Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal A. J. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarimu už teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, buvo nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

A. J. pateikė prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi netenkino A. J. prašymo ir nesutrumpino Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-11 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino.

Skundu A. J. prašo pripažinti, kad policija ir pirmosios instancijos teismas surinkdami, kaupdami, saugodami ir aprašydami apie jį duomenis už 1997 metus, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalį; panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir sutrumpinti jam paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 10 mėnesių. Teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes mano, kad jo pateiktų argumentų buvo pakankama, kad sutrumpinti jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad turi mažametę dukrą, kurią nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio reikia vežioti į įvairius būrelius ir kitais su mokslu bei lavinimu susijusiais reikalais, taip pat ypač daug jo dėmesio ir pagalbos reikalauja jo pensininkė motina A. P., kuri neseniai susilaužė ranką, jai yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ir didelių specialiųjų poreikių lygis. Taip pat nurodo, kad jis yra ūkininkas bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, susiduria su didelėmis problemomis prižiūrint nuosavą ūkį bei vykdamas į verslo susitikimus, tvarkydamas ūkinius įmonės reikalus. Teigia, kad jis be apribojimų gali vairuoti „B“ kategorijos transporto priemones, yra atestuotas pagal 12 valandų privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą ir pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, jis nėra (duomenys neskelbtini) PLC įskaitoje ir joks priešalkoholinis gydymas jam nereikalingas, be to, 2016-08-23 baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus, nuo teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo dienos yra praėję ne mažiau kaip pusė paskirto laiko, dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, yra sumokėjęs paskirtą baudą.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad apylinkės teismas, priimdamas nutartį, nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. N444-2128/2006, Nr. N575-4421/2011, kadangi ši praktika yra nebegaliojanti, nes administracinių teisės pažeidimų bylos nebėra priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Taip pat teigia, kad Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nepagrįstai bei neteisėtai surinko, kaupė, saugojo ir aprašė bei perdavė apie jį duomenis už 1997 metus, nes pagal ATPK 36 straipsnį, jeigu asmuo, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda, per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo, laikoma, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Dėl to mano, kad apylinkės teismas, pasisakydamas apie jo baustumą 1997 metais, grubiai pažeidė ATPK 36 straipsnio nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir dėl to jis patyrė dvasinius išgyvenimus, įtampą, neteisybės jausmą, bejėgiškumo jausmą, nepatogumus, emocinę depresiją, nerimą, sielvartą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir t. t., t. y. dėl neteisėtų policijos ir pirmosios instancijos teismo veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią laikys atlyginta alternatyviu apeliacinės instancijos teismo veiksmu sumažinant jam paskirtos administracinės nuobaudos – teisių vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimu į skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba prašo A. J. atskirojo skundo netenkinti, Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį palikti nepakeistą, nes atskirojo skundo reikalavimas yra nepagrįstas, be to, apylinkės teismas, nagrinėdamas A. J. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui.

Skundas netenkintinas.

ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Esant visoms ATPK 329 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas gali sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą įvertinęs pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu, t. y. atsižvelgiant bei įvertinant ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, jų pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą taip pat būtina įvertinti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Apeliantas skunde teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendimą grindė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. N444-2128/2006, Nr. N575-4421/2011, kadangi ši praktika yra nebegaliojanti, nes administracinių teisės pažeidimų bylos nebėra priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Pažymėtina, kad nuo 2011 metų, kai bendrosios kompetencijos teismuose buvo pradėtos nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylos dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo, teismų praktika dėl minėto straipsnio nuostatų taikymo iš esmės nėra pakitusi nuo tos praktikos, kurią iki tol suformulavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-840-312/2016, ATP-704-870/2016, ATP-676-312/2016, ATP-638-574/2016, Kauno apygardos teismo nutartys Nr. ATP-824-238/2016, ATP-816-238/2016, ATP-759-530/2016, Klaipėdos apygardos teismo nutartys Nr. ATP-587-651/2016, ATP-442-255/2016, ATP-375-651/2016, Šiaulių apygardos teismo nutartys Nr. ATP-124-616/2016, ATP-468-519/2015 ir kt.). Dėl to apylinkės teismas, skundžiamame sprendime pasivadovavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymo, klaidos nepadarė.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas juos vertino tinkamai. Nors A. J. įvykdė visus ATPK 329 straipsnio reikalavimus, tačiau jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo neblaivus, tuo sukeldamas pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Vien ta aplinkybė, kad specialios teisės atėmimo laikotarpiu (per 9 mėnesius) A. J. naujų teisės pažeidimų nepadarė, nėra pakankamas pagrindas sutrumpinti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes pažeidimo metu jam buvo nustatytas 0,79 promilių (įvertinus 0,01 promilės paklaidą) girtumas, kuris leistiną 0,4 promilių ribą viršijo dvigubai.

Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas A. J. prašymo sutrumpinti jam skirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino netenkino atsižvelgęs į ankstesnius apelianto baustumus, tarp jų ir į tai, kad A. J. 1997 m. buvo baustas už transporto priemonės vairavimą būdamas neblaivus. A. J. skunde teigia, kad apylinkės teismas, pasisakydamas apie jo baustumą 1997 metais, grubiai pažeidė ATPK 36 straipsnio nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir dėl to jam buvo padaryta neturtinė žala. Toks apelianto teiginys yra nepagrįstas, nes iš skundžiamos nutarties matyti, kad duomenys apie ankstesnius A. J. baustumus tarp jų ir duomenys apie 1997 metais apelianto padarytą šiurkštų KET pažeidimą – vairavimą transporto priemonės esant neblaiviam – buvo panaudoti kaip apeliantą charakterizuojantys duomenys ir šių duomenų panaudojimas administracinio teisės pažeidimo byloje nelaikytinas minėtos konvencijos 8 straipsnio 1 dalies pažeidimu.

