Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Panevėžio rajono apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo prašymas pripažinti neteisėtu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 rašte Nr.19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu, nepagrįstas. Rašte nėra nurodyta ką konkrečiai sporto centras turi atlikti ir kokius etatus sumažinti, todėl šis raštas laikytinas informacinio pobūdžio raštu, kuriame nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų konkrečiam pareiškėjui, t. y. ieškovui, todėl savaime toks raštas nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių. Be to, pagal sporto centro nuostatus sprendimą dėl sporto centro struktūros, konkrečių etatų mažinimo ir pan. savarankiškai priima sporto centro direktorius. Kitų aplinkybių, pagrindžiančių minėto akto neteisėtumą bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. Ieškovas neįrodė, kad skundžiamas raštas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant norminius aktus.

Teismas sprendė, kad darbo sutartis su S. K. buvo nutraukta dėl Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro struktūrinių pertvarkymų ( Darbo kodekso 129 straipsnio 2 dalis ), t. y. dėl savivaldybėje naujai įsteigto sporto skyriaus vyko etatiniai pertvarkymai, darbo organizavimo pakeitimai: kadangi dalis sporto centro funkcijų buvo perduota naujai įsteigtam savivaldybės sporto skyriui. Tuo pagrindu sporto centro direktoriaus pavaduotojo funkcijų apimtis sumažėjo, taigi funkcijoms atlikti užteko kitų darbuotojų ( sporto bazių vyr. administratorių), dalis funkcijų buvo perkelta pačiam sporto centro direktoriui, šie pokyčiai buvo įforminti sporto centro direktoriaus ir buvo realiai vykdomi. Centro pertvarkymus lėmė objektyvios priežastys, nulemtos sporto centro funkcijų sumažėjimo, sporto centro finansavimo ir patvirtintų pareigybių skaičiaus sumažinimu. Tai akivaizdžiai matyti iš Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus 2014-11-07 įsakymu Nr. V-131 patvirtintos Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros, kurioje numatyta direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė ir 2015-10-08 įsakymu Nr. V-97 ir 2016-01-29 įsakymu Nr.V-10 patvirtintos Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros, kur direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė nėra numatyta. Centras kaip darbdavys atliko realius struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių realiai nebeliko ieškovo einamų pareigų.

Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro nuostatų 8 p., 9 p., 10 p. nustatyta, kad centras yra biudžetinė įstaiga, kurios savininkė yra Panevėžio miesto savivaldybė, o centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Panevėžio miesto savivaldybės Taryba. Minėtų nuostatų 16.9 p. numato, kad savivaldybės taryba nustato didžiausią leistiną pareigybių skaičių ; 28.5 p. – centro direktorius tvirtina sporto centro vidaus struktūrą, darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas nustatyto pareigybių skaičiaus ir darbo užmokesčiui skirtų asignavimų; 28. 7 p.- sporto centro direktorius teisės aktų nustatyta tvarka skiria ir atleidžia sporto centro darbuotojus, tvirtina jų pareigybių aprašymus. Iš to teismo vertinimu seka, kad biudžetinės įstaigos vadovas turi diskrecijos teisę tvirtinti biudžetinės įstaigos struktūrą. Panevėžio miesto savivaldybės taryba sporto centro direktoriui tokių įpareigojimų ir nurodymų sumažinti būtent ieškovo pareigybę neteikė, tai buvo paties sporto centro direktoriaus apsisprendimas.

Teismo vertinimu centro direktorius, kaip įgaliotas ir kompetentingas asmuo spręsti klausimus dėl sporto centro struktūrinių pertvarkymų, vykdydamas savo tiesiogines funkcijas atsižvelgdamas į darbuotojų realų darbo krūvį ir faktiškai atliekamus darbus bei galimybę sujungti pareigybes, patvirtino centro darbuotojų etatų sąrašą, siekdamas optimizuoti administracijos struktūrą, racionaliau ir taupiau naudoti biudžetinei įstaigai skiriamas lėšas, peržiūrėjo administracijos darbuotojų realų darbo krūvį, jų atliekamas funkcijas, jas perskirstė, sujungė darbuotojų pareigybes, sumažino etatų skaičių, atleido dalį darbuotojų, jų atliekamas funkcijas priskyrė kitoms pareigybėms, patvirtino pareigybių aprašymus, todėl teismas padarė išvadą, kad struktūriniai pertvarkymai buvo atlikti kompetentingo organo, centro direktoriaus sprendimu ir jie buvo realūs, todėl įrodyta, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas esant svarbiai priežasčiai – struktūriniams sporto centro pertvarkymams.

