Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Galinos Blaževič ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Antaninai Antonenko, dalyvaujant ieškovų A. B., G. B., G. Ž., A. M. B., D. U., S. V., G. V., V. K., B. A., R. R., M. R., D. P., L. P., V. J., S. A., E. A., J. H., D. M., A. A., M. D., J. S. – D., L. P., I. P., L. Š., D. T., A. Š., Ž. Š., A. D., P. R., D. M., I. S., N. D., L. Z., A. B., G. V., I. R. B., M. T., I. A., L. A., A. G., J. K., B. P., M. J., E. S., A. G., P. K., L. K., I. D., J. N., L. I., E. J. G., A. M. , N. V., S. S., J. S., G. K., R. K., T. L., R. N., L. A., J. G. (V.), D. S., N. G., I. G., A. Š., I. G., A. G., E. G., G. M., E. P., V. K., D. K., Ž. M., J. G., M. V., A. O., L. P., E. Č., V. Š., T. L., I. V., A. N., R. V., D. Ž., A. Ž., A. L., V. Š., Ž. Š., L. B., N. M., V. M., T. T., R. R., A. S., A. R., A. E. B., M. S., T. J., J. T., Ž. T., I. D., E. P., R. K., G. S., D. Š., E. B., M. B., L. K., M. D., A. A. Z., A. Z., M. B., K. Š., A. G., P. P., G. P., A. S., S. R., N. M., J. M., R. Č., A. Z., M. N., V. S., R. L. ir trečiųjų asmenų DNSB „Ašmena 37“ ir DNSB „Ašmena 33“ atstovei advokatei L. D., atsakovės UAB „Būstuva“ direktoriui E. G., atstovui advokatui L. J., trečiojo asmens GSB „Ašmena 35A“ atstovui S. D.

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės RUAB „Būstuva“ ir trečiojo asmens GSB „Ašmena 35A“ atstovo advokato S. D. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2140-584/2014 pagal civilinę bylą pagal ieškovų A. B., G. B., G. Ž., A. M. B., D. U., S. V., G. V., V. K., B. A., R. R., M. R., D. P., L. P., V. J., S. A., E. A., J. H., D. M., A. A., M. D., J. S. – D., L. P., I. P., L. Š., D. T., A. Š., Ž. Š., A. D., P. R., D. M., I. S., N. D., L. Z., A. B., G. V., I. R. B., M. T., I. A., L. A., A. G., J. K., B. P., M. J., E. S., A. G., P. K., L. K., I. D., J. N., L. I., E. J. G., A. M. , N. V., S. S., J. S., G. K., R. K., T. L., R. N., L. A., J. G. (V.), D. S., N. G., I. G., A. Š., I. G., A. G., E. G., G. M., E. P., V. K., D. K., Ž. M., J. G., M. V., A. O., L. P., E. Č., V. Š., T. L., I. V., A. N., R. V., D. Ž., A. Ž., A. L., V. Š., Ž. Š., L. B., N. M., V. M., T. T., R. R., A. S., A. R., A. E. B., M. S., T. J., J. T., Ž. T., I. D., E. P., R. K., G. S., D. Š., E. B., M. B., L. K., M. D., A. A. Z., A. Z., M. B., K. Š., A. G., P. P., G. P., A. S., S. R., N. M., J. M., R. Č., A. Z., M. N., V. S., R. L. ieškinį atsakovei RUAB „Būstuva“, tretieji asmenys GSB „Ašmena 35 A“, DNSB „Ašmena 35“, DNSB „Ašmena 33“, DNSB „Ašmena 37“, G. G. dėl antžeminės parkavimo vietos kainos įskaitymo į buto pirkimo-pardavimo kainą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (t. 12, b. l. 3-23) prašydami:

1. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 35/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

2. G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 75/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

3. A. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 35/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

4. D. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

5. S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 35/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

6. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

7. B. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 35/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

8. R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

9. D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

10. V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

11. S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

12. J. H., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

13. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 35/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

14. A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

15. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 18/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini)

16. J. S. – D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 18/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

17. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

18. I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

19. L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

20. D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

21. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

22. A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

23. P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

24. D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

25. I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

26. N. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

27. L. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

28. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

29. G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

30. I. R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

31. M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

32. I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 19/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

33. L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 19/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

34. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

35. J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

36. B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

37. M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

38. E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

39. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

40. P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 46/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

41. I. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

42. J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 44/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

43. L. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 74/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

44. E. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

45. A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

46. N. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

47. S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

48. G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

49. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

50. T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

51. R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

52. L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

53. J. G. (V.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

54. D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 46/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

55. N. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

56. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

57. A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

58. I. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 46/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

59. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 24/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

60. E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 24/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

61. G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 76/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

62. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

63. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 35/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

64. Ž. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 23/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

65. J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 23/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

66. M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 35/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

67. A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

68. L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 23/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

69. E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 35/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

70. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

71. T. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 18/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

72. I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 18/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

73. A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

74. R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

75. D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

76. A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

77. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Ž. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

78. L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 35/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

79. N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

80. V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

81. T. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

82. R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

83. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

84. A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

85. A. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

86. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

87. T. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

88. J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 20/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini)

89. Ž. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 20/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

90. I. D. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

91. E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

92. R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

93. G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

94. D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

95. E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

96. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

97. L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 39/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

98. M. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

99. A. A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 44/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

100. M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

101. K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

102. A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

103. P. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

104. A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 47/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

105. S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

106. N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 36/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

107. J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

108. R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 45/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

109. Ž. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

110. A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 38/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

111. M. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 24/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

112. V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 24/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

113. R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti nuosavybės teises į 37/10000 dalį pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini);

114. pripažinti, kad antžeminės automobilių stovėjimo vietos kaina, antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) , buvo įskaičiuota į butų, esančių daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą reikalavimų 1 – 113 punktuose nurodytiems asmenims ( t. 1, b. l. 25-26).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Priteisė iš atsakovės RUAB „Būstuva“ advokatų profesinei bendrijai Č. ir partneriai 7 992 Lt (2 314,64 Eur) žyminio mokesčio, trečiajam asmeniui DNSB „Ašmena 33“ 5 552,62 Lt (1 608,15 Eur) išlaidoms, susijusioms su advokato byloje atstovavimu, atlyginti trečiajam asmeniui DNSB „Ašmena 37“ 5 556,60 Lt (1 609,30 Eur) išlaidoms, susijusioms su advokato byloje atstovavimu, atlyginti ir valstybei 130,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidoms atlyginti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

1. Dėl teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimo pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį

Ketvirta, šiuo atveju atsakovė teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka iš savo nuosavų lėšų pastatė garažų paskirties pastatą - požeminę automobilių saugyklą su antžemine automobilių stovėjimo aikštele (ant stogo) ir įgijo nuosavybės teisę j šį statinį. Aplinkybę, kad atsakovė nepažeidė teritorijų planavimą ir statybą reglamentuojančių teisės aktų, patvirtina kompetentingų institucijų priimti administraciniai aktai (įsakymai dėl detaliojo plano tvirtinimo, projektavimo sąlygų sąvadai, statybos leidimai, statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai ir kt.), kurie nėra nuginčyti ir galioja. Ieškovai, įsigiję butus ir pagal įstatymą (CK 6.394 str. 3 d.) tapę žemės sklypo nuomininkais, turėjo galimybę dalyvauti teritorijų planavimo ir statybos procese teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Ieškovus atstovaujančių daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai pasirašė ant požeminei automobilių saugyklai su antžemine automobilių stovėjimo aikštele suprojektuoto žemės sklypo ribų plano. Dėl to laikytina, kad ieškovų teisės teritorijų planavimo ir statybos procese nebuvo pažeistos. Nebuvo pažeistos ieškovų teisės į nuosavybę, nes nėra nei vieno iš CK 4.47 straipsnyje išvardintų nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, pagal kurį ieškovai galėtų pretenduoti į pastatyto statinio nuosavybę.

Teismo sprendime nepagrįstai buto pardavimas be parkavimo vietos antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje traktuojamas kaip to buto kokybės trūkumas. Atsakovė pardavė tinkamos kokybės butus.

Teismas pats pripažino, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-221/2013 ir Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-16-611/2009 faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių, t. y. minėtos bylos neturi precedento galios šioje byloje, todėl teismas neteisėtai vadovavosi minėtose bylose esančiais išaiškinimais.

Teismo sprendime nurodytos idealinės dalys apskaičiuotos remiantis VĮ Registrų centro 2012 m. spalio 8 d. pastato dalių apskaičiavimo projektu. Projektas nėra tinkamas įrodymas idealioms dalims nustatyti, nes yra su trūkumais. Projekte nurodytas antžeminės aikštelės plotas yra 5 203,82 kv. m. Iš NTR išrašo matyti, kad antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės plotas yra 4 472,93 kv. m. Projekte nurodyta, jog M. B. priklausančio 72 buto plotas - 53,78 kv. m. Iš prie apeliacinio skundo pridedamo NTR išrašo matyti, jog M. B. priklausančio 72 buto plotas — 51,82 kv. m.

