Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Danguolės Šiugždinytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) ir 227 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas:

- pagal BK 281 straipsnio 7 dalį - 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur, bauda;

- pagal BK 227 straipsnio 2 dalį -100 MGL dydžio, t. y. 5 000 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė - 150 MGL dydžio, t. y. 7 500 Eur, bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė - 100 MGL dydžio, t. y. 5 000 Eur, bauda.

Į bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 31 d. 17.00 val. iki 2019 m. balandžio 1 d. 14.04 val. (viena para) ir nuspręsta laikyti A. J. sumokėjusiu 2 MGL, t. y. 100,00 Eur, baudos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 1 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 72 straipsniu, A. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini).

Automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuspręsta konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti antstoliui, vykdysiančiam automobilio konfiskavimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus, vairuotojo pažymėjimą perduoti VĮ Regitra.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą A. J. automobiliui „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuspręsta palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus konfiskacijos procesą, panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. jis 2019 m. kovo 31 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę - automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kraujyje buvo nustatyta mažiausia koncentracija 2,88 promilės etilo alkoholio.

1.2. Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2019 m. kovo 31 d. apie 17.35 val., VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyriaus prieigose, adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas neteisėtos valstybės tarnautojų veikos vykdant įgaliojimus, už tai, kad nebūtų taikoma baudžiamoji atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, per kelis kartus pasiūlė duoti 3 000,00 Eur kyšį (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiajai patrulei G. Š. ir to paties skyriaus tyrėjai N. S..

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo A. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl laidavimo instituto taikymo

6. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal teismų praktiką tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2012, 2K-133/2013, 2K-52-648/2017).

7. Pirmosios instancijos teismas atsisakymą taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti apeliantą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą iš esmės grindė tuo, kad A. J. paeiliui padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios tarpusavyje sudaro realiąją nusikalstamų veikų, todėl jis negali būti laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką. Be to, teismas sprendė, jog laidavimo taikymas šiuo atveju negalimas ir dėl to, kad prašymą perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą pateikusi L. J. neatitinka laiduotojui keliamų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad L. J. nesugebėjo paaiškinti kokią objektyviai teigiamą įtaką ji gali daryti tėvui A. J., nevertino tėvo padarytų nusikaltimų pavojingumo, nors ir yra apelianto dukra, tačiau tarp jų yra didelis amžiaus skirtumas, ji turi mažesnę gyvenimo patirtį, gyvena skyrium, pati augina 3 mažamečius vaikus. Be to, A. J. priešingai teisei elgėsi ir bendraudamas su dukra, taigi ji jam jokios teigiamos įtakos nepadarė.

8. Įvertinusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nagrinėjimu klausimu, taip pat aukščiau aptartus skundžiamo nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde nurodytus argumentus bei susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, jog, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas, svarstydamas apelianto atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą bei atmesdamas L. J. prašymą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo A. J. atžvilgiu, teisės taikymo klaidų nepadarė. Apylinkės teismas tokį savo sprendimą išsamiai motyvavo, tinkamai įvertino visas byloje nustatytas aplinkybes ir pagrįstai konstatavo, jog nuteistasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma dėl to, kad jis nuteistas už įvykdymą dviejų nusikalstamų veikų, kurios viena kitos atžvilgiu nėra sudarančios idealią nusikalstamų veikų sutaptį.

9. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, jog jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealią sutaptį. Tai reiškia, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas eliminuoja galimybę pripažinti asmenį nusikaltusiu pirmą kartą, kartu atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinės nusikalstamos veikos tarpusavyje sudaro idealią sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-319/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-52-648/2017). Tokia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nėra pasikeitusi, ji atsispindi ir naujausiuose kasacinio teismo sprendimuose (pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo ja nesivadovauti ir laikosi pozicijos, kad konstatavus realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, BK 40 straipsnio nuostatos nebegali būti taikomos.

