Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 227 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. 2019 m. birželio 12 d., apie 13.15 val., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

Be to, K. K. tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, o būtent: jis, 2019 m. birželio 12 d., apie 13.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės automobilyje VW Caddy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasiūlė savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui A. Š. (A. Š.) ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui E. Z., 200 Eur kyšį, siekdamas neteisėtos šių valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, t. y. prašė jį paleisti, kad išvengtų atsakomybės dėl to, kad jis 2019 m. birželio 12 d., apie 13.15 val., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracijos, taip vengė neblaivumo patikrinimo.

K. K. kaltinamas vieno nesunkaus nusikaltimo padarymu ir vieno apysunkio nusikaltimo padarymu, po kaltinimo paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, gynėjai, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis K. K. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino visiškai. Parodė, kad važiavo automobiliu iš parduotuvės ir pamatė kieme stovintį policijos pareigūnų automobilį, todėl nebestatė automobilio kieme, o nuvažiavo toliau. Policijos pareigūnai pradėjo važiuoti jam iš paskos, jis tuo metu važiavo per kelis kiemus. Jis suprato, kad policijos pareigūnai važiavo paskui jį, nes buvo išgėręs, tada jis sustojo aikštelėje ir niekur nebevažiavo bei pasitiko policijos pareigūnus. Jam policijos pareigūnai pasakė, kad yra išgėręs bei paprašė papūsti į alkotesterį, bet jis nesutiko. Tada jį pasodino į tarnybinį automobilį ir jį išvežė į areštinę. Patvirtino, kad kaltinamajame akte įvykio data nurodyta teisingai. Patikslino, kad įvykis buvo ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad vairuotas automobilis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso jam asmeniškai. Tai, kad vairuoti transporto priemones neblaiviam yra draudžiama, jis žino, įvykio metu suvokė, jog buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai. Jis buvo vartojęs antidepresantus, todėl ir tai galėjo prisidėti prie didesnio neblaivumo, blaivumą jis tikrintis atsisakė. Būnant policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje buvo vasara, todėl karšta, teko ilgai sėdėti, prasidėjo panikos priepuolis, jis visokiais būdais prašė, jog jį paleistų. Tai, kad siūlė 200 Eur piniginį atlygį pripažįsta, kaltinamajame akte nurodyta pinigų suma taip pat teisinga. Piniginį atlygį siūlė, kad išleistų iš policijos automobilio, nenorėjo vykti į areštinę. Paaiškino, kad įvykio metu buvo išgėręs 4-5 butelius Švyturio Ekstra alkoholinio alaus. Dėl padarytų nusikaltimų jis gailisi. Jeigu tektų sumokėti konfiskuotino automobilio vertės sumą, jis norėtų, kad ši suma būtų išdėstyta.

Ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu K. K. savo kaltės dėl jam pareikšto įtarimo nepripažino. Parodė, kad 2019 m. birželio 12 d., apie pietus, jį, jam priklausančiu automobiliu Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė taksi vairuotojas, kurį galimai 10 val. pasigavo važiuojantį (duomenys neskelbtini) gatve, tam, kad galėtų atsigerti alaus, o jis jį jo automobiliu vežiotų. Taksi vairuotojas savo automobilį Toyota Prius, paliko (duomenys neskelbtini) gatvėje. Sėdo į jo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir tiesiog važinėjosi po miestą: buvo nuvažiavę (duomenys neskelbtini) plentu iki kavinės „HBH“, į „Akropolį“. Jis sėdėjo ant galinės sėdynės. Kol vairuotojas jį vežiojo jis gėrė alų, kurį įsigijo (duomenys neskelbtini) g. esančiuose kioskuose. Išgėrė du butelius šviesaus alaus po 0,5 litro tūrio. Koks tiksliai tai buvo alus, neatsimena. Po kažkurio laiko grįžo į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur priparkavęs jo automobilį asfaltuotoje automobilių stovėjimo aikštelėj, taksi vairuotojas savo automobiliu išvažiavo. Iškart po to, kai išvažiavo taksi automobilis, prie jo privažiavo policijos automobilis. Jis tuo metu, užrakinęs automobilį, buvo kažkur šalia jo pakeliui namo. Priėję policijos pareigūnai pasakė, kad jis vairavo automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis tai neigė, nes automobilio nevairavo. Tuomet policininkai uždėjo antrankius ir pasodino į tarnybinį automobilį, į sulaikytiems skirtą vietą. Pasiūlė pūsti į alkotesterį, tačiau jis atsisakė iš principo, nes automobilio nevairavo. Sėdėdamas policijos automobilyje jis atsimena, kad kažką kalbėjo, bet kyšio pareigūnams nesiūlė. Po to jį nuvežė į pirmą policijos komisariatą, o iš jo į areštinę. Vežamas į policijos komisariatą, taip pat nieko policijos pareigūnams nesiūlė. Automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso jam. Jį pirko už savo lėšas, jo eksploatacines išlaidas apmoka jis. Automobiliu naudojasi abu su žmona (b. l. 70-71).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas K. K. savo kaltė padarius nusikalstamas veikas, kuriomis įtariamas, pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi dėl jų padarymo. Parodė, kad 2019 m. birželio 12 d., apie 13 val., vairavo šeimos automobilį Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įsigytas yra santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link namų. Pamatęs savo namo kieme stovintį policijos automobilį ir ant šaligatvio stovinčius policininkus, kadangi buvo neblaivus, nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sustojęs (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilių stovėjimo aikštelėje ir išlipęs iš automobilio Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė link aikštelės važiuojantį policijos automobilį. Suprato, kad policijos pareigūnai važiuoja ta kryptimi dėl jo, nes automobilį Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būdamas neblaivus. 2019 m. birželio 12 d. buvo pagiringas, alkoholį vartojo nuo 10 val. iki 13 val. Gėrė vidutinio stiprumo alkoholinį alų „Švyturio Ekstra“, kurio išgėrė keturis butelius po 0,5 litro tūrio. Pamatęs policijos pareigūnus jis intuityviai pakėlė rankas ir pasakė, kad jis nevairavo. Policijos automobilis privažiavo prie jo į automobilių stovėjimo aikštelę, išlipę policijos pareigūnai nekreipė dėmesio į tai, ką jis sakė, sulaikė jį, pasodino į tarnybinį automobilį sulaikytiems skirtą vietą ir pradėjo įforminimo procedūrą. Kadangi buvo sulaikytas, labai išsigando ir norėdamas kuo greičiau būti paleistas, pasiūlė policijos pareigūnams 200 eurų piniginį atlygį. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų (b. l. 76).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. Š. parodė, jog jis dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje, vyriausiuoju patruliu. 2019 m. birželio 12 d. kartu su vyriausiuoju patrulių E. Z. dirbo dieninėje pamainoje ekipaže V1744, nuo 07.30 iki 19.30 val. Apie 12.25 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešima, kad (duomenys neskelbtini) „IKI“ buvo apgadintas parduotuvės šlagbaumas. Atvykus į nurodytą vietą į juos kreipėsi pranešėjas, kuris nurodė, kad peržiūrėjęs filmuotą medžiagą nustatė, kad šlagbaumas buvo apgadintas 2019 m. birželio 12 d. apie 00.09 val., kur prie šlagbaumo privažiuoja tamsios spalvos automobilis Audi valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio automobilio išlipa du vyriškiai ir vienas rankomis nulaužia šlagbaumą ir abu išvažiuoja iš įvykio vietos. Tikrindami minėtą