10. Dėl ieškinio su trūkumais patenkinimo ir neišspręstų ieškinio reikalavimų

Ieškinį visų atstovų vardu pasirašė advokatas G. Č., tačiau su advokatu pasirašytoje Teisinių paslaugų sutartyje Nr. 50/2012 nėra ieškovų D. S., I. G., A. L., L. B., T. T., A. Z. parašų. Advokatas neturėjo įgaliojimo veikti šių asmenų vardu. Dėl to toks ieškinys negalėjo būti net priimtas, o tuo labiau patenkintas. Ieškovų atstovų į bylą pateiktuose klientų sąrašuose su jų parašais prie Teisinių paslaugų sutarties Nr. 50/2012, yra ieškovų vardu pasirašiusių kitų asmenų, kurių įgaliojimai nepateikti. Klientų sąraše ieškovų (butų savininkų) vardu pasirašė šie asmenys: R. O. už (duomenys neskelbtini) buto savininką, M. G. už (duomenys neskelbtini) buto savininką, T. L. už (duomenys neskelbtini) savininką, I. O. už (duomenys neskelbtini) buto savininką, D. L. už(duomenys neskelbtini) buto savininką, G. M. už (duomenys neskelbtini) buto savininką. M. A. ir J. S. yra butų savininkai bei yra pasirašę klientų sąraše prie Teisinių paslaugų sutarties Nr. 50/2012, tačiau skundžiamu teismo sprendimu skirtingai nuo kitų ieškovų, nuosavybė jiems nepriteista. Taigi, nebuvo išspręsti visi reikalavimai, tokiu būdu pažeidžiant CPK 260 straipsnio reikalavimus.

1. Dėl ginčo esmės

Teismas netinkamai atskleidė ginčo esmę. Teismas konstatavo, kad kilo šalių ginčas dėl jų sudarytų preliminariųjų bei pirkimo-pardavimo sutarčių aiškinimo teisių į antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę įsigijimo aspektu. Esminis ieškovų interesas kyla iš jų poreikio turėti tinkamas galimybes automobilių parkavimui prie gyvenamųjų namų, kuriuose jie yra įsigiję butus. Ieškovai savo galimą teisių pažeidimą sieja su galimai netinkama automobilių parkavimo infrastruktūra prie jų gyvenamųjų namų. Byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai dėl teisės į žemės dalį. Ieškovai savo teises į tam tikrą automobilių parkavimo infrastruktūrą, taip pat galimus interesus į žemės sklypo dalies nuomą transformuoja į reikalavimą, kuriuo siekia įgyti vėliau pastatyto atsakovei priklausančio kito nekilnojamojo daikto dalį. Toks ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas. Byloje iškilo vartotojų teisių ir teisėtų interesų derinimo problema, kadangi patenkinus ieškinį yra paneigiamos kitų gyventojų teisės ir teisėti interesai įsigyti asmeninę automobilio stovėjimo vietą individualiam naudojimui antžeminėje stovėjimo aikštelėje. Atsakovė įrodinėjo, kad tarp šalių buvo susitarta, kad būsimos ir šiuo metu pastatytos didesnės vertės požeminės ir antžeminės stovėjimo aikštelių vietos vėliau (kai jos bus pastatytos), galės tapti pirkimo-pardavimo objektais. Tačiau sudarant butų pirkimo-pardavimo sutartis būsimų komercinių parkavimo vietų kainos dar nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Šią aplinkybę patvirtina Preliminarioji parkavimo vietos pirkimo- pardavimo sutartis Nr. 128 sudaryta 2007 m. liepos 4 d. tarp atsakovės ir G. S..

Ginčo automobilių parkavimo vietos nebuvo nei butų pirkimo-pardavimo sutarčių, nei preliminarių sutarčių dalyku. Sudarytų sutarčių turinys yra aiškus ir nedviprasmiškas. Sutarčių sudarymo metu antžeminė stovėjimo aikštelė dar neegzistavo, o sutartyse nebuvo numatyta, kad pirkėjas įsigyja taip pat ir planuojamos įrengti antžeminės stovėjimo aikštelės dalį. Ginčo antžeminė stovėjimo aikštelė, taip pat ir požeminė stovėjimo aikštelė (dėl kurios ginčo nėra) buvo statomos kaip atskiri statybos objektai ir todėl tapo atskiru nuosavybės teisės objektu. Nei antžeminė, nei požeminė stovėjimo aikštelės nėra ir negali būti nei daugiabučių gyvenamųjų namų, nei juose esančių butų priklausiniu. Teismas netyrė aktualių aplinkybių, susijusių su sutarčių aiškinimu ir šalių tikrųjų ketinimų nustatymu. Nagrinėjamu atveju tiek buto kaina, tiek automobilio parkavimo vietos kaina yra nustatomos skirtingais būdais (parkavimo vieta - nominali kaina, o buto - skaičiuojamoji). Todėl parkavimo vietos kana negalėjo būti įskaičiuota į galutinę buto kainą, vien todėl, kad skirtingų dydžių butų savininkai nepagrįstai įgytų skirtingą subjektinę teisę į parkavimo vietos dydį, remiantis skaičiuojamąja buto vertės kaina. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas prisidengiant tariamomis vartotojų teisėmis ir interesais, tačiau kitų vartotojų teisės ir interesai buvo pažeisti. Įsiteisėjus sprendimui antžeminių parkavimo vietų, kurios galėtų būti pirkimo-pardavimo būdu individualiai įsigytos, faktiškai nebeliktų, o antžeminės aikštelės vietų yra kur kas mažiau nei jomis suinteresuotų naudotis gyventojų; tai savo ruožtu sąlygotų parkavimo problemas, kurių vartotojai pagrįstai tikėjosi išvengti turėdami galimybę įsigyti individualias stovėjimo vietas; požeminių parkavimo vietų (garažų) kainos yra ženkliai didesnės už parkavimo vietas antžeminėje stovėjimo aikštelėje. Teismas nepagrįstai antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę sutapatino su gyvenamųjų namų aplinka, dangomis praėjimui ir pravažiavimui ir pan. Teismas nepagrįstai šalių santykius kvalifikavo pagal CK 6.401 straipsnį, netinkamai nustatė susiklosčiusias faktines aplinkybes. Dalis butų pirkimo- pardavimo sutarčių sudarytos dėl esamų (ne dėl būsimų) objektų. Atsižvelgiant į tai, kiekvieno ieškovo reikalavimų pagrįstumas privalo būti vertinamas individualiai. Sprendime teismas atsižvelgė tik į vieną viešojo intereso aspektą, kylantį iš vartojimo teisinių santykių, ir tik dalinai, o dėl antrojo aspekto, kad atsakovė yra restruktūrizuojama įmonė, iš esmės nepasisakė ir apsiribojo nurodydamas, kad vartotojo interesai nagrinėjamu atveju teismo nuomone yra prioritetiškai ginami, o atsakovės ir jos kreditorių teisės prioriteto turėti negali.

3. Dėl ieškinio reikalavimų

Ieškovų reikalavimas pripažinti, kad antžeminės automobilių stovėjimo vietos kaina buvo įskaičiuota į ieškovų butų pardavimo kainą, negali būti patenkintas, kadangi atskira stovėjimo vieta nagrinėjamu atveju negali būti atskiru pirkimo-pardavimo sutarties objektu, o antžeminė stovėjimo aikštelė yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Nėra aišku kokią statinio dalį sudaro viena stovėjimo vieta. Pastato dalių apskaičiavimo projekte butų savininkams potencialiai tenkančių antžeminės stovėjimo aikštelės dalių skaičiavimai atlikti įtraukiant ir privalomas bendro naudojimo teritorijas, taip pat neatsižvelgiant į visų trijų gyvenamųjų namų butų savininkų potencialiai turimas dalis. Antžeminėje ir požeminėje stovėjimo aikštelėse bendrai esančių vietų skaičius faktiškai atitinka visuose trijuose gyvenamuosiuose namuose, (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , esančių butų skaičių. Vien antžeminės stovėjimo aikštelės vietų skaičius nėra pakankamas patenkinti visų trijų gyvenamųjų namų butų savininkų interesus, todėl ieškovai nepagrįstai laikosi pozicijos, kad iš atsakovo įsigydami butus pirkėjai taip pat galėjo įgyti nuosavybės teises į antžeminės stovėjimo aikštelės vietas. Tokių vietų tiesiog nepakaktų visiems trijuose gyvenamuosiuose namuose esančių butų savininkams. Todėl pats teisių gynimo būdas yra ydingas ir pažeidžiantis kitų asmenų teises. Teismui pripažinus ieškovų nuosavybės teisės į atitinkamas antžeminės aikštelės stovėjimo vietas tai buvo padaryta visų kitų butų savininkų sąskaita. Tarp ieškovų yra asmenų, kurie buto eksploatavimo laikotarpiu jau yra įsigiję požeminį garažą (pvz. ieškovas G. S.), todėl teikdamas reikalavimą kartu su kitais bendraieškiais dėl tam tikrų stovėjimo vietų priteisimo šis ieškovas savo reikalavimu pretenduoja įsigyti papildomą stovėjimo vietą kitų asmenų sąskaita.