10. Sprendžiant kokios rūšies sutaptį - realiąją ar idealiąją - sudaro A. J. padaryti nusikaltimai, pažymėtina, jog pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2A-7-4-699/2015).Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2A-7-4-699/2015). Tokiais atvejais atskirus kaltininko nusikalstamus veiksmus jungia vieningas kaltininko sumanymas, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau jie kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

11. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nors A. J. padarytos nusikalstamos veikos laiko atžvilgiu ir sekė viena po kitos, kas pažymėta ir skundžiamame nuosprendyje, ir jos yra neabejotinai susijusios, kadangi tuo atveju, jei policijos pareigūnės nebūtų patikrinimui sustabdę A. J. 2019 m. kovo 31 d. apie 17.00 val. vairuoto automobilio ir nustatę, jog pastarasis yra neblaivus, apeliantui apskritai nebūtų kilęs poreikis siūlyti kyšio, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, tačiau, visgi, šiuo atveju nuteistojo nusikalstamų veiksmų nejungė vieningas sumanymas. Pirmuoju įvykdytu nusikaltimu A. J., nepaisydamas neblaivumo, vairavo transporto priemonę ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, be kita ko, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, bei kėlė pavojų eismo ir jo dalyvių saugumui, o antruoju – jau būdamas sulaikytas, kaip galimai nusikaltimą padaręs asmuo, ėmėsi neteisėtų veiksmų, siekdamas išvengti atsakomybės už pirmuosius veiksmus. Taigi, pirminiai neteisėti nuteistojo veiksmai buvo priežastimi, lėmusia bei suformavusia iki tol objektyviai neegzistavusį nuteistojo tikslą padaryti tolesnius neteisėtus veiksmus. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, jog A. J. neteisėtų veiksmų nejungė vieninga tyčia, todėl jam inkriminuoti nusikaltimai nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties.

12. Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esant konstatuotai realiajai nusikaltimų sutapčiai, A. J. negali būti laikomas asmeniu, pirmąkart teisiamu už nusikalstamos veikos padarymą, o tai savaime sudaro kliūtį taikyti jo atžvilgiu BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, net ir pripažinus, kad apeliantas yra teisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas klydo vertindamas L. J. tinkamumą būti laiduotoja. Vis tik, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje pateiktus motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka ne su apelianto nuomone, jog jo dukra gali būti pripažįstama tinkama laiduotoja, o su apylinkės teismo padaryta išvada, jog L. J. neatitinka laiduotojui keliamų, BK 40 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų reikalavimų.

13. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas laiduotoju gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi. Asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar jo veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į jo charakteristiką ir kitus duomenis. L. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė prašymą atleisti A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį jos atsakomybėn pagal laidavimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji yra baudžiamojon atsakomybėn patraukto asmens dukra. Ji dirba, augina tris vaikus, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos pirmininkės charakterizuojama teigiamai. Jokių duomenų, kad ji būtų teista ar bausta administracine tvarka byloje nėra pateikta, tokios aplinkybės nenustatytos ir atlikus paiešką teismų informacinėje sistemoje Liteko. Teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių visuma yra pakankama vertinti L. J. kaip asmenį, vertą teismo pasitikėjimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje įsakmiai nurodyta, jog laiduotojas turi turėti realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, o to konstatuoti šiuo atveju negalima. Byloje esantys duomenys patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad L. J. gyvena skyriumi nuo savo tėvo, be to, kaip jau minėta, dirba ir pati augina 3 mažamečius vaikus. Taigi, savo laiką, visų pirma, skiria šeimos nariams, o ne atskirai gyvenančiam tėvui. Be to, visiškai pritartina ir tam, kad L. J. turi mažesnę gyvenimo patirtį, nėra ir jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, jog ji yra autoritetas tėvui, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl jos galimybių daryti apeliantui teigiamą įtaką. Nors apeliaciniame skunde A. J. nurodo, jog jis su dukra nuolat bendrauja, padeda jai auginti vaikus, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių duomenų byloje nėra. Tai, kad šiuos asmenis sieja itin glaudūs ryšiai, nenurodė nei L. J. 2019 m. balandžio 11 d. prašyme, nei pats A. J. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu. Taigi spręstina, jog abejonės dėl to, kaip L. J. turės galimybę daryti teigiamą įtaką A. J., nagrinėjamu atveju nebuvo pašalintos ir apeliacinės instancijos teisme, todėl daryti priešingos išvados, nei apylinkės teismas, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo.

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones termino sutrumpinimo

14. Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio redakcija, galiojusi nusikaltimų padarymo metu (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. Nr. XI-1472 redakcija, galiojusi nuo 2011 m. liepos 5 d. iki 2019 m. balandžio 1 d.), numatė, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones) nuo vienerių iki trejų metų, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, nuteistojo asmenybei. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

15. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad A. J. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Apeliaciniame skunde neginčijamas šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo teisėtumas bei pagrįstumas, tačiau nesutinkama su jos trukme – uždraudimu vairuoti kelių transporto priemones 1 metams ir 6 mėnesiams.

