Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto N. M. atskirąjį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria netenkintas N. M. prašymas dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundžiama 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi Šilalės rajono apylinkės teismas N. M. prašymo dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo netenkino, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad N. M. padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, – vairavo transporto priemonę neblaivus (jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (1,92 promilės), būdamas anksčiau net 9 kartus baustas už įvairius KET pažeidimus, kreipdamasis į teismą antrą kartą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo jokių naujų aplinkybių, dėl kurių jo prašymas turėtų būti tenkintas, nepateikė. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pažeidėjui N. M. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Pagal skundžiamą nutartį priėmusio teismo vertinimą, asmuo, kuris anksčiau padarė smulkių KET pažeidimų, neturi išvis jokios teisinės galimybės dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, nors ATPK 329 straipsnyje nurodytos aiškios sąlygos, kurias jis, N. M., visiškai atitinka. Nėra jokio priežastinio ryšio tarp anksčiau padarytų mažareikšmių KET pažeidimų ir to, kad jis vėl ateityje galbūt pažeis KET. Ši teismo išvada yra pagrįsta vien tik formalumu, t. y. tuo, kad jis anksčiau buvo baustas už minėtus pažeidimus, daugiau jokių kitų duomenų, kad jis ateityje galbūt pažeis KET, byloje nėra, todėl minėta teismo išvada yra klaidinga. Nors skundžiamoje nutartyje teisingai pastebėta, kad dėl termino sutrumpinimo ATPK 329 straipsnyje numatyta tvarka turi būti įvertintos visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, lengvinančiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis, tačiau, N. M. nuomone, teismas netinkamai įvertino tai, kad jis nuo pat pradžių pripažino ir gailėjosi padaręs pažeidimą, kuris, N. M. nuomone, negalėjo sukelti pavojaus transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, nes transporto priemonę jis vairavo ne mieste, užmiestyje ar kaime, o miško keliuku, norėdamas transporto priemonę perduoti vairuoti draugui. N. M. pažymi, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu jokių teisės pažeidimų jis nepadarė, yra charakterizuojamas teigiamai, vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas, nes be jo atsirado kliūčių važinėti į darbą, kadangi dirba (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), taip pat rūpinantis mažamečiais vaikais, neįgalia seserimi ir sergančia mama. Šilalės rajono apylinkės teismas, nustatęs ankstesnius jo padarytus mažareikšmius KET pažeidimus, padarė netinkamą ir nepagrįstą išvadą, netinkamai įvertino jo elgesį po 2014-12-11 padaryto pažeidimo, neatsižvelgė į visumą aplinkybių, į tai, kad jis atsakingai laikosi jam paskirto draudimo vairuoti transporto priemones, nedaro jokių teisės pažeidimų, kritiškai vertina savo poelgį ir dėl jo labai gailisi, todėl, N. M. nuomone, Šilalės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarimu jam paskirta nuobauda savo tikslus, numatytus ATPK 20 straipsnyje, jau pasiekė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

ATPK 329 straipsnyje, inter alia (be kita ko), nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Pažymėtina, kad ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu. Svarstant galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, taip pat būtina įvertinti ir tai, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka. Pažymėtina ir tai, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti). Visos aplinkybės, susijusios su pažeidimo pobūdžiu, pažeidėjo asmenybe, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės turi būti įvertintos, kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą – pagal ATPK 30¹ straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutarys administracinėse bylose Nr. N-1-1571/2007, Nr. P-756-91/2008).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, mano, jog nors nagrinėjamu atveju ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos formaliai įvykdytos (nuo specialiosios teisės atėmimo yra praėję daugiau nei pusė specialiosios teisės atėmimo termino, naujų teisės pažeidimų N. M. nepadarė, jis yra atestuotas pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą), tačiau vien to nepakanka, kad jam būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Kaip minėta, specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas pagal ATPK 329 straipsnį laikytinas išimtimi iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją iki galo atlikti (įvykdyti).

Teisė vairuoti transporto priemones N. M. atimta už itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – automobilio vairavimą esant neblaiviam (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,92 promilės). Toks girtumas daugiau kaip keturis su puse karto viršijo leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje. Vairuodamas automobilį neblaivus N. M. kėlė realų pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengė labai rimtų tokio savo neatsakingo elgesio pasekmių kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat ir gyvybei. Už šį pažeidimą (ATPK 126 straipsnio 4 dalis) N. M. buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta taip pat minimaliam terminui. Apygardos teismo vertinimu, už itin šiurkštų KET pažeidimą N. M. buvo paskirta pakankamai švelni nuobauda, todėl trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nors šiuo atveju ir yra įvykdytos visos formalios ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, nėra pagrindo, tam pagrindo neduoda padaryto pažeidimo pobūdis ir pavojingumas.