4. Dėl STR teisės normų reikšmės aiškinant aktualias sutartis

Teismas, vertindamas nupirkto daikto (butų) tinkamumą, ypač didelę reikšmę suteikė STR reikalavimams, tačiau STR 2.02.01:2004, STR 2.06.01:1999 ir STR 1.12.08:2010 nuostatomis nėra deterninuojami daiktiniai tokių objektų santykiai; nėra paneigiama statytojo teisė įrengti komercines automobilių parkavimo vietas. Nagrinėjamu atveju požeminė ir ginčo antžeminė stovėjimo aikštelės yra tokios komercinės automobilių parkavimo vietos. STR reikalavimais nėra ir negali būti reguliuojami statomų objektų nuosavybės, rangos ar pirkimo-pardavimo santykiai. Ieškinio reikalavimų (ieškinio dalyko) kontekste, kadangi daikto teisinį statusą lemia ne STR reikalavimai, bet daiktinės ir prievolinės teisės. Ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra netinkamas. Ieškovai turėtų kelti reikalavimus dėl STR garantuojamos infrastruktūros užtikrinimo ir tinkamo įgyvendinimo (pvz. stovėjimo aikštelės, kuri atitiktų STR reikalavimus, įrengimo). Ieškovų reikalavimo teisės yra sąlygojamos automobilių parkavimo vietų įrengimo ant pastato, kuriame įrengtos požeminės parkavimo vietos (garažų), stogo. Tokia teisėta statybinė atsakovės veikla negalėjo sąlygoti ieškovų teisės atsiradimo ir prigimties. Esant kitokiam projektiniam sprendiniui, pagal kurį antžeminės stovėjimo vietos nebūtų įrengtos, o vietoje jų būtų įrengti dar vieno aukšto garažai, arba statinys būtų užbaigtas stogu, nepritaikytu automobilių parkavimui, ginčas pagal pareikštus reikalavimus nebūtų kilęs. Ieškovų reikalavimo teisės yra sąlygojamos automobilių parkavimo vietų įrengimo ant pastato, kuriame įrengtos požeminės parkavimo vietos (garažų), stogo. Kiekvienas butas, kurio savininkas yra įsigijęs bent vieną automobilio parkavimo vietą (nesvarbu požeminę ar antžeminę), laikytinas atitinkančiu aktualius STR reikalavimus, o tokio ieškovo reikalavimo patenkinimas negali būti grindžiamas jo buto neatitikimu STR reikalavimams dėl automobilių parkavimo netinkamos infrastruktūros.

Nėra aišku, kokią statinio dalį sudaro viena stovėjimo vieta. Pastato dalių apskaičiavimo projekte butų savininkams potencialiai tenkančių antžeminės stovėjimo aikštelės dalių skaičiavimai atlikti įtraukiant ir privalomas bendro naudojimo teritorijas, taip pat neatsižvelgiant į visų trijų gyvenamųjų namų butų skaičių. Vien antžeminės stovėjimo aikštelės vietų skaičius nėra pakankamas patenkinti visų trijų gyvenamųjų namų butų savininkų interesus, todėl nepagrįsta pripažinti, kad iš atsakovės įsigydami butus ieškovai taip pat galėjo įgyti nuosavybės teises į antžeminės stovėjimo aikštelės vietas. Tokių vietų tiesiog nepakaktų visiems trijuose gyvenamuosiuose namuose esančių butų savininkams. Teismo sprendimas patenkinant ieškovų reikalavimą pagal pasirinktą teisių gynimo būdą pažeidžia visų kitų (ne ieškovų): (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų savininkų ir viso gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) savininkų teises ir tai padaryta jų sąskaita. Tarp ieškovų yra asmenų, kurie buto eksploatavimo laikotarpiu jau yra įsigiję požemines automobilio parkavimo vietas (pvz. ieškovas G. S.). Todėl teikdami reikalavimus kartu su kitais bendraieškiais dėl tam tikrų papildomų stovėjimo vietų priteisimo tokie ieškovai įgijo teises į papildomas stovėjimo vietas kitų asmenų sąskaita. Teismo išvada, kad ginčo aikštelė yra kito statinio - požeminio garažo stogas, yra prieštaringa, kadangi toliau teismas pats sprendė, kad projektiniai šio daikto sprendiniai esminės reikšmės byloje neturi ir nesudaro kliūčių pripažinti ieškovams į jo dalis nuosavybės teises. Aplinkybę, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra požeminio garažo stogas patvirtina pateikti projektiniai brėžiniai. Šių daiktų (automobilių stovėjimo aikštelės stovėjimo vietų) tinkamas eksploatavimas daro tiesioginę įtaką požeminių automobilių stovėjimo vietų savininkams, o abiejų (viena ant kitos esančių) daiktų savininkų teisės į žemę taip pat yra identiškos, nes abu objektai turi tą pačią projekciją žemės sklype, o tai reiškia ir atitinkamo žemės sklypo dalies bendro naudojimo būtinybę.

Teismas nepagrįstai rėmėsi teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2013 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A16-611/2009). Bylos ir nurodytų bylų ratio decidendi skiriasi. Išnagrinėtoje byloje buvo sprendžiamos kitokio pobūdžio teisės problemos. Kasaciniame teisme išnagrinėtoje byloje kilo ginčas dėl daugiabučio namo butų ir kitų patalpų pirkėjų teisių kartu su butu (kitomis patalpomis) nuosavybės teise įsigyti ir žemės sklypo dalį.

Teismas nepagrįstai atsisakė pripažinti ieškovų dalyvavimą teismo posėdyje būtinu. Tik aktualius sandorius sudarę fiziniai asmenys, patys betarpiškai dalyvavę derybose dėl sandorių sudarymo, galėjo patvirtinti arba paneigti aplinkybes, susijusias su aktualiomis sutarčių sąlygomis, kurios buvo šalių aptartos pasirašant sutartis. Atsakovė siekė įrodyti, jog dėl antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės atsakovė su ieškovais susitarė, kad būsimos pastatytos požeminės ir antžeminės stovėjimo aikštelės (automobilių parkavimo vietos), vėliau (kai jos bus pastatytos) taps pirkimo-pardavimo objektais. Teismas nepagrįstai atsisakė tirti šią aplinkybę.

Atsakovės pusėje esantys proceso dalyviai ne kartą akcentavo netinkamo ieškovų atstovavimo aplinkybę: nežinoma nei tikroji pačių ieškovų valia dėl ieškinio pareiškimo, nei tikrosios faktinės aplinkybės. Byloje nėra ieškovų tinkamai surašytos ir pasirašytos atstovavimo sutarties su advokatais (advokatų bendrija), o ieškovų parašai surinkti sutarčių prieduose, nepatvirtinant atstovavimo susitarimo turinio. Keli ieškovai net raštu patvirtino, kad jie nėra atstovaujami ieškovų advokatų ir nepalaiko ieškinio. Dalis ieškovų jau nebuvo butų, iš kurių naudojimo kildinama jų reikalavimo teisė byloje, savininkais. Tokie ieškovai ne tik nebeturėjo reikalavimo teisės, tačiau jų vardu byla buvo vedama be jų valios ir neišsprendus procesinio teisių perdavimo kitiems asmenims klausimo. Todėl tokių asmenų ieškinys negalėjo būti patenkintas.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą trečiojo asmens GSB „Ašmena 35A“ atstovas sutiko su skundo motyvais, kuriais remiantis inter alia prašė tenkinti jo apeliacinį skundą.

Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovų atstovas advokatas G. Č. prašė atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir palikti 2014 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; prašė netenkinti atsakovės prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

