido pusėje. Atitemus akyse, priešais save pamatė L. G., kuris jį bandė perversti. Nepavykus, L. G. jam du kartus trenkė į nosį. Nukentėjusiajam paslydus, jis su L. G. parkrito ant žemės. Jam bandant stotis sulaukė smūgio į dešinę galvos dalį, netoli dešinės ausies. Pasukęs galvą pamatė L. T., suprato kad tai buvo jo smūgis. (1 t., b.l. 143). Posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad pirmą smūgį gavo iš L. T.. Liudytoja A. B. parodė, kad vienas jaunuolis labiau stovėjo pasyviai, nieko nedarė, buvo be kepurės. Ji nematė, kad jis būtų sudavęs smūgius nukentėjusiajam. O kitas jaunuolis, su kapišonu, puolė nukentėjusįjį, kuris paskui išvažiavo automobiliu. Jaunuolis su kapišonu sudavė kumščiais, nežiūrėjo kiek kartų ir į kurias kūno vietas. Liudytojas R. K. parodė, kad abu jaunuoliai ėjo artyn nukentėjusiojo ir abu stumdė rankomis tą šviesiai apsirengusį jaunuolį, o anas traukėsi atgal. Toliau veiksmus atliko tamsių plaukų jaunuolis. Tamsių plaukų jaunuolis nukentėjusiajam sudavė kumščiais į galvos sritį, nuo smūgių tas jaunuolis pargriuvo, taip pat tamsių plaukų jaunuolis parkritusįjį spardė kojomis. Viso galėjo būti nemažiau 10 smūgių. Šviesių plaukų jaunuolis buvo kartu, tačiau ar jis ten skyrė, ar sudavė smūgius, negali pasakyti. Jis buvo šalia, mosikavo rankomis. Nukentėjusysis rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, kad kaltinamasis L. T. jam sudavė du smūgius, iš kurių vienas smūgis buvo pirmas, nuo kurio nukentėjusiajam aptemo akyse. Tačiau duodamas pirminius parodymus nukentėjusysis nurodė, kad jam pirmą smūgį trenkė L. G., o L. T. jį dešinę ranka laikę suėmęs už striukės ties krūtine. Kaltinamasis L. T. neigia sudavęs smūgius, kaltinamasis L. G. teigia, kad būtent jis sudavė smūgius nukentėjusiajam. Abu liudytojai nurodė, kad matė kaip nukentėjusįjį mušė vienas asmuo, o kitas buvo šalia. Įvertintina, kad nukentėjusiajam gavus pirmą smūgį, L. T. tuo metu dešine ranka buvo suėmęs nukentėjusįjį už striukės, su juo aiškinosi, kodėl pastarasis su jais nesisveikina. Nukentėjusiojo nurodomo antro smūgio metu nukentėjusysis nematė, kas jam trenkė, tik pasukęs galvą pamatė šalia L. T. ir padarė išvadas, kad būtent jis galėjo trenkti. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo parodymai yra prieštaringi, todėl vien jais negalima grįsti kaltinamojo L. T. kaltės, nukentėjusiojo parodymai yra vertintini su kitais bylos duomenimis. Matyti, kad nukentėjusysis painiojasi duodamas parodymus, posėdžio metu negalėjo atsakyti, kodėl davė prieštaringus parodymus, o visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Be to įvertintina, kad kaltinamasis L. G. prisipažino, kad būtent jis sudavė smūgius nukentėjusiajam, o liudytojai A. B. ir R. K. aiškiai nurodė, kad nematė, jog L. T. būtų trenkęs nukentėjusiajam. Iš specialisto išvados aiškiai matyti, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai suduodant kumščiu, ar panašiai, o ne stumdant nukentėjusįjį. Pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas kaltu tik surinkus pakankamai to asmens kaltės įrodymų. Objektyvių duomenų, patvirtinančių L. T. fizinio smurto panaudojimo A. Z. atžvilgiu faktą, byloje nėra. Šiuo atveju L. T. kaltė yra grindžiama tik nukentėjusiojo parodymais, kurie nesutampa su liudytojų parodymais, o to nagrinėjamu atveju nepakanka. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų ir bylą nagrinėjant teisme esamų abejonių nėra galimybės pašalinti, apkaltinamasis nuosprendis, grindžiamas tik prielaidomis, negali būti priimamas. Nekaltumo prezumpcijos principo (įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje) svarbi dalis yra nuostata, kad visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Todėl L. T. dėl kaltinimo pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, išteisintinas, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.)