Iš pažymos apie A. J. ankstesnius baustumus (11–13, 44–56 b. l.) matyti, kad jis administracine tvarka buvo baustas ne tik 1997 ar 1998 metais, bet ir sistemingai buvo baudžiamas nuo 2009 iki 2016 metų. Vien per paskutinius septynerius metus, t. y. nuo 2009 m. iki 2016 m., A. J. administracine tvarka buvo baustas iš viso 12 kartų (neįskaitant pažeidimo, už kurį buvo nubaustas Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-11 nutarimu), tarp jų net aštuonis kartus už greičio viršijimą (leistiną greitį viršydavo 25–43 km/h), 2013-04-11 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su nurodymu už tai, kad A. J., vairuodamas automobilį, naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Pažymėtina, kad priimant Šiaulių apylinkės teismo 2016-01-11 nutarimą, kuriuo apeliantui buvo paskirta administracinė nuobauda – bauda ir specialiosios teisės atėmimas – jis turėjo trylika galiojančių administracinių nuobaudų, nes po 2009-01-29 padaryto teisės pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, ir taikytos nuobaudos, kurią apeliantas įvykdė tik po dvejų metų, dar nepasibaigus šios nuobaudos vykdymui, padarė naujus teisės pažeidimus, už kuriuos jam taip pat buvo paskirtos nuobaudos. Be to, iš pažymos apie ankstesnius baustumus matyti, kad nėra informacijos, kad A. J. būtų sumokėjęs jam už 2013-10-17, 2014-01-04, 2014-04-03 bei 2015-03-12 padarytus teisės pažeidimus paskirtas administracines nuobaudas. Duomenys apie ankstesnius A. J. baustumus patvirtina, kad jis sistemingai pažeidinėja KET, daro naujus teisės pažeidimus, išvadų iš ankstesnių baustumų nedaro ir tai rodo apelianto neatsakingumą ir neigiamai apibūdina jo asmenybę. Tokio A. J. neatsakingumo nepaneigia ir tai, jog jis mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą (37 b. l.), buvo atestuota pagal 12 akad. Valandų privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą (34 b. l.), taip pat buvo atestuotas pagal 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (35 b. l.), kadangi tokią švietėjišką programą jis būtų privalėjęs išklausyti ir pasibaigus paskirtajam specialiosios teisės atėmimo terminui (ATPK 330 straipsnio 3 dalis). Taip pat jo neatsakingumo nepaneigia tai, kad jis 2016-01-11 nutarimu paskirtą baudą sumokėjo, nes sumokėti paskirtą baudą apeliantas privalėjo nepriklausomai nuo jo valios.

Apeliantas skunde teigia, kad teisė vairuoti transporto priemones jam būtina tvarkant nuosavo ūkio bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas jis yra, reikalus, nuvežti mažametę dukrą į užsiėmimus, pasirūpinti savo pensininke motina, kuriai yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis. A. J. pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog jis yra ūkininkas bei dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, rodo, kad dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones jis darbo neprarado. Pastebėtina, kad pateiktoje A. J. charakteristikoje nenurodyta, kad jo drabas yra išimtinai susijęs su transporto priemonės vairavimu. Be to, pagal teismų praktiką teisė vairuoti transporto priemones atimama net ir tuo atveju, jei asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis šaltinis. A. J. nurodyta aplinkybė, jog jis rūpinasi savo motina, kuriai po rankos traumos reikalinga jo pagalba, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis bei didelių specialiųjų poreikių lygis, nelaikytina aplinkybe, leidžiančią sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, nes apeliantas nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog jis vienintelis gali pasirūpinti motina. Apeliantas pateikė savo dukters gimimo liudijimo kopiją (28 b. l.), patvirtinančią, jog jo dukra yra gimusi (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad ją reikia vežioti į užsiėmimus ir kad lydima motinos dukra negali nuvykti nei į mokyklą, nei į įvarius būrelius ir kitais su mokslu bei lavinimu susijusiais reikalais. Visuma paminėtų aplinkybių patvirtina, kad A. J. skunde akcentuojamos aplinkybės, nesudaro pagrindo sutrumpinti jam taikomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir manyti, kad nuobaudos tikslai gali būti pasiekti sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Pastebėtina, kad visos neigiamos pasekmės apeliantui atsirado būtent dėl jo paties pasirinktų neteisėtų veiksmų – jis būdamas neblaivus vairavo automobilį, todėl neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Be to, neigiamus padarinius įvertinti turėjo pirmiausia pats A. J., sėsdamas neblaivus už vairo. Pažymėtina, kad administracine nuobauda siekiama ne tik administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį perauklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, nedarytų naujų teisės pažeidimų, bet ir jį nubausti, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Taigi, administracine nuobauda teisės pažeidimą padariusiam asmeniui sukeliami tam tikri laikini bei neigiami nepatogumai, kurie yra adekvatūs padarytam teisės pažeidimui.

Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, tarp jų ir apibudinančias A. J. asmenybę, bei tai, kad už padarytą pažeidimą apeliantui buvo paskirta minimalaus dydžio sankcijoje numatyta papildoma privaloma nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, daroma išvada, kad A. J. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai. Dėl to A. J. atžvilgiu ATPK 329 straipsnio nuostatos netaikytos pagrįstai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiama nutartis yra pagrįsta ir teisėta, pakankamai motyvuota, todėl naikintą ją skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir A. J. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.