1. Dėl teisinių santykių kvalifikavimo

Vertinant byloje pateiktų pirkimo - pardavimo sutarčių sąlygas akivaizdu, kad šios sutartys buvo sudaromos prisijungimo būdu, t. y. ieškovai pasirašinėjo būsto pirkimo - pardavimo sutartis pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas, šiose sąlygose keičiant tik įsigyjamo būsto duomenis, kainą ir plotus. Todėl atsakovės argumentai, kad pirkimo - pardavimo sutarčių sąlygos buvo derinamos su kiekvienu ieškovu atskirai nėra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, kad būsto pirkimo - pardavimo sutartys buvo sudaromos prisijungimo būdu, teismui nebuvo būtina tikrinti ir analizuoti kiekvienos sutarties turinio ir sąlygų, nes visų sutarčių sąlygos yra vienodos. Teismui pakako įsitikinti, kokiu būdu, sudarytos sutartys ir, nustačius, kad sutartys sudarytos prisijungimo būdu, nebuvo būtina analizuoti kiekvienos sutarties sąlygų atskirai. Iš esmės preliminariosiomis sutartis ir/ar būsto pirkimo - pardavimo sutartimis atsakovė įsipareigojo įrengti ne tik būstus, tačiau ir gerbūvį, todėl vertinant sutarčių sąlygas sistemiškai turi būti taikomos ir statybą reglamentuojančios teisės normos susijusios su reikalavimais daugiabučių gyvenamųjų namų tinkamo naudojimo pagal paskirtį užtikrinimu. Apeliacinio skundo teiginių, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai sudarytos sutartys su ieškovais, buvo sudarytos ir preliminarios sutartys su kitais asmenimis dėl parkavimo vietų, kas paneigia ieškovų teiginius apie tariamą slėpimą apie parkavimo vietų pardavinėjimą, nepagrindžia jokie byloje esantys rašytiniai įrodymai. Atsakovės kartu su apeliaciniu skundu teikiamos preliminarios sutartys, sudarytos su kitais asmenimis dėl automobilių parkavimo vietos įsigijimo, galėjo būti pateiktos pirmosios instancijos teismui, todėl atsakovės prašymas dėl jų prijungimo turi būti netenkinamas. Be to, atsakovės pateiktos preliminarios sutartys yra sudarytos dėl požeminio parkavimo vietų, kurios šiuo atveju nėra ginčo dalykas. Kitos su apeliaciniu skundu teikiamos sutartys sudarytos nuo 2010 metų pabaigos iki 2011 metų vidurio tik patvirtina ieškovų poziciją, kad antžemines parkavimo vietas atsakovė nusprendė pardavinėti žymiai vėliau, nei ieškovai įsigijo butus. Kodėl atsakovė neteikia nei vienos preliminarios pirkimo - pardavimo sutarties sudarytos dėl antžeminės stovėjimo aikštelės 2007-2010 metų laikotarpyje, jeigu dėl tokių sutarčių sudarymo galėjo būti tartasi taip pat kaip ir dėl požeminių, t. y. pagal pažymėjimą architektūriniuose brėžiniuose. Šios aplinkybės priešingai nei įrodinėja atsakovė, dar kartą patvirtina, kad 2007-2010 metų laikotarpyje buvo tariamasi tik dėl požeminio parkavimo vietų, o antžemines parkavimo vietas atsakovė nusprendė parduoti ieškovams tik nuo 2010 metų pabaigos, nors būsto pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo metu 2007 metais, buvo teigiama, kad antžeminės parkavimo vietos kaina yra įskaičiuota į būsto kainą. Tai, kad atsakovė pardavinėjo butus pigiau nei vidutinė rinkos kaina, galėjo būti dėl eilės kitų priežasčių, tokių kaip būsto lokacinė vieta, jo įrengimo lygis, naudos įrengimui medžiagos ir kt. Todėl šių argumentų kontekste nėra pagrindo konstatuoti, kad iš būsto kvadratinio metro kainos ieškovai turėjo suprasti kad perka pigesnį būstą su ne tokiu patogiu automobilių parkavimu. Ieškovai ieškinyje ir teismas niekada neteigė, kad vien tik antžeminė stovėjimo aikštelė yra skirta aptarnauti tris daugiabučius gyvenamuosius namus. Trijuose gyvenamuosiuose namuose buvo pastatyti 256 butai, kurių aptarnavimui yra skirta 257 stovėjimo vietos (iš jų 117 antžeminėje stovėjimo aikštelėje ir 140 vietų požeminėje). Toks stovėjimo vietų skaičius atitinka ir STR 2.06.01:1999. Nepagrįsti apelianto teiginiai, kad atsižvelgiant į STR reikalavimus butas negali būti parduotas be stovėjimo vietos automobiliui. Priešingai nei nurodė atsakovė, STR reikalavimai numato tik tai, kad prie gyvenamojo būsto privalo būti suprojektuotos ir pastatytos parkavimo vietos, kad po vieną jų tektų kiekvienam būstui. Tokie STR reikalavimai suponuoja į tai, kad iš esmės gyvenamasis būstas be parkavimo vietos nėra tinkamas pilnavertiškai juo naudotis. Teismas nepakeitė pirkimo pardavimo sutarties sąlygų, kadangi pirkimo - pradavimo sutarties sąlygų pakeitimas turi būti konstatuotas teismo sprendimu. Teismas, vertindamas pirkimo - pradavimo sutarties sąlygas, tik atskleidė tikruosius šalių ketinimus ir pačios sutarties nemodifikavo, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas pažeidė sutarties laisvės principą ir išėjo už bylos nagrinėjimo ribų.

3. Dėl teritorijų planavimo teisės, statybų teisės ir daiktinės teisės santykio taikymo.

4. Dėl parduodamo daikto kokybę reglamentuojančių teisės normų taikymo.

Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad vien ta aplinkybė, jog kartu su nuosavybės teise į butus ieškovai neįgijo nuosavybės teisės į antžeminės stovėjimo aikštelės dalį, nesudaro teisinio pagrindo laikyti butu nekokybiškais. STR nuostatos įsakmiai nustato, kad prie daugiabučių gyvenamųjų namų privalo būti įrengti automobilių stovėjimo vietos, kurių skaičius yra apskaičiuojamas - viena automobilių stovėjimo vieta tenkanti vienam butui. Tai yra įstatymų leidėjo nustatytas kriterijų, kuris apsprendžia daugiabučių gyvenamųjų namų butų tinkamą funkcionavimą ir naudojimą pagal paskirtį. Automobilių stovėjimo vietos yra viena iš būtinųjų sąlygų siekiant užtikrinti būsto tinkamą naudojimą. Atmestini atsakovės motyvai, kad ieškovai iki antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės nereiškė pretenzijų, kadangi ieškovams buvo žinoma, jog automobilių stovėjimo aikštelė bus įrengta ir perduota ieškovams naudojimuisi ir tik tada, kai ieškovai suprato esantys apgauti atsakovės, t. y. tuo metu kai atsakovė įrengtos antžeminės stovėjimo aikštelės naudojimąsi apribojo betoniniais blokais bei ėmė reikalauti išpirkti stovėjimo vietas, ieškovai, neturėdami kur kitur statyti savo transporto priemonių, ėmė reikšti pretenzijas atsakovei.

5. Dėl netinkamo precedento doktrinos taikymo.

Teismas vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr.3K-3-221/2013 ir Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-16-611/2009 suformuota teismine praktika tik ta dalimi, kuri apima pirkėjų-vartotojų ir butus stačiusios įmonės sudarytų sutarčių aiškinimo problemą, kurios problematika iš esmės analogiška ir nagrinėjamoje byloje. Teismas tinkamai taikė precedentą minėtoje apimtyje.

6. Dėl pasisakymo dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų.

Teismo sprendimas 2014 m. lapkričio 3 d., o atsakovė remiasi 2014 m. lapkričio 24 d. nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, t. y. pasikeitimais, kurie įvyko po teismo sprendimo priėmimo dienos. Teismui priimant sprendimą byloje nebuvo pagrindo pasisakyti dėl apeliaciniame skunde nurodytų asmenų teisių ir pareigų. Iš esmės būsto pirkimo - pardavimo sutartys su atsakove buvo sudarytos prisijungimo būdu, sąlygas siūlant atsakovei, todėl pagrindo įtraukti trečiaisiais asmenimis visus asmenis, kurie butus pirko iš atsakovės ir vėliau juos perleido kitiems asmenims, nėra, kadangi jie butus įsigijo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir kiti ieškovai. Notaro, tvirtinusio sandorį, civilinė atsakomybė negali kilti ir pagrindo įtraukti jį į bylos nagrinėjimą nebuvo nes teismas atskleidė sutarties sąlygomis sulygtus tikruosius šalių ketinimus, šios sutarties sąlygų nemodifikavo. Ieškovų pareikšti reikalavimai neįtakos kitų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų (kurie nėra ieškovai) teisių ir pareigų ir teismas pagrįstai neįtraukė jų į bylą, nes ieškovai byloje reiškia reikalavimą priteisti nuosavybės dalis tik į dalį antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės pagal VĮ Registrų centro parengtą idealiųjų dalių paskaičiavimo projektą, kuris buvo parengtas atsižvelgiant į visų trijų namų gyvenamąjį plotą.

7. Dėl ieškovų nesąžiningumo.

Teismui buvo pateikti abu detalieji planai, kuriuos teismas įvertino. Nepagrįsti atsakovės teiginiai dėl galimybės parkuotis automobilius kitose žemės sklypo vietose, nei ten kur pagal techninį projektą ir detalųjį planą yra suformuotos automobilių stovėjimo aikštelės skirtos aptarnauti daugiabučius gyvenamuosius namus, kuriuose gyvena ieškovai. Pagal 2006 m. kovo 17 d. patvirtintas detalaus plano sprendinius atsakovės nurodomose parkavimo vietose numatyta statyti kitus statinius. Net ir esant kitoms vietos žemės sklype, tai visiškai nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovų nesąžiningumo ar tam tikrų faktų nutylėjimo, kadangi atsakovė ieškovams įsigyjant butus rodė detalųjį planą, kur bus įrengtos stovėjimo aikštelės, todėl ir ieškovai būtent šioje vietose reiškia reikalavimus byloje.