Teismas pažymėjo, kad darbo sutarčiai DK 129 straipsnio pagrindu nutraukti vienas iš būtinų juridinių faktų yra tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas). Iš 2015-10-09 pranešimo ( įspėjimo) apie darbo sutarties nutraukimą teismo vertinimu matyti, kad jame konkrečiai nurodyta jog yra naikinamas direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms etatas ; jog darbo sutartis nutraukiama vadovaujantis DK 129 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis bei 130 straipsnio 1,2 ir 8 dalies nuostatomis; kad atleista bus po 2 mėnesių nuo įspėjimo gavimo: per įspėjimo laikotarpį dirbti nebereikės; bus išmokėta 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka ir atlikti kiti atsiskaitymai; jog pagal ieškovo kompetenciją šiuo metu laisvų darbo vietų nėra. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Panevėžio kultūros ir sporto centras laikėsi įstatyme nustatytų įspėjimo turinio ir formos reikalavimų, atsakovo pateiktas ieškovui pranešimas ( įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą) atitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus ir ieškovas apie darbo sutarties nutraukimą buvo informuotas tinkamai ir laiku, todėl sporto centras šiuo aspektu tinkamai įvykdė atleidimo iš darbo procedūrą.

Viena iš privalomų sąlygų atleisti darbuotoją pagal DK 129 straipsnį yra tai, kad darbuotojo negalima perkelti jam sutinkant į kitą darbą. Teismo vertinimu byloje nustatyta, kad ieškovui pasiūlymai dėl kito darbo buvo teikiami raštu ne vieną kartą. O būtent, 2015-10-09 pranešimu, kai ieškovas buvo informuotas, kad darbo pagal jo kompetenciją nėra, 2015-12-21 ir 2015-12-31 pranešimais - kai ieškovas buvo informuotas apie visas laisvas darbo vietas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras tinkamai įgyvendino pareigą per visą numatomo atleisti S. K. įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo dienos ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą. Teismas ieškovo argumentus, kad jis pranešimų negavo dėl išvykimo, vertino kritiškai, nurodydamas apie ieškovo galimybės tikrinti pašto dėžutę, kurioje pašto darbuotojai, net ir neradę adresato, palieka pranešimus apie registruotą laišką. Iš Lietuvos pašto įteikimo pranešimo matyti, kad 2015-12-31 siunta įteikta asmeniškai 2016-01-26.

Teismas sprendė, kad teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pripažino, kad ieškovo atžvilgiu nėra sąlygų sąlygojančių jo pirmenybės teisę pasilikti darbe ( DK 135 straipsnyje numatytų sąlygų), todėl ši aplinkybė kaip ieškovo pripažintas faktas byloje papildomai neįrodinėtina, nes laikytina įrodyta.

Teismo vertinimu ieškovo nurodyta aplinkybė, jog atleidimo iš darbo būdu su juo buvo susidorota dėl to, jog jis, dirbdamas sporto centre, iškėlė darbų trūkumus, kitus pažeidimus, yra grindžiama tik jo paties žodžiais ir laikytina neįrodyta aplinkybe. Be to, ši aplinkybė tiesioginės įrodomosios reikšmės byloje neturi, nes įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra atleidimo iš darbo dėl struktūrinių pertvarkymų teisėtumas.

Teismas padarė išvadą, kad Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras atleidžiant ieškovą iš darbo, laikėsi visų DK nuostatų reguliuojančių atleidimo iš darbo procedūrų ir terminų. Yra įrodyta darbo sutarčiai šiuo pagrindu nutraukti būtina juridinių faktų visuma: 1) tinkamai įgyvendinta darbdavio iniciatyva (darbuotojo įspėjimas); 2) svarbi darbo sutarties nutraukimo priežastis; 3) faktas, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, todėl pripažinti ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu nėra pagrindo. Taip pat nėra pagrindo priteisti jam išmokų už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos.

