Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens GSB „Ašmena 35 A“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2140-584/2014 pagal ieškovų A. B., G. B., G. Ž., A. M. B., D. U., S. V., G. V., V. K., B. A., R. R., M. R., D. P., L. P., V. J., S. A., E. A., J. H., D. M., A. A., M. D., J. S. – D., L. P., I. P., L. Š., D. T., A. Š., Ž. Š., A. D., P. R., D. M., I. S., N. D., L. Z., A. B., G. V., I. R. B., M. T., I. A., L. A., A. G., J. K., B. P., M. J., E. S., A. G., P. K., L. K., I. D., J. N., L. I., E. J. G., A. M., N. V., S. S., J. S., G. K., R. K., T. L., R. N., L. A., J. G. (V.), D. S., N. G., I. G., A. Š., I. G., A. G., E. G., G. M., E. P., V. K., D. K., Ž. M., J. G., M. V., A. O., L. P., E. Č., V. Š., T. L., I. V., A. N., R. V., D. Ž., A. Ž., A. L., V. Š., Ž. Š., L. B., N. M., V. M., T. T., R. R., A. S., A. R., A. E. B., M. S., T. J., J. T., Ž. T., I. D., E. P., R. K., G. S., D. Š., E. B., M. B., L. K., M. D., A. A. Z., A. Z., M. B., K. Š., A. G., P. P., G. P., A. S., S. R., N. M., J. M., R. Č., A. Z., M. N., V. S., R. L. ieškinį atsakovei RUAB „Būstuva“, tretieji asmenys GSB „Ašmena 35 A“, DNSB „Ašmena 35“, DNSB „Ašmena 33“, DNSB „Ašmena 37“, G. G. dėl antžeminės parkavimo vietos kainos įskaitymo į buto pirkimo-pardavimo kainą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovų A. B. ir kt. ieškinį atsakovui RUAB „Būstuva“, tretieji asmenys GSB „Ašmena 35 A“, DNSB „Ašmena 35“, DNSB „Ašmena 33“, DNSB „Ašmena 37“, G. G., dėl antžeminės parkavimo vietos kainos įskaitymo į buto pirkimo-pardavimo kainą, patenkino. Tretysis asmuo GSB „Ašmena 35 A“ pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovų ieškinį atmesti, taip pat prašė atleisti jį iš dalies nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Tretysis asmuo nurodė, kad apeliacinio skundo suma yra 67 473 Lt, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 1518 Lt, jis sumokėjo 118 Lt, o nuo likusios 1400 Lt žyminio mokesčio dalies prašė atleisti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas netenkino trečiojo asmens prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad tretysis asmuo GSB „Ašmena 35 A” pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriame prašė jį iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios finansinės padėties ir nurodė, kad pagal apeliacinio skundo sumą (67 473 Lt) turėtų sumokėti 1 518 Lt žyminį mokestį, tačiau sumokėjo 118 Lt, o nuo likusios 1400 Lt žyminio mokesčio dalies prašė atleisti. Skundžiamoje nutartyje teismas nustatė, kad už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio dydis būtų 7992 Lt, bet atsižvelgiant į tai, kad skundas paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, jo dydis yra 5994 Lt, teismo vertinimu, GSB „Ašmena 35 A” neįrodė, kad neturi finansinių galimybių sumokėti trūkstamą žyminio mokesčio dalį. Byloje keliamas klausimas dėl žyminio mokesčio dydžio ir dėl atleidimo nuo dalies jo sumokėjimo.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad už apeliacinį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma yra 7992 Lt. Nors teismas skundžiamoje nutartyje nemotyvavo, kodėl žyminio mokesčio suma sudaro 7992 Lt, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas nustatyti mažesnę žyminio mokesčio sumą. Pagal 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Apeliantas ginčija visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl žyminio mokesčio suma yra lygi sumai sumokėtai už ieškinį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai, daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), savininkai, reiškė savarankiškus reikalavimus dėl nuosavybės teisės į antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės žemės dalį pripažinimo bei pripažinimo, kad antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės kainos dalis buvo įskaičiuota į pirkimo – pardavimo kainą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta CPK 85 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta taisyklė, kad, esant keliems savarankiškiems ieškinio reikalavimams, ieškinio suma nustatoma pagal bendrą visų reikalavimų sumą turi būti taikoma tais atvejais, kai vienas ieškovas reiškia kelis reikalavimus atsakovui arba keli ieškovai reiškia bendrą reikalavimą atsakovui privalomo bendrininkavimo atveju (CPK 43 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo atveju, kai byloje skirtingi ieškovai reiškia turtinio pobūdžio reikalavimus atsakovui, bendrą žyminio mokesčio dydį lemia tai, ar šie kiekvieno ieškovo reikalavimai gali būti nagrinėjami atskirai, ar jie visi turi būti nagrinėjami kartu. Kitaip tariant, priklausomai nuo procesinio bendrininkavimo formos, gali skirtis bendras žyminio mokesčio dydis už visų reikalavimų nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju ieškovai reiškė savarankiškus reikalavimus atsakovui, kurie kiekvienas iš jų atskirai gali būti atskiro ieškinio dalykas, todėl ieškinio suma nustatoma atskirai pagal kiekvieną reikalavimą, nes tai nėra privalomas bendrininkavimo atvejis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-283/2013). Šiuo atveju, žyminis mokestis turi būti apskaičiuojamas pagal bendrąsias taisykles t. y. už kiekvieno iš ieškovų turtinio pobūdžio reikalavimą atskirai. Ieškinio suma bylose dėl daiktinių teisių į turtą nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 straipsnio 1 dalies 9 punktą).