8. Dėl netinkamo idealinių dalių paskaičiavimo.

Idealinių dalių apskaičiavimo projektas atliktas tinkamai, kadangi turtinio vieneto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (Kiti statiniai - antžeminės automobilių stovėjimo aikštelė) plotas yra 5 203,82 kv. m., toks kaip ir nurodyta VĮ Registrų centro atliktame apskaičiavimo projekte.

9. Dėl ieškinio su trūkumais patenkinimo ir neišspręstų ieškinio reikalavimų.

Visų ieškovų įgaliojimus patvirtinantys dokumentai su jų parašais buvo pateikti pirmosios instancijos teisme.

Atsiliepime į trečiojo asmens trečiojo asmens GSB „Ašmena 35A“ apeliacinį skundą ieškovų atstovas prašė atmesti trečiojo asmens apeliacinį skundą ir palikti 2014 m. lapkričio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas; prašė netenkinti prašymo dėl rašytinių įrodymų prijungimo. Atsiliepime nurodė tokius motyvus:

Ieškovų atstovas iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atskirsdamas į atsakovės apeliacinio skundo motyvus dėl sutarčių aiškinimo. Papildomai nurodė, kad teismas aiškindamas butų pirkimo - pardavimo sutarčių ir preliminariųjų sutarčių jas aiškino ne tik tikraisiais šalių ketinimais, tačiau sistemingai jas taikydamas ir aiškindamas su teisės aktų nuostatomis reglamentuojančiomis daugiabučių gyvenamųjų namų ir šiems namams skirtos aptarnauti infrastruktūros įrengimą.

2. Dėl automobilių stovėjimo vietos įskaičiavimo į buto kainą

Priešingai nei nurodė apeliantas, bet kokio nekilnojamojo turto, kurį siekia parduoti verslo subjektas, pardavimo kaina apskaičiuojama atsižvelgiant į planines (arba faktines) išlaidas tokiam objektui sukurti pridedant siekiamą gauti pelną iš pardavimo. Tai, kad atsakovė butus pardavinėjo skaičiuodama jų kainą pagal vieno kvadratinio metro kainą, o antžeminės stovėjimo aikštelės kainą skaičiuoja vienetais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad butų pardavimo metu atsakovė antžeminės parkavimo vietos kainos neįskaičiavo į butų pirkimo kainą. Tai, kad butai yra parduodami skaičiuojant jų kvadratinio metro kainą, o automobilių stovėjimo aikštelių kaina vienetais, reiškia ne ką kitą kaip atsakovės pasirinktos rinkodaros modelį vienu ir kitu atveju, tačiau tai nepaneigia turto pardavimo kainos nustatymo esminio principo, t. y. pardavimo kaina nustatoma kaip patirtų (ar būsimų) išlaidų sumos ir pelno suma. Apelianto pateikti argumentai, kad atsakovė negalėjo įskaičiuoti stovėjimo vietos kainos į buto kainą dėl skirtingo rinkodaros modelio taikymo nėra logiški ir pagrįsti.

Ieškovų reikalavimai nagrinėjamoje byloje buvo suformuluoti ne į konkrečias stovėjimo vietas ar jų vienetus, o į bendrosios dalinės nuosavybės idealiąsias dalis priklausomai nuo turimo ieškovų ploto daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose ir įvertinant kitų šiuose namuose (ne ieškovų) turimą gyvenamąjį plotą. Atsakovės ar apelianto nenuginčytas ir nepaneigtas kompetentingos institucijos VĮ Registrų centro parengtas idealiųjų dalių paskaičiavimo projektas, kuriame įvertintas ir kitų butų savininkų (ne ieškovų) butų plotas. Kitų asmenų teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai nėra pažeidžiami, nes jiems paliekama teisė likusioje dalyje įsigyti atsakovės suformuotas parkavimo vietas ar kitaip spręsti automobilių statymo klausimą. Jeigu teismas būtų priteisęs didesnę dalį antžeminės stovėjimo aikštelės, tokiu atveju butų galima konstatuoti, kad buvo pažeistos kitų butų savininkų teisės ir teisėti interesai, tačiau teismas už ieškinio ribų neišėjo.

4. Dėl automobilių stovėjimo aikštelės atskyrimo nuo kitų daiktų.

Teismas pagrįstai antžeminę stovėjimo automobilių stovėjimo vietą prilygino bendrai gyvenamojo namo aplinkai, kaip būtinąjį elementą siekiant gyvenamąją namą tinkamai naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį. STR 2.06.01:1999, IV skyriaus „Automobilių aptarnavimo infrastruktūra“ 2 punkto dešimtojoje lentelėje nurodyta, kad minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius daugiabučiam gyvenamajam namui yra viena vieta. Minėti reikalavimai nustato ne statytojo pasirinkimą, kaip gyventojų papildomo komforto sukūrimą, tačiau privalomą jam keliamą sąlygą, kuri sukuria bendrą gyvenamųjų namų aplinką.

Ieškovų atstovas iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kaip ir atskirsdamas į atsakovės apeliacinio skundo motyvus dėl CK 6.401 straipsnio taikymo.

Teismas konstatavo esant viešąjį interesą ir sprendime analizavo ieškovų ir atsakovės susiklosčiusį santykį. Teismas per viešojo intereso sąvoką konstatavo kitą labai svarbią šiai bylai aplinkybę, kad tarp ieškovų ir atsakovės susiklostė vartotojo ir verslininko teisiniai santykiai, todėl toks santykis prioritetiškai turi būti ginamas kaip saugomas viešojo intereso.

7. Dėl ieškinio reikalavimų

Siekiant nepažeisti kitų daugiabučių gyvenamųjų namų teisėtų interesų, ieškovų prašymu VĮ Registrų centras atliko idealiųjų dalių paskaičiavimo projektą, kuriame buvo įvertinta ir tų gyventojų (ne ieškovų) turimas gyvenamasis plotas, todėl ieškovams buvo priteista ne visa, o tik dalis antžeminės stovėjimo aikštelės.

8. Dėl STR teisės normų reikšmės aiškinant aktualias sutartis

Priešingai nei nurodė apeliantas, teismo sprendime nėra nurodyta, kad STR nuostatos suteikia teisę daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkams gauti nemokamai automobilių stovėjimo aikšteles. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas Skundžiamame sprendime padarė atsižvelgęs į visumą duomenų, tame tarpe sutarčių nuostatų vertinimą, šalių elgesį ir tikruosius ketinimus. Atsakovės automobilių stovėjimo aikštelė yra sukurta kaip komercinės paskirties objektas, iš kurio atsakovė siekia gauti pelno, tačiau atsakovė šį savo pelną iš antžeminės stovėjimo aikštelės gavo, kai jį, kartu su išlaidomis už jo sukūrimą, įtraukė į buto pardavimo kainą. Pakartotinis antžeminės stovėjimo aikštelės pardavimas ieškovams, tame tarpe ir kitiems gyventojams galimai rodo, kad atsakovė veikia nesąžiningai ir nori antrą kartą pasipelnyti ieškovų sąskaita. Byloje nėra nustatyta, kad buvo nesilaikyta STR reikalavimų ar nukrypta nuo jų laikymosi, todėl ginčo kėlimas šiais pagrindais nebūtų tikslingas.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nei atsakovė, nei apeliantas nepateikė kitokių duomenų ir neginčijo idealiųjų dalių paskaičiavimo projekto. Idealiųjų dalių paskaičiavimo projektas parengtas kompetentingo asmens, įvertinant antžeminės stovėjimo aikštelės plotą, daugiabučių gyvenamųjų namų butų plotus, ieškovų skaičių, bendrą daugiabučių gyvenamųjų namų butų skaičių. Šie duomenys yra teisingi ir nenuginčyti, todėl teismas šiais duomenimis rėmėsi pagrįstai ir tesėtai.

Ieškovai savo poziciją ir tikruosiuos ketinimus išdėstė ieškinyje. Ieškovus byloje atstovavo advokatė, kuri, priešingai nei teigia apeliantas, atsakė į visus rūpimus klausimus. Teismas pagrįstai netenkino apelianto prašymo apklausti visus ieškovus, kadangi 126 asmenų apklausimas teismo posėdyje būtų neproporcingai prailginęs procesą, o tai prieštarautų ekonomiškumo principui. Ieškovų ir jų atstovo sudaryta teisinių paslaugų sutartis yra tinkamos formos, joje nėra jokių prieštaravimų teisės aktų reikalavimams, ieškovai sudarydami sutartį išreiškė savo valią, todėl apelianto argumentai dėl atstovavimo ir ieškovų valios yra tik prielaidos.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinius skundus nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jį pagal 2006-06-05 valstybinės žemės nuomos sutartį nuomojosi atsakovė . 2005-05-18 Detaliojo plano Detaliojo teritorijos tvarkymo rėžimo pagrindinių sprendinių lentelėje nurodyta, kad žemės sklypo paskirtis KITA, žemės naudojimo būdas – Teritorija skirta gyvenamųjų namų statybai, žemės naudojimo pobūdis: Daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybai G2 žemė naudojama aukštuminiams pastatams su bendru sklypu, jų priklausiniams (automobilių, sporto, poilsio, ir kt. aikštelėmis) statyti, kiemo želdiniams sodinti(1 t., b. l. 25).