informacija, duomenų bazių pagalba nustatė, kad automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra K. K. ir kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes nuvyko minėtu adresu, kur jiems einant link laiptinės, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas, kai tuo metu pamatė, kaip nedideliu greičiu atvažiuoja Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Prie automobilio vairo sėdėjo vyras, kuris buvo su akiniais nuo saulės ir dėvintis baltos spalvos gėlėtus marškinėlius. Minėto automobilio vairuotojas norėjo prisiparkuoti prie šaligatvio, tačiau pastebėjęs juos, vairuotojas staiga pakeitė važiavimo kryptį ir judėjo link jų. Jie rankomis, automobiliui nurodė sustoti, tačiau automobilio vairuotojas padidino greitį ir pravažiavo pro juos. Jis su porininku buvo apie vieno metro atstumų nuo automobilio ir automobilio vairuotojas tikrai juos matė. Automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas nuvažiavo kiemais link (duomenys neskelbtini) g. Jiems tai sukėlė įtarimų ir kartu su pranešėju, atsisėdę į tarnybinį automobilį VW CADDY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vyko paskui automobilį. Automobilį Audi S6, valst Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo važiuojantį ir sukantį į (duomenys neskelbtini) g., kur apie 13.15 val. prie pastato pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo neasfaltuotoje automobilių aikštelėje. Iškarto iš minėto automobilio per vairuotojo pusės priekines durelės išlipo tas pats asmuo, kuris vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) kieme. Automobilio vairuotojas iškėlė abi rankas į viršų ėjo link jų tarnybinio automobilio šaukdamas „Aš nevairavau“. Jie matė (duomenys neskelbtini) g. važiuojantį minėtą automobilį iki kol jis įsuko į aikštelę bei sustojo. Važiuojantis automobilis visą tą atkarpą buvo jų akiratyje, privažiavę prie automobilio arčiau prie jo stovėjo minėtas vyriškis. Daugiau jokių asmenų tiek prie automobilio, tiek jo viduje nebuvo. Bendraujant su vyru, kuris vairavo minėtą automobilį, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, vyras akivaizdžiai matėsi, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Jie paklausė, kodėl jis nesustabdė automobilio prie (duomenys neskelbtini) namo, tačiau vyras pasakė, kad nevairavo ir neturi teisių vairuoti. Vėliau vyras pateikė vairuotojo pažymėjimą ir buvo nustatyta, kad automobilį Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo K. K.. K. K. buvo įsodintas į VW CADDY sulaikytiems skirtą vietą. Jo porininkas E. Z. atnešė alkotesterį ALCOTEST 7510 Nr. ARKB-0253 ir K. K. buvo pasiūlytą pasitikrinti blaivumą, tačiau K. K. atsakė, kad jis nevairavo, ir neprivalo tikrintis blaivumo. K. K. buvo paaiškinta, kad jis yra įtariamas vairavęs automobilį būnant neblaiviam nuo alkoholio ir jis turi pasitikrinti girtumą. Jie kelis kartus pareikalavo, pasitikrinti blaivumą, tačiau K. K. kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumo ir motyvuodamas tuo, kad nevairavo jokios mašinos, neturi teisių, ir turi geresnį alkotesterį savo automobilyje Audi. Minėto automobilio vairuotojo pusės veidrodėlio korpusas buvo apgadintas, taip pat buvo apgadintas kairės pusės priekinis buferis. Automobilio porankyje buvo pastatyta stiklinė taurė, iš kurios sklido alkoholio kvapas, panašus į alaus kvapą. Vėliau K. K. tiek prie tarnybinio automobilio VW CADDY V1744, tiek tarnybinio automobilio viduje pradėjo siūlyti jiems susitarti, sakydamas „duosiu šaibų, tik paleiskit“. Jis kelis kartus įspėjo K. K., kad dėl policijos pareigūno papirkimo yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau K. K. vis siūlė susitarti gražiuoju, ir kad sumokės 200 Eur, kad galėtų išvengti atsakomybės. K. K. vėl buvo paaiškinta, kad už pareigūnų papirkimą, jam gali grėsti baudžiamoji atsakomybė tačiau vyras ir toliau siūlė susitarti. Automobilis buvo privestinai išvežtas į Minsko pl. 21, automobilio saugojimo aikštelę, o K. K. sulaikytas. Pristatant K. K. į Vilniaus miesto Pirmąjį policijos komisariatą K. K. ir toliau siūlė susitarti sakydamas „Davaj sustojam prie bankomato „IKIUKE“, jis nuims pinigų ir ten atsiskaitys“. K. K. siūlymai susitarti buvo užfiksuoti tarnybinio telefonu CAT S40, buvo daryti vaizdo įrašai, apie tai K. K. buvo informuotas. Visas įvykis yra užfiksuotas taip pat vaizdo stebėjimo kameromis kurios yra įrengtos tarnybiniame automobilyje VW Caddy V1744, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurių įrašų esant reikalui reikia kreiptis į vyriausiąjį policijos komisariatą (b. l. 36-37).

