- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-16-611/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Tatjana Žukauskienė, Dalia Višinskienė
- Ieškovas
- L. D., R. D., R. Š., K. N., A. K., S. S., L. N. L., G. A., I. Č., H. Č., L. K., E. K., V. J., P. B., D. U., V. N., D. N., K. K., V. M., V. K., I. B., A. Š., L. L., E. V., D. K., M. G., A. V., A. M., R. Č., T. B., V. S., D. Z., R. Z., S. B., R. L., P. A., J. G., I. N., N. N., S. L.
- Trečiasis asmuo
- M. S., G. Š., V. Š., J. T., B. Z., M. A., F. P., I. T., P. K., A. A., R. M., A. Ž., N. R., J. G., G. Č., A. K., S. S., A. S., K. V., A. B., Č. S., V. B., D. Č., R. P., S. V.
- Atsakovas
- UAB „Vigysta", P. G., VAVA teritorijų planavimo, statybos Valstybinės priežiūros departamentui, VĮ Registrų centro
- Kategorijos
- 30.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovams L. D. , R. D. , R. Š. , ieškovų atstovei adv. Viktorijai Čivilytei-Gylienei, atsakovo atstovams R. B. , adv. Mariui Intai, trečiajam asmeniui M. S. ,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. D. , R. D. , R. Š. , K. N. ir kt. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. D. , R. D. , R. Š. , K. N. , A. K. , S. S. , L. N. L., G. A. , I. Č. , H. Č. , L. K. , E. K. , V. J. , P. B. , D. U. , V. N. , D. N. , K. K. , V. M. , V. K. , I. B. , A. Š. , L. L. , E. V. , D. K. , M. G. , A. V. , A. M. , R. Č. , T. B. , V. S. , D. Z. , R. Z. , S. B. , I. B. , R. L. , P. A. , J. G. , I. N. , N. N. ir S. L. ieškinį atsakovams UAB „Vigysta", P. G. , VAVA teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiūros departamentui ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, tretieji asmenys G. Š. , V. Š. , J. T. , B. Z. , M. A. , M. A. , F. P. , I. T. , P. K. , A. A. , A. A. , R. M. , A. Ž. , A. Ž. , N. R. , J. G. , G. Č. , A. K. , M. S. , S. S. , A. S. , K. V. , A. B. , Č. S. , V. B. , A. K. , D. Č. , R. P. ir S. V. , dėl akto, sandorio teisinės registracijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti negaliojančiu Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2006-05-07 pripažinimo tinkamu naudotis aktą dalyje dėl 22 vietų automobilių stovėjimo aikštelės, kurio pagrindu UAB „Vigysta“ įgijo teisę svetimame žemės sklype registruoti nuosavybę. Taip pat prašė panaikinti pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią P. G. įsigijo iš UAB „Vigysta“ 2/22 statinio (t.y. ginčo automobilių stovėjimo aikštelės) bei panaikinti VĮ „Registrų centras“ atliktą 1198,73 kv.m. automobilių stovėjimo aikštelės, esančios Žirmūnų g. 32B, Vilniuje, teisinę registraciją ir įpareigoti atsakovus UAB „Vigysta“ ir P. G. nusikelti neteisėtą statinį bei įpareigoti atsakovą UAB „Vigysta“ sutvarkyti Žirmūnų g. 32B namui priskirtą sklypą pagal projektą. Prašė pripažinti, kad antžeminių automobilių parkavimo vietų kaina buvo įskaičiuota į žemės bei butų, esančių daugiabučiame name, esančiame Žirmūnų g. 32B, Vilniuje, pardavimo kainą. Nurodė, jog atsakovas UAB „Vigysta“ jau po to, kai pardavė ieškovams 1/58 dalį žemės sklypo, neturėdamas naujų žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimo bei suteiktos užstatymo teisės savavališkai užgrobė kitiems savininkams (ieškovams) priklausančią žemės sklypo dalį ir 2006-04-27 įregistravo naują statinį – automobilių stovėjimo aikštelę savo nuosavybės teise. Pažymi, jog ieškovai šią žemę turi nusipirkę kartu su butais.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB “Vigysta“ prašė ieškinį atmesti, nes turėjo žemės užstatymo teisę ir ją įgyvendino, pastatydamas daugiabutį gyvenamąjį namą ir ginčo aikštelę.
Atsakovas VĮ „Registrų centras“ nurodė, jog ginčo statinys viešajame registre buvo įregistruotas teisėtai ir prašė atmesti jų atžvilgiu pateiktus reikalavimus.