Atsakovei 2005-05-26 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-3-GN286-258/1 (3 t, b. l. 36), statyti vieną 7 aukštų 77 butų gyvenamąjį namą, o 2006-03-14 - buvo išduotas statybos leidimas Nr. 38-3-GN286-258/2 (1 t, b. l. 68, 69), statyti du aštuonių aukštų gyvenamuosius namus su 88 butais kiekviename iš jų bei požeminių garažų kompleksą su 119 vietų automobiliams statyti. Nekilnojamojo turto registro išrašas, patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamuosiuose namuose yra po 88 butus (1 t., b. l. 101-115).

2005 m. gegužės mėn. 26 d. statybos leidime Nr. 38-3-GN286-258/3 (1 t., b. l. 138-139) , kurį atsakovės atstovas gavo 2007-08-17 leidžiama statyti atskirai požeminio garažo kompleksą (119 vietų) ir automobilių stovėjimo vietas (96 vietos). Gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pripažintas tinkamu naudoti 2007-04-27 (1 t., 72-74), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pripažintas tinkamu naudoti 2008-07-31 (1 t. b. l. 75-78).

2011 m. vasario 08 d. atsakovei buvo išduotas naujas statybos leidimas Nr. LNS-21-110208-00103 (1t., b. l. 81-92), kuriuo pagal parengtą statinio projektą numatyta pakeisti Garažų paskirties pastato projektą, įtraukiant antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę į bendrą pastato kompleksą bei atliekant kitus projekto pakeitimus. Naujame statybos leidime nurodyta, kad iš dalies yra keičiamas garažų paskirties projektas, numatant 117 vietų antžeminę stovėjimo aikštelę ir 140 vietų požeminę stovėjimo aikštelę. 2011 m. birželio 09 d. atsakovei buvo išduotas dar vienas statybos leidimas Nr. LNS-21-110609-00437 (1 t. b. l. 79, 80), kuriuo iš dalies keičiamas Garažų paskirties pastato – požeminės automobilių saugyklos su antžemine automobilių stovėjimo aikštele projektas. Statybos leidime nurodytas toks pats stovėjimo vietų skaičius kaip ir ankstesniame statybų leidime: 140 vietų požeminėje stovėjimo aikštelėje ir 117 vietų antžeminėje stovėjimo aikštelėje.

2011 m. rugsėjo 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus išduotos pažymos Nr. NSP-20-1109020-00510 pagrindu, buvo įregistruota nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje atskiras nekilnojamojo turto objektas, t. y. 69/100 dalių antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ), nuosavybės teise priklausantis atsakovei (t.13, b. l. 193-210).

Dėl preliminariųjų bei pirkimo-pardavimo sutarčių aiškinimo ir ieškovų teisių į antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę

Byloje nustatyta, kad absoliuti dauguma ieškovų per 2007 m. gegužės – 2009 m. gruodžio mėnesius su atsakove UAB „Būstuva“ sudarė butų pirkimo–pardavimo sutartis. Sutartys, kurias fiziniai asmenys sudaro su įmone dėl buto įsigijimo asmeniniams poreikiams, teismų praktikoje vertinamos kaip vartojimo sutartys, kurioms taikomos vartotojų interesus saugančios įstatymų normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. BUAB „Atolas“, bylos Nr. 3K-3-72/2013; kt.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytu teisinių santykių kvalifikavimu pagal LR CK 6.401 straipsnio 5 dalį, t.y. kaip būsimo buto pirkimo-pardavimo santykiai, kai pirkėjas finansuoja buto statybą, nes ieškovai vykdomos daugiabučių namų statybos nefinansavo, šią statybą finansavo AB SEB bankas pagal kredito sutartį. Tačiau bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad ieškovai taip pat finansavo butų statybą, nes preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu atsakovei buvo sumokėta dalis kainos už butus su kita infrastruktūra, kurie preliminarių pirkimo-pardavimo sutarčių pasirašymo momentu nebuvo baigti statyti, kai pastatas nebuvo pripažintas tinkamu naudotis. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovai sumokėdami dalį kainos pagal preliminariąsias sutartis finansavo atsakovės vykdomus darbus ir tarp šalių susiklosčiusius santykius tinkamai kvalifikavo pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį. Be to, pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas tarp šalių teisinius santykius pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį, atskleidė šalių tikruosius šalių ketinimus ir įvertino sutarties turinį, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą. Vien ta aplinkybė, kad preliminariųjų pirkimo-pardavimo sutarčių ar pirkimo-pardavimo sutarčių pavadinime nėra nuorodos į tai, kad pirkėjai finansuoja būsimo būsto statybas, nesudaro pagrindo šias sutartis kvalifikuoti kitaip, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas kvalifikuodamas tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius pagal CK 6.401 straipsnio 5 dalį už nagrinėjamos bylos ribų neišėjo ir nepažeidė sutarčių laisvės principo.

Siekiant nustatyti, ar ieškovai sudarytų sutarčių (preliminariosios ir pagrindinės) pagrindu įgijo teises į antžeminę automobilių stovėjimo aikštelės dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei kitų norminių aktų reikalavimais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis).

Preliminariosios sutarties 31 p. nurodyta, kad pardavėjas įsipareigoja statyti, laikantis statybos ir kitų normatyvinių dokumentų reikalavimų, projektavimo ir statybos sąlygų, apskrities viršininko priežiūros tarnybos ir specialiųjų reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų, statinio statybos techninio prižiūrėtojo nurodymų, projektavimo ir statybos sąlygas reglamentuojančių techninių dokumentų reikalavimų. Sutarties 13 p. nurodyta, kad galutinis teritorijos sutvarkymas bei gatvių ir šaligatvių dangų užbaigimas numatomas – iki 2008 m. birželio 01 d. Sutarties 21 punktu pirkėjas įsipareigojo po buto pirkimo-pardavimo, įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją, kuri vykdys namo priežiūros ir eksploatavimo funkcijas ir jai bus perduotos bendrojo naudojimo patalpos, konstrukcijos ir inžinerinės sistemos, sklypo gerbūvio elementai (t. 8, b. l. 80-85). Buto pirkimo – pardavimo sutarties 6.1. p nurodyta, kad pirkėjui yra žinoma, kad pardavėjas nėra žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas bei kuriame yra parduodamas turtas, savininkas. Pardavėjas suteikia teisę netrukdomai Pirkėjams patekti į jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, esantį ant žemės sklypo. Pirkėjui yra žinoma, kad įsikūrus gyvenamųjų namų butų savininkų bendrijai, pardavėjas per protingą terminą perleis nuomos teisę į žemės sklypą daugiabučių namų butų savininkų bendrijai (t. 8, b. l. 86-90). Analogiškos nuostatos suformuluotos ir kitose ieškovų su atsakove sudarytose preliminariosiose ir pagrindinėse butų pirkimo-pardavimo sutartyse.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas vertino sutartis, nors į bylą buvo pateiktos ne visos sutartys, t. y. nepateiktos sutartys, kuriose pirkėjai yra A. B. R. L., T. L., E. P., E. Č., V. Š., R. R., I. D. (S.), A. S.. Tačiau vykdant Kauno apygardos teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartį ieškovų atstovai į bylą pateikė nurodytų asmenų sutartis ir iš šių sutarčių turinio nėra pagrindo spręsti, kad pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygos buvo derinamos su kiekvienu pirkėju individualiai. Pirkimo pardavimo sutartys buvo sudaromos prisijungimo būdu, t. y. ieškovai pasirašinėjo būsto pirkimo-pardavimo sutartis pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas, šiose sutartyse keičiant tik įsigyjamo būsto duomenis, kainą ir plotus, todėl vertinant sutartis, kurios sudarytos prisijungimo būdu, pirmosios instancijos teismui nebuvo būtina analizuoti kiekvienos sutarties sąlygų atskirai.

Iš šių sutarčių turinio matosi, kad ieškovai galėjo suprasti, jog bendrijoms bus perduotos žemės sklypo dalies nuomos teisės, kartu su visais ant jo esančiais objektais – įrengta aplinka, o ieškovams antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės dalys, nes iki 2012 m. pavasario pirkėjams buvo neatlygintinai leidžiama ta žemės sklypo dalimi (jos dangomis) praeiti, pravažiuoti, statyti automobilius įrengtoje stovėjimo aikštelėje. Paminėtos sutarčių sąlygos pirkėjams pagrįstai leido tikėtis, kad jiems nebus kliūčių naudotis prie gyvenamojo namo esančio sklypo aplinka, t. y. ir automobilių statymui skirta infrastruktūra. Bylos duomenimis nustatyta, kad išskyrus ginčo objektu esančią aukštelę, prie namų daugiau nėra jokių automobilių statymui tinkamų vietų, aikštelė yra prie pat gyvenamųjų namų laiptinių.

