- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- ATP-704-870/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-10595-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Kategorijos
- 2.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi N. R. atstovo advokato K. R. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nutarties, kuria netenkintas N. R. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-30 nutarimu N. R. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 3 000 Lt (868 Eur) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
2016-05-05 N. R. kreipėsi į nutarimą priėmusį teismą, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-05-23 nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens prašymą atmetė.
Šalies argumentai
N. R. pateikė skundą Vilniaus apygardos teismui prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nutartį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Nurodo, kad apelianto apylinkės teismui pateiktas prašymas buvo nagrinėjamas tik tuo aspektu, kas susiję su pastarojo emociniu ryšiu su padarytu pažeidimu bei paskirta nuobauda, nenagrinėjant pateiktų įrodymų byloje. Tokiu būdu, Advokato teigimu, apeliantui yra sukeliama neproporcingai didelė žala, kadangi dėl formalaus teisingumo vykdymo jam yra užkertamas kelias reabilituotis, kartu varžant jį labiau nei to reikia. Skunde Advokatas taip pat pažymėjo, kad pagal naująjį greitu metu įsigaliosiantį Administracinių nusižengimų kodeksą, pasišalinus iš eismo įvykio vietos, net privalomai nenumatytas specialiosios teisės ribojimas, mano, jog reiktų atsižvelgti į įstatymų leidėjo tendencijas. Juo labiau, kad teisės vairuoti ribojimas kiekvienu atveju, neatsižvelgus į padaryto pažeidimo sunkumą, yra neadekvatus ir neproporcingas, kaip ir šiuo atveju, kai buvo sukelta ypatingai minimali žala, kuri buvo nedelsiant atlyginta.
Advokato skunde taip pat teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai neįvertino to, kad apeliantas N. R. suprato savo atlikto pažeidimo rimtumą, nuo pat pažeidimo padarymo momento dėl to nuoširdžiai gailisi, proceso metu visiškai pripažino kaltę, priimto nutarimo neskundė, nedelsdamas sumokėjo baudą ir atlygino eismo įvykio metu kilusią žalą. Teigia, jog asmuo suprato pažeidimo pavojingumą, išgyveno dėl to, jautė gėdą dėl savo veiksmų, stengiasi šią klaidą ištaisyti ir nebenori to kartoti ateityje. Visgi, Advokato manymu, pirmosios instancijos teismas neįvertino šių aplinkybių, išimtinį dėmesį skirdamas ne dabartiniam apelianto elgesiui, o jau nebegaliojančioms nuobaudoms. Be to, apeliantas nėra linkęs nusižengti, o pats pažeidimas buvo įtakotas prastų oro sąlygų, dėl patyrimo stokos apeliantas nesugebėjo suvaldyti transporto priemonės, o pasišalinimas iš įvykio vietos buvo sąlygotas didelio streso, išgąsčio ir to fakto, kad žmonių sveikatai ir gyvybei pavojus nebuvo sukeltas. Teigiama, kad apylinkės teismas neįvertino ir teigiamos apelianto charakteristikos.
Skunde nurodoma, kad sutrumpinus nuobaudos laiką, apeliantui būtų garantuota darbo vieta, priešingu atveju, apeliantas patirtų neproporcingai didelę žalą, nes ne tik būtų varžomas žymiai labiau nei to reikia, bet ir netektų galimybės pradėti dirbti ir gauti pajamas. Taip pat, Advokato teigimu, bus užkirstas kelias apeliantui reabilituotis ir įsilieti į visuomenę, dirbant ir mokant mokesčius valstybės biudžetui. Taip prisidedant prie viešojo intereso gerovės, vietoje to, kad būtų gaunamos pašalpos iš valstybės būnant bedarbiu. Pagal kvalifikacinius reikalavimus apeliantas gali pretenduoti tik į vairuotojo vietą.
Atsiliepimas
Atsiliepimų negauta.
N. R. atstovo advokato skundas netenkinamas.
Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. ATPK 329 straipsnio nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai skundo teiginiams, juos vertino tinkamai. N. R. atitinka visus ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formaliuosius pagrindus, nes yra praėję daugiau nei pusė paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, baigė papildomą vairuotoją mokymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu (nuo 2014-10-21) nepadarė naujų teisės pažeidimų. Nepaisant to, sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti, ar apelianto atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.
Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas nurodė, kad dar labiau švelninti apelianto atsakomybę tais pačiais pagrindais, t.y. atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, apelianto asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, nėra teisinio pagrindo, o transporto priemonės reikalingumas darbinėms funkcijoms atlikti, nėra pakankamas pagrindas netaikyti specialiosios teisės atėmimo. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, jog nagrinėjamas apelianto prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, praėjus pusei nuobaudos laiko. Šis prašymas sprendžiamas vadovaujantis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, numatančiomis kitokius nei nuobaudos skyrimo pagrindus, todėl teismas nepagrįstai sprendė apelianto atsakomybės švelninimo ar specialiosios teisės netaikymo klausimus. Vis dėlto, nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas pernelyg akcentavo pažeidėjo emocinį ryšį su padarytu pažeidimu. Iš skundžiamos nutarties motyvų aiškiai matyti, jog teismas, nustatęs formaliuosius ATPK 329 straipsnyje numatytus pagrindus, įvertino ir pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į padarytą pažeidimą ir elgesį po jo, vadovaudamasis tiek administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, tiek ir apelianto prie prašymo pridėtais dokumentais.
Iš byloje esančios Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro pažymos apie asmens baustumą matyti, kad nors administracinės nuobaudos nebegalioja, tačiau N. R. anksčiau yra baustas už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – 2006-10-17, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus. Už analogiško pažeidimo padarymą jis nubaustas ir 2012-04-11 nutarimu, kartu su bauda paskiriant jam specialiosios teisės atėmimą 12 mėnesių. Ši aplinkybė parodo, kad taikyta administracinė nuobauda apeliantui teigiamos įtakos nepadarė, jis nepasimokė iš padarytos klaidos, linkęs rizikuoti, todėl tikėti, kad N. R. suprato savo klaidą ir tai jam bus pamoka ateičiai, nėra pagrindo. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina administracinėn atsakomybėn patraukto N. R. asmenybę. Ir, nors yra teigiamai charakterizuojamas gyvenamosios vietos seniūnijos, visgi tai neatsveria aukščiau nustatytų aplinkybių. Apeliantas pažeidimo padarymo metu turėjo 8 metų vairavimo stažą, todėl teigtina, kad buvo pakankamai patyręs valdant transporto priemones, be to, privalėjo žinoti Kelių eismo taisyklių reikalavimus, taigi ir atsakomybę už pareigos likti eismo įvykio vietoje nevykdymą, bei tinkamai įvertinti tokio savo elgesio pasekmes, ypač kai jau ir anksčiau buvo patyręs neigiamas pasekmes ir įvairius ribojimus, netekus teisės vairuoti, tačiau pasielgė priešingai. Visgi apelianto skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamomis pripažinti, kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir sudarančiomis pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai, darbiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. Be to, nors skunde teigiama, kad pagal turimą kvalifikaciją apeliantas gali pretenduoti tik į vairuotojo darbo vietą, byloje nėra duomenų, kad asmuo negali dirbti kitokio pobūdžio darbo, kuriam nereikalingas vairuotojo pažymėjimas. Taigi skundo teiginiai, kad nesutrumpinus specialiosios teisės atėmimo termino, apeliantas neteks galimybės dirbti ir gauti pajamas, yra visiškai nepagrįsti.
Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas N. R. prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes įvertino teisingai. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nutartį nepakeistą ir N. R. atstovo advokato K. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.