Apeliaciniu skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-30 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Pripažinti ieškovo S. K. atleidimą iš darbo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centre neteisėtu. Grąžinti ieškovą S. K. į darbą Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centre direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigoms atlikti. Pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2015-11-05 Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymą Nr. P- 127 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su S. K.“. Pripažinti neteisėta ir panaikinti 2015-10-08 Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymo Nr. V- 98 dėl įstaigos struktūros pakeitimo ir pareigybių panaikinimo dalį, kiek tai liečia direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigų panaikinimą. Pripažinti neteisėtu atsakovo Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 rašte Nr. 19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ nurodymą Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centrui skubiai atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus sumažinimu. Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016-01-05 iki 2016-09-07 8129,26 Eur bei už likusį priverstinės pravaikštos laiką iki ieškovo grąžinimo į darbą dienos. Priteisti ieškovui S. K. iš atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro 5000 Eur neturtinės žalos. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Panevėžio miesto apylinkės teismas klaidingai nustatė ieškovo atleidimo iš darbo priežastis ir nepagrįstai konstatavo, kad vyko sporto centro etatiniai pertvarkymai, darbo organizavimo pakeitimai, nes dalis centro funkcijų buvo perduota naujai įsteigtam savivaldybės Sporto skyriui. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Teismo sprendime nenurodyta, kokie įrodymai leido teismui tokią išvadą padaryti. Taip pat nenurodyta kokios ir kuriuo laiku konkrečios funkcijos buvo perduotos Savivaldybės Sporto skyriui ir kiek konkrečių funkcijų perdavimas galėjo įtakoti atsakovo sporto centro direktoriaus pavaduotojo etato panaikinimą. Atsakovas sporto centras nurodė priešingai, kad visos ieškovo atliktos funkcijos buvo paskirstytos kitiems šio atsakovo darbuotojams.

Teismas nepagrįstai konstatavo, jog vykdomus centro pertvarkymus lėmė objektyvios priežastys, nulemtos centro funkcijų sumažėjimu, centro finansavimo sumažėjimo ir patvirtintų pareigybių skaičiaus sumažėjimu. Nes centro funkcijos aktualiu laikotarpiu nesumažėjo, todėl ši teismo nurodyta aplinkybė negalėjo įtakoti sporto centro pertvarkymų. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad 2015-10-08 būtų sumažintas šio atsakovo finansavimas. Priešingai, ieškovo atleidimo iš darbo metu, atsakovas sporto centras turėjo 13 laisvų etatų (pagal atsakovo į bylą pateiktą 2015-12-21 raštą Nr.SR- 422 „Dėl laisvų darbo vietų...“- 10 laisvų etatų, o pagal 2015-12-31 raštą Nr. SR- 428-13 laisvų etatų.), kuriems buvo skiriamas finansavimas.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad sporto centras atliko, realius struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių, neliko ieškovo einamų pareigų. Byloje nėra jokių duomenų, kad prieš 2015-10-08 įsakymo priėmimą, buvo peržiūrėtas darbuotojų darbo krūvis. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad perskirstytos darbuotojų atliekamos funkcijos ir sujungtos pareigybės. Tokie administracijos veiksmai turėjo būti įforminti darbuotojų pareigybinių instrukcijų pakeitimu. Tačiau S. R. teismo posėdyje nurodė, kad darbuotojų pareiginės instrukcijos nebuvo pakeistos, todėl teismas neturėjo pagrindo teigti, kad sporto centre buvo per naują paskirstytos darbuotojų funkcijos bei buvo sujungtos pareigybės. Šios aplinkybės nebuvo patvirtintos ir kitų proceso dalyvių. Atsakovas sporto centras neįrodė, kad ieškovo darbinėms funkcijoms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Priešingai, ieškovo atliekamai funkcijai - viešųjų pirkimų organizavimas - buvo priimtas į darbą naujas darbuotojas, o kitai funkcijai vykdyti - sporto bazių priežiūra, iki šio laiko yra laisvų etatų (vyresniojo administratoriaus sporto bazėms).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad 2015-11-05 ieškovui įteiktame pranešime apie darbo sutarties nutraukimą, esanti nuoroda, kad pagal ieškovo kompetenciją laisvų darbo vietų nėra, yra tinkamas kito darbo pasiūlymas. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad ieškovui buvo pasiūlytas kitas darbas 2015-12- 21 ir 2015-12-31 pranešimais nes tokia išvada nepagrįsta bylos medžiaga. Byloje nustatyta, kad 2015-12-21 pranešimas apie laisvas darbo vietas ieškovui nebuvo įteiktas, o 2015-12-31 pranešimą apie laisvas darbo ieškovas gavo tik 2016-01-26, kai darbiniai teisiniai santykiai tarp ieškovo ir atsakovo buvo pasibaigę 2016-01-05. Ieškovas tikrai būtų svarstęs galimybę dirbti sportinių bazių vyr. administratoriumi, jeigu būtų žinojęs, kad dalis jo funkcijų yra perkelta minėtai pareigybei. Tačiau nei apie laisvas darbo vietas, nei apie laisvose darbo vietose numatomų darbo funkcijų apimtis, nei už šių pareigų atlikimą mokamą darbo užmokestį ieškovas nebuvo informuotas.

