Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens GSB „Ašmena 35A“ (DNSB „Ašmena 35A“) prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teisme apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 2A-12-273/2016 pagal atsakovės RUAB „Būstuva“ ir trečiojo asmens GSB „Ašmena 35A“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2140-584/2014.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas GSB „Ašmena 35A“ (DNSB „Ašmena 35A“) prašo atnaujinti procesą šioje civilinėje byloje, panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį ir priimti naują sprendimą - apeliacini skundą patenkinti. Nurodo, kad Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimu patenkino ieškinį ir pripažino, kad antžeminės automobilių stovėjimo vietos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje buvo įskaičiuota į butų, esančių daugiabučiuose namuose, (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą. Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą. Bylą nagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija, nes butas, esantis (duomenys neskelbtini) priklauso E. B., kuri yra bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos G. B. dukra. Egzistuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas pagrindas atnaujinti procesą - bylą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Teismo sprendimas šioje byloje liečia ne tik ieškovų teises, bet apskritai visų butų, esančių namuose (duomenys neskelbtini), savininkus, nes teismo sprendimu nuspręsta, kad į visų šių butų kainą, buvo įskaičiuota antžeminės automobilių stovėjimo vietos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kaina. CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Dėl šių priežasčių, vadovaujantis CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėja G. B. turėjo pareigą nusišalinti nuo šios bylos nagrinėjimo, to nepadarius, bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas. Tai sudaro CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą pagrindą atnaujinti procesą.

Atsakovė UAB „Būstuva“ pritaria trečiojo asmens argumentams ir prašo tenkinti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Ieškovų atstovė advokatė L. D. prašo atmesti prašymą dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-12-273/2016 ir priteisti tretiesiems asmenims ieškovų pusėje DNSB „Ašmena 33“, DNSB „Ašmena 37“, bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus rašytinius įrodymus.

Nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas gali būti laikomas tik suformuotu precedentu, kuriuo galėtų vadovautis kiti daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkai, kurie nebuvo ieškovai civilinėje byloje, pareikšdami analogiškus reikalavimus kaip ieškovai, kiekvienu atveju teismas nagrinėdamas ginčą privalėtų individualiai vertinti kiekvieno buto savininko valią, derybų su pardavėju aplinkybes, pirkimo - pardavimo sutarčių nuostatas ir pan. Dėl šios priežasties nesutiktina su GSB „Ašmena 35A“ išdėstyta pozicija, kad teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Teisėjos G. B. dukra E. B. civilinės bylos nagrinėjime nedalyvavo jokia forma, nei kaip ieškovė, nei kaip trečiasis suinteresuotas asmuo. Taigi, E. B. nėra bylos dalyvis (šalis), dėl ko kritikuotinas prašyme nurodytas argumentas, kad E. B. buvo suinteresuota bylos baigtimi. E. B. valia nėra atskleista, ji teisminio proceso metu neišreikšta, todėl negalima teigti, kad E. B. galėjo būti suinteresuota būtent tokia civilinės bylos baigtimi.

Pareiškimas dėl proceso atnaujinimo netenkinamas.

Byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovų A. B., G. B., G. Ž., A. M. B., D. U., S. V., G. V., V. K., B. A., R. R., M. R., D. P., L. P., V. J., S. A., E. A., J. H., D. M., A. A., M. D., J. S. – D., L. P., I. P., L. Š., D. T., A. Š., Ž. Š., A. D., P. R., D. M., I. S., N. D., L. Z., A. B., G. V., I. R. B., M. T., I. A., L. A., A. G., J. K., B. P., M. J., E. S., A. G., P. K., L. K., I. D., J. N., L. I., E. J. G., A. M. , N. V., S. S., J. S., G. K., R. K., T. L., R. N., L. A., J. G. (V.), D. S., N. G., I. G., A. Š., I. G., A. G., E. G., G. M., E. P., V. K., D. K., Ž. M., J. G., M. V., A. O., L. P., E. Č., V. Š., T. L., I. V., A. N., R. V., D. Ž., A. Ž., A. L., V. Š., Ž. Š., L. B., N. M., V. M., T. T., R. R., A. S., A. R., A. E. B., M. S., T. J., J. T., Ž. T., I. D., E. P., R. K., G. S., D. Š., E. B., M. B., L. K., M. D., A. A. Z., A. Z., M. B., K. Š., A. G., P. P., G. P., A. S., S. R., N. M., J. M., R. Č., A. Z., M. N., V. S., R. L. ieškinį atsakovei RUAB „Būstuva“, tretiesiems asmenims GSB „Ašmena 35 A“, DNSB „Ašmena 35“, DNSB „Ašmena 33“, DNSB „Ašmena 37“, G. G. dėl antžeminės parkavimo vietos kainos įskaitymo į buto pirkimo - pardavimo kainą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendime nurodė: ieškinį tenkinti, pripažinti, kad antžeminės automobilių stovėjimo vietos (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kaina, antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje, buvo įskaičiuota į butų, esančių daugiabučiuose namuose, (duomenys neskelbtini), pardavimo kainą. Nurodė pripažinti nuosavybės teises: 1. A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į 35/10000 dalis inžinerinio statinio – antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) ir kitiems ieškinį pareiškusiems ieškovams.