Tretysis asmuo M. S. ieškinį palaikė ir prašė tenkinti bei remtis pareiškime nurodytais argumentais.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, dalyvaujančių asmenų pateiktus argumentus, nustatė, kad UAB „Vigysta“ kaip statytojas turėjo teisę įgyvendinti savo statytojo teises, įrengdamas automobilių stovėjimo aikštelę. Ginčo žemės savininku statybos leidimo išdavimo metu buvo atsakovas UAB „Vigysta“, kuri parengė statinio projektą, suderino šį projektą su normatyviniais aktais nustatytomis instrukcijomis ir gavo statybos leidimą bei pastatė daugiabutį gyvenamąjį namą ir ginčo aikštelę. Visa tai buvo padaryta nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2006-05-17 pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. 101 priimtas, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, o 22-jų vietų automobilių stovėjimo aikštelės 1198,73 kv.m, esančios Žirmūnų 32B, Vilniuje, teisinė registracija VĮ „Registrų centras“ atlikta iš esmės nepažeidžiant normatyviniais aktais nustatytos teisinės registracijos tvarkos. Ieškinys dėl paminėtų aplinkybių, nesant teisės aktų reikalavimų pažeidimo, atmestas. Teismas taip pat pasisakė dėl ieškovų argumentų dėl nepagrįsto atsako UAB „Vigysta“ reikalavimo sudaryti papildomą automobilių aikštelės pirkimo–pardavimo sutartį. Esant tokiam ieškinio dalykui, ieškovai nepagrindė teiginio, kad atsakovas UAB “Vigysta“ negalėjo būti laikomas teisėtu ginčo automobilių stovėjimo aikštelės statytoju, taip pat nepagrindė teiginio, kad atsakovas UAB „Vigysta“ neteisėtai įgyvendino teisę statyti ginčo automobilių aikštelę.
Šalies argumentai
Ieškovai apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 lapkričio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, jog su teismo sprendimu nesutinka dėl skunde nurodytų motyvų. Teismas nepasisakė dėl visų pareikštų reikalavimų. Aprašomojoje dalyje teismas nurodė, jog ieškovai prašė pripažinti, kad antžeminių parkavimo vietų kaina buvo įskaičiuota į žemės bei butų, esančių daugiabučiame name, Žirmūnų 32B, Vilniuje, pardavimo kainą. Pažymi, jog atsakovas nuo 2004 m. lapkričio mėn. su būsimais Daugiabučio namo pirkėjais ėmė sudarinėti preliminariąsias butų, garažų, požeminių automobilių stovėjimo aikštelių ir sandėliukų pirkimo-pardavimo sutartis. Vėliau buvo sudarytos buto, patalpų ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartys. Šių sutarčių pagrindu ieškovams bei tretiesiems asmenims nuosavybės teise perėjo visas žemės sklypas ir visas daugiabutis namas su garažais, parkavimo vietomis bei sandėliukais. Sutartyse buvo numatyta, kad žemės sklypas, ant kurio statomas namas yra registruotas UAB „Vigysta“ vardu, užbaigus objekto statybą, UAB „Vigysta“ priklausanti žemės sklypo dalis bus perleista butus ir kitas patalpas nusipirkusiems asmenims, kad žemės kaina įskaičiuota į bendrą butų kainą, taip pat, kad po pardavimo savininkai nekliudomai galės naudotis visu žemės sklypu. Jokių žemės apsunkinimų sutartyse nebuvo aptarta, taip pat nepaminėta, kad bus registruojami papildomi statiniai. Aplinkybė, kad statinį suformavo ir atliko teisinę registraciją jau po žemės sklypo pardavimo, pripažįsta ir UAB „Vigysta“. Dėl minėtų aplinkybių, susidaro situacija, kad iš 20 arų žemės sklypo, kurį nuosavybės teise nusipirko ieškovai ir tretieji asmenys, laisvai ir netrukdomai savininkai gali disponuoti tik 8 arais, ant kurių stovi ir pats daugiabutis namas, nes ant likusių 12 arų ieškovams ir tretiesiems asmenims priklausančios žemės sklypo dalies UAB „Vigysta“ jau po žemės pardavimo, savo vardu užregistravo naują statinį – automobilių stovėjimo aikštelę. UAB „Vigysta“ įspėjo žemės savininkus, kad jei jie nepirks žemės priklausinio – naujojo statinio, antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės, jis bus parduodamas aplinkinių namų gyventojams. Tokiu būdu ieškovai ir tretieji asmenys visiškai neteks galimybės disponuoti savo turtu – žemės sklypu, kuris yra pagrindinis daiktas. Ieškovų su atsakovu pasirašytose pirkimo-pardavimo sutartyse nebuvo aptarta, jog ieškovams parduodamoje žemės sklypo dalyje atsakovui leidžiama statyti ir jo vardu įregistruoti dar vieną žemės priklausinį – antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę ir nebuvo numatytas ieškovų įsipareigojimas už papildomą kainą įsigyti jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančias vietas automobiliams statyti. Todėl ieškovai, pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartis, pagrįstai suprato, jog nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą, tame tarpe žemės sklypo dalį, o į šią kainą yra įskaičiuota visa pagal projektą ir statybos techniniu reglamentus sutvarkyta teritorija aplink namą. Vadovaujantis LR CK 6.397 str. 2 d. yra nustatyta, kad kai parduodamas žemės sklypas, į jo kainą įeina