- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-09
- Bylos Nr.
- 1A-400-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-57005-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Arūnas Bartkus, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- J. J. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Virginijos Liudvinavičienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. J. D. (J. J. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžio, kuriuo J. J. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, jam skirta 50 MGL (2500 eurų) dydžio bauda. J. J. D. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, jam skirta 100 MGL (5000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, minėtos bausmės subendrintos sudedant jas iš dalies ir J. J. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė 120 MGL (6000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, J. J. D. skirta 80 MGL (4000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į J. J. D. paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. lapkričio 30 d., 16.12 val. iki 2018 m. gruodžio 1 d., 13.12 val. (viena para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyta, kad galutinė nesumokėta baudos dalis yra 78 MGL (3900 eurų). Nustatytas 12 mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminas, skaičiuojat šį terminą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, skirta J. J. D. baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 1 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuota iš J. J. D. automobilis „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotos iš J. J. D. 2 kupiūros Nr. PB3230488501 ir Nr. X82451909477 po 50 eurų, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Materialiojo aprūpinimo poskyrį.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. J. J. D. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio: 2018 m. lapkričio 30 d., apie 15.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,61 promilės etilo alkoholio).
J. J. D. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus: 2018 m. lapkričio 30 d., 16.14 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje „Nissan NV200“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už BK 281 straipsnyje 7 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) K. A. į ranką įkišdamas dvi 50 Eurų kupiūras Nr. PB3230488501 ir Nr. X82451909477, davė kyšį už neteisėtą policijos pareigūno neveikimą, t. y. už tai, kad nebūtų registruojamas įvykis ir nebūtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad jis 2018 m. lapkričio 30 d., apie 15.50 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nuosprendžio dalį kaip neobjektyvią, neteisėtą ir nepagrįstą; vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti J. J. D. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir BK 227 straipsnio 4 dalį perduodant jį mamos I. D. atsakomybei, neskiriant piniginio užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti; nekonfiskuoti priklausančio automobilio „Subaru Outback“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi mano, jog paskirta bauda ir transporto priemonės konfiskavimas kartu bus per didelė, per griežta ir neproporcinga priemonė nuteistojo atžvilgiu; jei teismas paliktų automobilį ir jo nekonfiskuotų, nuteistasis sutinka prie baudos sumokėti įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą; taip pat prašo sumažinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti, laiduotoja šioje byloje paskiriant mamą I. D.. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistojo mama yra verta teismo pasitikėjimo. Pažymima, kad nuteistojo mama nėra teista, administracinių nusižengimų neturi, nėra įrašyta į įskaitą dėl alkoholio ir narkotikų žalos, dirba UAB „duomenys neskelbtini“, inžiniere. Teismo posėdžio metu I. D. patvirtino, kad gali ir padarys nuteistajam teigiamą įtaką, nurodė, kad jie labai vertina vienas kitą, gyvena tame pačiame bute. Nuteistasis pažymi ir tai, kad mama rūpinasi kiekvieną dieną, tiki, kad iškilusias problemas įveiks kartu.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo nuosprendžiu laidavimas buvo atmestas dėl idealios sutapties nebuvimo, kadangi buvo padarytos dvi veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje. Tokias išvadas teismas grindė aukštesnės instancijos teismo nuomone. Nuteistojo manymu, tai negali būti taikoma kaip standartinis pavyzdys, kadangi kiekvienos veikos skiriasi tiek laiko atžvilgiu, tiek forma bei aplinkybėmis, be to teismų praktika analogiško pobūdžio bylose yra skirtinga. Pažymima, kad teismas, įvertindamas padarytas veikas kaip nusikalstamų veikų realiąją sutaptį, eliminavo galimybę atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad prokuroras taip pat sutiko, jog yra pagrindas atleisti J. J. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistojo manymu, yra visos sąlygos idealios sutapties požymiams.
2.3. Nuteistasis nurodo, kad nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, savo kaltę tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme jis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
2.4. Nuteistojo manymu, yra visos tinkamos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, be to, laiduotoja mama I. D. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti jam teigiamą įtaką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad laidavimo taikymas yra labai reikalingas, priešingu atveju, dėl teistumo nuteistasis gali būti atleistas iš darbo.
2.5. J. J. D. nesutinka su nuosprendžio dalimi dėl automobilio konfiskavimo. Pažymi, kad automobiliu iki įvykio važinėjo jis, tačiau automobilis daugiau buvo skirtas vežioti sergančią mamą pas gydytojus, į vaistinę, polikliniką, į parduotuvę ir pan. Nuteistasis nurodo ir tai, kad su mama automobiliu važiuodavo į Lenkiją, pas seserį. Nuteistojo manymu, jei automobilis būtų konfiskuotas, būtų nesąžininga, neproporcinga ir per griežta priemonė.
2.6. Nuteistasis nurodo, kad su skirtinos baudos dydžiu jis sutinka, tačiau paskiriant baudą ir automobilio konfiskavimą, tai būtų per griežta ir neprotinga, neproporcinga priemonė nuteistojo atžvilgiu.
2.7. Prašoma atsižvelgti ir į tai, kad esant nemažai alkoholio koncentracijai, J. J. D. negalėjo realiai suvokti savo veiksmų. Pasak nuteistojo, kyšio davimas šiuo atveju yra nelogiškas ir nerealus, panašus į visiškai girto asmens emocijų proveržį.