Ieškovas patikslintame ieškinyje ieškinio sumą nurodė 67 473 Lt, kurią susidaro visų ieškovų prašomos priteisti antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės vertė, kadangi byloje yra neprivalomas bendrininkavimas, žyminis mokestis turi būti mokamas kiekvieno ieškovo atskirai pagal proporcingai prašomos priteisti nekilnojamojo turto dalies vertę. Kadangi mokėtina žyminio mokesčio suma yra mažesnė nei 50 Lt (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ši suma indeksuojama pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį ir kiekvienas ieškovas turėjo mokėti po 72,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 3 p., 82 str., Statistikos departamento prie LR Vyriausybės 2013 m. rugsėjo mėnesio informacinis pranešimas Dėl žyminiam mokesčiui ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartotojų kainų indekso). Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu patenkino 111 ieškovų reikalavimus, todėl mokėtina už ieškinį suma yra 7992 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas paduotas elektroninių ryšių priemonėmis, žyminio mokesčio suma yra 5994 Lt.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra sumokėjimas žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus (CPK 80 straipsnis). CPK 83 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, gali iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Pažymėtina, jog atleidimas nuo žyminio mokesčio yra ne teismo pareiga, o teisė, kuria jis gali pasinaudoti, jei laiko, kad esant tam tikrai besikreipiančio į teismą asmens turtinei padėčiai, įstatyme įtvirtintas žyminio mokesčio dydis gali būti per sunki našta besikreipiančiajam. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atleisti nuo dalies minėto mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Tuomet, kai asmuo prašo atleisti jį beveik nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo turi būti vertinami ne tik jo sunkią turtinę padėtį įrodantys dokumentai, bet ir atsižvelgiama į atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo instituto tikslą, į asmens teisinį statusą, jo veiksmus ar neveikimą, į ginamą teisinį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-914/2008; 2009 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1377/2009, 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1369/2009).

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė duomenis, kad neturi nekilnojamojo turto (15 t. 123), turi 15 920 Lt įsiskolinimą paslaugų teikėjams (15 t. b. l. 125), banko sąskaitos išrašą (15 t. 124), kuriame matyti, kad sąskaitoje nėra pinigų. Pažymėtina, kad tretysis asmuo kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė banko sąskaitos išrašą, kuriame nurodyta, kad apelianto sąskaitoje 2014-02-03 buvo 1389,06 Lt (14 t. b. l. 180). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad byloje esantis sąskaitos išrašas neatskleidžia bendrijos finansinės situacijos, tačiau apeliantas su atskiruoju skundu nepateikė banko sąskaitos išrašo už ilgesnį laikotarpį, o pridėjo tik vienos dienos sąskaitos išrašą. Pažymėtina, kad tokie išrašai arba pažymos turėtų būti suformuotos su atitinkama istorija. Tik iš tokių duomenų galima būtų padaryti objektyvią išvadą, apie trečiojo asmens realiai disponuojamų pajamų, materialinių išteklių dydį (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1334/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1423/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas) (toliau – Bendrijų įstatymas), kuris taikomas ir garažų bendrijoms, 25 straipsnio 1 dalį, bendrijos lėšas sudaro: tikslinės butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų įmokos, skirtos bendrijos administravimo, bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros išlaidoms apmokėti; valstybės ar savivaldybės paramos lėšos; pajamos, gautos disponuojant bendrijos turtu, kitos negrąžintinai gautos lėšos. Minėtų duomenų apie bendrijos lėšas tretysis asmuo GSB „Ašmena 35 A” teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad tretysis asmuo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, kad patyrė 19740 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (13 t. 116-117), pateiktas 2014-09-22 kasos pajamų orderis rodo, kad tretysis asmuo advokatui sumokėjo 3900 Lt (13 t. b. l. 118). Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad GSB „Ašmena 35 A” disponuoja didesnėmis pajamomis nei nurodo. Tretysis asmuo GSB „Ašmena 35 A” yra garažų savininkų bendrija. Pagal Bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo. Sprendimai dėl daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, priimami visų to daugiabučio namo (daugiabučių namų) ar kitos paskirties pastato (pastatų), kuriame (kuriuose) yra įsteigta bendrija, savininkų balsų dauguma (12 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, bendrijos nariai suformavo poziciją ir skyrė savo lėšas advokato pagalbai apmokėti, todėl atmestini apelianto argumentai, kad byloje buvo suformuota ne bendrijos narių, tačiau bendrijos pozicija, kadangi tik bendrijos nariai formuoja bendrijos poziciją. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad tretysis asmuo neįrodė savo sunkios finansinės padėties ir nėra pagrindo bendriją atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo. Be to, GSB „Ašmena 35 A” sumokėjo tik nedidelę mokėtino žyminio mokesčio sumą (118 Lt). Kartu pažymėtina, kad trečiojo asmens apeliacinį skundą patenkinus, jo sumokėtas žyminis mokestis būtų priteistas iš ieškovų.

Tretysis asmuo prašo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl teismas savo iniciatyva negali svarstyti klausimo dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo (CPK 84 straipsnis). (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1632/2013).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi nustatytas terminas sumokėti žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą šiuo metu yra pasibaigęs, todėl pratęstinas šia nutartimi.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti trečiajam asmeniui GSB „Ašmena 35 A” terminą iki 2015 m. vasario 26 d. (įskaitytinai) pašalinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodytus apeliacinio skundo trūkumus.