ir jame esančių pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ir kitokių objektų kaina, jei ko kita nenumato įstatymai ir sutartis. LR CK 6.395 str. 1 d. aiškiai reglamentuoja žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas: “parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduodame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui“. Kartu su žeme perleisti visus statinius ar įrenginius įpareigoja ir 1994-04-26 LR Žemės įstatymo 30 str. 6 d. „Nuosavybės teisę į žemės sklypo, reikalingo statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, dalį bendrojoje nuosavybėje, reikalingą jo nuosavybės teise turimai statinio ar įrenginio daliai eksploatuoti, bendraturtis gali perleisti tik kartu su nuosavybės teise į statinio ar įrenginio dalį“. Žemės pardavimo metu žemės sklype buvo atlikta vienintelio statinio – pastato - gyvenamojo namo ir jame esančių butų, garažų, parkavimo vietų bei sandėliukų, teisinė registracija. Tik praėjus pusei metų po žemės sklypo pardavimo, UAB „Vigysta“ be naujų sklypo savininkų žinios ir sutikimo, užregistravo naują statinį – antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Tiek statybos leidime, tiek pirkimo-pardavimo sutartyse minimas yra tik vienas statinys. Išduotame statybos leidime yra aiškiai apibrėžtas statybos objektas, kuris apima statinį ir visus priklausinius. UAB „Vigysta“ išduotame statybos leidime apibrėžta, kad statybos objektas yra daugiabutis gyvenamasis namas. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai įrodinėjo, kad ši sąvoka apima abu žemės sklype įregistruotus statinius. Tačiau toks traktavimas yra neteisingas. Statybos leidimas išduotas pagal išdavimo metu galiojusią 2004-04-09 LR Aplinkos ministro įsakymą „Dėl statybos techninio reglamento str. 1.07.01:2002 „statybos leidimas“ patvirtinimo“. Šio įsakymo 12 punkte nurodoma, kad sąvokos „gyvenamasis namas“, „daugiabutis namas“, „butas“, „patalpos“, „bendrojo naudojimo objektai“ atitinka apibrėžimus, pateiktus Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme. Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme.Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į gyvenamojo namo ir daugiabučio gyvenamojo namo apibrėžimą, gyventojai, žinodami, kad leidimas statyti išduotas tik daugiabutį gyvenamąjį namą, taip pat žinodami, kad atsakovas UAB „Vigysta“ perleido visą žemės sklypą, jog turto pardavimo sutartyse UAB „Vigysta“ įsipareigojo priduoti statinį, o ne statinius, visiškai pagrįstai reikalauja iš dalies pripažinti negaliojančiu statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktą dalyje dėl antžeminės automobiliyų stovėjimo aikštelės.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vigysta“ pateikė atsiliepimą, kuriuo su ieškovu apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Mano, jog ieškovų teiginys apie tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jų reikalavimą apie antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės kainos įskaičiavimą į buto ir žemės sklypo kainą, nepagrįstas. Teismas pasisakė dėl visų ieškovų įrodymų ir vertino visas jų nurodytas aplinkybes. Teismas konstaatvo, kad minėtos aikštelės savininkas yra atsakovas, todėl jis padarė pagrįstą išvadą, jog visi ieškinio reikalavimai yra atmetami kaip visiškai neįrodyti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, tačiau ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Vilniaus apygardos teismo 2008-06-10 nutartimi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-04 nutartimi buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo 2007-11-27 sprendimas, buvo panaikinta 2006-07-01 pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovų UAB „Vigysta“ ir P. G. , buvo panaikinta statinio, unikalus Nr.4400-0761-3521, t.y. 1198,73 kv.m. automobilių stovėjimo aikštelės, teisinė registracija viešame registre minėtų atsakovų vardu (II t., b.l.41-46, 124-134), byla dalyje dėl ieškinio reikalavimo pripažinti, kad antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietų kaina buvo įskaičiuota į žemės ir butų, esančių Žirmūnų g.32B, Vilniuje, pardavimo kainą, buvo grąžinta apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, o likusioje dalyje buvo paliktas pirmosios instancijos teismo sprendimas, t.y. likusioje dalyje ieškinys buvo atmestas. Taigi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro ieškovų reikalavimas pripažinti, kad antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės vietų kaina buvo įskaičiuota į žemės ir butų kainą, ir atitinkamai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas šioje dalyje, dėl likusių reikalavimų byla yra išspręsta įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais. Todėl teisėjų kolegija atitinkamai pasisako tik minėtoje ieškovų apeliacinio skundo dalyje.