Kauno apygardos teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimą.

Pareiškėjui GSB „Ašmena 35A“ (DNSB „Ašmena 35 A“) pateikus prašymą atnaujinti procesą šioje byloje, Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartyje nurodė, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas neteisėtos teismo sudėties aplinkybe, t. y. keliamas klausimas, ar Kauno apygardos teismas galėjo apeliacine tvarka nagrinėti bylą, kuomet pirmosios instancijos teismas savo sprendimu suteikė turtinę naudą (nemokamą parkavimo aikštelę) ne tik ieškinį padavusiems, bet absoliučiai visiems butų savininkams, tarp jų ir Kauno apygardos teisme dirbančios teisėjos, kuri buvo įtraukta į teisėjų, vertinusių Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 23 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, sudėtį, dukrai. Teismas nurodė, kad teisėjos G. B. dukrai nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas prašo išreikalauti giminystės ryšį įrodančius dokumentus, tačiau Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartyje išdėstytas aplinkybes, nesant paneigiančių įrodymų, šio fakto nekvestionuoja.

Vienas iš CPK 2 straipsnyje įtvirtintų civilinio proceso tikslų yra ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti ginčo šalių teisinę taiką. Dėl to procesinės šalių teisės kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įgyvendinamos nepažeidžiant proceso tikslų ir jomis naudojamasi pagal paskirtį.

Teismo sprendimų reikšmė nedalyvavusių byloje asmenų teisėms bei pareigoms

Nagrinėjant pareiškėjų prašymą atnaujinti procesą, aktuali teismo sprendimų reikšmė byloje nedalyvaujantiems asmenims - kitų butų savininkams. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-343/2010). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2010). Taigi, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama. Lemiamos reikšmės turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu. Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais.

Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, jog byloje kilo šalių (statinio savininko, pardavusio ieškovams butus ir kitas patalpas – įmonės, ir butus ar kitas patalpas daugiabutyje name įsigijusių fizinių asmenų) ginčas dėl jų sudarytų preliminariųjų bei pirkimo–pardavimo sutarčių aiškinimo, teisių į antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę įsigijimo, aspektu. Teismas nurodė, kad siekiant nustatyti, ar ieškovai sudarytų sutarčių (preliminariosios ir pagrindinės) pagrindu įgijo teises į antžeminę automobilių stovėjimo aikštelės dalį, turi būti vadovaujamasi CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei kitų norminių aktų reikalavimais. Nustatydamas ir pripažindamas, kad ieškovai pirkdami butus įsigijo ir sumokėjo už antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės atitinkamas dalis, teismas panaikino 4128/10000 dalių automobilių stovėjimo aikštelės, (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją atsakovės vardu.

Apeliaciniame skunde, be kita ko, buvo keliamas klausimas dėl neįtrauktų asmenų - butų savininkų - teisių bei pareigų. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi konstatavo, kad pirkimo pardavimo sutartys buvo sudaromos prisijungimo būdu, t. y. ieškovai pasirašinėjo būsto pirkimo-pardavimo sutartis pagal atsakovės pasiūlytas sąlygas, šiose sutartyse keičiant tik įsigyjamo būsto duomenis, kainą ir plotus. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinio skundo argumentas dėl visų butų savininkų teisių ir pareigų bei privalomo jų įtraukimo į bylą atmestinas kaip nepagrįstas, nes byloje pareikštas reikalavimas priteisti nuosavybės dalis tik į antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės idealiąsias dalis pagal pateiktą paskaičiavimo projektą, kurį parengė VĮ Registrų centras, atsižvelgiant į visų trijų namų butų gyvenamąjį plotą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovų reikalavimų patenkinimas neturės įtakos kitų daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų teisėms ir pareigoms, todėl nebuvo procesinių pagrindų jų įtraukti į bylą dalyvaujančiais asmenimis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai reikalavimus reiškė individualiai sudarytų sutarčių pagrindu ir ginčo išsprendimas kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu sukelia pasekmes tik ieškinį pareiškusiems asmenims. Teismo sprendime nėra konkretizuota dėl nedalyvaujančių byloje butų savininkų teisių bei pareigų, nenuspręsta, kaip teismo sprendimu pakeista jų teisinė padėtis. Sutiktina su atsiliepime nurodomais argumentais, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis ir Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimas galėtų būti laikomas precedentu kitiems, nedalyvavusiems byloje daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) savininkams. Tačiau tam, kad įrodyti savo nuosavybės teises dėl ginčo objekto, savininkai turėtų reikšti savarankiškus reikalavimus, teismas nagrinėdamas ginčą privalėtų individualiai vertinti kiekvieno buto savininko valią, derybų su pardavėju aplinkybes, pirkimo - pardavimo sutarčių nuostatas, sutartinės kainos sąlygas.