16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paskirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Pažymėtina, jog nuteistasis padarė itin šiurkštų ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar netgi gyvybei pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Jis, būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę dienos metu, kai eismo dalyvių skaičius gatvėse yra didesnis, nei tamsiu paros metu. Be to, nustatyta, jog mažiausia koncentracija etilo alkoholio apelianto kraujyje buvo 2,88 promilės, kas labai ženkliai viršija tiek leistiną ribą, nuo kurios asmeniui yra draudžiama vairuoti transporto priemones (0,40 promilės), tiek ribą, nuo kurios neblaiviam vairuotojui taikoma baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės). Pažymėtina ir tai, kad apelianto vairuojamas automobilis policijos pareigūnų buvo sustabdytas po to, kai buvo gautas pranešimas apie nesaugų transporto priemonės vairavimą. Taigi, akivaizdu, jog šiuo atveju rimtesnių tokio neatsakingo ir lengvabūdiško A. J. elgesio pasekmių buvo išvengta tik pilietiškų asmenų dėka. Vertinant nuteistojo asmenybę, pažymima, jog nors A. J. nėra teistas, taip pat baustas administracine tvarka už analogiško ar panašaus pažeidimo padarymą, tačiau šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtą už tai, kad vairavo automobilį neprisisegęs diržo. Ši aplinkybė neleidžia teismui nuteistojo vertinti išimtinai teigiamai. Juo labiau, kai skundžiamu nuosprendžiu jis taip pat nuteistas už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog A. J. teisė vairuoti transporto priemones skundžiamu nuosprendžiu yra atimta beveik minimaliam terminui. Toks šios specialiosios teisės atėmimo terminas teismų praktikoje dažnai taikomas asmenims, baudžiamiems už aiškiai mažiau pavojingus, bet panašaus pobūdžio nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekse, pavyzdžiui už transporto priemonių vairavimą, nustačius lengvą neblaivumą (nuo 0,4 iki 1,5 promilių). Įvertinus visa, kas išdėstyta, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas draudimo vairuoti transporto priemones terminas vertintinas ne tik ne per griežtu, bet ir kaip itin trumpas.

17. Apeliantas, prašydamas sutrumpinti aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, pažymi tik tai, kad ši teisė jam yra labai reikalinga, netgi nenurodydamas priežasčių, pagrindžiančių tokį reikalingumą. Tokių priežasčių savo iniciatyva nenustatė ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. Kaip matyti iš A. J. darbovietės pateiktos nuteistojo charakteristikos, tiesioginės jo užimamos pareigos nėra tiesiogiai susijusios su teisės vairuoti transporto priemones turėjimu – A. J. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ rankinio virinimo elektrosuvirintojo pareigose (b. t. 2, b. l .67). Apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, kur kursuoja miesto ir tarpmiestiniai autobusai, teikiamos pavėžėjimo paslaugos. Taigi akivaizdu, jog pasiekti reikiamas vietas (pavyzdžiui darbovietę, kuri yra nuteistojo gyvenamosios vietos mieste) pažeidėjas turės galimybę ir kitu būdu, o ne tik pačiam vairuojant nuosavą automobilį. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad A. J. turėtų kokių tai sveikatos problemų, dėl ko jam būtų itin sudėtinga naudotis viešojo transporto teikiamomis paslaugomis. Apeliantas taip pat neturi mažamečių vaikų, kuriuos reikėtų vežioti į ugdymo įstaigas, neprižiūri ir jokių kitų asmenų, kurių poreikiams patenkinti būtų reikalinga teisė vairuoti transporto priemones.

18. Įvertinusi 16-17 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas, skirdamas apeliantui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemonę – ir nustatydamas jos terminą, įstatymo nuostatų, reglamentuojančių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą, nepažeidė. Toks specialiosios teisės atėmimo terminas neprieštarauja šiuo klausimu formuojamai teismų praktikai, jis atitinka ir proporcingumo principą. Todėl nuteistojo skundas šioje dalyje taip pat netenkinamas.

19. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ir A. J. atžvilgiu taikyti laidavimo institutą bei baudžiamąją bylą nutraukti, ar jį pakeisti, sutrumpinant uždraudimo naudotis specialia teise terminą, nėra jokio teisinio pagrindo. Todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti pilna apimtimi, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.