Kaip matyti iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b. l. 5–7), N. M. anksčiau ne kartą buvo baustas administracine tvarka už įvairius tyčinius KET pažeidimus, iš jų ir už šiurkščius KET pažeidimus (nustatyto greičio viršijimą). Šie duomenys charakterizuoja N. M. kaip asmenį, linkusį pažeidinėti KET, rodo jo piktybišką nenorą laikytis nustatytų saugaus eismo taisyklių, neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į aplinkinių saugumą, visišką galimų sunkių pasekmių ignoravimą. N. M., kvestionuodamas skundžiamą teismo nutartį, savo skundą iš esmės argumentuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, nesutrumpindamas specialiosios teisės atėmimo termino, rėmėsi praeities faktais apie jo ankstesnį baustumą, nors APK 329 straipsnis apie tai nekalba, juolab kad visi anksčiau jo padaryti pažeidimai, N. M. nuomone, yra mažareikšmiai ir per 20 metų vairavimo stažą padaryti pirmųjų dešimties vairavimo metų laikotarpiu. Toks apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas, kadangi teismas netaikė administracinės atsakomybės N. M. už anksčiau padarytus administracinius teisės pažeidimus, o aplinkybę apie jo baustumą apylinkės teismas vertino kaip jo asmenybę charakterizuojančią medžiagą kartu ir sistemiškai su kitomis jo asmenį apibūdinančiomis aplinkybėmis. Pažymėtina, kad remiantis teismų praktika, paprastai pripažįstama, jog yra pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą tada, kai, be kitų ATPK 329 straipsnyje numatytų sąlygų, nustatoma, jog yra pagrindas manyti, kad tuo bus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai. Apie tai, ar bus pasiekti nuobaudos tikslai, visų pirma sprendžiama atsižvelgus bei įvertinus ankstesnį pažeidėjo drausmingumą vairuojant automobilį, padarytus pažeidimus, jų dažnumą, pobūdį, taikytas administracines nuobaudas bei jų poveikį pažeidėjo elgesiui (LVAT nutartys Nr. N575-835/2012, N575-832/2012, N575-919/2012, N575-992/2012). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į bylos duomenimis nustatytą N. M. elgesį vairuojant transporto priemones praeityje, jog jis vėl elgėsi lengvabūdiškai bei itin rizikingai ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatytas didelis 1,92 promilės neblaivumas). Priešingai apelianto N. M. tvirtinimui, ši aplinkybė rodo, kad praeityje administracinėmis nuobaudomis baustas N. M. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedarė ir toliau nesilaikė visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, nes ir vėl padarė vieną pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo automobilį būdamas vidutinio girtumo laipsnio. Akivaizdu, kad anksčiau N. M. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jo nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo naujų pažeidimų darymo, nes jis, neįvertinęs situacijos rimtumo, sėdo prie vairo būdamas neblaivus. Toks jo elgesys rodo jo neatsakingą požiūrį į visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Todėl administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

N. M. skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvažiuoti į darbą kitame mieste (jis gyvena (duomenys neskelbtini), o dirba (duomenys neskelbtini)), rūpinantis dviem mažamečiais vaikais, neįgalia seserimi ir sergančia mama, nėra išskirtinės aplinkybės ir nelaikytinos pakankamomis grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones anksčiau nustatyto termino, kadangi pažeidėjo patiriami nepatogumai yra adekvatūs jo padaryto pažeidimo sunkumui. Be to, šios N. M. nurodytos aplinkybės jam buvo žinomos dar iki pažeidimo padarymo, t. y. jis žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga rūpinantis šeima bei nuvažiuoti į darbą kitame mieste, nei jis gyvena, ir grįžti iš jo, tačiau to nepaisė ir sėdo prie vairo neblaivus, būdamas visiškai abejingas pasekmėms. Kita vertus, kaip matyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos N. M. charakteristikos (b. l. 5), jis šioje bendrovėje dirba nuo 2003 m., t. y. dirbo iki pažeidimo padarymo ir dirba iki šiol. Taigi akivaizdu, kad N. M. savo darbovietėje dirbo dar prieš pažeidimo padarymą, taigi jis žinojo, jog automobilis jam reikalingas važinėti į darbą iš (duomenys neskelbtini), kurs jis gyvena, į (duomenys neskelbtini), kur dirba, tačiau ši aplinkybė nebuvo pakankama priežastis sulaikyti jį nuo vieno pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų padarymo, kai jis sėdo prie vairo būdamas neblaivus, ignoruodamas veiksmų pavojingumą ir prisiimdamas riziką dėl galimų pasekmių. Kita vertus, N. M. gali naudotis visuomeniniu transportu, o tai, jog nepatogus jo darbo laikui grafikas, kaip jis nurodė savo prašyme apylinkės teismui, nėra pagrindas tenkinti jo prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas neblaivus prie automobilio vairo, turi numatyti galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi jas ir prisiimti. Tai, kad N. M., nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra tik netinkamo jo elgesio rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats. Konstatuotina, kad pažeidėjo dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padarytų pažeidimų rezultatas.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, N. M. nurodytos aplinkybės, kad jis gailisi padaręs pažeidimą, paskirtą baudą sumokėjo, naujų administracinių teisės pažeidimų nepadarė, išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą, taip pat kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam didelių nepatogumų, savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Šias N. M. skunde nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Šios aplinkybės, įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę, nagrinėjamu atveju negali būti pagrindu, leidžiančiu sutrumpinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Įvertinęs visas nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog Šilalės rajono apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei N. M. pateiktus duomenis įvertino teisingai, įstatymo nuostatas taikė tinkamai ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilalės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį nepakeistą ir N. M. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.