Be to, Statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 nuostatos įpareigoja statytoją perduodant nuosavybėn perduodamas patalpas – butus, kartu išspręsti klausimą ir dėl automobilių stovėjimo aikštelės dalies perdavimo, nes Statybos techninio reglamento 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ VII skyriaus „Bendrieji reikalavimai“ I skirsnyje „Paskirties reikalavimai“ 10 punkte nurodyti minimalūs reikalavimai sklypo struktūrai, o šio punkto 10.3. papunktyje nurodyta, kad sklype privalo būti suprojektuota ir pastatyta automobilių saugykla. To paties Statybos techninio reglamento 13 punkte dar kartą pabrėžiama, kad daugiabučio pastato sklype be automobilių saugyklų privalo būti numatyti ir kiti Reglamentu nustatyti plotai (skirti želdynams, poilsiui ir kt.), o 14.4 papunktyje įtvirtinta, kad plotas vieno automobilio saugojimui – nustatomas pagal STR 2.06.01:1999 [3.14]. Iš aukščiau pateiktų Statybos techninio reglamento reikalavimų statomiems gyvenamiesiems pastatams, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad automobilių saugykla (automobilių stovėjimo aikštelė) yra būtina tinkamam ir visapusiškam gyvenamojo pastato aptarnavimui, o namas be automobilių saugyklos negali būti projektuojamas, jam negali būti išduodami leidimai ir jis negali būti statomas.

Ieškovai nurodo, jog pirkdami turtą pirkėjai tikėjosi, kad atsakovė už jų sumokėtą kainą tinkamai įrengs ne tik perkamus nekilnojamojo turto objektus, bet ir gyvenamųjų namų aplinką (kvartalo infrastruktūrą), nesant kitokios atsakovės pateiktos informacijos, pirkėjai pagrįstai galėjo tikėtis, kad jie galės neatlygintinai naudotis prie gyvenamųjų namų įrengtomis dangomis praėjimui, pravažiavimui, automobilių statymui ir t.t. Byloje nėra duomenų apie tai, kad gyventojai įsigydami butus būtų buvę informuoti dėl automobilių stovėjimo aikštelių įsigijimo ateityje. Preliminariosiose ir pirkimo-pardavimo sutartyse nėra aptarta automobilių stovėjimo aikštelės įsigijimo tvarka, todėl atsižvelgiant į tai, kad sutarties sąlygas pasiūlė atsakovė, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sutinkamai su CK 6.193 straipsnio 4 d. nuostatomis sutarties sąlygas aiškino pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies (ieškovų) naudai, tai reiškia, kad automobilio parkavimo vieta automobilių parkavimo aikštelėje buvo įskaičiuota į perkamo buto kainą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo sudarytos sutartys su ieškovais, buvo sudarytos ir preliminariosios sutartys su kitais asmenimis dėl parkavimo vietų, kas sudarė sąlygas ieškovams susižinoti apie parkavimo vietų pardavimą. Tačiau prie atsakovės apeliacinio skundo pateiktos preliminariosios automobilių parkavimo vietos pirkimo pardavimo sutartys (2007-04-02, Nr. 32, 2010-09-24, Nr. 37, 2010-12-08, Nr. 57, 2007-10-02, Nr. 65, 2007-08-29, Nr. 81, 2007-12-04 Nr.83, 2007-07-31 Nr. 89) patvirtina, kad minėtos preliminarios sutartys buvo sudarytos dėl požeminių parkavimo vietų ir šioje byloje nagrinėjamam ginčui teisinės reikšmės neturi. Į bylą pateiktos butų rezervavimo sutartys ir preliminarios butų pirkimo-pardavimo sutartys (2010-12-15, Nr. 78, 2010-12-31, Nr. 69, 2011-01-25, Nr. 60, 2011-05-30, Nr. 2, 2011-06-30, Nr. 41) tik patvirtina ieškovų poziciją, kad antžemines parkavimo vietas atsakovė nusprendė pardavinėti žymiai vėliau, po to kai ieškovai jau buvo įsigiję butus. Darytina išvada, kad 2007-2010 metų laikotarpyje buvo tariamasi tik dėl požeminio parkavimo vietų, o antžemines parkavimo vietas atsakovė nusprendė pardavinėti tik nuo 2010 metų pabaigos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai butų įsigijimo metu būtų buvę informuoti apie automobilių stovėjimo aikštelių įsigijimą ateityje.

Butų savininkai įsigydami butus daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose iki 2011 m. vasario 08 d., kada buvo išduotas naujas statybos leidimas Nr. LNS-21-110208-00103 su jame numatyta antžemine automobilių stovėjimo aikštele, negalėjo notarinėmis pirkimo - pardavimo sutartimis įgyti ginčo aikštelės, nes sudarant šias sutartis su butų savininkais, aikštelės, kaip atskiro įregistruoto daiktinių teisių objekto, iš viso nebuvo, todėl jokios teisės į ją butų savininkams notarinėse pirkimo – pardavimo sutartyse negalėjo būti apspręstos. Ta aplinkybė, kad vėliau antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė buvo suformuotas kaip atskiras objektas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nepaneigia ieškovų nuosavybės teisių į automobilių stovėjimo aikštelę. Todėl atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovai negali įgyti nuosavybės teisių į antžeminę stovėjimo aikštelę, kurios nebuvo butų pardavimo metu, nes tai prieštarauja ir CK 6.306 straipsnio 1 dalies nuostatoms, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įgyti ateityje.

Byloje nustatyta, kad atlikus antžeminės aikštelės teisinę registraciją atsakovė pradėjo reikalauti iš butų savininkų pinigų už aikštelės stovėjimo vietas, todėl teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį atsakovės elgesį pripažino nesąžiningu ir klaidinančiu (CK 6.193 str. 4 d.).

Atsakovė per protingą terminą daugiabučių namų savininkų bendrijoms nuomos teisių į žemės sklypą neperdavė, (daugiabučių namų savininkų bendrija „Ašmena 33“ įkurta 2007 m. gruodžio 11 d., o daugiabučių namų savininkų bendrija „Ašmena 37“ įkurta 2007 m. kovo 28 d. (I t., b. l. 192-191), kaip tai numatė pirkimo-pardavimo sutarčių 6.1 p. Atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nurodytos pardavėjo pareigos, kad pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Nors atsakovė teigia, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra požeminio garažo stogas ir ji nėra skirta ieškovų, kaip turinčių butus namuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , automobiliams statyti, tačiau šį apeliacinio skundo argumentą teisėjų kolegija atmeta, nes ginčo aikštelė pagal Nekilnojamojo turto registro kadastro duomenis yra atskiras nekilnojamasis daiktas. Projektiniai šio daikto sprendiniai esminės reikšmės byloje neturi ir nesudaro kliūčių pripažinti ieškovams nuosavybės teises į antžeminės aikštelės dalis.

Dėl idealiųjų dalių paskaičiavimo

Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas yra vienas svarbiausių bendrosios nuosavybės santykių teisinio reguliavimo klausimų, nes idealiosios dalies dydis apibrėžia nuosavybės teisės subjekto teisių į bendrą daiktą ir pareigų, susijusių su bendru daiktu, apimtį (CK 4.76 straipsnis). Dalių bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nustatymas svarbus ir tada, kai norima disponuoti bendrosios dalinės nuosavybės teise turima dalimi (CK 4.78 straipsnis). Daugiabučio gyvenamojo namo buto savininko teisės į bendrąja nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu, t. y. bendraturčio (buto savininko) dalis bendrojoje nuosavybėje lygi jam priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 straipsnio 5 dalis).

Ieškovai reiškė pagrįstus reikalavimus atitinkamai kiekvienam buto (patalpų) savininkui pripažinti nuosavybės teises į pastato – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės dalį, kuri apskaičiuota idealiomis dalimis, įvertinant ir kitų šiuose namuose ( ne ieškovų) turimą gyvenamąjį plotą. Idealiųjų dalių paskaičiavimo projektą atliko VĮ „Registrų centras“ , atsižvelgiant į bendrą daugiabučių gyvenamųjų namų butų skaičių, todėl tenkinant ieškinį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šiame projekte apskaičiuotomis dalimis tenkančiomis kiekvienam ieškovui, pagal jo turimo buto plotą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad VĮ „Registrų centras“ idealiųjų dalių paskaičiavimo projektas atliktas tinkamai, kadangi turtinio vieneto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (kiti statiniai – antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė) plotas yra 5203,82 kv. m., toks kaip ir nurodyta VĮ „Registrų centras“ atliktame paskaičiavimo projekte. Kitų asmenų teisėti interesai ir teisėti lūkesčiai nėra pažeidžiami, nes jiems paliekama teisė likusioje dalyje įsigyti atsakovės suformuotas parkavimui vietas ar kitaip spręsti automobilių statymo klausimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė nuosavybės teises tik į ieškovams priklausančias idealiąsias dalis antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje.