Iš bylos duomenų matyti, kad visi ieškovai pagal preliminariąsias būsimo buto pirkimo- pardavimo sutartis buvo susitarę su atsakovu UAB „Vigysta“ dėl ateityje pastatytų butų, kitų patalpų pardavimo ieškovams ir pardavimo sąlygų. Pagal šias sutartis buvo numatyta, kad žemės sklypo kaina yra įskaičiuota į bendrą buto kainą. Vėliau, 2005 m. lapkričio mėn., o kai kuriais atvejais paskesniu terminu, pagal pagrindines pirkimo-pardavimo sutartis ieškovai pirko iš atsakovo butus ir 0,4133 ha ploto žemės sklypo dalis lygiomis dalimis, o kai kurie ieškovai papildomai pirmo parkavimo vietas požeminėje automobilių parkavimo aikštelėje ar (ir) sandėliukus. Sutartyse buvo nurodoma bendra turto kaina, įskaitant į bendrą kainą buto, žemės sklypo ir kitų patalpų kainą. Be to, pirkimo-pardavimo sutarčių 5 punkte buvo nurodyta, kad perleidžiamas turtas, t.y. ir žemės sklypas, nėra perleistas, išnuomotas, suteiktas panaudai, juo nėra apribotas disponavimas ar naudojimas, t.y. perleidžiamam žemės sklypui jokių apsunkinimų nebuvo numatyta. Tiek ieškovų atstovė, tiek atsakovo atstovai bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad butų pardavimo metu antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė buvo beveik baigta, baigtumas virš 85 procentų, buvo belikę tik vietomis sudėti trinkeles. Atsakovo atstovai pripažino, kad trinkelės nebuvo sudėtos tik dėl to, kad ieškovams įrenginėjant butus, trinkelės nebūtų sugadintos, iš dalies pačių ieškovų prašymu. Taip pat bylos šalys pripažino, kad derantis dėl butų pardavimo, ieškovai nebuvo įspėjami, kad antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje vietos bus parduodamos už papildomą kainą, tik butų pirkėjai buvo informuojami, kad galės automobilius laisvai statytis prie gyvenamojo namo minėtoje aikštelėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tiek gyvenamasis namas, tiek antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė buvo pripažinti tinkamais naudoti vienu aktu vienu metu jau po butų ieškovams perleidimo. Byloje taip pat nustatyta, kad antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės įrengimas yra numatytas pagal gyvenamojo namo statybos projektinę dokumentaciją. LR CK 6.395 str. 1 d. numato, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių ir pan., sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas, o šio klausimo neaptarus, į ant žemės sklypo esančius statinius, pastatus nuosavybės teisė pereina kartu su žemės sklypu. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė buvo pastatyta ant gyvenamojo namo butų savininkams priklausančio žemės sklypo, pirkimo-pardavimo sutartyse jos likimas nebuvo atskirai aptariamas, todėl ieškovams kartu su žemės sklypo dalimis bei butais perėjo nuosavybės teisė ir į jiems priklausančios žemės esančią antžeminę automobilių stovėjimo aikštelę.