2.8. Nuteistasis prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes bei sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroras prašo J. J. D. apeliacinį skundą atmesti. Prokuroras sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. J. D. padarė du savarankiškus nusikaltimus, kurie nesudaro idealiosios nusikaltimų sutapties, todėl nuteistojo atžvilgiu negali būti taikomas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas. Prokuroras pritaria teismo išvadai, jog transporto priemonės panaudojimas yra ir nusikaltimo padarymo priemonė, būtina sąlyga, be kurios neįmanoma padaryti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos veikos. Kadangi automobilis „Subaru Outback“ priklauso nuteistajam, yra pagrindas konfiskuoti automobilį. Prokuroras nurodo ir tai, jog nuteistajam buvo paskirtas iš esmės vidutinis uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas, todėl nuteistojo prašymas dėl baudžiamojo poveikio termino taikymo sutrumpinimo atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
III Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Nuteistojo J. J. D. apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliaciniu skundu nuteistasis J. J. D. iš esmės neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei skundžiamu nuosprendžiu už veikas paskirtų ir subendrintos bausmės dydžio. Nuosprendis skundžiamas dėl nuteistojo atžvilgiu netaikyto laidavimo instituto, automobilio konfiskacijos, taip pat dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinėja jo ribose ir patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Nuteistasis J. J. D. prašo jo atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą nutraukti, laiduotoja šioje byloje paskiriant motiną I. D.. Toks prašymas nepagrįstas ir netenkintinas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
7. Vertinant nuteistojo charakteristiką, bylos duomenis, matyti, kad nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, žala nenustatyta, iki šių veikų neteistas, dirba gydytoju, tai yra, J. J. D. iš esmės atitinka tam tikras atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas. Vis tik teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą netaikyti J. J. D. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas visiškai pagrįstai atsisakė taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, kadangi nėra visų būtinų sąlygų, leidžiančių spręsti dėl galimo nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
8. Šioje situacijoje nuteistasis padarė kelias atskiras nusikalstamas veikas, kurios nesudaro idealios nusikaltimų sutapties. Pažymėtina, kad vairavimas transporto priemonės esant neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,5 promilės, priskiriamas nesunkių, o pareigūno papirkimas, siekiant neteisėto jo veikimo – apysunkių nusikaltimų kategorijai. Abi šios veikos padarytos viena paskui kitą ir nors jos tarpusavyje susijusios – papirkimas nebūtų įvykęs, jeigu nebūtų nustatyta, jog nuteistasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tačiau šių veikų motyvai ir tikslai skirtingi, dėl ko idealios nusikaltimų sutapties jie nesudaro. Atsižvelgiant į tai, apylinkės teismas netaikydamas BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos bei nepripažindamas, kad nuteistasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, nuo formuojamos teismų praktikos nenukrypo. Nesant vienai iš BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, nėra pagrindo atleisti nuteistąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atitinkamai nėra pagrindo toliau pasisakyti dėl laiduotojos tinkamumo klausimo.
9. Nuteistasis prašo atsižvelgti tai, kad esant nemažai alkoholio koncentracijai, J. J. D. negalėjo realiai suvokti savo veiksmų, kyšio davimas šiuo atveju yra nelogiškas ir nerealus, panašus į visiškai girto asmens emocijų proveržį. Pažymėtina, jog ši aplinkybė nepaneigia nuteistojo kaltės davus kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus. Tuo tarpu nuteistojo nurodoma aplinkybė, kad dėl girtumo jis neprisimina kyšio davimo fakto, laikytina siekiu sušvelninti savo padėtį.
10. Apeliaciniame skunde taip pat keliamas baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – taikymo proporcingumo klausimas. Nurodoma, jog automobiliu iki įvykio važinėjo J. J. D., tačiau automobilis buvo skirtas vežioti sergančią mamą pas gydytojus, į vaistinę, polikliniką, į parduotuvę, taip pat automobiliu vykdavo į Lenkiją, pas nuteistojo seserį. Nuteistojo manymu, jei automobilis būtų konfiskuotas, būtų nesąžininga, neproporcinga ir per griežta priemonė šiuo atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio konfiskavimas taikytas pagrįstai ir proporcingumo principo nepažeidžia.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. balandžio 30 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-628/2019 nurodyta, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Taigi tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018 ir kt.) ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama, nepriklausomai nuo teismo nuožiūros. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-34-699/2018 ir kt.).
12. Šiuo atveju nuteistojo apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, vertinant visų duomenų kontekste, negali būti pripažintinos ypatingomis ar išskirtinėmis, patvirtinančiomis taikomos baudžiamosios priemonės akivaizdų neproporcingumą. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo teigti, kad nuteistajam taikytas jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas šiuo atveju būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė. Tai, kad paskirta baudžiamojo poveikio priemonė suvaržo nusikalstamą veiką padariusį asmenį ar jo artimuosius, neatitinka interesų, savaime neprieštarauja teisingumo, proporcingumo principams.
13. Nuteistasis taip pat prašo atsižvelgti į nurodytas aplinkybes bei sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašymas netenkintinas.
14. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas BK 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą, nurodė, jog J. J. D. padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Nustatyta, kad J. J. D. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viršijęs 1,5 promilės ribą, esant kuriai kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Pažymėtina, jog jo kraujyje buvo rasta 2,61 promilės etilo alkoholio. Be to, J. J. D. praeityje baustas administracine tvarka. Nagrinėjamu atveju ne tik važiavo neblaivus, tačiau savo veiksmais sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei – automobiliu kliudė žmogų. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, pagrįstai nustatė draudimo naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones, terminą 2 metams. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo J. J. D. paskirtos specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, atėmimo terminas yra tinkamas, todėl tenkinti apeliacinio skundo reikalavimą ir sutrumpinti terminą nėra pagrindo.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. J. D. (J. J. D.) apeliacinį skundą atmesti.