66. Išteisinus L. T. dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnį, iš L. G. inkriminuoto kaltinimo šalintinas nurodomas bendrininkavimas su L. T..
67. Kaltinamojo L. T. gynėjas nurodo, kad už kaltinamojo veiksmus dėl viešosios tvarkos pažeidimo turėtų būti pritaikyta ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė. Atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą yra nustatyta ne tik baudžiamojoje, bet ir administracinėje teisėje, kai padarytas viešosios tvarkos pažeidimas vertinamas kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas pagal ANK 481 straipsnį. Baudžiamoji ir administracinė atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tarpusavyje atskiriamos pagal kaltininko atliktų veiksmų pobūdį ir veika sukeliamus padarinius. ANK 481 straipsnio dispozicija nenumato padarinių, o tik konkrečius veiksmus, būtent: necenzūrinius žodžius, gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ir kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. BK 284 straipsnis apima įžūlų elgesį, grasinimus, patyčias, vandališkus veiksmus ir numato padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-976/2015, 2K-170-699/2016). Byloje nustatyti L. T. veiksmai – necenzūrinių žodžių ir gestų viešoje vietoje vartojimas, įžeidžiamas kibimas prie nukentėjusiojo, spyrimas į jo automobilio kapotą. Todėl įvertinus visą šios bylos medžiagą – kaltinamųjų, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, rašytinius bylos dokumentus – matyti, kad L. T. veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.
68. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
69. Kaltinamojo L. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismas pripažįsta kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).
70. Skirdamas L. G. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis tiesiogine tyčia padarė du nesunkius nusikaltimus, į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Taip pat, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad L. G. teistas (2 t., b.l. 30-33c, 3 t., b.l. 94-97), arešto bausmę atlikęs, baudos nesumokėjęs, teistumas neišnykęs, trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas du kartus, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 34-35), nedirbantis. Byloje nėra duomenų, kad būtų įrašytas Psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų. L. G. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, kas yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.) ir jam už šiuos nusikaltimus skirtinos su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės. Kaltinamajam prokuroras prašo skirti arešto bausmes, artimas arešto bausmės vidurkiui. Kaltinamojo gynėjas su arešto bausme nesutinka ir prašo skirti švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą. Tačiau teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis yra recidyvistas, į tai, kad po šių nusikalstamų veikų padarymo L. G. padarė naują nusikalstamą veiką pagal LR BK 178 str. 2 d. ir jau atliko arešto bausmę, daro išvadą, kad už nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d., 284 str. skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas (BK 49 str. 1-4 d.).
71. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją veikų sutaptį, todėl subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, apėmimo būdu.
72. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu L. G. paskirtos bausmės pridedama 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu subendrinta 58 MGL (2900 Eur) bauda. Tuo atveju, jei dalis 2900 Eur baudos jau sumokėta, ji įskaitytina į šiuo teismo nuosprendžiu subendrintą baudos dalį.
73. Kaltinamojo L. T. atsakomybę dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ str. 1 d. padarymo lengvina aplinkybė, kad jis visiškai prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 27 str. 1 d., 60 str. 1 d. 13 p.).
74. Padaryta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ str. 1 d. yra nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.).
75. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Taip pat, atsižvelgtina į teisingumo ir protingumo kriterijus, bausmės paskirtį ir į tai, kad L. T. teistas (1 t., b.l. 76-80), bausmę atlikęs, tačiau teistumas neišnykęs, trijų metų laikotarpyje administracine tvarka baustas penkis kartus, informacijos apie paskirtų baudų administracinių nusižengimų bylose sumokėjimą nėra (1 t., b. l. 82-88), dirbantis. Byloje nėra duomenų, kad būtų įrašytas Psichikos sveikatos centre dėl priklausomybių ir psichinių ligų. Duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, byloje nėra. L. T. būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą ir esant neišnykusiam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, kas yra nusikaltimų recidyvas (BK 27 str. 1 d.). Jam už šį nusikaltimą skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamajam prokuroras prašo skirti arešto bausmė, artimą numatytam arešto bausmės vidurkiui. Kaltinamojo gynėjas su arešto bausme nesutinka ir prašo skirti švelnesnę bausmę – baudą. Tačiau teismas atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis yra recidyvistas, į tai kad nemoka paskirtų baudų už administracinių nusižengimų padarymą, daro išvadą, kad už nusikalstamos veikos numatytos BK 281¹ str. 1 d. skirtina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmė – areštas (BK 49 str. 1-4 d.).