Atsakovė į bylą pateikė idealiųjų dalių paskaičiavimo projektą atliktą VĮ „Registrų centras“ (t. 16, b. l. 44-56), tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad juo vadovautis nėra pagrindo, nes šiame projekte antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės plotas nurodomas tik 4472,93 kv. m., kas neatitinka VĮ „Registrų centras“ duomenims.

Dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų

CPK 47 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų dėl ginčo dalyko, gali įstoti į bylą ieškovo ar atsakovo pusėje iki baigiamųjų kalbų pradžios, jei bylos išsprendimas gali turėti įtakos jų teisėms arba pareigoms. Jie gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendime pasisakyta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, kas sudaro pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą. Apeliantas nurodo, kad skundžiamu teismo sprendimu nuosavybės teisė į antžeminės stovėjimo aikštelės dalį priteista asmenims, kurie nėra butų savininkai. 2014 m. lapkričio 24 d. nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis (duomenys neskelbtini) savininkas pasikeitęs iš P. į I. Š., (duomenys neskelbtini) savininkas pasikeitęs iš R. į V. K. ir S. A., (duomenys neskelbtini) savininkas pasikeitęs iš R. L. į A. S., (duomenys neskelbtini) savininkas pasikeitęs iš I. D. į E. S.. Apie šiuos butų savininkų pasikeitimus teismo skundžiamame teismo sprendime neužsimenama.

Nuosavybės teisės į antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės dalis pagrįstai pripažinta ieškovams, butų savininkams, kurie sudarė preliminariąsias butų pirkimo - pardavimo bei pagrindines butų pirkimo - pardavimo sutartis su atsakove UAB „Būstuva“. Šie asmenys pardavę butus kitiems asmenims, perleis ir jiems priklausančias teises ir pareigas, todėl neįtraukus į bylą dalyvaujančiais asmenimis naujų butų savininkų, jų teisės ir pareigos nebuvo pažeistos.

Apeliantė nurodo, kad iš atsakovės butus nupirkę ir vėliau juos pardavę ieškovams asmenys nebuvo įtraukti į bylą. Skundžiamu sprendimu konstatuojama, kad iš atsakovės butus nupirkę ir vėliau juos pardavę ieškovams (A. B., G. B., V. K., A. Š., D. M., A. A., D. T., J. K., B. P., A. G., P. K., L. K., E. J. G., I. G., A. O., E. C., A. R., A. G., J. M., M. N.) asmenys iš atsakovės įsigijo ne tik butus, bet ir dalį antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, kurią kartu su butais perleido ieškovams.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pagrindo į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis įtraukti ankstesnius butų savininkus, nes jie savo teises perleido naujiesiems butų savininkams, todėl ginčijamas teismo sprendimas nepažeidė jų teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad butų pirkimo-pardavimo sutartys su atsakove buvo sudarytos prisijungimo būdu, sąlygas siūlant atsakovei, todėl nebuvo pagrindo įtraukti trečiaisiais asmenimis visus asmenis, kurie butus pirko iš atsakovės ir vėliau juos perleido kitiems asmenims, nes jie, kaip ir kiti ieškovai, butus įsigijo tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir ieškovai.

Niekuo nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad dėl notarinių nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių ydingumo gali kilti notarų civilinė atsakomybė, dėl to sutartis tarp šalių tvirtinę notarai turėjo būti įtraukti į bylą. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą, atsižvelgdamas į visetą byloje surinktų įrodymų, aiškindamas sutartis atskleidė tikruosius šalių ketinimus, todėl notarų tvirtinusių sandorius civilinė atsakomybė negali kilti ir nebuvo pagrindo juos įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamas teismo sprendimas atsižvelgiant į ieškovų motyvus ir pirmos instancijos teismo motyvus liečia visų trijų gyvenamuosiuose namuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) ) esančių butų savininkų teises ir pareigas, nes priklausomai nuo bylos baigties gali pasikeisti jų galimybės naudotis žemės sklype esančiomis automobilių stovėjimo vietomis ir kitais objektais. Dėl to jie turėjo būti įtraukti į bylą. Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje pareikštas reikalavimas priteisti nuosavybės dalis tik į antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės idealiąsias dalis pagal pateiktą paskaičiavimo projektą, kurį parengė VĮ Registrų centras atsižvelgiant į visų trijų namų butų gyvenamąjį plotą. Ieškovų reikalavimų patenkinimas neturės įtakos kitų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų teisėms ir pareigoms, todėl nebuvo pagrindų jų įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.

Kitų apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės priimto teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja. Pažymėtina ir tai, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Luidas“ v. UAB „Baltijos laikas“, bylos Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliaciniai skundai atmestini, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.)

Dėl bylinėjimosi išlaidų

UAB „Būstuva“ skundžia teismo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė priteisti iš atsakovės po 5 556,60 Lt tretiesiems asmenims DNSB „Ašmena 33“ ir DNSB „Ašmena 37“ už advokato teisinę pagalbą, suteiktą iki 2013 m. rugsėjo 18 d. DNSB „Ašmena 33“ ir DNSB „Ašmena 37“ pradinio ieškinio atsisakė pačios, pripažindamos, kad jos yra netinkamos ieškovės. Netinkamomis ieškovėmis jos tapo ne 2013 m. rugsėjo 18 d., o buvo nuo ieškinio pareiškimo dienos, todėl nesuprantamas teismo sprendimas priteisti atstovavimo išlaidas netinkamiems ieškovams.

Šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes kaip matosi iš pirmosios instancijos teismo argumentų, atstovavimo išlaidos DNSB „Ašmena 37“ ir DNSB „Ašmena 33“ priteista ne kaip ieškovams, bet kaip tretiesiems asmenims, turintiems teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovų ieškinį patenkinus ( CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Į bylą pateikta ieškovų ir trečiųjų asmenų DNSB „Ašmena 33“ ir DNSB „Ašmena 37“ atstovės advokatės L. D. prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme. Prašymuose nurodoma, kad atstovavimo išlaidas patiria ieškovai, tačiau jas iš ieškovų surenka ir ieškovų vardu apmoka Advokatų profesinei bendrijai DNSB „Ašmena 37“ ir DNSB „Ašmena 33“. Taip pat nurodo, kad atstovavimo išlaidos yra patirtos ieškovų, nepriklausomai nuo to, kas už jas faktiškai apmokėjo, todėl prašo patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės UAB „Būstuva“ ieškovų naudai jas paskirstant ieškovams lygiomis dalimis.

Iš 2016 m. balandžio 20 d. prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų (t. 23, b. l. 85-95) matosi, kad pagal ataskaitą už atliktus darbus 2016-03-10, 2016-03-21 ir 2016-04-20 DNSB „Ašmena 37“ patyrė 558,77 Eur atstovavimo išlaidų, o DNSB „Ašmena 33“ patyrė 479,56 Eur išlaidų, kurios mokėjimo nurodymais yra apmokėtos.

Iš 2016-02-23 prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų (t. 22, b. l. 156-163) matosi, kad DNSB „Ašmena 37“ už atliktus darbus pagal 2016 m. vasario 23 d. ataskaitą yra sumokėjusi 258,22 Eur, tačiau prašoma priteisti 242,40 Eur.

Iš 2016-01-28 prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų (t. 22, b. l. 76-84) matosi, kad DNSB „Ašmena 37“ už atliktus darbus pagal 2016 m. sausio 20 d. ataskaitą patyrė 547,50 Eur išlaidų, o DNSB „Ašmena 33“ patyrė 492,78 Eur išlaidų.

Iš 2015-08-19 prašymo ir prie jo pridėtų dokumentų (t. 16, b. l. 57-74) matosi, kad už atliktus darbus pagal 2015 m. kovo 26 d. ir 2015 m. sausio 21 d. ataskaitas DNSB „Ašmena 37“ už atliktus darbus patyrė 846,18 Eur išlaidų, o DNSB „Ašmena 33“ patyrė 818,53 Eur išlaidų. Visos patirtos atstovavimo išlaidos yra apmokėtos.

Iš mokėjimo dokumentų matosi, kad atstovavimo išlaidas už ieškovus sumokėjo DNSB „Ašmena 37“ ir DNSB „Ašmena 33“. Kadangi teismui nėra pateikta duomenų kiek kiekvienas ieškovas yra sumokėjęs atstovavimo išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės UAB „Būstuva“ tretiesiems asmenims DNSB „Ašmena 37“ - 2194,85 Eur ir DNSB „Ašmena 33“ – 1790,87 Eur (CPK 88, 96 str.).

Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės UAB „Būstuva“ į. k. 135127453, trečiajam asmeniui DNSB „Ašmena 37“ į. k. 300664374 2194,85 Eur (du tūkstančius vieną šimtą devyniasdešimt keturis eurus 85 centus) ir trečiajam asmeniui DNSB „Ašmena 33“ į. k. 301486750 – 1790,87 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt eurų 87 centus) turėtų atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš UAB „Būstuva“ į. k. 135127453 10,75 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.