Atsakovas UAB „Vigysta“ apeliacinės instancijos teismui pateikė požeminio parkingo ir stovėjimo vietų įrengimo savikainos skaičiavimą, parduodamų butų, kitų patalpų minimalios kainos skaičiavimą, tačiau atsakovas nepateikė butų savininkams tenkančios žemės sklypo dalies kainos paskaičiavimo, nepateikė ir antžeminės automobilių parkavimo aikštelės įrengimo atskiro paskaičiavimo, šios aikštelės parkavimo vietų kainos paskaičiavimo. Iš pateiktų dokumentų neatsispindi, ar antžeminės automobilių parkavimo aikštelės įrengimo kaina įskaičiuota į butų kainą, taip pat neatsispindi ar butų kaina, atsižvelgiant į minėtas įrengimo išlaidas, buvo analogiška rinkoje tuo metu vyraujančiai butų be parkavimo vietos antžeminėje automobilių stovėjimo aikštelėje kainai. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų teiginiu, kad jie galėjo teisėtai tikėtis, kad minėtos aikštelės kaina įeina į butų kaina, kadangi atsakovo ofertoje nebuvo užsimenama apie tai, kad vietos bus parduodamos, pagal statybos projektinę dokumentaciją tokia antžeminė automobilių stovėjimo aikštelė buvo numatyta, pagrindinėse butų pirkimo-pardavimo sutartyse jokių nuorodų apie tai, kad perleidžiamame žemės sklype bus atsakovui ar kitiems tretiesiems asmenims priklausantys statiniai, nėra. Sprendžiant klausimą, ar antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės kaina buvo įskaičiuota į butų ir žemės sklypo kainą, turi būti vadovaujamasi ne tik kainų paskaičiavimais, bet ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Pagal LR CK 6.193 str. 4 d., aiškinant sutartį ir esant abejonių dėl jos sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Tačiau visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Pripažintina, kad visi ieškovai yra vartotojai, kadangi butus pirko kaip fiziniai asmenys ir asmeniniams poreikiams, nes kitokių įrodymų byloje nėra. Be to, iš byloje esančių pirkimo-pardavimo sutarčių turinio darytina išvada, kad sutarčių sąlygos buvo pasiūlytos atsakovo UAB „Vigysta“, kadangi visos sutartys iš esmės yra tapačios, sąlygos nesiskiria, be to, tokia praktika vyrauja analogiškuose santykiuose tarp statytojų ir butų pirkėjų. Todėl visos pirkimo-pardavimo sutartys turi būti aiškinamos ieškovų naudai, o atsakovo nenaudai. Taigi, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, atsakovo pateiktus paskaičiavimus, į preliminariųjų sutarčių ir pagrindinių pirkimo-pardavimo sutarčių sąlygas, tarp šalių susiklosčiusius santykius, darytina išvada, kad antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės kaina buvo įskaičiuota į butų ir žemės sklypo kainą (LR CPK 185 str.). Atsakovas neįrodė, kai antžeminės automobilių parkavimo aikštelės kaina nebuvo įskaičiuota į parduodamų butų kainą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nustatytomsi aplinkybėmis ir motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus, nevisapusiškai juos ištyrė, neteisingai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas, todėl priėmė neteisingą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje pagal ieškovų reikalavimą dėl antžeminės automobilių stovėjimo aikštelės įskaičiavimo į butų kainą panaikintinas (LR CPK 329 str. 1., 330 str., 326 str. 1 d.). Kandangi teismo sprendimas naikinamas tik šioje dalyje, o likusioje dalyje dėl jo jau buvo pasisakyta apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme, todėl teismo sprendimas keičiamas, panaikintoje dalyje ieškinys tenkintinas (LR CPK 326str. 1 d. 3 p.).
Ieškovė L. D. sumokėjo 2212,73 Lt žyminio mokesčio už ieškinį, 2136,73 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1760 Lt už skelbimus spaudoje, 73,70 Lt už pašto paslaugas, 100 Lt antstoliui bei 5600 Lt už advokatės teisinę pagalbą visų instancijų teismuose. Nagrinėjant bylą, dėl visų šių išlaidų nebuvo išspręsta. Atsižvelgiant į ieškovų pareikštus reikalavimus ir patenkintą jų dalį, ieškovams iš atsakovo UAB „Vigysta“ priteistina 8400 bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo P. G. - 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 88str. 1 d. 3 p., 93 str., 98 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos R. C. proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 27 d. sprendimą pakeisti. Teismo sprendimą dalyje pagal ieškovų reikalavimą pripažinti, kad antžeminių automobilių parkavimo vietų kaina buvo įskaičiuota į žemės bei butų, esančių daugiabučiame name, esančiame Žirmūnų g. 32B, Vilniuje, pardavimo kainą panaikinti ir šioje dalyje ieškovų ieškinį patenkinti ir pripažinti, kad antžeminių automobilių parkavimo vietų kaina buvo įskaičiuota į žemės bei butų, esančių daugiabučiame name, esančiame Žirmūnų g. 32B, Vilniuje, pardavimo kainą.
Priteisti ieškovei L. D. iš atsakovo UAB „Vigysta“ 8400 (aštuonis tūkstančius keturis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų ir iš atsakovo P. G. 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidų.