- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-13
- Bylos Nr.
- e2S-338-544/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00429-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Ieškovas
- S. K.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų ištaisymas
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2S-338-544/2016
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00429-2016-7
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. balandžio 13 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo S. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1315-223/2016 dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kitų su darbo santykiais susijusių reikalavimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. K. P. miesto apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė jo atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu, grąžinti jį į (duomenys neskelbtini) pareigas, pripažinti neteisėtu ir panaikinti 2015-11-05 (duomenys neskelbtini) įsakymą NR. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, pripažinti neteisėta ir panaikinti 2015-10-08 (duomenys neskelbtini) direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl įstaigos struktūros pakaitimo ir pareigybių panaikinimo dalį, kiek tai liečia direktoriaus pavaduotojo (duomenys neskelbtini) pareigų panaikinimą, pripažinti neteisėtais (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmus, susijusius su 2015-10-06 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ esančiais nurodymais atsakovui, priteisti už priverstinės pravaikštos laiką vidutinį darbo užmokestį, delspinigius, 5000 Eur neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas konstatavo esminius ieškinio formai ir turiniui keliamų reikalavimų trūkumus bei nustatė ieškovui terminą iki 2016 m. vasario 15 d. nutarties aprašomojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismas nustatė, kad ieškovas, prašydamas priteisti 5000 Eur dydžio neturtinę žalą, jos nedetalizavimo ir nesukonkretino; nenurodė, ar ją prašo priteisti iš abiejų atsakovų solidariai ar dalimis (kokios konkrečiai tuomet dalys). Be to, ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtais (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini)rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ esančiais nurodymais atsakovui, yra nekonkretūs, neišskirti ir nedetalizuoti konkretūs veiksmai, kuriuos yra prašoma pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieškovas turėjo nurodyti, bet nepagrįstai nenurodė, iš kurio atsakovo prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį ir kokiu pagrindu bei kokio dydžio prašo priteisti delspinigius. Teismo nuomone, ieškovas privalėjo nurodyti, kad negali ir kodėl negali pateikti įrodymų, kuriuos prašo išreikalauti, nenurodė prašomo išreikalauti konkretaus dokumento pavadinimo, atsakovo atsiskaitomosios sąskaitos numerio ir kitų kredito įstaigos rekvizitų, taip pat neaišku, kas yra antrasis atsakovas (fizinis asmuo T. J. ar (duomenys neskelbtini) administracija), apie kurį atitinkamai turi būti nurodyti visi duomenys. Teismas nurodė, kad ieškovas trečiaisiais asmenimis įtraukia S. R. ((duomenys neskelbtini) direktorių) ir (duomenys neskelbtini), tačiau lieka neaišku ar trečiuoju asmeniu įtrauktas S. R. kaip fizinis asmuo, ar reikia laikyti trečiuoju asmeniu juridinį asmenį, taip pat nenurodyti privalomi duomenys apie trečiuosius asmenis, dėl ko nėra galimybės identifikuoti trečiųjų asmenų bei įteikti jiems skirtus procesinius dokumentus.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas S. K. prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo, kad ieškinys atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nes ir teismas nenurodė nė vieno ieškinio formos trūkumo. Mano, kad teismo nurodyti, neva, esantys ieškinio turinio trūkumai yra nustatyti nepagrįstai, kadangi jie gali būti ištaisyti parengiamojo teismo posėdžio metu. Pagal formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose trūkumų šalinimo institutas gali būti naudojamas itin retai ir išimtiniais atvejais, kadangi darbo bylose pats teismas privalo būti aktyvus. Nurodo, kad ieškinyje yra aiškiai, suprantamai ir konkrečiai išdėstytos aplinkybės dėl patirtos neturtinės žalos dydžio ir kad šią žalą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 250 str. pagrindu prašoma priteisti iš darbdavio, t. y. iš atsakovo (duomenys neskelbtini) centro. Atskirajame skunde pabrėžiama, kad kitas atsakovas (T. J.) nėra ieškovo darbdavys, todėl ieškovas nereikalauja ieškinyje priteisti neturtinės žalos atlyginimo iš šio asmens. Be to, pirmosios instancijos teismo