Ieškovo nuomone, atsakovas Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2015-10-06 raštu neteisėtai veikė kaip viešojo administravimo subjektas, nors to negalėjo daryti nei pagal jam priskirtą kompetenciją nei pagal Lietuvos Respublikos (toliau - LR) Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatas. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad rašte išdėstytas nurodymas dėl pareigybių sumažinimo nesukėlė ieškovui jokių pasekmių. Šioje dalyje teismo sprendimas prieštaringas, nes vienoje teismo sprendimo pastraipoje nurodoma, kad 2015-10-06 raštas Nr. 19-2301 (4.10.) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ laikytinas „tarpiniu viešojo administravimo subjekto dokumentu“, kitoje sprendimo pastraipoje minėtas raštas įvardijamas „informacinio pobūdžio raštu“, o sprendimo dalyje (sprendimo 6 puslapio 2 pastraipa) - kaip rekomendacinis raštas. Trečiojo asmens paaiškinimai vienareikšmiškai patvirtina, kad minėtame rašte išdėstyti nurodymai turėjo įtakos ieškovo atleidimui iš darbo.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovo Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro atstovas direktorius S. R. ir trečiasis asmuo S. R. prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą 2015-09-30 Panevėžio apylinkės teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Pirmos instancijos teismas nepadarė nei materialinės, nei procesinės teisės pažeidimų, išsamiai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę, savo išvadas sprendime motyvavo, todėl naikinti jo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

2015-10-08 būdamas sporto centro direktoriumi ir veikdamas savo įgaliojimų ir kompetencijos ribose priėmė įsakymą Nr. V-97 „Dėl Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros ir etatų sąrašo patvirtinimo“. Šiuo įsakymu direktorius patvirtino Panevėžio kūno kultūros ir sporto cento organizacinę vidaus struktūrą, patvirtino Panevėžio kūno kultūros ir sporto cento etatų sąrašą. Iš naujai patvirtintos struktūros matyti, kad buvo panaikintos: direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms, vienas iš trijų metodininko ir bendrabučio administratoriaus pareigybės/etatai. Direktorius negali viršyti miesto tarybos nustatyto didžiausio leistino darbuotojų skaičiaus ir/ar tvirtinti vidaus struktūrą viršijant maksimalų nustatytą darbuotojų skaičių, tačiau mažinti turi visas kompetencijas ir įgalinimus. 2015-11-05 ieškovui buvo įteiktas pranešimas apie darbo sutarties nutraukimą dėl etato panaikinimo (darbovietės struktūrinių pertvarkymų).

Pažymėjo, kad įgyvendindama savivaldybės tarybos sprendimą, Panevėžio miesto savivaldybės administracija parengė ir 2015-10-06 išsiuntė informatyvaus pobūdžio raštą Nr. 19-2301 (4.10.), kuriuo informavo sporto centrą, kad nuo 2016-10-01 įsteigtas Sporto skyrius, kuriame numatomos 3 pareigybės, kas sąlygoja tai, kad Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre atitinkamai bus sumažintas pareigybių skaičius (nedetalizuojant konkrečių pareigybių) ir finansavimas Kūno kultūros ir sporto centre. Taip pat Savivaldybės administracija paprašė kompetentingo valdymo organo atlikti būtinus veiksmus, susijusius su pareigybių skaičiaus mažinimu. Atsakovo struktūrinė pertvarka, atsisakant trijų etatų yra tikslinga, reali ir atitinkanti atsakovui keliamus uždavinius, tenkinant viešojo intereso poreikius. Šiai dienai, buvusio direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybės funkcijas atlieka konkrečių sporto salių administratoriai, kurių funkcijas dubliavo direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė. Viešųjų pirkimų organizavimo funkcijos neįėjo į direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybės funkcijas, šios funkcijos ieškovui buvo pavestos kaip papildomas darbas, mokant už jį atlyginimo priedą.

Žemesnės instancijos teismas

Mano, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovo pateiktas ieškovui įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą neatitinka DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2011; 2012 m. lapkričio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2012; 2013 m. liepos 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2013 pažymėjo, kad konkrečiu atveju vertinama ar buvo ekonominės priežastys, dėl kurių reikėjo pertvarkyti įmonės darbą ir nutraukti darbo sutartis su tam tikrais darbuotojais pagal DK 129 straipsnį, ar į atleistų darbuotojų vietas nepriimta kitų darbuotojų ir kita, tačiau teismas neturi įgaliojimų vertinti etatų mažinimo, nulemto ekonominių priežasčių, tikslingumo ir pagrįstumo, t. y. negali vertinti, ar darbdavys tikslingai ir pagrįstai atsisakė vieno ar kito etato, nes tai – ne teismo kompetencija. Ūkinius ir organizacinius sprendimus savo veikloje priima pats darbdavys, bet ne teismas, todėl jis pats sprendžia, kuri pareigybė yra reikalinga, o kuri – ne.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro struktūrinių pertvarkymų. T.y. dėl savivaldybėje naujai įsteigto Sporto skyriaus vyko etatiniai pertvarkymai, darbo organizavimo pakeitimai, kadangi dalis centro funkcijų buvo perduota naujai įsteigtam savivaldybės sporto skyriui. Tuo pagrindu centro direktoriaus pavaduotojo funkcijų apimtis sumažėjo, teismo vertinimu funkcijoms atlikti užteko kitų darbuotojų ( sporto bazių vyr. administratorių), dalis funkcijų buvo perkelta pačiam centro direktoriui, šie pokyčiai buvo realiai vykdomi.

Kad dėl naujai įsteigto Sporto skyriaus vyko darbo organizavimo pakeitimai ir, kad dalis centro funkcijų buvo perduota naujai įsteigtam savivaldybės sporto skyriui nepatvirtina nei atsakovai, nei tretieji asmenys. Priešingai tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme šalys, tretieji asmenys nurodė priešingai, teigė, kad jokios sporto centro funkcijos nebuvo perduotos sporto skyriui. 2015-09-23 Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinti 2015-08-27 įsteigto sporto skyriaus nuostatai. Byloje nepateikta jokių duomenų apie konkrečių centro funkcijų perdavimą sporto skyriui, teismas nenurodė, kokios funkcijos perduotos sporto skyriui. Todėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Apelianto argumentai, kad teismas nenurodė, kokios ir kuriuo laiku konkrečios funkcijos buvo perduotos Savivaldybės sporto skyriui ir kiek konkrečių funkcijų perdavimas įtakojo atsakovės sporto centro direktoriaus pavaduotojo etato panaikinimą, iš esmės pagrįsti. Atsakovės sporto centro atstovė nurodė priešingai, kad visos ieškovo atliktos funkcijos buvo paskirstytos kitiems centro darbuotojams. Panevėžio miesto savivaldybės administracija nurodė, kad savivaldybės taryba 2015-08-27 sprendimu Nr. 1-225 įsteigusi Panevėžio miesto savivaldybės administracijoje sporto skyrių nuo 2015-10-01 nepriėmė sprendimo dėl sporto centro pareigybių mažinimo ar perkėlimo į savivaldybės administraciją.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Panevėžio miesto savivaldybės taryba centro direktoriui įpareigojimų ir nurodymų sumažinti būtent ieškovo pareigybę neteikė, tai buvo paties centro direktoriaus apsisprendimas. Taip pat nors atsakovės sporto centro direktorius ir vadovavosi Panevėžio miesto savivaldybės administracijos 2015-10-06 raštu Nr.19-2301(4.10) „Dėl pareigybių skaičiaus sumažinimo“ pranešdamas ieškovui apie jo pareigybės panaikinimą, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos argumentais, kad raštas nors ir adresuotas centrui, jame nėra nurodyta ką konkrečiai centras turi atlikti ir kokius etatus sumažinti, todėl rašte nėra jokių viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), ir savaime toks raštas nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių. Apeliacinio teismo vertinimu kai minėtas raštas bebūtų pavadintas atsižvelgiant į įstatymo nuostatas, rašto turinį, visumą aplinkybių, įvertinus tai, kad rašto panaikinimas ar palikimas nesukelia jokių pasekmių, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti. Iš esmės teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir plačiau dėl apelianto apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teisėjų kolegijos vertinimu tai neturi esminės reikšmės teismo sprendimo teisėtumui.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu vykdomus centro pertvarkymus lėmė objektyvios priežastys, nulemtos centro funkcijų sumažėjimo, centro finansavimo ir patvirtintų pareigybių skaičiaus sumažinimu. Ir tai, teismo vertinimu akivaizdžiai matyti iš Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus 2014-11-07 įsakymu Nr. V-131 patvirtintos Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros, kurioje numatyta direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė ir 2015-10-08 įsakymu Nr. V-97 ir 2016-01-29 įsakymu Nr.V-10 patvirtintos Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro organizacinės struktūros, kur direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigybė nėra numatyta.

Apeliacinės instancijos vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados, kad centras kaip darbdavys atliko realius struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių realiai nebeliko ieškovo einamų pareigų, neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Pats savaime sporto skyriaus įsteigimas nepriėmus konkrečių sprendimų dėl pareigybių centre sumažinimo ir konkrečių funkcijų perdavimo sporto skyriui, ar dėl finansavimo sumažinimo ar kitų nesuteikė teisinio pagrindo vertinti, kad buvo atliekami struktūriniai pertvarkymai. Apeliacinio teismo vertinimu, tai, kad po ieškovo įspėjimo ir atleidimo iš darbo buvo priimti sprendimai, minėtas Panevėžio savivaldybės tarybos 2015-11-26 sprendimas Nr. 1-309, kuriuo sumažintas pareigybių skaičius Panevėžio kūno kultūros ir sporto centre vietoje 111 finansuojamų iš savivaldybės biudžeto pareigybių palikus 106 pareigybes (5 pareigybėmis mažiau) bei 2016-03-29 sprendimu Nr. 1-95 sumažinus 1 pareigybę ir patvirtinus 105 pareigybių skaičių, nesuteikia pagrindo vertinti, kad ieškovo atleidimo iš pareigų metu sporto centre realiai vyko struktūriniai pertvarkymai. Nors apeliacinės instancijos teismas buvo įpareigojęs pateikti duomenis dėl priimtų sprendimų dėl finansavimo nutraukimo, sporto centras tokių duomenų nepateikė, atsakovės atstovai dėl šių aplinkybių jokių konkrečių argumentų nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Teisme kilus ginčui dėl darbuotojo atleidimo iš darbo nurodytu pagrindu teisėtumo, darbdavys privalo įrodyti tų svarbių priežasčių, kuriomis jis grindė darbo sutarties nutraukimą, buvimą (CPK 178 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar darbdavio nurodytos atleidimo iš darbo priežastys yra pakankamai svarbios, kad konkrečiu atveju sudarytų pagrindą nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Pažymėtina, kad, sprendžiant dėl pagrindo nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, esminis dalykas yra atleidimo iš darbo priežasties svarba, bet ne jos priskyrimas kuriai nors grupei. Atsižvelgiant į bylos duomenis atsakovė, sporto centras apeliacinio teismo vertinimu neįrodė realiai vykusių struktūrinių pertvarkymų, jų įtakos sporto centro veiklai, pareigybių skaičiui, konkrečioms vykdomoms funkcijoms ( CPK 178 straipsnis).

Be to pažymėtina, kad ne bet koks struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Darbdavio struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-469/2015).