Pripažinus, kad teismų sprendimai nesusiję su nedalyvaujančių byloje asmenų tiesioginiu teisių ir pareigų nustatymu, pripažinimu, pakeitimu, panaikinimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo abejonės dėl į bylos nagrinėjimą neįtraukto asmens teisių bei pareigų sukūrimo, nėra pagrįstos ir nelemia CPK 366 straipsnio 1 dalies 8 punkto sąlygos egzistavimo.

Dėl galimybės reikšti nušalinimą nepanaudojimo

Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Toks reikalavimas taip pat įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises.

CPK 68 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, pagal kurią pareiškimas dėl nušalinimo turi būti pareikštas prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės, o vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kai pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad svarbu, ar nušalinimo pagrindai buvo žinomi prieš pradedant teismo posėdį. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau.

Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2A-12-273/2016 nagrinėjimui teisėja G. B. buvo paskirta 2016 m. sausio 5 d. nutartimi. Kauno apygardos teismo byloje buvo pateikti įrodymai apie visus daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) butų savininkus. Pareiškėjo interesus pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme atstovavo advokatas, kuris buvo susipažinęs su bylos medžiaga. Pripažintina, kad pareiškėjui nuo 2016 m. sausio 5 d. turėjo būti žinomos aplinkybės susijusios su tuo, kad E. B. nuosavybės teise priklauso vienas iš butų (duomenys neskelbtini) daugiabutyje, tačiau pareiškėjas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos 2016 m. balandžio 20 d. nesinaudojo nušalinimo institutu ir teisėjos nenušalino. Sutiktina su ieškovų atsiliepime nurodoma aplinkybe, kad apie nušalinimo pagrindą pareiškėjui turėjo būti žinoma jau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, anksčiausiai nuo 2016 m. sausio 5 d. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas siekdamas atnaujinti procesą civilinėje byloje, nepasinaudojo nušalinimo teise nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Dėl šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo

Ieškovai atsiliepime remiasi EŽTT išvadomis dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų - teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (EŽTT 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje S. v. Rusija (pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje V. v. Rusija (pareiškimo Nr. (duomenys neskelbtini)).

Ieškovai atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atsisakydamas priimti atsakovo UAB „Būstuva“ kasacinį skundą, kurio vienas iš argumentų yra analogiškas GSB „Ašmena 35A“ prašyme nurodytam pagrindui, jau revizavo Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo teisėtumą ir nematė pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu.

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutartyje priimtoje byloje Nr. 3P-1643/2016 atsisakė priimti atsakovo UAB „Būstuva“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka. Nutartyje nurodė, kad kasaciniame skunde atsakovas UAB „Būstuva“ kėlė klausimą dėl teismo sudėties (konkrečiai dėl teisėjos G. B.) ir galimo teisėjos šališkumo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo – kasacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo išvadai, kad skundžiamoje teismo nutartyje galėjo būti netinkamai taikytos sutarčių aiškinimą reglamentuojančios teisės normos, kasaciniame skunde kelti proceso pažeidimai nepatvirtina, kad jie nulėmė bylos baigtį, todėl nekelia abejonių teismo nutarties teisėtumu. Nurodė, kad byloje pagal paduotą kasacinį skundą nenustatyta kasacijos pagrindų pagal CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad proceso atnaujinimo tikslas - išvengti galimo neteisėto teismo sprendimo teisinių padarinių apginant ne tik privačių asmenų, bet ir viešąjį interesą. Pareiškėjų nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo byloje nenustačius, tenkinant prašymą, būtų pažeistas šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principas (CK1.5 straipsnis).

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija GSB „Ašmena 35A“ prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkina.

Ieškovų atstovė advokatė L. D. kartu su ieškovų vardu pateiktu atsiliepimu prašė priteisti 525,70 Eur bylinėjimosi išlaidų iš trečiojo asmens GSB „Ašmena 35A“ trečiųjų asmenų ieškovų pusėje DNSB „Ašmena 33“, DNSB „Ašmena 37“ naudai. Kadangi advokatė pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, šios išlaidos priteistinos iš trečiojo asmens GSB „Ašmena 35A“.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, straipsniais, 370 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trečiojo asmens GSB „Ašmena 35A“ (DNSB „Ašmena 35A“) prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Iš trečiojo asmens GSB „Ašmena 35A“ (DNSB „Ašmena 35A“), į. k. 302664953, trečiųjų asmenų ieškovų pusėje DNSB „Ašmena 33“, į. k. 301486750, DNSB „Ašmena 37“, į. k. 300664374, naudai priteisti po 262,85 Eur bylinėjimosi išlaidų.