ieškovas prašo išreikalauti (duomenys neskelbtini) direktoriaus (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ patvirtintą kopiją ir dokumentus, kurių pagrindu buvo surašytas pastarasis (duomenys neskelbtini) raštas ir tik išreikalavus šiuos dokumentus ieškovas galės patikslinti ieškinio reikalavimus dalyje dėl pripažinimo neteisėtais P(duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ esančiais nurodymais. Kitas apelianto argumentas yra tas, kad iš pateikto ieškinio yra visiškai akivaizdu, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) direktorius, kaip pareigūnas, kurio priimtų aktų pagrindu ieškovas buvo atleistas iš darbo. Be to, visi ieškovui žinomi duomenys apie T. J. darbovietę buvo pateikti, dėl ko nėra kliūčių įteikti procesinių dokumentų, o kiti šio asmens duomenys, kaip ir atsiskaitomųjų sąskaitų numeriai bei kita informacija, gali būti patikslinti ir parengiamojo teismo posėdžio metu. Taigi skundžiamos nutarties argumentas, jog neaišku, kas yra antrasis atsakovas, yra visiškai nepagrįstas. Mano, kad iš ieškinio turinio teismui turėjo būti suprantama, iš kurio atsakovo prašoma priteisti vidutinį darbo užmokestį bei delspinigius už priverstinės pravaikštos laiką, kadangi prašymas pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu bei grąžinti jį į darbą yra adresuotas (duomenys neskelbtini) centrui. Apeliantas kartu nurodo ir tai, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra (duomenys neskelbtini) centras, S. R. į bylą turėtų būti įtrauktas trečiuoju asmeniu, kadangi sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos jo materialinėms teisėms ir pareigoms, o šio asmens ir (duomenys neskelbtini) duomenis galima patikslinti parengiamojo teismo posėdžio metu.
Atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas S. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad jis privalo pašalinti skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus – nurodyti, iš kurio atsakovo ir kokio dydžio neturinę žalą reikalauja priteisti neturtinę žalą, tiksliai įvardinti, kokius konkrečiai (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ priėmimu, veiksmus skundžia, įvardinti konkrečius dokumentų pavadinimus, patikslinti visus reikiamus rekvizitus bei sukonkretinti, ar atsakovu bei trečiuoju asmeniu traukia fizinius ar juridinius asmenis. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius duomenis, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį bei atskirąjį skundą, sprendžia, kad minėto ieškinio esminiai trūkumai buvo konstatuoti ir nustatytas terminas jiems pašalinti teisėtai ir pagrįstai.
CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų ieškinio pareiškimo formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 str., 135 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais (CPK 2 str.), imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai. Pagal CPK 138 str. ieškinio trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka. Tačiau pažymėtina, kad civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik suinteresuoto asmens (ieškovo) iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Taigi, ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė ir teismas, nors šios kategorijos bylose ir yra aktyvus (CPK 414 str.), šios teisės už ieškovą įgyvendinti negali. Minėtą teisę ieškovas turi įgyvendinti laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių - ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Kartu pažymėtina ir tai, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-181/2009; Nr. 3K-3-302/2013 ir kt.).
Atsiliepimas
Tačiau pabrėžtina, jog tikslus ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra esminė sąlyga tam, kad galėtų vykti tinkamas teisminis procesas, kadangi CPK 142 str. 1 d. įtvirtinta atsakovo pareiga pateikti atsiliepimą į ieškinį. Šios pareigos savalaikis vykdymas užtikrina tinkamą ginčo šalių keitimąsi informacija bei teisę teikti argumentus. Sutiktina su atskirojo skundo argumentais, kad darbo santykių bylose pirmosios instancijos teismas turi būti itin aktyvus ir iniciatyvus ir kad dalis ieškinio netikslumų (kaip šalių rekvizitai ar sąskaitų duomenys) išties gali būti pašalinti parengiamojo teismo posėdžio metu. Tačiau tai, kad iš ieškinio turinio negalima aiškiai nustatyti ieškinio dalyko ir identifikuoti kokiems atsakovams, ypač kai jų yra ne vienas, kokie konkrečiai materialiniai teisiniai reikalavimai yra keliami, iš esmės užkerta kelią tolimesnei bylos eigai, kadangi atsakovai negalės tinkamai atsiliepti į ieškinį, išdėstyti konkrečią poziciją dėl jam keliamų reikalavimų ir pateikti įrodymų atsikirtimams pagrįsti.