Iš esmės identiškos aplinkybės nurodytos A. Š. 2019 m. birželio 12 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 8).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. Z. parodė, kad 2019 m. birželio 12 d., patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu A. Š., apie 12.25 val., iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) „IKI“ parduotuvės šlagbaumas yra apgadintas galimai transporto priemonės. Yra filmuota medžiaga. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko M. S., kuris paaiškino, kad 2019 m. birželio 12 d., apie 00.09 val., buvo apgadintas (duomenys neskelbtini) parduotuvės „IKI“ stovėjimo aikštelės pakeliamas šlagbaumas. Parodė filmuotą medžiagą, kurioje matėsi, kad prie pakeliamo šlagbaumo privažiuoja tamsios spalvos automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio išlipę du vyriškiai prieina prie šlagbaumo, vienas iš vyriškių rankomis jėga nulenkia ir nulaužia šlagbaumą. Po to sėda į automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuoja. Pagal matytus vaizdo įraše automobilio Audi valstybinius numerius, nustatė, kad automobilis Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklauso K. K., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Kadangi K. K. telefono numerio nustatyti nepavyko, nuvyko automobilio registracijos adresu (duomenys neskelbtini), norėdami pabendrauti su automobilio savininku ir nustatyti įvykio kaltininkus. Privažiavę prie (duomenys neskelbtini) namo ir priparkavę tarnybinį automobilį prie minėto namo automobilių stovėjimo aikštelėje, galu į važiuojamąją dalį, nuėjo link laiptinės, kurioje yra (duomenys neskelbtini) butas. Kartu su jais važiavo ir link laiptinės ėjo pranešėjas M. S.. Beeinant pastebėjo, kad nedideliu greičiu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) namo važiuoja tas pats, pranešėjo pateiktame vaizdo įraše matytas, automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Už automobilio vairo sėdėjo ir jį vairavo vyras dėvintis šviesios spalvos marškinėlius su gėlių raštais, buvo užsidėjęs akinius nuo saulės. Jis su porininku A. Š. ir pranešėju M. S. įžengę į kiemo važiuojamąją dalį, gestais, t. y. rankų mostais aukštyn ir žemyn, parodė, kad sustabdytų automobilį. Nuo automobilio jie buvo apie metrą atstumu, tačiau automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas padidino greitį ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) namo. Tuomet jie, kartu su pranešėju M. S., greitai įlipo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo kryptimi. Pravažiavę kiemais, po to važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, pamatė automobilį Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Jis pasuko į (duomenys neskelbtini) gatvę ir įvažiavo į neasfaltuotą automobilių stovėjimo aikštelę esančią priešais (duomenys neskelbtini) namą. Iš automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo vietos išlipo jų matytas vyriškis, ir iškėlęs abi savo rankas į viršų ėjo link jų sakydamas: „Aš nevairavau“. Jokie kiti asmenys iš automobilio neišlipo. Privažiavus prie minėto vyriškio ir patikrinus automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jame jokių asmenų nebuvo, tik salone porankyje buvo pastatyta stiklinė taurė, iš kurios sklido alkoholio, panašus į alaus kvapas. Bendraujant su vyru, kuris stovėjo automobilio stovėjimo aikštelėje prie netvarkingai, vidury automobilių aikštelės priparkuoto automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Buvo nustatyta, kad tai automobilio Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini), savininkas, K. K., kuris teigė, kad automobilio nevairavo. Pasodintam į tarnybinį automobilį VW Caddy sulaikytiems skirtą vietą, K. K. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, kurį jis atnešė. Jis kategoriškai atsisakė tai daryti, teigdamas, kad nevairavo. Dar keletą kartų buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tačiau K. K. tai daryti atsisakė, kartodamas, kad jis nevairavo. Jo atsisakymas buvo užfiksuotas tarnybiniu telefonu „CAT S40“, vaizdo įrašas perduotas tyrėjui. Kol sėdėjo tarnybiniame automobilyje VW Caddy ir pildė dokumentus, laukdami priverstinio nuvežimo automobilio, K. K., sėdėdamas tarnybiniame automobilyje sulaikytiems skirtoje vietoje, siūlė susitarti gražiuoju, ir kad sumokės 200 Eur, kad jį paleistų. K. K. buvo įspėtas, kad pastarajam gresia baudžiamoji atsakomybė už bandymą papirkti policijos pareigūnus. Tačiau K. K. to nepaisė ir vežamas į policijos komisariatą vėl siūlė susitarti prašydamas sustoti prie bankomato ir ten pastarasis atsiskaitys. Atvykus priverstinio nuvežimo automobiliui ir jo vairuotojui paprašius automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelių jų automobilyje nerado, todėl paklausė K. K., kur jie yra. K. K. atsakė, kad automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktų neturi ir nežino, kur jie yra. Tačiau atlikus K. K. dalinę asmens apžiūrą, jis, kairėje priekinėje džinsinių šortų kišenėje rado automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį. Po to automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išgabentas į saugojimo aikštelę adresu (duomenys neskelbtini), o K. K. pristatytas į Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą (b. l. 43).