76. Baudžiamasis įstatymas numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį - kad kaltinamasis būdamas neblaivus padarė nusikalstamą veiką susijusią su transporto priemonės vairavimu, į valstybės šiuo straipsniu siekiamus tikslus – padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, ateityje daryti panašaus pobūdžio nusikaltimus ir pažeidinėti kelių eismo taisykles, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, įvertinant ir kaltinamojo asmenybę, tai, kad kaltinamasis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems vairuotojams, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas (nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,97 promilės etilo alkoholio koncentracija), vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kaltinamajam L. T. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise, t. y. vairuoti visų rūšių transporto priemones, kurios terminas nustatytinas BK 68 str. 2 d. numatytam tokios poveikio priemonės mažesniam nei vidurkis dydžiui (numatytas terminas nuo 1 iki 5 metų), nustatant 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminą (BK 67 str. 1 ir 3 d., 68 str. 1-3 d.), jos termino pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo, t. y. nuo 2021 m. kovo 19 d. (2 t. 2, b. l. 153-154).
77. BK 72 str. 1 d. nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad transporto priemonė - automobilis „Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso ne kaltininkui, o B. L.. 2021 m. kovo 23 d. šis automobilis grąžintas B. L.. Iš internetinės svetainės http://www.emprekis.lt/ duomenų, matyti, kad pagal transporto priemonės techninius duomenis, nustatyta transporto priemonės -automobilio „Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė kaina Lietuvoje su PVM - 1830 Eur (1 t. 1, b. l. 184). L. T. kartu su bausme skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant pinigų sumą – 1830 Eur, atitinkančią automobilio „Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę (BK 72 str. 5 d.).
Dėl civilinių ieškinių
78. BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.
79. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>.
80. Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 200,18 eurų nukentėjusiojo A. Z. gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1 t. b.l. 90-95), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo L. G. kaltės įrodymus. Valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusios gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo L. G. neteisėtais veiksmais padarant sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis L. G. posėdžio metu sutiko su minėtu ieškiniu, neginčijo prašomos priteisti sumos. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai 200,18 eurų žalą priteisiant iš L. G. (CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str.).
81. Nukentėjusysis A. Z. pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 107-109), kuriuo prašė solidariai priteisti 57,00 eurų turtinei ir 8000,00 eurų neturtinei žalai atlyginti iš L. G. ir L. T.. Turtinę žalą patyrė, kadangi iš savo asmeninių lėšų turėjo išlaidų pirkdamas automobilio priekinį žibintą, kuris buvo sulaužytas. Kadangi byloje nustatyta, kad kaltinamasis L. G. spyrė į nukentėjusiojo automobilį, todėl, įvertinant pateiktus įrodymus, minėta suma priteistina iš L. G.. Neturtinę žalą nukentėjusysis nurodo, kad patyrė dėl patirto fizinio skausmo ir baimės dėl galimų būsimų pasekmių savo sveikatai. Nurodė, kad iš jo buvo pasityčiota viešoje vietoje, kas sukėlė nemalonius jausmus, nes jautė, jog įvykį gali pamatyti ir aplinkiniai asmenys. Buvo rodoma viršenybė jo atžvilgiu, t.y. pažeistas jo prigimtinis orumas. Po sumušimo pykino, iš nosies bėgo kraujas. Buvo skausmingas žandikaulis, skaudėjo kramtant maistą, skaudėjo nuo nosies iki krūtinės. Apie mėnesį laiko paakyje matėsi mėlynės, nubrozdinimai nosyje ir kairiame skruoste, buvo ištinusi ir skausminga nosis. Patyrė nepatogumų, turėjo lankytis gydymosi įstaigose, vartojo vaistus, negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, dėl matomų sumušimo žymių buvo gėda eiti į viešas vietas. Iki šiol turi didelį baimės jausmą vaikščioti vakarais tamsiose vietose, yra giliai dvasiškai sukrėstas. Teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, taip pat paaiškino, kad iki šiol lankosi pas gydytojus dėl skaudančios galvos, kraujavimo iš nosies, galvos svaigimo galvai skaudant. Gydytojai dabar neberekomenduoja dirbti naktinio darbo, nes darbuojasi (duomenys neskelbtini), teko jį perkelti į dieninę pamainą, sumažėjo per pus atlyginimas. Iš nukentėjusiųjų fondo gavo 1600 Eur. Kaltinamieji nėra nei kiek atlyginę žalos.