Šalies argumentai
Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ta aplinkybė, kad ieškovas nenurodė, iš kurio atsakovo, kai pradiniame ieškinyje jie nurodyti du, prašo priteisti 5000 Eur neturtinės žalos, išties yra esminis ieškinio trūkumas, kurio nepašalinus šios civilinės bylos dalies operatyvus ir netrukdomas nagrinėjimas faktiškai negalimas. Esant reikalavimui neturtinę žalą priteisti iš vieno konkrečiai nenurodyto atsakovo, dėl šios ieškinio dalies reikalavimo pagrįstumo ir teisėtumo atsiliepimo ir su tuo susijusių įrodymų gali nepateikti nei vienas ieškinyje nurodomas atsakovas, manydami, kad žalos reikalaujama iš kito vieno atsakovo.
Kartu pažymėtina ir tai, kad ieškovo reikalavimas pripažinti neteisėtais (duomenys neskelbtini) direktoriaus veiksmus, susijusius su (duomenys neskelbtini) rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ esančiais nurodymais atsakovui, yra nekonkretus, nenurodyta, kokiu konkrečiai pagrindu ir kokius konkrečius su ieškovo teisėmis ir teisėtais interesais susijusius veiksmus prašoma pripažinti neteisėtais, todėl šioje dalyje yra neaiški byloje nustatinėtinų ir įrodinėtinų aplinkybių visuma, pagrindas ir dalykas. Pažymėtina, jog iš ieškinio priedų matyti, kad virš minėtas (duomenys neskelbtini) direktoriaus raštas yra priimtas vadovaujantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“, kuris neginčijamas. Tai patvirtina ieškinio turinio nenuoseklumą ir prieštaringumą, dėl ko nėra pagrindo sutikti ir su atskirojo skundo argumentais, jog tik gavus prašomus išreikalauti dokumentus bus galima sukonkretinti reikalavimą dėl administracijos direktoriaus veiksmų pripažinimo neteisėtais.
Be to, dalis atsakovų bei trečiųjų asmenų rekvizitų, reikalaujamų pateikti pagal CPK 111 str. 2 d., išties yra nepateikti, o dalis (atsakovo (duomenys neskelbtini) centro juridinio asmens kodas) – yra nurodyti netiksliai.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, reikšminga tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką (pvz., Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-925-275/2010; Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-868-42/2008, 2S-625-527/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2006), pareigūnai, priėmę ieškovui (pareiškėjui) reikšmingus aktus, tiesiogiai atsakovais nėra traukiami, kadangi jie tuo metu veikė juridinio asmens ar įstaigos (institucijos), kurioje dirba, vardu, o ne asmeniškai. Atsakovu tokiu atveju yra pripažįstama įmonė, įstaiga, institucija ar jos padalinys, kuris yra juridinis asmuo ar gali įgyti juridiniam asmeniui suteiktų teisių ir pareigų. Šiuo atveju pats savivaldybės administracijos direktorius, nors ir būdamas savivaldybės vykdomąja institucija, neturi darbinio teisnumo ir veiksnumo bei civilinio procesinio subjektiškumo ir negali būti atsakovu civilinėje byloje. Todėl ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą taikyti ieškinio trūkumų šalinimo teisės normas.
Atsižvelgdamas į išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto nuostatas, pagrįstai nustatė ieškinio trūkumus bei terminą jiems pašalinti. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. p.) bei nustatomas naujas terminas skundžiamoje nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti (CPK 73 str. 1 d., 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui S. K. 10 dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos ieškinio trūkumams, nurodytiems Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 29 d. d. nutartyje, pašalinti.