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, jog 2019 m. birželio 12 d., apie 12 val. iškvietė policijos pareigūnus, dėl to, kad jų įmonės administruojamos automobilių stovėjimo aikštelės, adresu (duomenys neskelbtini), buvo nulaužtas pakeliamas užtvaras. Atvykus policijos pareigūnams, buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas ir nustatyta, kad šlagbaumas buvo nulaužtas fiziškai. Vyrai, kurie nulaužė šlagbaumą buvo atvažiavę automobiliu Audi, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai nustatė minėto automobilio savininko registracijos adresą, bandė susisiekti su automobilio savininku telefonu. Tačiau to padaryti nepavykus, nutarė nuvažiuoti automobilio savininko registracijos adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Jis važiavo kartu su policijos pareigūnais. Tarnybinį automobilį policininkai priparkavo automobilių stovėjimo aikštelėje šalia (duomenys neskelbtini) namo, galu į važiuojamąją kelio dalį. Einant link namo laiptinės, pastebėjo keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) namo lėtai važiuojantį automobilį Audi. Jis vizualiai buvo panašus į matytą video įraše. Kai automobilis pasuko į dešinę, pamatė ir automobilio valstybinius numerius, jie buvo (duomenys neskelbtini). Suprato, kad tai tas pats automobilis, kuris buvo vaizdo įraše. Policijos pareigūnai išėjo į kelio važiuojamąją dalį ir sustoję arčiau jo dešinio krašto, važiuojančiam link jų automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui rankos mostu parodė, kad sustotų. Tuo metu automobilis buvo vos pora metrų atstumu nuo policijos pareigūnų. Jis tuo metu buvo kiek toliau, gal už trijų metrų nuo gatve važiuojančio automobilio. Automobilyje matė tik vieną vairuotoją. Jis buvo užsidėjęs akinius nuo saulės, tamsių trumpų plaukų, vilkėjo šviesius gėlėtus marškinėlius. Tačiau automobilis nesustodamas nuvažiavo į priekį link (duomenys neskelbtini) g. Policininkai nusprendė važiuoti paskui automobilį. Greitai įlipo į policijos tarnybinį automobilį ir nuvažiavo automobilio Audi važiavimo kryptimi. Automobilis Audi buvo dingęs iš matymo zonos. Policijos pareigūnai nusprendė važiuoti (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) gatvės, nes policininkas sėdintis priekinėje keleivio vietoj lyg tai pamatė ten važiuojantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai buvo ties (duomenys neskelbtini) namu, išgirdo pareigūnus sakant, kad jie mato automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pats automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pamatė, kai buvo ties (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankryža. Automobilis stovėjo neasfaltuotoje, žvyro aikštelėje, priešais (duomenys neskelbtini) namą. Automobilis buvo priparkuotas netvarkingai, stovėjo skersai, vidury automobilių stovėjimo aikštelės. Šalia automobilio stovėjo vyriškis, kurį prieš tai matė vairuojantį automobilį Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Galėtų jį atpažinti. Vyras mosavo rankomis, kažką kalbėjo. Dėl vyro nekoordinuotų judesių ir neadekvataus elgesio, kilo įtarimas, kad vyras yra neblaivus. Policijos pareigūnai privažiavo prie automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šalia buvusio vyro. Vyrą nuvedė ir pasodino į tarnybinio automobilio galą. Matė, kad policijos pareigūnai siūlė vyrui pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, tačiau vyras, atsisakė, tai daryti, teigdamas, kad pastarasis nevairavo. Vyro kalba buvo nerišli, minčių eiga padrika, tai sudarė įspūdį, kad asmuo neblaivus. Girdėjo, kad vyras sakė policijos pareigūnams, kad turi daug įtakingų pažįstamų, kad jam padės. Siejo save su „Daškinių“ grupuote ir siūlė policijos pareigūnams išsiskirti gražiuoju. Gyrėsi savo prabangiu ir daug kainuojančiu automobiliu. Po to buvo iškviestas kitas policijos ekipažas, su kuriuo jis grįžo prie „IKI“ parduotuvės adresu (duomenys neskelbtini), ir iš jo buvo priimtas pareiškimas dėl sugadinto šlagbaumo (b. l. 41).

BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, po nakties rastas sulaužytas pakeliamas užkardas. Koks automobilis nežino, bandys peržiūrėti per kamera (b. l. 4-5).

Iš 2019 m. birželio 12 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad buvo nustatyta, jog K. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. K. K. pasitikrinti neblaivumą atsisakė du kartus (b. l. 9).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas K. K. vairuotas automobilis Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-17).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra K. K. (b. l. 27).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, vidutinė automobilio Audi S6 kaina Lietuvoje su PVM yra 22810 Eur, be PVM – 18851 Eur (b. l. 28).

Iš byloje esančių kitų objektų apžiūros protokolų turinio matyti, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš policijos tarnybinio automobilio V1744, buvo filmuojama iš automobilio priekio, galo bei vidaus. Vaizdo įrašuose matoma kaip automobilis juda įvairiomis gatvėmis, kai tarnybinis automobilis važiuodamas Fizikų gatve randasi ties (duomenys neskelbtini) tolumoje, automobilių stovėjimo aikštelėje matomas vyro siluetas su ištiestomis į šalis rankomis. Automobiliui artėjant link (duomenys neskelbtini) g. matoma, kad vyriškis apsirengęs šviesiais rūbais aukščiau liemens ir tamsiais - žemiau liemens, vis dar stovi automobilių stovėjimo aikštelėje su ištiestomis į šalis rankomis, vėliau šis asmuo įsodinamas į tarnybinio automobilio gale įrengtą sulaikytiems skirtą vietą. Vaizdo įraše, kuriame filmuojamas tarnybinio automobilio girdimas pokalbis tarp policijos pareigūno ir sulaikyto asmens, asmuo teigia, kad nevairavo automobilį, atsisako pasitikrinti neblaivumą ir siūlo policijos pareigūnams susitarti už piniginį atlygį (b. l. 47-53).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole matyti, kad E. Z. pateikė vaizdo įrašą iš tarnybinio telefono CAT S40 (b. l. 54). Iš 2019 m. liepos 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenų matyti, kad K. K. būdamas tarnybiniame policijos automobilyje siūlo policijos pareigūnams piniginį atlygį (b. l. 56-57).

2019 m. birželio 19 d. kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš kurių matyti, kad K. K. atsisako tikrintis neblaivumą (b. l. 58).

Į bylą pateikta individuali automobilio Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita, kurios duomenimis, automobilio rinkos vertė su PVM – 16 000 Eur (voke b. l. 129).

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Remiantis BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamasis K. K. savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, pripažino visiškai. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną vartojo alkoholį, t. y. išgėrė 4-5 butelius Švyturio Ekstra alkoholinio alaus ir vairavo (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) jam priklausantį automobilį, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad tai, jog vairuoti transporto priemones neblaiviam yra draudžiama, jis žino, įvykio metu suvokė, jog buvo neblaivus ir elgėsi neadekvačiai. Taigi K. K., suvokdamas, kad yra neblaivus, ir žinodamas, kad tai yra draudžiama, vairavo automobilį Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). K. K. teismo posėdyje taip pat patvirtino, kad policijos pareigūnams pasiūlius tikrintis blaivumą alkotesteriu, jis atsisakė tai padaryti. Kaip matyti iš 2019 m. birželio 12 d. neblaivumo nustatymo akto jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai – K. K. iš burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Taigi K. K. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. K. K. kaltę, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo patvirtina ir anksčiau nurodyti liudytojų A. Š., E. Z. ir M. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, A. Š. tarnybinio pranešimo duomenys, minėtas neblaivumo nustatymo aktas, kitų objektų apžiūros protokolai bei kita bylos medžiaga. Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis K. K. 2019 m. birželio 12 d., apie 13.15 val., Vilniuje, nuo (duomenys neskelbtini) pastato Nr. (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) gatvės pastato Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, policijos pareigūnams tikrinimo metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją, taip vengė neblaivumo patikrinimo. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį

Dėl laidavimo instituto taikymo

Byloje buvo pateiktas prašymas atleisti K. K. nuo baudžiamosios atsakomybės taikant laidavimo institutą, perduodant jį sutuoktinės D. K. atsakomybei.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-133/2013, 2K-52-648/2017).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. K. prašė perduoti K. K. jos atsakomybei pagal laidavimą. Nurodė, kad K. K. yra jos sutuoktinis, jam nebūdingas toks elgesys. Įvykio metu sutuoktinis vartojo antidepresantus, todėl tai galėjo įtakoti jo veiksmus, nes anksčiau nesėsdavo už automobilio vairo išgėręs. Po įvykio jis gailėjosi, jie daug kalbėjosi apie tai, kreipėsi profesionalios pagalbos ir daugiau jis nebegeria. K. K. pasikeitė, jis sportuoja, bendrauja su šeima, rūpinasi vaikais ir yra atsakingas. Paaiškino, kad ji nėra bausta administracinėmis nuobaudomis ir nėra teista, ji šiuo metu dirbanti, yra teigiamai charakterizuojama. Jos nuomone, bendraujant su K. K., daug šnekant ir prižiūrint jo elgesį, tai darys teigiamą įtaką. Jis nebevartoja alkoholio, todėl tikėtina, kad tai nepasikartos. Iki įvykio nebuvo tokių situacijų, kad reikėdavo prižiūrėti K. K., tiesiog įvykio metu galimai įtaką padarė vartoti vaistai, nes išgėrus elgesys būdavo kitoks, bet iki tol nebūdavo atvejų, kad jis vairuotų neblaivus. Jeigu reikėtų, galėtų sumokėti užstatą, bet norėtų kuo mažesnės sumos.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog D. K. yra kaltinamojo K. K. sutuoktinė (b. l. 126), kartu gyvena (b. l. 124-125), ji yra teigiamai charakterizuojama (b. l. 121), ji yra neteista (b. l. 122) ir nebausta administracine tvarka (b. l. 123).

Nors bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis savo kaltę pripažino ir gailėjosi dėl jų padarymo, teismui buvo pateiktas prašymas taikyti laidavimo institutą, su kuriuo sutiko tiek prokuroras, tiek kiti proceso dalyviai, teismui buvo pateikta laiduotoją charakterizuojanti medžiaga, tačiau teismas nagrinėjamu atveju nenustatė, kad K. K. atitiktų visas būtinas BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018). Esant tokioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo nesivadovauti minėta teismų praktika ir taip pat laikosi pozicijos, kad konstatavus realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 40 straipsnio nuostatos nebegali būti taikomos.

Sprendžiant kokios rūšies sutaptį – realiąją ar idealiąją – sudaro K. K. padaryti nusikaltimai, pažymėtina, jog realioji nusikalstamų veikų sutaptis yra tuomet, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015); tuo tarpu idealioji sutaptis yra pripažįstama, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste.

Nors K. K. padarytos nusikalstamos veikos laiko atžvilgiu ir sekė viena po kitos, t. y. 2019 m. birželio 12 d. apie 13.15 val. ir 2019 m. birželio 12 d. apie 13.45 val., ir jos yra neabejotinai susijusios, kadangi tuo atveju, jei policijos pareigūnai nebūtų prašę tikrintis blaivumo, kurį tikrintis jis atsisakė esant neblaivumo požymiams, K. K. apskritai nebūtų kilęs poreikis siūlyti policijos pareigūnams kyšį, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo atveju nuteistojo nusikalstamų veiksmų nejungė vieningas sumanymas. Pirmuoju įvykdytu nusikaltimu K. K., nepaisydamas neblaivumo, vairavo transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, o antruoju – jau būdamas policijos automobilyje, kaip galimai nusikaltimą padaręs asmuo, ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas išvengti atsakomybės už pirmuosius veiksmus. Taigi, pirminiai neteisėti nuteistojo veiksmai buvo priežastimi, lėmusia bei suformavusia iki tol objektyviai neegzistavusį kaltinamojo tikslą padaryti tolesnius neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad K. K. neteisėtų veiksmų nejungė vieninga tyčia, todėl jam inkriminuoti nusikaltimai nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties ir nėra pagrindo pripažinti, kad jis yra teisiamas pirmą kartą, o tai savaime sudaro kliūtį taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokia išvada, be kita ko, darytina ir atsižvelgus į formuojamą teismų praktiką bylose, kuriose buvo sprendžiama dėl laidavimo instituto taikymo galimybės sprendžiant asmenų baudžiamosios atsakomybės taikymo klausimą pagal analogiškus BK straipsnius (Kauno apygardos teismo 2019 m. liepos 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-572-317/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-400-873/2019).