Byloje iš esmės nėra ginčo, kad ieškovo vykdytos funkcijos išliko. Centro atstovai apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad dalis direktoriaus pavaduotojo sporto bazių funkcijų buvo perduotos atsižvelgiant į byloje papildomai pateiktus sporto bazių administratorių pareiginius nuostatus, vyriausio sportinių bazių administratoriaus nuostatus iš kurių matyti, kad funkcijos dubliavosi. Todėl pasak atsakovės centro atstovų administratorių nuostatai nebuvo keičiami. Dalį pavaduotojo funkcijų prisiėmė pats direktorius, o 0,5 etato nuo 2015-12-18 buvo priimtas kitas darbuotojas viešųjų pirkimų funkcijoms vykdyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu sutiktina su apelianto argumentu, kad atleidus ieškovą iš darbo, teisme nebuvo nustatyta kam konkrečiai buvo pavesta atlikti ieškovo funkcijas. Byloje nėra duomenų, kad šiuo klausimu dėl papildomų funkcijų atlikimo būtų priimti kokie tai centro direktoriaus sprendimai. Nors atsakovės atstovai ir nurodė, kad ieškovo pareigybė nepasiteisino, jo funkcijas dubliavo vyr. administratoriai, tačiau dėl šių aplinkybių nepateikė jokių įrodymų, atsakovė sporto centras nors ir teigė bet nepagrindė, neįrodinėjo jokiais rašytiniais ar kt. įrodymais, kad ieškovo darbinės funkcijos nebereikalingos, nes jas atlieka kiti darbuotojai ir kad funkcijoms atlikti užtenka mažiau darbuotojų. Ieškovas pagal darbo sutartį atliko viešųjų pirkimų funkcijas, taip pat papildomas viešųjų pirkimų funkcijas už kurias buvo mokamas priedas. Kaip jau minėta, ieškovo atliekamai funkcijai - viešųjų pirkimų organizavimas - buvo priimtas į darbą naujas darbuotojas, o kitai funkcijai vykdyti - sporto bazių priežiūra nors buvo laisvų etatų (vyresniojo administratoriaus sporto bazėms) ieškovui nebuvo pasiūlytas, nors bylos duomenimis kitai atleidžiamai darbuotojai, bendrabučio administratorei kitas darbas buvo pasiūlytas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta, kad ieškovui pasiūlymai dėl kito darbo buvo teikiami raštu ne vieną kartą. O būtent, 2015-10-09 pranešimu, kai ieškovas buvo informuotas, kad darbo pagal jo kompetenciją nėra, 2015-12-21 ir 2015-12-31 pranešimais - kai ieškovas buvo informuotas apie visas laisvas darbo vietas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. 2015-10-09 įspėjime nurodymas, kad pagal ieškovo kompetenciją laisvų darbo vietų nėra nesuteikia pagrindo vertinti kaip darbo pasiūlymą. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centras tinkamai įgyvendino pareigą per visą numatomo atleisti ieškovą įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo dienos ieškoti galimybių perkelti darbuotoją į kitą darbą.

Teismas ieškovo argumentus, kad jis negavo jam siųstų registruotu paštu pranešimų apie laisvas darbo vietas nes buvo išvykęs vertino kritiškai motyvuodamas tuo, kad atsakovas turi pareigą tikrinti pašto dėžutę, be to laikydamas tinkamu darbo pasiūlymu faktą, kad iš Lietuvos pašto įteikimo pranešimo matyti, kad 2015-12-31 siunta įteikta asmeniškai 2016-01-26. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo išvados nepagrįstos, teismas nepagrįstai vertino kaip tinkamą pranešimo apie darbo pasiūlymą, kuris įteiktas po 2016-01-06 atleidimo iš darbo.

DK 129 straipsnio 1 dalis nustato, kad atleisti darbuotoją, dirbusį pagal neterminuotą darbo sutartį, iš darbo, kai nėra jo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Darbdavys, turi teisę nutraukti darbo sutartį iki jos termino pabaigos, laikydamasis 129 ir 130 straipsnių nuostatų tik ypatingais atvejais, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Šią pareigą darbdavys privalo vykdyti per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį iki pat faktinės atleidimo iš darbo dienos imtinai. Faktas, kad atleistas iš darbo darbuotojas galėjo būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, reiškia, jog darbo sutartis su šiuo darbuotoju nutraukta nesant vieno iš būtinų jai nutraukti juridinių faktų sudėties elementų, t.y. fakto, kad darbuotojas negali būti perkeltas jo sutikimu į kitą darbą, o tai sudaro pagrindą pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta be teisėto pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje darbuotojas ginčija atleidimą iš darbo pagal DK 129 straipsnį, ir nustatęs, kad darbuotojo atleidimas iš darbo buvo galimas tik nesant galimybės šį darbuotoją perkelti jo sutikimu į kitą darbą, turi patikrinti, ar darbdavys nepažeidė DK 129 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytos pareigos. Pripažinimą, kad darbdavys pažeidė aptariamus DK 129 straipsnio 1 ir 5 dalių reikalavimus, sąlygoja ne faktas, kad darbdavys nepasiūlė atleidžiamam iš darbo darbuotojui kito darbo (pareigų), o faktas, kad darbdavys neperkėlė darbuotojo į kitą atitinkamą darbą (pareigas), nors tokia galimybė buvo.