82. Šioje dalyje atskirai pasisakytina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą. Kita vertus, nukentėjusiojo asmens interesai negali būti suabsoliutinami, taip pat turi būti įvertinti ir kaltininko interesai, tuo labiau kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra kompensacinė, o ne nubausti kaltininką, be to nerealaus ir nepagrįstai per didelio neturtinės žalos atlyginimo priteisimas pažeistų ne tik kaltininko, bet tuo pačiu ir nukentėjusiojo teisėtus interesus, nes nebūtų realios galimybės gauti neturtinės žalos atlyginimą. Vertinant aplinkybes svarbias neturinės žalos dydžiui nustatyti teismas pažymi, kad sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais veiksmais, nukentėjusysis nurodo, kad jaučia liekamuosius sveikatos sutrikdymo reiškinius: skauda ir svaigsta galva, kraujuoja iš nosies.
83. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į teismų praktiką bylose dėl BK 138 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad esant nesunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 145 iki 7240 Eur, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017, 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016 ir kitos). Pagal teismų formuojamą praktiką žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju nepripažįstama lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Nustatant neturtinės žalos dydį visų pirma siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą žalą. Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiais skausmais, nepatogumais, liekamaisiais reiškiniais ir pan. Kaltinamojo L. G. gynėjas nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje Nr. 1A-373-307/2019 nurodoma, kad pagal BK 138 str. 1 d. neturtinė žala priteisiama iki 2000,00 Eur, tačiau minėtoje nutartyje neturtinės žalos dydis aptariamas, kai veika padaryta pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.
84. Nustatyta, jog kaltinamasis L. G., viešoje vietoje, panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiojo A. Z. atžvilgiu, tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad, A. Z. medicininio tyrimo specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog A. Z. nustatytos poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio skruosto srityje, odos nubrozdinimai dešinio raktikaulio srityje, nosies kaulų lūžis, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių lūžiai, kairės akiduobės išorinės sienelės lūžis, lydimi poodinio oro susikaupimo kairėje veido pusėje. Dėl nustatytų nosies kaulų, kairio žandinio ančio išorinės ir priekinės sienelių ir kairės akiduobės išorinės sienelės lūžių A. Z. sveikata sutrikdyta nesunkiai, ilgiau nei 10 d. laikotarpiui. (1 t., b.l. 78-80).
85. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusysis dėl patirto sužalojimo jautė skausmą bei nepatogumus. Nekyla abejonių ir dėl nukentėjusiojo patirtų dvasinių išgyvenimų bei pažeminimo, kuomet jam viešoje vietoje, ant šaligatvio, einant link savo automobilio, jis buvo užpultas kitų žmonių akivaizdoje. Nukentėjusysis nurodė, kad iš nukentėjusiųjų fondo gavo 1600 Eur. Kaltinamasis L. G. nurodo, kad sutinka sumokėti 1500 Eur neturtinę žalą. Įvertinus šias aplinkybes teismas sprendžia, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti suma neturtinei žalai atlyginti nėra adekvati ir proporcinga patirtiems nepatogumams, mažintina įvertinant formuojamą teismų praktiką. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam 1600 Eur buvo avansu kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala (3 t., b. l. 45-46). Todėl, atsižvelgiant, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, į nukentėjusiajam padaryto kūno sužalojimo pobūdį ir dėl to jo patirtus nepatogumus, išgyvenimus bei fizines kančias, taip pat į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nesunkaus sveikatos sutrikdymo bylose, įvertinant, kad nukentėjusysis gydosi iki šiol, t.y. jam yra liekamieji reiškiniai, į jau išmokėtą 1600 Eur sumą, į tai, kad L. G. yra jauno amžiaus, darbingas, nukentėjusiajam iš L. G. priteistina 3 000 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti (4600-1600=3000 Eur).
86. Kaltinamojo L. G. gynėjas prašo jei bus patenkinti ieškiniai, jų mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui.
87. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 113 straipsnis numato, kad iškilus su civiliniu ieškiniu susijusiems klausimams, kurių sprendimo BPK normos nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Baudžiamojoje byloje priimto nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio atlyginimo vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), todėl prašymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėjamas, vadovaujantis šio kodekso normomis. CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgus į turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą išdėstyti. Kadangi sprendimo vykdymo išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismas šios kategorijos bylose yra nustatęs kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti išdėstyti sprendimo vykdymą priimantis teismas. Pirmiausia, nuteistojo turtinė padėtis turėtų būti itin sunki, tačiau byloje turėtų būti duomenų, kad ji ateityje pagerės. Sprendimo vykdymo išdėstymas grindžiamas ginčo šalių interesų apsauga ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti tokio išdėstymo būtinumą.
88. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant kaltinamojo gynėjo prašymą darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad susiklostė išimtinės aplinkybės, dėl kurių sprendimo dėl neturtinės žalos išieškojimo vykdymą reikėtų išdėstyti. Kaip minėta, išdėstyti sprendimo vykdymą galima tik konstatavus itin sunkią kaltinamojo L. G. turtinę padėtį. Šioje byloje tokios aplinkybės nenustatytos, tokių aplinkybių nenurodė ir pats kaltinamasis. Kaltinamojo gynėjas prašymo dėl sumos mokėjimo išdėstymo nemotyvavo, ginamojo tokią sunkią finansinę padėtį, jeigu ji iš tikrųjų tokia yra, pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas, įvertinęs, kad L. G. yra darbingas, sprendžia, kad iš jo nukentėjusiajam priteista neturtinės žalos suma (3000 Eur) nelaikytina didele. Todėl nuteistojo gynėjo prašymas nekuo nepagrįstas ir nelaikytinas išskirtine aplinkybe, dėl kurios jam galėtų būti taikomos CPK 284 straipsnio 1 dalies nuostatos. Akcentuotina, kad teismui vertinant pateiktą prašymą, kuris pateiktas visiškai jo nepagrindžiant, yra taip pat atsižvelgiama į nukentėjusiojo teisėtus lūkesčius. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl sprendimo vykdymo išdėstymas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais, turi būti siekiama šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2006).
89. Šiuo atveju teismas sprendžia, kad nuosprendžio tiek, kiek jis susijęs su turtinės ir neturtinės žalos išieškojimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų nukentėjusiojo interesą gauti nusikaltimų padarytos žalos atlyginimą, neleistų pasiekti abiejų šalių interesų užtikrinimo pusiausvyros. Tai neatitiktų teisingumo bei protingumo principų, o reikštų kaltininko interesų iškėlimą aukščiau nukentėjusiojo interesų, norą pasirinkti sau palankiausią žalos atlyginimo tvarką. Tai, kaip minėta, neabejotinai neatitinka nukentėjusiojo interesų bei teisėtų lūkesčių gauti dėl nusikalstamos veikos, susijusios su sveikatos sutrikdymu, padarytos žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad kaltinamo L. G. gynėjo prašymas išdėstyti sprendimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo vykdymą, yra nepagrįstas, todėl netenkinamas.
90. Kaltinamajam L. G. 2020-10-28 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 57-58) ir 2020-11-17 dokumentų paėmimas (pasas, Nr. (duomenys neskelbtini))(2 t., b. l. 60-61), paliktinos galioti ir panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 1, 3 d.).
91. Kaltinamajam L. T. 2020-11-03 ir atitinkamai 2021-03-19 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 140-141) ir dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 143-144), paliktinos galioti ir panaikintinos įsiteisėjus nuosprendžiui (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 3 d.).
92. Kaltinamajam L. T. 2021-03-19 paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 150-151) ir specialios teisės sustabdymas (2 t., b. l. 153-154), paliktinos galioti ir panaikintinos pradėjus vykdyti bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 139 str. 1, 3 d.).
93. Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau - Panevėžio apskrities VPK) prašyme nurodo, kad automobilis „Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2021 m. kovo 23 d. buvo saugomas UAB „Tomadas“ saugojimo aikštelėje. Už saugojimą moka Panevėžio apskrities VPK pagal 2019 m. rugsėjo 24 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų sutarties Nr. 50-ST2-152 4.2.1. punkto „nuvežimo ir saugojimo įkainių lentelės“ 2-ąjį variantą. Nuvežimo įkainis – 133,10 Eur (su PVM), o saugojimo (vienos paros) įkainis – 2,43 Eur (su PVM). Todėl prašo išlaidas, susijusias su automobilio saugojimu, pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo 133,10 Eur nuvežimo išlaidas ir 2,43 Eur už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 14 d. iki 2021 m. kovo 23 d. Viso patirtų išlaidų suma – 157,40 Eur. Vadovaujantis BPK 103 str. 5 ir 6 p., 105 str. 1 d. motorinės transporto priemonės priverstinio nuvežimo bei saugojimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (2 t., b. l. 3-13).
94. Nukentėjusiojo atstovas prašė teismo pripažinti A. Z. turėtas išlaidas 1600,00 Eur (800,00 Eur + 800,00 Eur) advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir išieškoti jas iš L. T. ir L. G. (3 t., b. l. 66-68, 147-148) (BPK 104 str. 2 d.). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinant, kad advokatas atstovavo nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį, dalyvavo 2021-09-10, 2021-10-05, 2021-11-03, 2021-11-30 teismo posėdžiuose, todėl prašymas tenkintinas Nukentėjusiojo turėtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir, išteisinus L. T. pagal BK 138 str. 1 d., 284 str., priteistinos iš L. G. 1600,00 Eur nukentėjusiajam A. Z..
95. Sąskaita – faktūra, serija A Nr. 2 ir pinigų priėmimo kvitas, serija UIB Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 117-118), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini nukentėjusiajam (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
96.Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 105 straipsnio 1 dalimi iš L. G. ir L. T. valstybei išieškomos 27,28 Eur (po 13,64 Eur) dydžio pašto išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
L. G. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje ir paskirti jam bausmes:
- pagal BK 284 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei 5 dalies 1 punktu, subendrinti bausmes, paskirtas pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, paskirti subendrintą bausmę – 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu L. G. paskirtos bausmės pridėti 2021 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą 58 MGL (2900 Eur) baudą, ir paskirti L. G. galutinę subendrintą bausmę – areštą 60 (šešiasdešimčiai) parų ir 58 MGL (2900 Eur) dydžio baudą.
Jei dalis 58 MGL (2900 Eur) baudos jau sumokėta, ją įskaityti į šiuo teismo nuosprendžiu subendrintą baudos dalį.
L. G. 2020-10-28 ir atitinkamai 2020-11-17 paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas, ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jos pradžią skaičiuojant nuo L. G. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį šį nuosprendį.
L. G. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
L. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
L. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).
L. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 2 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1-3 dalimis paskirti L. T. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, atimant teisę vairuoti visų rūšių transporto priemones 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, jos termino pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. kovo 19 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1-3, 6 dalimis paskirti L. T. baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą ir iš L. T. konfiskuoti automobilio „Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1830 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus trisdešimt eurų).
Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje – Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jos pradžią skaičiuojant nuo L. T. atvykimo į šią įstaigą dienos arba nuo jo faktinio sulaikymo dienos vykdant įsiteisėjusį šį nuosprendį.
L. T. išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 51 straipsnio 3 ir 4 dalimis, nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti darbo dienomis, įstaigos darbo metu, į pataisos įstaigą – Šiaulių tardymo izoliatorių (adresu Trakų g. 10, 76286 Šiauliai) atlikti arešto bausmės, o jeigu dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nuteistasis negali atvykti nustatytu laiku į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio kodekso 51 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
L. T. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2021-03-19) ir specialiosios teisės sustabdymą, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistas, ir panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
L. T. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2020-11-03) ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, ir panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 157,40 Eur (vieno šimto penkiasdešimt septynių eurų 40 centų) proceso išlaidas už motorinės transporto priemonės - automobilio „Audi A4", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinį nuvežimą ir saugojimą Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, juridinio asmens kodas 291008610, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB „SEB bankas“.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,18 Eur (du šimtus eurų 18 centų) Panevėžio teritorinės ligonių kasai (buveinės adresas Respublikos g. 66, Panevėžys, juridinio asmens kodas 188784179, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Z. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) A. Z. 57,00 Eur (penkiasdešimt septynis eurus) turtinei žalai ir 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje nukentėjusiojo A. Z. civilinį ieškinį atmesti.
L. G. prašymo dėl priteistos nukentėjusiajam atlyginti žalos išdėstymo mokėti dalimis nepatenkinti.
Nukentėjusiojo A. Z. turėtas atstovavimo išlaidos pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš L. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 1600,00 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) nukentėjusiajam A. Z..
Sąskaitą – faktūrą, serija A Nr. 2 ir pinigų priėmimo kvitą, serija UIB Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam A. Z..
Išieškoti iš L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po 13,64 Eur (trylika eurų 64 centus) pašto išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.