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Kaip minėta, BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra nustatytos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Tuo tarpu BK 227 straipsnio 2 dalyje yra numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę K. K., atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris susijęs su transporto eismo saugumu, ir vieną apysunkį nusikaltimą, susijusį su valstybės tarnyba ir viešaisiais interesais, jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis, jam paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 89-90), iki veikų padarymo neteistas (b. l. 87), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turi nepilnamečių vaikų, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytus nusikaltimus, numatytus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, paskyrus švelniausią BK straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant dydį, artimą minimaliam. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktu, už nesunkų nusikaltimą nustatoma nuo 50 MGL iki 2000 MGL dydžio bauda, o pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktą už apysunkį nusikaltimą numatyta nuo 100 iki 4000 MGL dydžio bauda. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1031 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnį teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, įvertinęs bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad kaltinamajam K. K. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina 60 MGL dydžio, t. y. 3000 Eur, bauda, o už BK 227 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, skirtina 120 MGL dydžio, t. y. 6000 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie didesnės bausmės 120 MGL dydžio baudos pridedant dalį paskirtos 60 MGL dydžio baudos, kaltinamajam paskiriant subendrintą 150 MGL dydžio, t. y. 7500 Eur, baudą.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bauda mažintina vienu trečdaliu – kaltinamajam K. K. skirtina galutinė 100 MGL dydžio, t. y. 5000 Eur, bauda.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 12 d. 13.25 val. iki 2019 m. birželio 13 d. 13.20 val. (vieną dieną) (b. l. 61, 79). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio 7 dalyje (pagal naują įstatymo redakciją – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 (281¹) straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad K. K. vairavo transporto priemonę pavartojęs alkoholio ir policijos pareigūnams K. K. nustačius neblaivumo požymius, jis atsisakė tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją alkotesteriu ir taip vengė neblaivumo patikrinimo. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis K. K. pasielgė itin neatsakingai, vairuodamas automobilį gyvenamųjų rajonų gatvėmis, grubiai pažeidė Kelių eismo taisykles, savo veiksmais sukeldamas realų pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, padarydamas jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones K. K. taikytina 2 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 13 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Kita baudžiamojo poveikio priemonė dėl kurios taikymo šiuo atveju spręstina – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimo klausimai reglamentuoti BK 72 straipsnyje, kuriame, be kita ko, numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas; kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje (pagal naują įstatymo redakciją – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje) padarymo priemone laikytina panaudota kelių transporto priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju VĮ „Regitra“ duomenys (b. l. 27) patvirtina, kad automobilio Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra K. K. (b. l. 27). Šią aplinkybę patvirtina ir kaltinamojo parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, kai jis patvirtino, kad automobilis priklauso jam. Minėtas automobilis laikytinas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone. Byloje nenustatyta, kad konfiskuotinas turtas būtų paslėptas, suvartotas, priklausytų tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, kas sudarytų pagrindą teismui iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Dėl nurodytų argumentų, vadovaudamasis minėtu įstatyminiu reglamentavimu dėl turto konfiskavimo taikymo, atsižvelgdamas į tai, kad įstatyme įtvirtinta imperatyvi nuostata, numatanti, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju konfiskuotinas automobilis Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Neskirti K. K. šios baudžiamojo poveikio priemonės pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai daryti.

Teismas pažymi, kad nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynyba kėlė klausimą dėl automobilio vertės išieškojimo taikymo, atsižvelgiant į teismui pateiktą individualų automobilio vertinimą, teismas neturi galimybės pasirinkti, ar taikyti turto konfiskavimą, ar taikyti turto vertės išieškojimą, kai konfiskuotinas turtas priklauso pačiam kaltinamajam, kadangi to nenumato anksčiau minėtos BK nuostatos.

Dėl kitų klausimų

K. K. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (b. l. 81, 84), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokai su kompaktiniais diskais (prisegti prie bylos viršelio) – paliktini saugoti byloje.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Pripažinti K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 120 (šimto dvidešimties) MGL, t. y. 6000 Eur (šešių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti K. K. 150 (vieno šimto penkiasdešimties) MGL, t. y. 7500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų), dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir skirti K. K. 100 (vieno šimto) MGL, t. y. 5000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, K. K. į bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 12 d. 13.25 val. iki 2019 m. birželio 13 d. 13.20 val. (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir konstatuojant, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 98 MGL, t. y. 4900 Eur (keturi tūkstančiai devyni šimtai eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti K. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, t. y. 2019 m. birželio 13 d.;

2) ) konfiskuoti K. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę – automobilį Audi S6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini).

Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą K. K. vardu (įdėtą į voką ir prisegtą prie bylos viršelio), perduoti saugoti VĮ „Regitra.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du vokus su kompaktiniais diskais (prisegti prie bylos galinio viršelio) – palikti saugoti byloje.

I. K. Kymantui, kad bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas ir kt.), mokėjimo pavedime nurodant baudžiamosios bylos numerį, įmokos kodas 6801. Baudos sumokėjimą patvirtinantį dokumentą pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė antstolio vykdoma priverstinai. Jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybės ją išieškoti, teismas antstolio teikimu gali baudą pakeisti laisvės apribojimu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.