Teismas nepagrįstai kritiškai vertino ieškovo teiginius, kad nuo 2015 m. gruodžio vidurio jis išvyko Kalėdiniu ir Naujametiniu laikotarpiu į kitą gyvenamąją vietą - ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą sode. Dėl Kalėdiniu laikotarpiu ir Naujametiniu laikotarpiu pasikeitusios gyvenamosios vietos, ieškovas nurodė, kad jokių pranešimų apie laisvas darbo vietas iš darbdavio negavo. Apelianto vertinimu jis ir negalėjo tikėtis gauti pranešimus apie darbo pasiūlymus, nes darbdavys aiškiai leido suprasti pranešimu apie darbo sutarties nutraukimą, kad joks kitas darbas ieškovui nebus siūlomas. 2015-12-31 atsakovo siųstą ieškovui pranešimą gavo tik 2016-01-26, pasibaigus darbiniams santykiams.

Pirmosios instancijos teismas padaręs išvadą, kad atsakovas teisėtai ieškovą atleido iš darbo pagal DK 129 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį (darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, pasibaigus įspėjimo terminui), laikantis DK 129 straipsnio, DK 130 straipsnio, DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 2 dalies įspėjimo ir atleidimo iš darbo procedūrų sprendė, kad atmetus pagrindinį reikalavimą, atmestini kiti reikalavimai bei išvestinis reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas spręstina dėl kitų ieškovo reikalavimų bei 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atlyginti 500 Eur neturtinę žalą ieškovas iš esmės grindė, jo nuomone, neteisėtu, t. y. nesant darbdavio nurodytos svarbios priežasties, darbo sutarties nutraukimu ir dėl to jo patirtais neigiamais išgyvenimais. Dėl atleidimo iš darbo patyrė didelius nepatogumus, darbo netekęs labai pergyveno, prasidėjo galvos skausmai ir nemiga, pakilo kraujospūdis, vartojo vaistus. Kilo dvasiniai išgyvenimai ir dėl spaudoje paviešinto jo atleidimo iš darbo detalių, pasikeitė aplink jį susiklosčiusi įprastinė aplinka bendravimas su kitais asmenimis, todėl prašė priteisti 5000 Eur neturtinę žalą. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Įvertinus tai, kad neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) pats ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstas. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į ieškovo argumentus nurodytus rašytiniuose dokumentuose, paaiškinimus, pirmosios instancijos teisme, atsižvelgdamas į atleidimo aplinkybes, kad atleidimas ieškovui buvo netikėtas, darbdavio elgesį dėl užplombuoto ieškovo kabineto, liudytojų paaiškinimus, į tai, kad ieškovas nepateikė duomenų, kad kreipėsi į gydymo įstaigas bei visumą byloje nustatytų aplinkybių sprendžia, kad prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra per didelė ir mažintina iki 1000 Eur. Nors apeliantas teigia, kad su juo buvo susidorota, jis buvo atleistas iš darbo dėl jo nurodytų trūkumų centro direktoriui ir į bylą pateikė duomenis apie trūkumus, nėra pagrindo spręsti, kad buvo atleistas dėl šių priežasčių. Nors teismo posėdžio metu sporto centro direktorius ir patvirtino, kad jis neleido atidirbti du mėnesius ieškovui darbo vietoje todėl, kad su ieškovu kilo įvairiausiu konfliktų, kilo psichologinė įtampa, nenorėjo, kad būtų eskaluojama įtampa kolektyve, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina apelianto argumentų dėl susidorojimo su juo.

Įstatymu nustatyta, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (DK 300 straipsnio 3 dalis). Darbuotojo grąžinimas į pirmesnį darbą visų pirma reiškia, kad teismas, nustatęs darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumą, pašalina šį pažeidimą ir atkuria darbdavio neteisėtai nutrauktus iki tol tarp šalių egzistavusius darbo teisinius santykius. Byloje nėra duomenų, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neteisėtas, nenustačius konkrečiu atveju aplinkybių dėl kurių ieškovas negalėtų būti gražintas į darbą, ieškovo ieškinio reikalavimas dėl gražinimo į darbą tenkintinas. Pripažintinas neteisėtu ir panaikintinas 2015-11-05 Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymas Nr. P-127 „Dėl darbo sutarties nutraukimo su S. K.“, pripažintinas neteisėtu ir panaikintinas 2015-10-08 Panevėžio Kūno kultūros ir sporto centro direktoriaus įsakymas Nr. V-98 „Dėl įstaigos struktūros pakeitimo ir pareigybių panaikinimo“ dalis, kiek tai liečia direktoriaus pavaduotojo sporto bazėms pareigų panaikinimą.